Byla Iv-2074-244/2010
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Tadui Blažiui, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Astai Bliūdžiutei ir Jurgitai Pirantaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Saldainis“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Pareiškėja skunde (1 t., b. l. 2–7) prašė: priteisti 1 057 litų dydžio nuostolius žalai atlyginti dėl be teisinio pagrindo apmokėtų persiuntimo išlaidų ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) neužtikrino, kad visi importuojamo negyvūninio maisto kontrolės metu paimtų mėginių laboratoriniai tyrimai būtų atliekami Lietuvos Respublikoje. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant įvertinti, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų gerovės ir sveikatos taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200) preambulės 11 punkte nurodoma, jog oficialią kontrolę vykdančios institucijos (t. y. VMVT) turi turėti pakankamą skaičių tinkamos kvalifikacijos patyrusių darbuotojų bei tinkamas patalpas ir įrangą savo funkcijoms tinkamai atlikti. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – Institutas) veiksmai į sąskaitas faktūras už laboratorinių tyrimų atlikimą, įtraukus išlaidas už mėginių persiuntimą į kompetentingą laboratoriją, vertintini kaip pažeidžiantys įstatymines kompetencijos ribas. Pareiškėja taip pat teigia, kad Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. B1-478 (Žin., 2008, Nr. 113-4324), 30 punkto nuostata, jog importuotojas privalo atlyginti visas su jo importuojamo negyvūninio maisto kontrole susijusias išlaidas, neturi teisinio pagrindo, todėl reikalavimui dėl pašto kurjerio DHL paslaugų persiunčiant maisto mėginius į Estiją, netaikomas.

3Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė skundą atmesti ir paaiškino, kad Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai pristatė į Institutą UAB „Saldainis“ importuotų iš Kinijos, Brazilijos ir Turkijos saldainių ir kramtomos gumos mėginius dažiklių tyrimams atlikti. Institutas, siekdamas užtikrinti laboratorinių tyrimų kokybę ir vadovaudamasis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200) (toliau – Reglamentas), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 301/2008 (OL 2008 L 97, p. 85), kurio preambulės 22 punktas numato kompetentingų institucijų bendradarbiavimą valstybėse narėse ir tarp valstybių narių, kreipėsi su prašymu į Estijos sveikatos tarybos Tartu laboratoriją atlikti dažiklių tyrimus saldainiuose ir kramtomoje gumoje. Institutas turi subrangovo - Estijos sveikatos tarybos Tartu laboratorijos kompetenciją įrodančius dokumentus – laboratorija akredituota Estijos akreditacijos centre pagal standartą ( - ) (registracijos Nr. ( - )). Tuo pagrindu UAB „Saldainis“ buvo pateiktos sąskaitos faktūros už cheminius tyrimus ir persiuntimo išlaidas. Nurodė, kad skunde pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Institutas neturėdamas įgaliojimų, be teisinio pagrindo pareikalavo apmokėti persiuntimo išlaidas. Institutas patirtų išlaidų apmokėjimui dokumentus išrašė vadovaudamasis tvarkos aprašo 30 punktu, kuris įpareigoja importuotoją visas išlaidas, susijusias su importuojamo negyvūninio maisto valstybine maisto kontrole, jo sunaikinimu, specialiu apdorojimu ar grąžinimu, ar kitas išlaidas apmokėti teisės aktų nustatyta tvarka. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Reglamentu, kurio preambulės 32 punktas suteikia galimybę valstybių narių kompetentingoms institucijoms imti mokesčius ar privalomuosius mokėjimus, skirtus oficialios kontrolės išlaidoms padengti. Šio proceso metu valstybių narių kompetentingoms institucijoms suteikta teisė laisvai nustatyti fiksuoto dydžio mokesčius ir privalomuosius mokėjimus, atsižvelgiant į patirtas išlaidas bei atitinkamų įstaigų konkrečią situaciją. Kadangi aukštesnės teisinės galios dokumentas taip pat nustato galimybę imti mokesčius ir privalomus mokėjimus, skirtus padengti oficialios kontrolės išlaidas, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, sąskaitose faktūrose pagrįstai buvo priskaičiuotos su importuojamo negyvūninio maisto valstybine maisto kontrole susijusios išlaidos. Institutas yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir jokių kitų lėšų ar kompensacijų, nenustatytų teisės aktuose, iš užsakovų nereikalauja. Mano, kad nepagrįstas pareiškėjos teiginys dėl to, kad teisės aktas turi nustatyti išlaidų apmokėjimą būtent už DHL kurjerio paslaugas. Anksčiau minėti teisės aktai nenustato konkrečių pervežimo į kitas valstybes tarifų, kurie būtų taikomi šiam atvejui, bet suteikia teisę laisvai nustatyti fiksuoto dydžio mokesčius ir privalomuosius mokėjimus, atsižvelgiant į patirtas išlaidas bei atitinkamų įstaigų konkrečią situaciją. Institutas paslaugas perka ir sutartis sudaro vadovaudamasis viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, todėl pervežimo išlaidos ir buvo paskaičiuotos pagal tarp Instituto ir UAB „DHL Lietuva“ sudarytos sutarties įkainius. Kurjerio paslaugomis Institutas naudojosi atsižvelgdamas į Įsakymo 19 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „importuojamo negyvūninio maisto siuntų mėginiai turi būti ištirti ne ilgiau kaip per 15 darbo dienų.“ Siekiant užtikrinti tyrimų atlikimą laiku ir Reglamento reikalavimus atitinkančioje laboratorijoje, mėginiai buvo pristatyti į artimiausią akredituotą laboratoriją, atliekančią dažiklių tyrimus – Estijos Sveikatos Tarybos Tartu Laboratoriją

4Skundas atmestinas.

5Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

6Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).

7Nurodytos (prašomos atlyginti) žalos atsiradimą pareiškėja sieja su, jos manymu, atsakovės darbuotojų padarytais įstatymo nuostatų pažeidimais. Todėl, CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu, būtina išaiškinti, ar pareiškėjos nurodytoje situacijoje atsakovai veikė taip, kaip pagal įstatymą jie privalėjo veikti, nepažeisdami įstatymų nustatytų pareiškėjos teisių.

8Byloje nustatyta, kad 2010-02-11, 2010-02-18, 2010-02-26 ir 2010-03-05 Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai pristatė į Institutą UAB „Saldainis“ importuotų iš Kinijos, Brazilijos ir Turkijos saldainių ir kramtomos gumos mėginius dažiklių tyrimams atlikti. Institutas, siekdamas užtikrinti laboratorinių tyrimų kokybę ir vadovaudamasis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 301/2008 (OL 2008 L 97, p. 85), kurio preambulės 22 punktas nustato kompetentingų institucijų bendradarbiavimą valstybėse narėse ir tarp valstybių narių, kreipėsi su prašymu į Estijos sveikatos tarybos Tartu laboratoriją atlikti dažiklių tyrimus saldainiuose ir kramtomoje gumoje. Institutas turi subrangovo Estijos sveikatos tarybos Tartu laboratorijos kompetenciją įrodančius dokumentus – laboratorija akredituota Estijos akreditacijos centre pagal standartą ( - ) (registracijos Nr. ( - )). Tuo pagrindu UAB „Saldainis“ buvo pateiktos sąskaitos-faktūros: 2010-03-03 serija V10 Nr. ( - ) – 753,00 Lt, iš jų 538,00 Lt už cheminius tyrimus ir 215,00 Lt persiuntimo išlaidos; 2010-03-15 serija VI0 Nr. ( - ) – 1 927,00 Lt, iš jų 1 614,00 Lt už cheminius tyrimus ir 313,00 Lt persiuntimo išlaidos; 2010-03-18 serija V10 Nr. ( - ) - 786,00 Lt, iš jų 538,00 Lt už cheminius tyrimus ir 248,00 Lt persiuntimo išlaidos, 2010-03-23 serija V10 Nr. ( - ) – 1 290,00 Lt, iš jų 1 009,00 Lt už cheminius tyrimus ir 281,00 Lt persiuntimo išlaidos.

9Skunde pareiškėja teigia, kad VMVT privalėjo užtikrinti visų įmanomų laboratorinių tyrimų atlikimą Lietuvoje esančioje laboratorijoje, t. y. netransportuojant pareiškėjos importuotų saldainių mėginių į Estijos Respublikos akredituotą laboratoriją, o Institutas neturėdamas įgaliojimų, be teisinio pagrindo pareikalavo apmokėti persiuntimo išlaidas.

10Reglamento (EB) Nr. 882/2004 preambulės 48 punkte nurodyta, kad organizuojant importo valstybinę kontrolę ir siekiant užtikrinti visoje ES teritorijoje tiekiamų rinkai produktų saugą ir kokybę, gali būti vadovaujamasi subsidiarumo principu, t. y. vienos valstybės kontrolės įstaiga gali pasitelkti į pagalbą kitos valstybės narės kontrolės įstaigą.

11Atsakovės atstovai pagrįstai teigia, kad dėl maisto produktų analizės metodų gausos ir įvairovės vienoje laboratorijoje nėra galimybių įdiegti visų maisto tyrimams reikalingų metodų. Be to, laboratorinių tyrimo metodų įdiegimas, palaikymas ir kokybės užtikrinimas reikalauja didelių finansinių lėšų, todėl, jeigu planuojama atlikti tik keletą laboratorinių tyrimų, visuomet yra vertinamas ekonominis naudingumas ir valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Minėtais atvejais tokiems tyrimams atlikti Institutas samdo subrangovus. Standarto LST EN ISO/IEC 17025 4.5.1 punktas nurodo, kad kai laboratorija dėl nenumatytų priežasčių (pvz. didelis darbo krūvis, nepakanka profesinės patirties ar laikinai negali atlikti darbo) nuolat samdo subrangovus darbui atlikti (pvz., sudarydama ilgalaikes, tarpininkavimo ar franšizės sutartis), šie subrangovai turi būti kompetentingi. Kompetentingas subrangovas yra pvz., tas, kurio kompetencija atitinka šį tarptautinį standartą reikalingoje laboratorijos darbo srityje. To paties standarto 4.5.4 punkte nustatyta, kad laboratorija turi turėti samdomų subrangovų registrą ir įrašą, patvirtinantį, kad jie atitinka šio tarptautinio standarto reikalavimus ir gali atlikti tuos darbus, kuriems jie yra samdomi. Todėl Europos Sąjungos (toliau – ES) kontrolės įstaigos tyrimus užsako tiek valstybinėse, tiek privačiose akredituotose laboratorijose, nepriklausomai kokioje ES šalyje laboratorija yra.

12Institutas, vykdydamas VMVT deleguotas mėginių laboratorinių tyrimų atlikimo funkcijas, skunde nurodytais atvejais, atlikdamas dažiklių tyrimus, reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatyta tvarka galėjo kreiptis ir į Estijos sveikatos tarybos Tartu laboratoriją su prašymu ištirti UAB „Saldainis“ iš Kinijos, Brazilijos, Turkijos importuotų saldumynų ir kramtomosios gumos mėginius, nes Institutas nėra akredituotas atlikti šiuos konkrečius laboratorinius tyrimus. Sprendimas siųsti į Estijos akredituotą laboratoriją saldumynų mėginius dėl jų sudėtyje galimai esančių neleistinų ar leistinas normas viršijančių dažiklių ištyrimo nelaikytinas priimtu viešajam administravimo subjektui viršijus savo įstatyminės kompetencijos ribas, nes reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatyta galimybė, vadovaujantis subsidiarumo principu, pasinaudoti kitos valstybės narės įstaigos kompetentinga įstaiga (laboratorija).

13Reglamento preambulės 32 punktas suteikia galimybę valstybių narių kompetentingoms institucijoms imti mokesčius ar privalomuosius mokėjimus, skirtus oficialios kontrolės išlaidoms padengti. Valstybių narių kompetentingoms institucijoms suteikta teisė laisvai nustatyti fiksuoto dydžio mokesčius ir privalomuosius mokėjimus, atsižvelgiant į patirtas išlaidas bei atitinkamų įstaigų konkrečią situaciją. Tvarkos aprašo 30 punktas įpareigoja importuotoją visas išlaidas, susijusias su importuojamo negyvūninio maisto valstybine maisto kontrole, jo sunaikinimu, specialiu apdorojimu ar grąžinimu, ar kitas išlaidas apmokėti teisės aktų nustatyta tvarka.

14Anksčiau minėti teisės aktai nenustato konkrečių pervežimo į kitas valstybes tarifų, kurie būtų taikomi šiam atvejui, bet suteikia teisę laisvai nustatyti fiksuoto dydžio mokesčius ir privalomuosius mokėjimus, atsižvelgiant į patirtas išlaidas bei atitinkamų įstaigų konkrečią situaciją.

15Reglamento (EB) Nr. 882/2004 22 straipsnyje nustatyta importuotojo pareiga apmokėti su importuojamo negyvūninio maisto kontrole susijusias išlaidas, įskaitant ir tas, kurias patyrė kontrolės įstaiga, atlikdama kontrolės veiksmus įtarus neatitikimus (minėto reglamento 18 straipsnis). Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nenustatyta, kad importuotojas turėtų apmokėti tik mėginio ištyrimo išlaidas, bet nurodyta, kad importuotojas turi atlyginti „kompetentingos institucijos išlaidas, susijusias su 18, 19, 20 ir 21 straipsniuose nurodyta atitinkama veikla“. Mėginių siuntimo išlaidos neatsiejamos nuo pačių mėginių tyrimo kaip oficialios kontrolės dalies. Būtent remiantis reglamento (EB) Nr. 882/2004 22 straipsniu, Tvarkos aprašo 30 punkte įtvirtinta pareiga importuotojui apmokėti visas išlaidas, susijusias su importuojamo negyvūninio maisto valstybine maisto kontrole, jo sunaikinimu, specialiu apdorojimu ar grąžinimu, ar kitas išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka.

16Teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad VMVT ir Instituto darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė veikė pareiškėjos atžvilgiu neteisėtai, dėl to nėra nustatyta visų sąlygų žalai atlyginti. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo vertinti žalos dydžio ir priežastinio ryšio, nes civilinei atsakomybei taikyti yra būtina konstatuoti visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.

17Kadangi skundas dėl žalos atlyginimo neapmokestinamas žyminiu mokesčiu (LR ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p.), pareiškėjai iš valstybės biudžeto pajamų grąžintina 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio (LR ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

18Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Nutarė

20Pareiškėjos UAB „Saldainis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21Iš valstybės biudžeto pajamų grąžinti UAB „Saldainis“, įmonės kodas ( - ), 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio.

22Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska,... 2. Pareiškėja skunde (1 t., b. l. 2–7) prašė: priteisti 1 057 litų dydžio... 3. Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė skundą atmesti... 4. Skundas atmestinas.... 5. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip... 6. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl... 7. Nurodytos (prašomos atlyginti) žalos atsiradimą pareiškėja sieja su, jos... 8. Byloje nustatyta, kad 2010-02-11, 2010-02-18, 2010-02-26 ir 2010-03-05 Vilniaus... 9. Skunde pareiškėja teigia, kad VMVT privalėjo užtikrinti visų įmanomų... 10. Reglamento (EB) Nr. 882/2004 preambulės 48 punkte nurodyta, kad organizuojant... 11. Atsakovės atstovai pagrįstai teigia, kad dėl maisto produktų... 12. Institutas, vykdydamas VMVT deleguotas mėginių laboratorinių tyrimų... 13. Reglamento preambulės 32 punktas suteikia galimybę valstybių narių... 14. Anksčiau minėti teisės aktai nenustato konkrečių pervežimo į kitas... 15. Reglamento (EB) Nr. 882/2004 22 straipsnyje nustatyta importuotojo pareiga... 16. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad... 17. Kadangi skundas dėl žalos atlyginimo neapmokestinamas žyminiu mokesčiu (LR... 18. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 20. Pareiškėjos UAB „Saldainis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 21. Iš valstybės biudžeto pajamų grąžinti UAB „Saldainis“, įmonės kodas... 22. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka...