Byla e2YT-4725-374/2017
Dėl notaro veiksmų

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. B. I. patikslintą skundą suinteresuotiems asmenims Marijampolės trečiojo notaro biuro notarei Gintarei Strazdienei ir Valstybės įmonei Turto bankas dėl notaro veiksmų.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu skundu dėl Marijampolės trečiojo notaro biuro notarės Gintarės Strazdienės veiksmų ir prašo panaikinti 2017 m. birželio 7 d. Marijampolės trečiojo notaro biuro notarės Gintarės Strazdienės nutarimą, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

5Pareiškėja nurodo, jog su notarės Gintarės Strazdienės nutarimu nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti. Pareiškėjos teigimu, 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus.“ Taip pat pareiškėja nurodo, jog savo teisę paveldėti turtą pradėjo įgyvendinti galiojant 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, todėl turi būti taikomas šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pareiškėja atkreipia teismo dėmesį į tai, kad poreikis nustatyti daugiau kaip dvi paveldėjimo eiles atsirado dar galiojant 1965 m. sausio 1 d. kodeksui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnis buvo pareikštas 1994 m. gegužės 17 d. (įstatymo Nr. I-459 redakcija). Prasidėjus nuosavybės atkūrimo procesui bei privatizacijos procesui įstatyme buvo įtvirtintos penkios paveldėtojų eilės. Pasak pareiškėjos, neteisinga būtų atsisakyti išduoti paveldėjimo liudijimą vien tik dėl to, kad pareiškėjos dėdė mirė 1992 metais, nes abejonių, kad pareiškėja yra susijusi su mirusiuoju giminystės ryšiu nėra (šiuo metu būtų trečios eilės įpėdinė). Notaro atsisakymas grindžiamas vieninteliu argumentu – A. V. mirimo data. Anot pareiškėjos, tuo atveju, jeigu A. V. būtų miręs po 1994 m. gegužės 17 d. notarė būtų paveldėjimo bylą užvedusi ir būtų išdavusi paveldėjimo liudijimą. Pareiškėjos teigimu, 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas. Taip pat pareiškėja nurodo, jog nesutinka su notarės argumentu, kad teismo sprendimas negali būti pagrindas jai išduoti paveldėjimo liudijimą bei užvesti paveldėjimo bylą. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. ( - ) yra įsiteisėjęs. Pareiškėjos teigimu, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnį, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėta teisės norma taikoma ir notarams. Pareiškėja pažymėjo, kad VĮ Turto bankas, atstovaujantis valstybės interesus šioje byloje taip pat neprieštaravo, kad būtų nustatytas juridinis faktas. Anot pareiškėjos, po A. V. mirties valstybė nereiškė pretenzijų į A. V. turtą.

6Suinteresuotas asmuo Marijampolės trečiojo notaro biuro notarė Gintarė Strazdienė pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame nurodo, jog su patikslintame skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka ir prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi, paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Paveldėjimas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek testamento pagrindu, todėl paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas tik esant vienam iš šių pagrindų. Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. dokumentą, patvirtinantį asmens teisių į palikimą įgijimą, turi jame nurodyti šių teisių įgijimo pagrindą – paveldėjimas pagal įstatymą, nurodant konkrečią įstatymo normą, reglamentuojančią paveldėjimo atsiradimo pagrindą konkrečiu atveju, arba paveldėjimas pagal testamentą. Taip pat nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiuo įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas šiame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Suinteresuoto asmens Marijampolės trečiojo notaro biuro notarės Gintarės Strazdienės teigimu, nagrinėjamu atveju notarė, gavusi pareiškėjos prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, išanalizavusi šiam klausimui tinkamai išspręsti svarbias aplinkybes bei pareiškėjos pateiktą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. ( - ), kuriuo nustatyta, kad O. B. I. priėmė palikimą, atsiradusį po dėdės A. V. mirties 1992 m. rugpjūčio 8 d. faktiškai pradėjusi turtą valdyti, ir atlikusi teisinį tyrimą, nustatė, kad A. V. palikimas atsirado 1992 m. rugpjūčio 8 d., t. y. jo mirties dieną. Tuo metu galiojo ne dabartinis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, įsigaliojęs 1965 m. sausio 1 d. Pastarojo kodekso 573 straipsnis prie įstatyminių įpėdinių nepriskyrė dukterėčių ir sūnėnų, todėl jie mirusių tetų ar dėdžių turto paveldėti negalėjo. Šios aplinkybės apie pareiškėjos ir mirusiojo A. V. giminystės ryšius bei šių ryšių atitikimą taikytinam įstatymui, o tuo pačiu apie O. B. I. teisę paveldėti turtą po dėdės A. V. mirties, pirmiau minėtame Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendime nebuvo aptartos. Anot suinteresuoto asmens Marijampolės trečiojo notaro biuro notarės Gintarės Strazdienės, dėl to, įvertinusi šias aplinkybes notarė padarė išvadą, kad O. B. I. negalėjo paveldėti savo dėdės A. V. turto, ir atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, kartu pažymėdama, kad notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą neužkerta kelio pareiškėjai įgyvendinti savo teises kitais įstatyme numatytais būdais. Taip pat nurodo, jog atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką dėl notaro veiklos specifikos, visiškai palaiko savo nutarime dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nurodytas aplinkybes. Kasacinio teismo pasisakyta, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Suinteresuoto asmens Marijampolės trečiojo notaro biuro notarės Gintarės Strazdienės teigimu, dėl šios priežasties, nesant konkrečios įstatymo normos, pagal kurią gali būti išduodamas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o ginčijamas klausimas pagal suinteresuotų asmenų, šiuo atveju O. B. I., kreipimąsi pirmiausia spręstinas teisme.

7Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame nurodo, jog mano, kad šiuo atveju, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) yra nustatyta, jog O. B. I. priėmė palikimą atsiradusį po dėdės A. V. mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėtų tenkinti pareiškėjos patikslintą skundą dėl notarės Gintarės Strazdienės veiksmų. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pareiškėjos patikslintą skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

8Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

9Patikslintas skundas tenkintinas.

10Bylos ir prijungtos civilinės bylos Nr. ( - ) duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2017 m. vasario 27 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su pareiškimu suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto palikimo priėmimo tikslu nustatymo, kuriuo prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po M. V. mirties, gim. 1909 m. vasario 10 d., mirusios 1991 m. rugsėjo 29 d., ( - ), mirties, palikimą priėmė sutuoktinis A. V. faktiškai pradėjęs turtą valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po A. V., gim. 1903 m. gegužės 20 d., mirusio 1992 m. rugpjūčio 8 d., ( - ), mirties, jo palikimą priėmė dukterėčia O. B. I. faktiškai pradėjusi valdyti turtą (civilinė byla Nr. ( - )). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. V., gimusios 1909 m. vasario 10 d., mirusios 1991 m. rugsėjo 29 d., mirties, palikimą priėmė jos sutuoktinis A. V., gimęs 1903 m. gegužės 20 d., faktiškai pradėjęs turtą valdyti; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. B. I. priėmė palikimą, atsiradusį po dėdės A. V., gimusio 1903 m. gegužės 20 d., mirties 1992 m. rugpjūčio 8 d., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šis sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gegužės 30 d. Pareiškėja 2017 m. birželio 5 d. Marijampolės trečiajam notaro biurui pateikė prašymą užvesti paveldėjimo bylą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodydama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po dėdės A. V., gimusio 1903 m. gegužės 20 d., mirusio 1992 m. rugpjūčio 8 d., mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Suinteresuotas asmuo Marijampolės trečiojo notaro biuro notarė Gintarė Strazdienė 2017 m. birželio 7 d. nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nutarė pareiškėjos prašymą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atmesti. Atmetimą iš esmės motyvavo aplinkybėmis, kad A. V. palikimas atsirado 1992 m. rugpjūčio 8 d., t. y. jo mirties dieną, tuo metu galiojo ne dabartinis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, įsigaliojęs 1965 m. sausio 1 d., kurio 573 straipsnis prie įstatyminių įpėdinių nepriskyrė dukterėčių ir sūnėnų, todėl jie mirusių tetų ar dėdžių turto paveldėti negalėjo. Taip pat atmetimą motyvavo aplinkybe, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. B. I. priėmė palikimą, atsiradusį po dėdės A. V. mirties 1992 m. rugpjūčio 8 d. faktiškai pradėjusi turtą valdyti, negali būti laikomas pagrindu notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi aptardamas galimus palikimo priėmimo būdus, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, įsigaliojusio 1965 m. sausio 1 d., nuostatomis, tačiau aplinkybės apie pareiškėjos ir mirusiojo A. V. giminystės ryšius bei šių ryšių atitikimą taikytinam įstatymui, o tuo pačiu apie O. B. I. teisę paveldėti turtą po dėdės A. V. mirties, liko neaptartos ir tinkamai neįvertintos. Pareiškėja, nepraleisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatyto termino skundams dėl notaro veiksmų paduoti, pateikė teismui patikslintą skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. birželio 7 d. Marijampolės trečiojo notaro biuro notarės Gintarės Strazdienės nutarimą, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kadangi savo teisę paveldėti turtą ji pradėjo įgyvendinti galiojant 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, todėl turi būti taikomas šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtinta teisės norma numatanti, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra taikoma ir notarams.

11Sprendžiant klausimą dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, o šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų Tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Tais atvejais, kai asmens teisės yra ginčijamos ar faktinės aplinkybės nėra aiškios, įstatymas nesuteikia teisės notarui tvirtinti tokias teises ar juridinius faktus. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnyje yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, kurių vienas iš jų yra paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas. Įstatyme įtvirtinta notaro pareiga juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Nagrinėjamu atveju, bylos ir prijungtos civilinės bylos Nr. ( - ) duomenimis nustatyta, jog įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. ( - ), yra nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, t. y.: po M. V., mirusios 1991 m. rugsėjo 29 d., mirties, palikimą priėmė jos sutuoktinis A. V., faktiškai pradėjęs turtą valdyti; O. B. I. priėmė palikimą, atsiradusį po dėdės A. V. mirties 1992 m. rugpjūčio 8 d., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Šio įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu pareiškėja kreipėsi į Marijampolės trečiąjį notaro biurą su prašymu užvesti paveldėjimo bylą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Marijampolės trečiojo notaro biuro notarė Gintarė Strazdienė 2017 m. birželio 7 d. nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atmetė pareiškėjos prašymą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, iš esmės motyvuodama tuo, kad A. V. palikimas atsirado 1992 m. rugpjūčio 8 d., t. y. jo mirties dieną, tuo metu galiojo ne dabartinis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, įsigaliojęs 1965 m. sausio 1 d., kurio 573 straipsnis prie įstatyminių įpėdinių nepriskyrė dukterėčių ir sūnėnų, todėl jie mirusių tetų ar dėdžių turto paveldėti negalėjo, bei iš esmės motyvuodama tuo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. B. I. priėmė palikimą, atsiradusį po dėdės A. V. mirties 1992 m. rugpjūčio 8 d. faktiškai pradėjusi turtą valdyti, negali būti laikomas pagrindu notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi aptardamas galimus palikimo priėmimo būdus, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, įsigaliojusio 1965 m. sausio 1 d., nuostatomis, tačiau aplinkybės apie pareiškėjos ir mirusiojo A. V. giminystės ryšius bei šių ryšių atitikimą taikytinam įstatymui, o tuo pačiu apie O. B. I. teisę paveldėti turtą po dėdės A. V. mirties, liko neaptartos ir tinkamai neįvertintos.

12Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnis numato, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

13Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. ( - ), kuriuo nustatytas vienas iš juridinių faktų, kad O. B. I. priėmė palikimą, atsiradusį po dėdės A. V., gimusio 1903 m. gegužės 20 d., mirties 1992 m. rugpjūčio 8 d., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti yra įsiteisėjęs, jo pagrindu pareiškėja prašė užvesti paveldėjimo bylą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, įsiteisėjusį teismo sprendimą privalo vykdyti visi asmenys: tiek dalyvavę nagrinėjant bylą, tiek ir nedalyvavę, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusio Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo teisėtumo klausimas šioje civilinėje byloje nėra ir negali būti sprendžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės trečiojo notaro biuro notarės Gintarės Strazdienės motyvai kvestionuojantys įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti pagrindu įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymui, todėl darytina išvada, jog notarė neteisėtai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – užvesti paveldėjimo bylą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

14Iš suinteresuoto asmens Marijampolės trečiojo biuro notarės Gintarės Strazdienės atsiliepimo į patikslintą skundą turinio, spręstina, kad ji laiko, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. ( - ), netinkamai taikė materialinės teisės normas. Todėl išaiškintina, kad bylos užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, minėtame skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. ( - ), apeliacine tvarka peržiūrėtas nebuvo.

15Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos patikslintas skundas dėl notaro veiksmų laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18, 290-291, 511, 513, straipsniais, teismas

Nutarė

17pareiškėjos O. B. I. patikslintą skundą dėl notaro veiksmų tenkinti.

18Panaikinti 2017 m. birželio 7 d. Marijampolės trečiojo notaro biuro notarės Gintarės Strazdienės nutarimą, kuriuo atmestas O. B. I., gimusios 1940 m. rugpjūčio 28 d., gyvenančios ( - ), prašymas dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

19Nutarties kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai