Byla 2A-725-856/2018

Dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. J. ir atsakovo A. S. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-446/2018 pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovui A. S. J. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo bei atsakovo A. S. J. priešieškinį ieškovui P. J. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas P. J. ieškiniu prašė nustatyti nekilnojamojo turto: 0,0591 ha dydžio namų valdos žemės sklypo, esančio ( - ), su ten stovinčiais pastatais – gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, garažu, kiemo statiniais (šuliniu, tvora) – naudojimosi tvarką tokiu būdu: paskirti jam naudotis gyvenamojo namo patalpas 1-11 11,72 kv. m, 1-10 16,41 kv. m, 1-9 2,70 kv. m, 1-8 9,54 kv. m, 1-7 8,26 kv. m, 1-6 11,53 kv. m, 1-3 3,59 kv. m, balkoną iš kiemo pusės, palikti bendram naudojimui patalpą 1-1 2,14 kv. m ir balkoną iš gatvės pusės, rūsyje paskirti jam naudotis patalpa R-10 10,52 kv. m, 8,04 kv. m iš 10,72 kv. m patalpos R-11, ½ dalį patalpos R-9 10,29 kv. m, paskirti bendram naudojimui su atsakovu patalpas: R-8 6,91 kv. m, R-7 8,97 kv. m, R-2 2,58 kv. m, R-1 1,68 kv. m, R-4 3,94 kv. m, R-6 2,76 kv. m, paskirti atsakovui naudotis likusiomis gyvenamojo namo patalpomis, palikti bendram naudojimui ūkinį pastatą 2I1p, garažą 3G1p, kiemo statinius (šulinį, tvorą); 0,0591 ha dydžio namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal jo pateiktą žemes sklypo naudojimosi tvarkos planą (I t., 25 b. l.), paliekant kiemą ir įvažiavimą bendram naudojimui - 435 kv. m, plane pažymėtą dalį sklypo balta spalva, jam priskirti naudotis 78 kv. m sklypo dalimi, pažymėta žalia spalva, atsakovui - 78 kv. m sklypo dalimi, pažymėta mėlyna spalva (I t., 1–8, 98 – 101 b. l.).

62.

7Atsakovas A. S. J. priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi tvarką tuo pačiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir ūkio paskirties pastatais, esančiais ( - ), - šalims priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės teise, P. J. paskirti naudotis patalpomis rūsyje, pažymėtomis gyvenamojo namo techninės bylos plane R-10 10,52 kv. m, R-11 10,72 kv. m, pirmame aukšte 1-3 3,59 kv. m, 1-4 3,27 kv. m, 1-5 11,11 kv. m, 1-7 8,26 kv. m, 1-8 9,54 kv. m, 1-9 2,70 kv. m, 1-10 16,41 kv. m, 1-11 11,72 kv. m, dalimi - 72 kv. m - žemės sklypo, žemės valdos paskirstymo plane, sudarytame K. K., pažymėta raide C; jam paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis rūsyje R-3 16,26 kv. m, R- 4 3,94 kv. m, R-5 4,76 kv. m, R-6 2,76 kv. m, R-12 11,18 kv. m, R-13 7,24 kv. m, pirmo aukšto patalpomis 1-2 10,72 kv. m, 1-6 11,53 kv. m, visomis patalpomis gyvenamojo namo antrame aukšte, dalimi - 123 kv. m. - žemės sklypo, žemės valdos paskirstymo plane, sudarytame K. K., pažymėta raide B; bendrai paskirti naudotis patalpomis rūsyje R-1 1,68 kv. m, R-2 2,58 kv. m, R-7 8,97 kv. m, R-8 6,91 kv. m, R-9 10,29 kv. m, pirmame aukšte 1-1 2,14 kv. m, ūkiniu pastatu 2I1p, garažu 3Glp ir kiemo statiniais (šuliniu, tvora), dalimi - 396 kv. m. - žemės sklypo, žemės valdos paskirstymo plane, sudarytame K. K., pažymėta raidėmis A ir D; priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (I t., 154–156 b. l.).

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

93.

10Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2018 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino dalinai (II t., 38–44 b. l.). Nustatė naudojimosi tvarką tarp bendrasavininkų P. J. ir A. S. J. nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, garažu, kiemo statiniais, žemės sklypu, esančiais ( - ), tokia tvarka:

111)

12gyvenamojo namo patalpomis R-3, R-4, R-5, R-6, R-12, R-13 (rūsyje), 1-6 (pirmajame aukšte), visomis patalpomis antrajame aukšte (1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19) ir balkonais antrajame aukšte paskiriant naudotis A. S. J.;

132)

14gyvenamojo namo patalpomis R-10, R-11 (patalpos rūsyje), 1-3, 1-4, 1-5, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11 (patalpos pirmame aukšte) ir balkonu iš kiemo pusės paskiriant naudotis P. J.;

153)

16bendram bendraturčių naudojimui paskiriant patalpas rūsyje R-1, R-2, R-7, R-8, R-9, gyvenamojo namo pirmame aukšte patalpas 1-1, 1-2 ir balkoną iš gatvės pusės, ūkiniu pastatu 2I1p, garažu 3G1, kiemo statiniais (šuliniu, tvora);

174)

18paskiriant A. S. J. naudotis 174 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis raide B, melsva spalva, K. K. IĮ parengtame žemės valdos paskirstymo plane,

195)

20paskiriant P. J. naudotis 75 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta raide C, rausva spalva, K. K. IĮ parengtame žemės valdos paskirstymo plane,

216)

22paskiriant A. S. J. ir P. J. bendrai naudotis 326 kv. m ir 16 kv. m. žemės sklypo dalimis, pažymėtomis raidėmis A ir D, gelsva spalva, K. K. IĮ parengtame žemės valdos paskirstymo plane. Priteisė iš P. J. A. S. J. 150 Eur bylinėjimosi išlaidas.

234.

24Teismas nurodė, kad šalims - ieškovui P. J. ir atsakovui A. S. J. - bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso gyvenamasis namas, ūkio paskirties pastatai, žemės sklypas, esantys ( - ); gyvenamojo namo bendras plotas 277,24 kv. m, namų valdos žemės sklypas 0,0591 ha dydžio, bendraturčių dalys turte nėra lygios, ieškovui priklauso 3/8 dalys pastatų ir 221/591 dalis žemės sklypo, atsakovui – 5/8 dalys pastatų ir 370/591 dalys žemės sklypo.

255.

26Teismas konstatavo, kad šalys nesusitarė dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, o ginčo dėl naudojimosi bendrai ūkio paskirties pastatais ir kiemo statiniais nėra.

276.

28Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas palikti bendram naudojimui patalpas R-4, R-6, nustatyti, kad jis turi teisę naudotis patalpos R-11 8 kv. m ir puse patalpos R-9, yra ydingas, neatitinkantis įstatymo keliamų reikalavimų. Prašydamas paskirti konkrečią dalį patalpų R-11 ir R-9, ieškovas nenurodė, kuri dalis kiekvienam iš bendraturčių turėtų būti paskirta, kaip atriboti, atskirti šias patalpas. Be to, skaidyti patalpas dalimis, kai yra pakankamai izoliuotų patalpų, kuriomis šalys galėtų naudotis be papildomų pertvarkymų, darbo ar piniginių sąnaudų, būtų neekonomiška ir neracionalu. Rūsio patalpomis R-4 ir R-6 pagal nusistovėjusią jų tarpusavio tvarką daugiau kaip dešimt metų naudojasi atsakovas. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl rūsio patalpas R-4, R-6 reikėtų paskirti bendram naudojimui, nors pripažino, kad šildymo sistema, buvusi name, prieš daugelį metų išardyta, šildymo katilas demontuotas, katilinės, kuri buvo įrengta patalpoje R-4, nebėra, jam priklausančios pirmojo aukšto patalpos apšildomos pirmame aukšte įrengtu pečiumi.

297.

30Teismas nurodė, kad pirmąjį gyvenamojo namo aukštą sudaro 90,99 kv. m, antrąjį – 88,44 kv. m naudingo ploto, todėl kiekvienam iš bendraturčių pagal kiekvieno turimą nuosavybės dalį ruėtų atitekti: ieškovui - 67,28 kv. m. naudingo ploto gyvenamajame name, atsakovui - 112,14 kv. m. Pagal ieškovo prašomą nustatyti naudojimosi tvarką, ieškovui atitektų 63,75 kv. m. ir bendrai naudotis 2,14 kv. m. patalpa (1-1), atsakovui – 25,10 kv. m. pirmame aukšte ir 88,44 kv. m. antrame, iš viso 113,54 kv. m., ir bendrai naudotis 1-1 patalpa 2,14 kv. m. Tokiu būdu atsakovui būtų paskirta naudotis didesne nuosavybės dalimi gyvenamojoje namo dalyje (ne rūsyje), nei jam priklausytų pagal jo turimas nuosavybės dalis, tačiau įvertinus patalpų vertingumą, akivaizdu, kad jam būtų paskirtos mažiau vertingos patalpos - virtuvė, koridorius, tualetas.

318.

32Pagal atsakovo prašomą nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, jam tektų naudotis 173,12 kv. m. dalis, ieškovui – 104,12 kv. m. ploto dalis iš bendro 277,24 kv. m. gyvenamojo namo ploto, kas atitiktų abiejų šalių turimas nuosavybės dalis: atsakovui - 5/8, ieškovui - 3/8 dalys. Logiškas ir racionalus atsakovo reikalavimas rūsio patalpas R-11 ir R-10 paskirti naudotis ieškovui, R-3, R-4, R-5, R-6, R-12 ir R-13 paskirti atsakovui, nes būtent šiomis patalpomis šalys naudojasi eilę metų, tokiomis rūsio patalpomis šalys naudojasi iki šiol. Motyvuotas ir pagrįstas atsakovo reikalavimas bendram naudojimuisi paskirti R-9 patalpą, kadangi joje yra namo vamzdynas, prie kurio priėjimą turi turėti abu namo bendrasavininkiai. Kad šalys netrukdomai galėtų patekti į patalpą R-9, o ieškovas – į jam priskirtiną patalpą R-11, pagrįstai atsakovas prašo patalpą R-8 paskirti bendram naudojimui. Tokiu būdu, atsakovui atitektų 61,13 kv. m, ieškovui – 21,24 kv. m. rūsio patalpų, abiem bendrai naudotis tektų 30,43 kv. m. patalpų rūsyje. Tokia naudojimosi tvarka rūsio patalpomis atitiktų kiekvieno bendrasavininkio turimą dalį ir nusistovėjusią tvarką, suteiktų galimybę abiem bendraturčiam laisvai patekti į kiekvieną jam priklausančią patalpą ir bendrai naudojamas patalpas.

339.

34Teismo vertinimu, šalių nuosavybės dalys bendrame namų valdos žemės sklype nėra lygios, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti šalių naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą planą, paskiriant šalims naudotis vienodo dydžio žemės sklypo dalimis, prieštarauja įstatymui, pažeidžia kito bendraturčio, turinčio didesnę nuosavybės dalį, interesus, ir už tai nekompensuojama.

3510.

36Atsakovo siūloma naudojimosi tvarka pagal jo pateiktą žemės valdos paskirstymo planą visiškai atitinka tiek bendraturčių turimos nuosavybės dalis, tiek anksčiau nusistovėjusį faktinį žemės naudojimą ir neiškelia ieškovo interesų aukščiau už kito bendraturčių interesus ir jų neignoruoja, atsakovo pateiktas projektas optimaliau, kiek tai įmanoma susiklosčiusioje situacijoje, užtikrina abiejų šalių interesus, nes pagal K. K. IĮ parengtą planą, ieškovui atitenkanti žemės sklypo dalis yra vientisa. Ieškovas pripažino, kad jis faktiškai ir naudojasi tuo sklypu, kurį jam siūlo ir toliau naudotis atsakovas, tik jis norėtų didesnio ploto. Kiekvienam žemės naudotojui yra užtikrintas priėjimas prie savo sklypo (aplink namą yra paliktas 1 metras), galimybė naudotis ten esančiais ūkio paskirties pastatais, kuriais naudojasi abu bendraturčiai.

37III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

3811.

39Ieškovas P. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (II t., 51-53 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta 1993 metais, parengta VĮ Valstybinės žemėtvarkos instituto Šiaulių regiono kadastro ir geodezijos centro namų valdos žemės sklypo ribų plane bei pažymėta kadastro žemėlapyje, o 2016-09-27 atnaujinta ir šiuo metu yra galiojanti. Sklypo ribų nustatymas minėtame plane yra tarpusavio sutarimu suderintas ir patvirtintas visų bendrasavininkų parašais, o jame pažymėti žemės naudojimo plotai atitinka ieškovo ir atsakovo turimas nuosavybės teisės dalis. Teismas sprendime nieko nepasisakė dėl minėtos šalių pasirašytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos galiojimo. Tebesant galiojančiai sklypo naudojimosi tvarkai, teismas savo sprendimu negalėjo nustatinėti naujos viso sklypo naudojimosi tvarkos, išskyrus mirusiajai priklausiusio sklypo dalies naudojimosi tvarką.

4011.2. Procentinės dalys žemės sklypo, skiriamo asmeniniam naudojimui, atsižvelgiant į proporcingai nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis tarp ieškovo ir atsakovo, yra gana nelygios - atsakovo bendram naudojimui skiriama daug mažesnė procentinė dalis žemės sklypo, nei ieškovo. Taip yra pažeidžiami protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, numatyti CK 1.5 str. Teismas, priimdamas sprendimą, į juos neatsižvelgė.

4111.3. Priešingai nei teigiama sprendime, ieškovui nėra užtikrintas patogus priėjimas prie jo sklypo dalies, nurodant, kad aplink namą yra paliktas 1 metro pločio žemės plotas, kuriuo naudotis priteista ieškovui ir atsakovui bendrai. Vieno metro pločio ruožas aplink namą, kuris pažymėtas K. K. parengtame plane, yra atskirtas iš ieškovo anksčiau minėtu šalių susitarimu paskirto naudotis žemės ploto, dėl ko proporcingai šiam plotui sumažėja ieškovui paskiro naudotis žemės sklypo dalis.

4211.4. Nepagrįstas teismo teiginys, kad ieškovui yra sudaryta galimybė naudotis ūkio paskirties pastatais, kuriais naudojasi ieškovas ir atsakovas kaip bendraturčiai. Teismo sprendimu atsakovui priskirtas naudotis žemės plotas priešais ūkinius pastatus, todėl ieškovo patekimas į juos praktiškai yra neįmanomas. Iš pateiktų planų yra akivaizdu, kad ieškovui priskirtas žemės plotas yra sunkiai prieinamas, kai tuo tarpu atsakovui yra priskirta lengvai prieinama žemės ploto dalis.

4311.5. Rūsio patalpą R-9 teismas paliko bendram naudojimuisi, o patalpas R-4 ir R-6, kurios buvo skirtos viso namo centrinio šildymo katilo įrengimui, paskyrė naudotis vienam atsakovui. Nepaisant to, kad šildymo katilas demontuotas, tai nereiškia, kad vėliau, turėdamas daugiau kambarių pirmajame namo aukšte, ieškovas neįrenginės centrinio šildymo iš rūsio. Iš kitų ieškovui skirtų patalpų jis to padaryti negalės, kadangi tik patalpose R-4 ir R-6 yra kaminas.

4411.6. Teismas iš ieškovo nepagrįstai priteisė atsakovo naudai 150 eurų bylinėjimosi išlaidų, ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl ieškovas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Be to, susipažinus su teismo sprendimu, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys nėra visiškai atmestas, dauguma ieškinyje nurodytų reikalavimų yra patenkinti. Taip pat yra atmesta ir dalis atsakovo priešieškinio reikalavimų.

4512.

46Atsakovas A. S. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo dalį dėl bendro bendraturčių naudojimosi patalpa gyvenamojo namo pirmame aukšte, pažymėta 1-2, panaikinti ir šią patalpą priteisti atsakovui (II t., 63-64 b. l.). Nurodė, kad nesutinka su sprendimo dalimi, kuria bendram naudojimuisi buvo paskirta 1-2 patalpa, nes ieškovas yra konfliktiško charakterio, o patalpos 1-2 ir 1-6 atsakovui reikalingos tam, jog ketina jose apgyvendinti žmonos motiną. Patalpoje 1-2 įrengtų virtuvę, dušo kabiną, tualetą. Minėtomis patalpomis apeliantas naudojasi 11 metų.

4713.

48Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas P. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo apeliacinį skundą tenkinti (II t., 68-69 b. l.). Nurodo, kad paskyrus patalpą 1-2 asmeniniam atsakovo naudojimui, būtų nepagrįstai apsunkinta ieškovo padėtis. Toks patalpos įsiterpimas į ieškovui priskiriamas patalpas, suskaido jo gyvenamąjį plotą į dvi atskiras, izoliuotas dalis, o patekimui į šias patalpas reikalingi du atskiri įėjimai iš lauko. Paskyrus patalpą 1-2 asmeninam atsakovo naudojimui, ieškovas nebegalėtų patekti į savo patalpas 1-4 ir 1-5. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių argumentų, kad 1-2 patalpa jam reikalinga savo žmonos motinos apgyvendinimui.

4914.

50Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. S. J. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti (II t., 72-73 b. l.). Nurodo, kad teismas atsižvelgė į tai, kad bendraturčių dalys turte nėra lygios, ieškovui priklauso 3/8 dalys pastatų ir 221/591 dalys žemės, o atsakovui – 5/8 dalys pastatų ir 370/591 dalys žemės sklypo. Prieš kreipiantis į teismą, abu mėgino ginčą išspręsti gera valia, bet ieškovas į kompromisus nėjo. Atsakovo nuomone, ieškovas nepagrįstai nori pasididinti savo dalį bendrame turte, todėl apeliacinį skundą siūlo atmesti.

51Teismas

konstatuoja:

52IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

53teisiniai argumentai ir išvados

54Ieškovo P. J. ir atsakovo A. S. J. apeliaciniai skundai netenkinami.

5515.

56Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

5716.

58Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

5917.

60Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

6118.

62Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

6319.

64Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

6520.

66Ieškovas P. J. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti nekilnojamojo turto: 0,0591 ha dydžio namų valdos žemės sklypo, esančio ( - ), su ten stovinčiais pastatais – gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, garažu, kiemo statiniais (šuliniu, tvora) – naudojimosi tvarką. Priešieškiniu atsakovas A. S. J. prašė nustatyti naudojimosi tvarką tuo pačiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir ūkio paskirties pastatais, esančiais ( - ). Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimų, priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies.

6721.

68Apeliantas P. J., nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad procentinės dalys žemės sklypo, skiriamo asmeniniam naudojimui, atsižvelgiant į proporcingai nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis tarp ieškovo ir atsakovo, yra gana nelygios – atsakovo bendram naudojimui skiriama daug mažesnė procentinė dalis žemės sklypo, nei ieškovo.

6922.

70Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog ieškovui P. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 221/591 dalys žemės sklypo, esančio adresu ( - ), o atsakovui A. S. J. - 370/591 dalys minėto žemės sklypo (I t., 41–42 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio reikalavimus – nustatyti 0,0591 ha dydžio namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovui paskiriant 78 kv. m. sklypo dalį, o 435 kv. m. paliekant bendram naudojimui, konstatavo, kad ieškovo pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka paskiriant šalims naudotis vienodo dydžio žemės sklypo dalimis, prieštarauja įstatymui, pažeidžia kito bendraturčio, turinčio didesnę nuosavybės dalį, interesus, ir už tai kompensacija nenumatyta. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo siūloma naudojimosi tvarka pagal jo pateiktą žemės valdos paskirstymo planą (II t., 1 b. l.), visiškai atitinka tiek bendraturčių turimos nuosavybės dalis, tiek anksčiau nusistovėjusį faktinį žemės naudojimą ir neiškelia ieškovo interesų aukščiau už kito bendraturčio interesus ir jų neignoruoja, atsakovo pateiktas projektas optimaliau, kiek tai įmanoma susiklosčiusioje situacijoje, užtikrina abiejų šalių interesus, nes pagal K. K. IĮ parengtą planą ieškovui atitenkanti žemės sklypo dalis yra vientisa. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas naudojimosi žemės sklypu naudojimosi tvarką, pagrįstai vadovavosi žemės sklypo naudojimosi tvarka, parengta pagal K. K. IĮ planą. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad atsakovo bendram naudojimui skiriama daug mažesnė procentinė dalis žemės sklypo, nei ieškovo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalyku, jo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė pirmosios instancijos teismas, todėl laikytinas nauja aplinkybe. Atsakovo pateiktame žemės valdos paskirstymo plane aiškiai nurodyta, kokia žemės sklypo dalis naudojama kiekvieno iš bendraturčio asmeniškai, o kokia dalis paskirta bendram naudojimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, naudojimasis žemės sklypu pagal K. K. IĮ parengtą planą, atitinka bendraturčių turimas nuosavybės dalis bei anksčiau nusistovėjusią faktinę žemės naudojimo tvarką. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad atsakovo pateiktas projektas optimaliau, kiek tai įmanoma susiklosčiusioje situacijoje, užtikrina abiejų šalių interesus.

7123.

72Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovui nėra užtikrintas patogus priėjimas prie jo sklypo dalies. Iš K. K. IĮ parengto plano matyti, kad plane D raide pažymėtas praėjimas aplink namą, sudarantis 16 kv. m. plotą, užtikrina abiejų šalių patekimą prie savo sklypo dalies (II t., 1 b. l.).

7324.

74Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovui ir atsakovui priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarka nesuteikė pirmenybės vienam iš bendraturčių, neįtvirtino prielaidos kilti konfliktams dėl bendro daiktų naudojimo, užtikrina racionalų ir efektyvų žemės sklypo bei ūkinių pastatų naudojimą.

7525.

76Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria rūsio patalpa R-9 buvo paskirta bendram naudojimuisi, o patalpos R-4 ir R-6 paskirtos naudotis vienam atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

7726.

78Pirmosios instancijos teismas rūsio patalpą R-9 paskyrė bendram naudojimuisi, nurodydamas, jog joje yra namo vamzdynas, prie kurio priėjimą turi turėti abu namo bendrasavininkai, o kad šalys netrukdomai patektų į rūsio patalpą R-9, bendram naudojimui paskyrė ir patalpą R-8. Vamzdynai yra bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas patalpą R-9 paskyrė abiejų bendraturčių bendram naudojimuisi.

7927.

80Iš 2018-06-06 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog rūsio patalpa R-4 ir R-6 faktiškai daugiau kaip dešimt metų naudojasi atsakovas, patalpoje R-4 jis yra įsirengęs pirtį. Pirmosios instancijos teismo 2018-06-06 posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad anksčiau patalpoje R-4 yra buvusi katilinė, tačiau ji jau seniai, t. y. nuo 1994 metų, nenaudojama. Apeliaciniame skunde ieškovas šias aplinkybes pripažįsta, nurodydamas, jog buvęs šildymo katilas yra demontuotas. Iš rūsio plano nustatyta, kad ieškovui P. J. priskirtoje patalpoje R-10 (10,52 kv. m.) yra įrengtas antras kaminas, todėl ieškovas turi galimybę įsirenti centrinį šildymą iš rūsio. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šildymo katilas demontuotas dar 1994 metais, ieškovas savo patalpas pirmame aukšte šildosi savarankiškai pirmame aukšte įrengtu pečiumi, tokia faktinė naudojimosi šiomis rūsio patalpomis tvarka yra nusistovėjusi jau ilgą laiko tarpą, patalpoje R-10 yra galimybė įsirengti centrinį šildymą, sprendžia, kad tenkinti apelianto reikalavimą – priteisti jam rūsio patalpas R-4 ir R-6, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

8128.

82Ieškovas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas iš jo nepagrįstai priteisė atsakovo naudai 150 eurų bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl ieškovas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

8329.

84Iš teismo sprendimo turinio nustatyta, kad paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendė, jog abiejų šalių reikalavimai šioje byloje buvo vienodi, kai kurie reikalavimai visiškai sutapo, o abi šalys nedėjo pakankamai pastangų bylą baigti taikiai, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (100 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur atstovavimo išlaidos), abi šalys turi pasidalinti lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija sutinka su šiais teismo argumentais, tačiau sprendžia, kad ieškovas turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi jam 2016 m. lapkričio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5- (NTP-2)-16-T-3682-19080 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, iš ieškovo priteistinos 100 Eur (200 Eur : 2) bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

8530.

86Atsakovas A. S. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria bendram naudojimuisi paskirta 1-2 patalpa pirmame namo aukšte, nurodydamas, jog ieškovas yra konfliktiško charakterio, o patalpos 1-2 ir 1-6 atsakovui reikalingos tam, jog jose ketina apgyvendinti žmonos motiną, patalpoje 1-2 įrengtų virtuvę, dušo kabiną, tualetą.

8731.

88Teismo sprendimu atsakovui A. S. J. paskirta patalpa 1-6 pirmame namo aukšte, o ieškovui patalpos 1-3, 1-4, 1-5, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11. Patalpa 1-2 paskirta bendram naudojimuisi siekiant užtikrinti, kad ieškovas turėtų galimybę patekti į jam priklausančias patalpas 1-3, 1-4 ir 1-5. Priešingu atveju, paskyrus patalpą 1-2 atsakovui, ieškovas prarastų galimybę patekti į savo patalpas 1-3, 1-4 ir 1-5 pirmame aukšte. Nors patalpa 1-3 turi atskirą įėjimą iš lauko, tačiau iš šios patalpos patekti į ieškovo patalpas 1-4 ir 1-5 nėra galimybės, patalpa 1-3 yra izoliuota ir durų iš jos į kitas patalpas nėra. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą – pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bendro bendraturčių naudojimosi patalpa gyvenamojo namo pirmame aukšte, pažymėta 1-2.

8932.

90Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93, 98 straipsniai).

9133.

92Šalys prašo viena iš kitos priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Netenkinus abiejų šalių apeliacinių skundų, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme šalims nepriteisiamos.

9334.

94Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

95Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

96Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

97Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

98Priteisti iš P. J., asmens kodas ( - ) A. S. J., asmens kodas ( - ) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.