Byla A-756-774-14
Dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. D. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas A. J. D. 2013 m. liepos 30 d. (spaudas ant voko, b. l. 18) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas: 1) atnaujinti pareiškėjui A. J. D. 3 metų terminą skundui dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies paduoti; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus (toliau – ir Marijampolės skyrius) 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (10.1)S-10007; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba) 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4146 „Dėl skundo“ ir 2013 m. liepos mėnesio sprendimą Nr. (6.5)-4935 „Dėl prašymo“; 4) įpareigoti Marijampolės skyrių išmokėti 2010–2012 metais neteisėtai sumažintą pensijos dalį, t. y. 7 500 Lt.

6Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. jam buvo mokama sumažinta pensija vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 straipsnio 1 dalimi, o kadangi jis dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, pensija dar kartą buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Dėl neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybos Marijampolės skyrių, tačiau šis atsisakė grąžinti neišmokėtą pensijos dalį, motyvuodamas tuo, kad nėra teisinio reguliavimo, nustatančio sumažintų senatvės pensijų kompensavimą. Pareiškėjas skundėsi Fondo valdybai, kuri 2013 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4146 apskritai atsisakė nagrinėti jo skundą, motyvuodama, kad yra praleistas apskundimo terminas. Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą, tačiau gavo 2013 m. liepos 22 d. gavo atsakymą Nr. (6.5)I-4935, kuriuo atsisakoma atnaujinti terminą. Jo manymu, tokie atsakovų sprendimai prieštarauja Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimui, taip pat 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimui dėl dirbantiems pensininkams sumažintos pensijos mokėjimo. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) savo pažeistas teises dėl pensijos nepriemokos suinteresuoti asmenys galėjo apginti per 3 metų terminą. Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. kiekvieną mėnesį, taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, buvo mokama sumažinta senatvės pensijos dalis, t. y. sprendimai dėl pensijos dydžio, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį, iš esmės buvo priimami kiekvieną mėnesį, apie kiekvieną mėnesį mokamos pensijos dydį pareiškėjas galėjo sužinoti tik tą mėnesį, kai gaudavo senatvės pensiją, atitinkamai – kiekvienas toks sprendimas gali būti skundžiamas atskirai ir jo apskundimo terminas prasidėdavo kiekvieną mėnesį. Todėl, pareiškėjo manymu, jis nėra nepraleidęs Pensijų įstatyme nustatyto 3 metų termino. Jeigu būtų nuspręsta kitaip, pareiškėjas prašo šį terminą atnaujinti atsižvelgiant į tai, kad anksčiau dėl pensijos grąžinimo nesikreipė dėl teisinio reguliavimo specifikos, į tai, kad ilgą laiką nesiimta veiksmų pensijos nepriemokai grąžinti, į pareiškėjo senyvą amžių, sunkią sveikatos būklę, teisinių žinių stoką.

7Atsakovas Fondo valdyba su skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (b. l. 26–30) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovas patikslina, kad dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo pareiškėjui neišmokėta 6 433,90 Lt, o ne 7 500 Lt. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl apie tai, kad mokama ne viso dydžio senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negautos senatvės pensijos dalies grąžinimo kreipdamasis į Fondo valdybą tik 2013 m. birželio 5 d. pareiškėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. 2013 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4146 Fondo valdyba nustatė A. J. D. terminą pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas pateikė medicininius dokumentus, tačiau juos išnagrinėjus, 2013 m. liepos mėnesio sprendimu Nr. (6.5)I-4935 nuspręsta, jog jie nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nepagrįstai Marijampolės skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. raštą Nr. (10.1)S-10007 laiko sprendimu, nes juo tik paaiškinta senatvės pensijos skaičiavimo tvarka ir pateikti pensijos paskaičiavimai. Taigi, ši administracinė byla turėtų būti nutraukta. Be to, Fondo valdybos teritorinis skyrius teisėtai ir pagrįstai Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu taikė šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įvertinus tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama į ateitį, o Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos galiojo ir pareiškėjui buvo taikomos iki 2011 m. gruodžio 31 d. (t. y. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo), o teisės aktas, nustatantis pareigą išmokėti 2010–2011 metais negautą pensijos dalį, nėra priimtas, Fondo valdybos teritoriniam skyriui nebuvo ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti jam laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negautą senatvės pensijos dalį. Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo reikalavimą, atsakovas prašė šią sumą priteisti išmokėti dalimis.

9Atsakovas Fondo valdybos Marijampolės skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kurį grindė iš esmės tapačiais teisiniais motyvais, kaip ir Fondo valdyba. Marijampolės skyrius prašė skundą atmesti ir bylą nutraukti (b. l. 43–45).

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu (b. l. 122–128) pareiškėjo A. J. D. skundą tenkino iš dalies: panaikino Marijampolės skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (10.1)S-10007 ir Fondo valdybos 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4146, kiek jais atsisakyta išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką; priteisė A. J. D. naudai iš Marijampolės skyriaus 6 260,31 Lt neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos. Likusią skundo dalį atmetė.

12Teismas pažymėjo, kad remiantis į bylą pateiktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, kad pareiškėjo senatvės pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o kadangi pareiškėjas nurodytu laikotarpiu dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, senatvės pensija buvo perskaičiuojama ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (b. l. 79–83).

13Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153; Žin., 2005, Nr. 71-2555), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066), o ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ir Laikinojo įstatymo nuostatomis. Pensijų įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

14Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies bei 8 straipsnio 1 dalies atitiktį Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas, kuris 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos sumažinti paskirtas senatvės pensijas, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, taikytas laikinai ir nepažeidžiant iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų, be to numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus. Taigi, Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tirdamas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Taip pat prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra nustatyti sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų esminiai kompensavimo elementai. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

15Pareiškėjas 2013 m. balandžio 24 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybos Marijampolės skyrių, prašydamas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį (b. l. 78). Marijampolės skyrius 2013 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. (10.1)S-10007 paaiškino apie pareiškėjo pensijų perskaičiavimo teisinius pagrindus, pateikė informaciją apie apskaičiuotas ir išmokėtas sumas (b. l. 79). Tokiu sprendimu teritorinis skyrius iš esmės neatsakė pareiškėjui į jo prašymą – dėl neišmokėtos pensijos grąžinimo arba negrąžinimo. Tačiau pareiškėjas tokį raštą įvertino kaip atsisakymą tenkinti jo prašymą. Todėl nurodytą Marijampolės skyriaus sprendimą pareiškėjas apskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka institucijai – Fondo valdybai (b. l. 39). Fondo valdyba 2013 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4146 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. birželio 5 d. skundą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą ginčyti Fondo valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, nes apie sumažintos pensijos mokėjimą sužinojo dar 2010 m. sausio mėnesį, kai buvo išmokėta sumažinta pensija (b. l. 41–42). Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą (b. l. 31–33), tačiau Fondo valdyba 2013 m. liepos mėnesio (nenurodyta diena) sprendimu Nr. (6.5)I-4935 nusprendė, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, nes nėra įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas negalėjo apskųsti sprendimo dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies.

16Marijampolės skyriaus pateikta 2013 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. (10.1)S-16281 patvirtina, kad pareiškėjui paskirta senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnius (b. l. 82–83). Atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį pareiškėjui pensija sumažinta pagrįstai ir teisėtai. Tačiau nurodytu laikotarpiu pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį yra neteisėtas. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo nurodytu laikotarpiu susidarė 6 434,20 Lt nepriemoka (Marijampolės skyrius 2013 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. (1.7)S-16311 paaiškino, kad tai yra tikroji dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo pareiškėjui neišmokėta suma, nes anksčiau skaičiavime buvo padaryta klaida, b. l. 67). Teismui nėra pagrindo abejoti pažymoje pateiktų duomenų teisingumu, nes duomenų teisingumą savo parašais patvirtino pensiją apskaičiuojančios institucijos atsakingi darbuotojai. Pareiškėjas gavęs atsiliepimus, kuriuose nurodoma neišmokėta pensijos suma, neginčijo matematinio teisingumo.

17Teismas nekvestionuoja įstatymo teisėtumo prezumpcijos ar Fondo valdybos teritorinių skyrių pareigos veikti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. priėmus nutarimą ir Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį pripažinus prieštaraujančia Konstitucijai, negali būti toleruojama minėtos normos pagrindu susiklosčiusi situacija. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatuota, kad valstybė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus dirbantiems pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio pensiją, o šio ribojimo tiesioginė pasekmė – pensijos nepriemoka, susidariusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kuri pareiškėjui iki šiol neišmokėta. Vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai pareiškėjo teisių pažeidimo pasekmių nepašalintų. Neapgynus pažeistos pareiškėjo teisės, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasmę. Neatkūrus pareiškėjo turtinio praradimo, jo teisė į teisminę gynybą taptų fiktyvi, o teismas neatliktų jam priskirtos funkcijos vykdyti teisingumą. Tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Teismas privalo deramai pašalinti šį pareiškėjo teisių pažeidimą. Seimas iki šiol nepriėmė teisės akto, nustatančio neišmokėtos pensijos kompensavimo tvarką, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika leidžia spręsti, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistų teisių atkūrimas reiškia pensijos nepriemokos priteisimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį adm. byloje Nr. A602-1143/2013). Ta aplinkybė, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į nesumokėtos pensijos priteisimą.

18Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 4 dalį, Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Ginčo laikotarpiu galiojęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 101 punktas nustatė, kad pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

19Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad Fondo valdybos administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami Fondo valdybai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

20Nors Fondo valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo, motyvuodama, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą ginčyti Fondo valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, nes apie sumažintos pensijos mokėjimą sužinojo dar 2010 m. sausio mėnesį, kai buvo išmokėta sumažinta pensija, tačiau nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti veiksmingą pareiškėjo teisės gauti paskirtą senatvės pensiją gynybą, darytina išvada, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą pasinaudojo įstatyme nustatyta privaloma neteismine ginčo sprendimo tvarka. Kadangi Fondo valdyba 2013 m. birželio 19 d. sprendime pasisakė ir dėl pareiškėjo ginčijamo teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, laikytina, kad ginčijamais sprendimais atsisakoma grąžinti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Pareiškėjui išreiškus savo valią, nukreiptą į realių teisinių pasekmių atsiradimą, t. y. paprašius išmokėti susidariusį įsiskolinimą, o centriniam viešojo administravimo subjektui atsisakius atlikti reikalaujamus veiksmus, tarp administracinės bylos šalių kilo ginčas dėl neišmokėtos senatvės pensijos priteisimo. Formalus visos ikiteisminės administracinio ginčo nagrinėjimo procedūros atlikimas tik nepagrįstai apsunkintų pareiškėjo turtinių teisių ir interesų teisminį gynimą.

21Kaip nurodo atsakovai atsiliepimuose į skundą, rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas Fondo valdybos teritoriniai skyriai 2010–2011 metais nebuvo priėmę. Apie tai, kad paskirta senatvės pensija buvo sumažinta, pareiškėjas sužinodavo kiekvieną mėnesį, kai jam buvo išmokama pensija. Gindamas savo teisę gauti paskirtą pensiją pareiškėjas į Fondo valdybos Marijampolės skyrių kreipėsi su 2013 m. balandžio 24 d. prašymu (Marijampolės skyriuje gautas 2013 m. balandžio 25 d., reg. Nr. SP-164), taigi nepraleidęs 3 metų termino, skaičiuojamo nuo datos, kai jis sužinojo apie gautą 2010 m. gegužės mėnesio sumažintą pensiją (apie veiksmą), nes 2010 m. vasario–balandžio mėnesiais ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį nebuvo taikomas. Atnaujinti terminą dėl 2010 m. sausio mėnesį neišmokėtos pensijos nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėjas objektyviai nepagrindė, kad dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių jis negalėjo imtis savo teisių gynybos iki 2013 m. sausio mėnesio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui priteistina 6 260,31 Lt neišmokėtos senatvės pensijos.

22LVAT teisėjų kolegija, analizuodama administracinę jurisprudenciją teisiniuose ginčuose dėl įpareigojimo pareiškėjams išmokėti įstatymų leidėjo neteisėtai sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas, 2013 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-911/2013 konstatavo, kad šios rūšies nepriemokos pagrįstai išieškomos iš savarankiško, t. y. į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus neįtraukto, Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Minėtoje nutartyje aptarti teisinio reguliavimo ypatumai lemia, kad tokio pobūdžio reikalavimų adresatais, kitaip nei valstybinių pensijų mokėjimo teisiniuose santykiuose, laikomi valstybines socialinio draudimo pensijas skiriantys ir mokantys subjektai – Fondo valdybos teritoriniai skyriai. Todėl pareiškėjui neišmokėta senatvės pensijos suma priteisiama iš Fondo valdybos Marijampolės skyriaus.

23Ta aplinkybė, kad iki šiol įstatymų leidėjas nėra nustatęs sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo ir todėl Fondo valdybos teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalies, teismo vertinimu, nedaro įtakos bylos baigčiai. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Konstitucijos 6 straipsnį Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas bei kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Pareiškėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo priėmimo. Pareiškėjas neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismą iki bus priimtas toks jo pažeistas teises atkursiantis įstatymas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo turtinė teisė buvo pažeista, jo pensiją neleistinai perskaičiavus pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuri vėliau buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Būtent pastaroji aplinkybė ir leidžia teismui priimti pareiškėjui palankų sprendimą, o jis, manydamas, kad jam taikoma Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis pažeidžia Konstituciją, dėl pensijos dalies išmokėjimo ir į viešojo administravimo subjektą, ir į teismą galėjo kreiptis iš esmės bet kada, t. y. nelaukiant ateityje priimsimo įstatymo, įtvirtinsiančio kompensavimo mechanizmą. Priešingas situacijos vertinimas ne tik prieštarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui, bet ir sukurtų neapibrėžtumo situaciją pareiškėjui, kuris nebūtų tikras, kada jo pažeistos teisės bus atkurtos legislatyviniu aktu ir ar jos apskritai bus atkurtos. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo priėmimo.

24Dėl Marijampolės skyriaus ir Fondo valdybos sprendimų teismas, remdamasis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, padarė išvadą, kad Marijampolės skyrius ir Fondo valdyba, priimdami ginčijamus sprendimus, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A552-519/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems senatvės pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamus sprendimus, kiek jais atsisakoma išmokėti pareiškėjui senatvės pensijos skirtumą, susidariusį dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

25Fondo valdybos 2013 m. liepos mėnesio (diena nenurodyta) sprendimas Nr. (6.5)-4935 iš esmės yra teisėtas, nes nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Tai konstatavo ir teismas šiame sprendime pasisakydamas, kad atnaujinti terminą dėl 2010 m. sausio mėnesį neišmokėtos pensijos nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėjas objektyviai nepagrindė, kad dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių jis negalėjo imtis savo teisių gynybos iki 2013 m. sausio mėnesio.

26Fondo valdyba prašo priteistą sumą išdėstyti mokėti dalimis, nes neišmokėtos pensijos dalies priteisimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sukels papildomą finansinę naštą, o šiame biudžete šiuo metu nėra numatyta lėšų neišmokėtoms pensijų dalims mokėti, biudžetas yra deficitinis. Šis prašymas netenkintinas, nes atsakovas nepagrindė sunkios biudžeto padėties objektyviais įrodymais, be to, priteista suma nėra tokia žymi, kad galėtų turėti įtakos Fondo valdybos įsipareigojimams išmokų gavėjams. Atsižvelgtina ir į sunkią pareiškėjo sveikatos būklę (b. l. 17, 53, 65).

27III.

28Atsakovas Fondo valdybos Marijampolės skyrius apeliaciniu skundu (b. l. 132–136) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

29Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudojo įstatyme nustatyta privaloma neteismine ginčo sprendimo tvarka. Fondo valdyba 2013 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4146 pasisakė tik dėl Marijampolės skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. rašte Nr. (10.1)S-10007 pateiktų faktinių duomenų atitikimo pareiškėjo 2013 m. balandžio 24 d. prašymo turiniui, pripažindamas, kad pareiškėjo teisė gauti informaciją, kuria disponuoja Marijampolės skyrius, buvo įgyvendinta tinkamai, todėl Marijampolės skyriaus raštą pripažinti neteisėtu nėra teisinio pagrindo. Fondo valdyba 2013 m. birželio 19 d. sprendime Nr. (6.5)I-4146 aiškiai nurodė, jog atsisako nagrinėti pareiškėjo skundą dėl to, kad praleistas 3 metų terminas. Taigi, ginčas dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo Fondo valdyboje iš esmės nebuvo išnagrinėtas. Panašią poziciją yra išreiškęs LVAT 2013 m. spalio 9 d. nutartyje (adm. byla Nr. AS438-818/2013) ir 2013 m. spalio 9 d. nutartyje (adm. byla Nr. AS502-849/2013). Kadangi nebuvo laikytasi bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, pirmosios instancijos teismas negalėjo panaikinti Marijampolės skyriaus ir Fondo valdybos sprendimų bei priteisti pareiškėjui pensijos nepriemoką.

30Be to, teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepraleido 3 metų termino, nes į Fondo valdybos teritorinį skyrių kreipėsi 2013 m. balandžio 24 d. prašymu, o apie pensijos mažinimą sužinojo tik 2010 m. gegužės mėnesį. Iš tikro pirmoji sumažinta pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, o į teismą jis kreipėsi tik 2013 m. liepos 29 d. skundu. Taigi, pareiškėjas praleido 3 metų terminą, todėl laikytina, kad skundžiamas Marijampolės skyriaus sprendimas yra įvykdytas ir negali būti tikrinamas teisme.

31Atsakovas Fondo valdyba pateikė atsiliepimą į Marijampolės skyriaus apeliacinį skundą (b. l. 146–150), kuriuo prašo apeliacinį skundą patenkinti. Fondo valdyba remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė Marijampolės skyrius.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV.

34Apeliacinis skundas atmestinas.

35Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo A. J. D. skundą ir panaikino Marijampolės skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (10.1)S-10007 bei Fondo valdybos 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4146, kiek jais atsisakyta išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką, taip pat priteisė pareiškėjui iš Marijampolės skyriaus 6 260,31 Lt neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, o likusią skundo dalį atmetė.

36Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teismų praktikos kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pastaroji išvada darytina Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo pagrindu, taip pat remiantis LVAT formuojama praktika, o būtent LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, taip pat kitais baigiamaisiais teisės aktais, priimtais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panašiose bylose (pvz., 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis adm. byloje Nr. A756-2279/2013). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išsamesnė analizė dėl priteistos valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies nebetikslinga.

37Atsakovas Fondo valdybos Marijampolės skyrius apeliacinį skundą iš esmės grindžia dviem argumentais: pasak atsakovo, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudojo įstatyme nustatyta privaloma neteismine ginčo sprendimo tvarka ir nepraleido 3 metų termino. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbiausias bylos klausimas yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas savo pažeistas teises ir interesus ginti teismine tvarka administraciniuose teismuose, tinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą.

38Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, tačiau kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o priešingai – papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (LVAT 2010 m. vasario 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-191/2010).

39Šiame kontekste pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje AS520-789/2013 konstatavo, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Įvertinusi įvardytas Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje konstatavo, jog jos neabejotinai patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

40Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas A. J. D. yra valstybinės socialinio draudimo pensijos gavėjas, kuriam 2010 m. - 2011 m. paskirtos pensijos dydis buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje bei 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 2013 m. balandžio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrių su prašymu išmokėti minėtu laikotarpiu susidariusią senatvės pensijos nepriemoką (b. l. 3). Fondo valdybos Marijampolės skyrius 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (10.1)S-10007 (b. l. 5–7) išaiškino pareiškėjui pensijos apskaičiavimo tvarką, taip pat pateikė informaciją apie ginčui aktualiu laikotarpiu neišmokėtos pensijos apskaičiavimą. Nesutikdamas su tokiu Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybą, kuri 2013 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4146 (b. l. 13–14) atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl teritorinio Fondo valdybos skyriaus sprendimo teisėtumo, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas praleido 3 metų terminą kreiptis dėl pensijos nepriemokos. Kita vertus, Fondo valdyba 2013 m. birželio 19 d. sprendime Nr. (6.5)I-4146 pažymėjo ir tai, jog Marijampolės skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. (10.1)S-10007 pateikti išsamūs ir teisingi duomenys, todėl Fondo valdybos teritorinis skyrius iš esmės teisingai nurodė, jog šiuo metu išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą pensijos dalį, nėra teisinio pagrindo. Tokios atsakovo formuluotės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog Fondo valdyba pareiškėjo skundą dėl Fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (10.1)S-10007 išnagrinėjo iš esmės ir priėmė sprendimą atsisakyti panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą. Šis viešojo administravimo subjekto valdingas patvarkymas, išreikštas pareiškėjo atžvilgiu priimtame individualiame administraciniame akte, sukelia jam tiesiogines teisines pasekmes, t. y. daro įtaką A. J. D. teisėms ir pareigoms, todėl gali būti ginčo administracinėje byloje dalykas.

41Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta ir šiuo aspektu kliūčių nagrinėti ginčą teisme nėra.

42Šiame kontekste reikia priminti ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintą 3 metų terminą pripažino specialiuoju terminu kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis už 2010–2011 metus dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, numačiusios valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dydžio ribojimą asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, taikymo. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Kadangi pareiškėjo pensija Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pradėta riboti 2010 m. gegužės mėnesį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog 3 metų terminas nėra praleistas.

43Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinis skundas atmetamas.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

45Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

46Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas A. J. D. 2013 m. liepos... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m.... 7. Atsakovas Fondo valdyba su skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (b. l.... 8. Atsakovas patikslina, kad dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies... 9. Atsakovas Fondo valdybos Marijampolės skyrius pateikė atsiliepimą į... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu (b.... 12. Teismas pažymėjo, kad remiantis į bylą pateiktais įrodymais nustatytos... 13. Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl... 14. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies bei 8 straipsnio 1 dalies atitiktį... 15. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 24 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybos... 16. Marijampolės skyriaus pateikta 2013 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr.... 17. Teismas nekvestionuoja įstatymo teisėtumo prezumpcijos ar Fondo valdybos... 18. Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio... 19. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad Fondo valdybos... 20. Nors Fondo valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl teritorinio... 21. Kaip nurodo atsakovai atsiliepimuose į skundą, rašytinių sprendimų mokėti... 22. LVAT teisėjų kolegija, analizuodama administracinę jurisprudenciją... 23. Ta aplinkybė, kad iki šiol įstatymų leidėjas nėra nustatęs sumažintų... 24. Dėl Marijampolės skyriaus ir Fondo valdybos sprendimų teismas, remdamasis... 25. Fondo valdybos 2013 m. liepos mėnesio (diena nenurodyta) sprendimas Nr.... 26. Fondo valdyba prašo priteistą sumą išdėstyti mokėti dalimis, nes... 27. III.... 28. Atsakovas Fondo valdybos Marijampolės skyrius apeliaciniu skundu (b. l.... 29. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė... 30. Be to, teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepraleido 3 metų... 31. Atsakovas Fondo valdyba pateikė atsiliepimą į Marijampolės skyriaus... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV.... 34. Apeliacinis skundas atmestinas.... 35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas... 36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136... 37. Atsakovas Fondo valdybos Marijampolės skyrius apeliacinį skundą iš esmės... 38. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos... 39. Šiame kontekste pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013... 40. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad... 41. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju... 42. Šiame kontekste reikia priminti ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo... 43. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 45. Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus... 46. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. 47. Nutartis neskundžiama....