Byla I-507-281/2010

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovsms Maksimui Lukašikui ir Oksanai Sakalauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Alsunga“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo. Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

3pareiškėja UAB „Alsunga“ (toliau - Bendrovė) skunde (b.l. 3-7) teismui prašo panaikint: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau – Ginčų komisija) 2009-08-27 sprendimą Nr.S-238 (7-196/2009); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau – Mokesčių inspekcija) 2009-05-29 sprendimą Nr.69-136; 3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2009-04-09 sprendimą Nr.(21.26)-256-157.

4Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, jog Bendrovės atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindai egzistuoja dėl dviejų priežasčių: 1) nėra pareiškėjos kaltės dėl padaryto pažeidimo, todėl yra pagrindas atleisti Bendrovę nuo baudos ir delspinigių mokėjimo pagal LR mokesčių administravimo įst. (toliau – LR MAĮ) 100 str. 1 d. 2 p. ir 141 str. 1 d. 1 p.; 2) mokesčių įstatymų pažeidimas buvo atliktas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios ir kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti, todėl yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo baudos ir delspinigių mokėjimo pagal LR MAĮ 100 str. 1 d. 2 p. ir 141 str. 1 d. 2 p.

5Nurodo, kad delspinigiai ir baudos siejamos su netinkamu prievolių vykdymu. Tačiau delspinigiai ir baudos turi ne tik kompensavimo, bet ir nubaudimo elementą. Nagrinėjamoje byloje faktas, kad netinkamai įvykdyta mokestinė prievolė, paaiškėjo tik pradėjus tirti trečiųjų asmenų, t.y. UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“, galimai neteisėtą veiklą. Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, pažymėjo, kad MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas sietinas su atsitiktinių aplinkybių poveikiu, kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir negalėjo numatyti, ir pasisakė, kad šiame aspekte asmenų išorinis poveikis mokesčių mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčių mokėtojo valią, kai prieš jį panaudojamas absoliutus smurtas, kurio mokesčių mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti. Tačiau mano, kad „atsitiktinių aplinkybių poveikio“ sąvokos negalima apriboti vien tik smurto taikymo galimybe. Tas faktas, kad pareiškėjos kontrahentai galėjo užsiimti tam tikra neteisėta veikla, nereiškia, kad tokie veiksmai buvo aiškiai neteisėti ir pasireikšdavo santykiuose su visais UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“ kontrahentais. Pareiškėja nėra teisėsaugos institucija ir neturi atitinkamų įgalinimų ir kompetencijos vertinti, ar visi įmonės veiksmai atitinka teisės aktų normas. Veikdama protingai ir apdairiai, savo galimybių ribose stengėsi patikrinti UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“ patikimumą. areiškėja ėmėsi visų priemonių patikrinti šių ūkio subjektų autentiškumą, t.y. tikrino, ar šios bendrovės yra registruotos Juridinių asmenų registre, ar yra mokesčių bei PVM mokėtojai. Inspekcijos duomenų bazėje nurodyta, kad minėtos bendrovės yra įregistruotos PVM mokėtojomis. Patikrinus Inspekcijos svetainėje minėtų įmonių PVM mokėtojų registrus pareiškėja nustatė, kad UAB „Teranta“ nuo 2003-04-07 iki 2005-12-14, o UAB „Rembutas“ nuo 2005-07-08 iki 2005-12-23 buvo įregistruoti PVM mokėtojais. Žinodami, kad prieš registruojant PVM mokėtoju įmonė yra kruopščiai patikrinama mokesčių administratoriaus pareigūnų, manė, kad, jeigu mokesčių administratorius įmonę įregistruoja PVM mokėtoju, tai šis faktas liudija, kad įmonės veikla nekelia jokių abejonių dėl teisėtumo, todėl buvimo PVM mokėtoju faktą laiko vienu iš įrodymų, kad pareiškėjos verslo partneris yra sąžiningas mokesčių mokėtojas.

6Inspekcijos duomenų bazėje tuo metu, kai pareiškėja pradėjo dirbti su UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“, nebuvo nurodyta, kad minėtos įmonės nevykdo savo mokestinių įsipareigojimų ar neteikia deklaracijų. Sudarant sandorius visada tikrindavo asmens dokumentus bei darė užklausą VĮ „Registrų centras“. Pareiškėja neturėjo pagrindo abejoti UAB „Teranta“ veiklos teisėtumu, nes santykiai su šia įmone buvo tęstiniai (nuo 2004 m. pradžios), UAB „Teranta“ remonto darbų atlikimo fakto nepaneigė bei mokesčio administratoriaus pareigūnai matė realiai patalpose atliktus darbus, kurie buvo nurodyti darbų priėmimo perdavimo aktuose. Atlikti darbai patvirtina, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos atitinka tikrąjį operacijų turinį, todėl nėra pagrindo teigti, kad PVM sąskaitos faktūros (2005-01-21 PVM sąskaita faktūra GCA Nr.3773031, 2005-02-28 PVM sąskaita faktūra GCA Nr.3773032, 2005-03-31 PVM sąskaita faktūra GCA Nr.3773030; 2005-07-05 PVM sąskaita faktūra GCA Nr.3773028; 2005-07-31 PVM sąskaita faktūra GCA Nr.3773037) neturi juridinės galios, ir pareiškėja turėjo ypatingai susirūpinti dėl savo kontrahento veiklos. Įstatymai įsakmiai nenustato tiesioginės ūkio subjekto pareigos kontroliuoti, ar kitas ūkio subjektas tinkamai vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus atlikdamas ūkines operacijas. Tuo labiau, kad ir pati Inspekcija pripažįsta pareiškėjos su UAB „Teranta“ iki 2005 metų sudarytas sutartis (2004-05-20 Statybos rangos sutartis Nr. 1-2004; 2004-06-24 Statybos rangos sutartis Nr.2) atitinkamus UAB „Teranta“ atliktus darbus bei išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2004-06-30 PVM sąskaita faktūra GCA Nr.3773015; 2004-07-30 PVM sąskaita faktūra GCA Nr.3773075; 2004-08-31 PVM sąskaita faktūra GCA Nr.3773021; 2004-09-30 PVM sąskaita faktūra GCA Nr.3773025).

7Nepagrįstas ir tas Inspekcijos argumentas, kad UAB „Teranta“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros neturi teisinės galios, nes pasirašytos asmens, negalinčio veikti įmonės vardu. Inspekcija 2009-02-11 patikrinimo akte Nr.(21.26)06-77 pažymėjo, kad „UAB „Teranta“ įformintos PVM sąskaitos faktūros 2005-07-05 serija GCA Nr.3773028, 2005-07-31 serija GCA Nr.3773037 ir kasos pajamų orderio kvitai pasirašyti A. L. Pažymėtina, kad A. L. bendrovėje dirbo nuo 2005-05-12 iki 2005-07-01, o PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai kvitai pasirašyti datomis, kai A. L. bendrovėje nedirbo“. Tačiau, kaip matyti iš pridedamo Juridinių asmenų registro išrašo, A. L. dirbo UAB „Teranta“ direktoriumi nuo 2005-05-23 iki 2005-11-25, t.y. dokumentai pasirašyti tinkamo asmens. Todėl Inspekcijos tvirtinimas, kad „UAB „Teranta“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys apie asmenis, atsakingus už ūkinių operacijų atlikimą, neatitinka tikrovės“, nėra pagrįstas ir negali būti pagrindu pripažinti, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros neturi teisinės galios.

8Pareiškėjos kaltės dėl mokesčių nesumokėjimo nėra, kadangi pareiškėja santykiuose su UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“ savo galimybių ribose veikė sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, ir negali atsakyti už galimai nesąžiningus UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“ veiksmus. Trečiųjų, nesusisijusių asmenų veiksmai/neveikimas negali būti traktuojami kaip pareiškėjo veiksmai ir visiškai nepriklauso nuo pareiškėjo valios. Todėl pareiškėjai neturėtų būti taikomos ekonominės sankcijos, nes nėra pareiškėjos kaltės dėl padaryto pažeidimo, todėl yra pagrindas atleisti Bendrovę nuo baudos ir delspinigių mokėjimo pagal MAĮ 100 str. 1 d. 2 p. ir 141 str. 1 d. 1 p.

9Tai, kad pareiškėja veikia kaip pareiginga ir sąžininga mokesčių mokėtoja yra tas faktas, kad sužinojusi visas bylos aplinkybes, pareiškėja nedelsiant geranoriškai patikslino PVM ir pelno mokesčio deklaracijas biudžeto naudai, nors ir neprivalėjo atsakyti už trečiųjų asmenų nusikalstamą veiką. Patikslinusi deklaracijas pareiškėja prisiėmė papildomus įsipareigojimus, kuriuos turės įvykdyti savo pelno sąskaitą. Papildomai priskaičiuotos mokesčio sumos yra reikšmingos palyginus su pareiškėjos gaunamomis pajamomis, todėl skiriamos sankcijos gali privesti pareiškėją prie bankroto.

10Bendrovė, sužinojusi apie nesąžiningus mokesčių mokėtojus, savarankiškai ir geranoriškai patikslino visas mokesčių deklaracijas biudžeto naudai, o nuo patikslintų deklaracijų MAĮ 136 str. 3 dalis nenumato baudų priskaičiavimo. Pagal MAĮ 139 str. 1 d. nuostatas, jeigu mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, negalima teigti, kad pareiškėja neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą.

11Net nežiūrint į tai, kad pareiškėja sumokėjo mokesčio administratoriaus priskaičiuotus mokesčius, tokiu būdu įvykdydama prievolę už trečiuosius asmenis, pareiškėja turėjo mokesčio permokas, todėl yra pagrindas tvirtinti, kad žala biudžetui nepadaryta, nes žala suvokiama, kaip pinigais įvertinto turto netekimas ar jo vertės sumažėjimas, arba asmens turėtos išlaidas, arba negautos pajamos. Įvertinus bendrą pareiškėjos sumokėtų mokesčių masę (tame tarpe esamas permokas) žalos valstybės biudžetui nepadaryta, nes nėra tenkinama nė viena iš išvardintų žalos atsiradimo sąlygų.

12Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

13Atsakovė Mokesčių inspekcija atsiliepime teismui (b.l. 87-88) su skundo reikalavimais nesutiko bei paaiškino, kad pareiškėjos skundo argumentai mokesčių teises atžvilgiu yra nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui, todėl yra vertinami tik kaip gynybinė pozicija

14Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas - ar pareiškėja gali būti atleidžiama nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neišieškotų) PVM ir pelno mokesčio delspinigių bei baudų. Pareiškėja neginčija mokesčių administratoriaus jai apskaičiuotų PVM, pelno mokesčio, šių mokesčių delspinigių bei baudų pagrįstumą tačiau nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu neatleisti jos nuo apskaičiuotų PVM bei pelno mokesčio delspinigių ir baudų mokėjimo.

15Atleidimo nuo delspinigių pagrindus reglamentuoja LR MAĮ 100 str. bei Mokesčių inspekcijos viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr.VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės (toliau - Taisyklės). Atleidimo nuo paskirtų baudų pagrindus reglamentuoja LR MAĮ 141 str. 1 d. bei Taisyklės. Prašymas atleisti nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, numatyta ir įtvirtinta aukščiau nurodytose teisės normose. Nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.

16Mokesčių įstatymai nustato pareigą mokesčių mokėtojui apskaičiuoti ir sumokėti nustatytus mokesčius teisingai ir laiku. Už neteisingai ar ne laiku apskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius įstatymuose numatytos sankcijos, - skaičiuojami delspinigiai bei skiriamos baudos.

17Pareiškėja prašo atleisti ją nuo apskaičiuotų delspinigių ir skirtų baudų mokėjimo į biudžete vadovaujantis LR MAĮ 100 str. 1 d. 2 p. bei 141 str. 1 d. 1 - 3 p., t. y., jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti ir kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui.

18Išnagrinėjus mokestinėje byloje esančius dokumentus daro išvadą, kad aukščiau nurodytų aplinkybių, remiantis kuriomis pareiškėja galėtų būti atleista nuo PVM ir pelno mokesčio delspinigių bei baudų mokėjimo, nenustatyta. Savo nekaltumą dėl pažeistų įstatymų ir laiku nesumokėtų mokesčių pareiškėja motyvuoja tuo, kad ji buvo sąžininga ir kad mokestinės prievolės dydis paaiškėjo tik nustačius trečiųjų asmenų (UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“) neteisėtą veiklą. Tačiau tokie pareiškėjos argumentai nepagrįsti. Tiek PVM atskaitai, tiek sąnaudoms yra keliamas pagrindinis reikalavimas - PVM atskaita ir sąnaudos turi būti grindžiamos juridinę galią turinčiais dokumentais. Patikrinimo metu Inspekcija konstatavo, kad PVM atskaitai ir sąnaudoms pagrįsti buvo pateikti juridinės galios neturintys dokumentai, kuriuose įvardintos ūkinės operacijos vyko ne tarp PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkio subjektų. Inspekcija konstatavo, kad pareiškėjos vadovai nesiėmė minimalių priemonių UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“ veiklos teisėtumui nustatyti - nesilankė UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“ buveinėse nesikreipė į Inspekciją dėl papildomos informacijos apie verslo partnerius gavimo, nors buvo atsiskaitomi grynais pinigais, nereikalavo šias įmones atstovavusių asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų Pateiktame skunde pareiškėja, savo ruožtu, nepateikė įrodymų Inspekcijos teiginiams paneigti ir savo argumentams (pareiškėja nekalta, nes nesąžiningai veikė ne ji, o UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“ ir pareiškėja negalėjo numatyti jų nesąžiningumo) pagrįsti. Įvertinus prašyme išdėstyta aplinkybes, taip pat nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja nekalta dėl padaryto pažeidimo arba mokesčių įstatymus pažeidė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios ir kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti. Nors pareiškėja mokesčių įstatymo pažeidimus ir pripažino, tačiau savo apskaitoje apskaičiusi UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“ vardu išrašytus apskaitos dokumentus, pagal kuriuos realiai sandoriai nebuvo įvykę (objektuose nebuvo atlikti statybos darbai ir nebuvo įsigytos reklamos paslaugos iš UAB „Teranta“ ir UAB „Rembutas“), pažeidė mokesčių įstatymus, už kuriuos įstatymuose numatytos sankcijos (skaičiuojami delspinigiai bei skiriamos baudos). Kadangi PVM ir pelno mokestis nebuvo sumokėtas įstatymų nustatytais terminais, pareiškėja padarė žalą valstybės biudžetui, nes nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės (savivaldybės) biudžetas negauna pajamų ir yra ribojamos valstybės (savivaldybės) galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas.

19Be to, pagal LR MAĮ 96 str. 1 d. 1 p., delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį. Iš šios teisės normos matyti, kad delspinigių skaičiavimas yra siejamas su privalomo mokesčio nesumokėjimu ar jo pavėluotu sumokėjimu. Pagal LR MAĮ 40 str. 1, 4 ir 5 p., mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Tai reiškia, kad už tinkamą mokestinių prievolių vykdymą atsakingas tik mokesčių mokėtojas, o delspinigių skaičiavimas siejamas tik su mokesčių mokėtojo neteisėtu elgesiu mokant mokesčius. LR MAĮ 96 str. 1 d. 1 ir 2 p. nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį) bei už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Dėl kokių priežasčių mokestinė prievolė nebuvo įvykdyta skaičiuojant delspinigius, nėra svarbu, nes dėl tokių neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų (mokestinių prievolių nevykdymo ir/ar netinkamo vykdymo) padaromas neigiamas poveikis valstybės finansiniams interesams - valstybės negautos mokestinės pajamos. Taigi mokesčių nemokėjimas sietinas su žalos valstybės biudžetui padarymu. O žala valstybės biudžetui atsiranda tuomet, kai atitinkama mokesčio suma nėra sumokama. Tokiu būdu LR MAĮ 141 str. 1 d. 3 p. pagrindu pareiškėja negali būti atleista nuo PVM ir pelno mokesčio delspinigių bei baudų mokėjimo.

20Pareiškėja neįrodė ir aplinkybės, kad ji nėra kalta dėl padarytų mokesčių įstatymų pažeidimų, todėl ji negali būti atleista nuo PVM bei pelno mokesčio delspinigių ir baudų mokėjimo.

21Aiškinant atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindą, įtvirtintą LR MAĮ 141 str. 1 d. 2 p., laikytina, kad jis taikytinas tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčių įstatymą pažeidė dėl aplinkybių, kurios neprikauė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Nenumatytų aplinkybių, dėl kurių galėjo būti pažeistas mokesčių įstatymas, sąrašo įstatymų leidėjas nepateikia, tik nustato, kad tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojo veiksmai, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas.

22Skundas atmestinas.

23Nustatyta, kad Inspekcija atlikusi Bendrovės mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31, 2009-02-11 patikrinimo aktu Nr.(21.26)-06-77-8 pareiškėjai papildomai apskaičiavo 37776 Lt PVM, 13189,90 Lt PVM delspinigių, 23456 Lt pelno mokesčio, 4056,51 Lt pelno mokesčio delspinigių. Atlikto patikrinimo metu taip pat nustatyta 28,56 Lt įmokų į Garantinį fondą permoka, 1568,32 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų permoka, 49223 Lt nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka, 11718,40 Lt pelno mokesčio permoka, 2851, 85Lt PVM permoka, 6,96 Lt PVM delspinigių nepriemoka, 7 Lt sumažinti priskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą (b.l. 23-41).

24Inspekcija 2009-04-09 sprendimu Nr.(21.26)-256-157 patvirtino 2009-02-11 patikrinimo aktą ir jame papildomai apskaičiuotą 37776 Lt PVM, 13189,90 Lt PVM delspinigių, 23456 Lt pelno mokesčio, 4056,51 Lt pelno mokesčio delspinigių, 7 Lt sumažinimą priskaitymų nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą bei paskyrė 3778 Lt PVM baudą ir 2346 Lt pelno mokesčio baudą (mok. b.l. 19-22).

25Bendrovė 2009-04-21 Mokesčių inspekcijai pateiktame skunde prašė panaikinti Inspekcijos 2009-04-09 sprendimo dalį, kuria pareiškėjai buvo paskirti delspinigiai ir baudos (mok. b.l. 45-46).

26Mokesčių inspekcija 2009-05-29 spendimu Nr.69-136 patvirtino Inspekcijos 2009-04-09 sprendimo Nr.(21.26)-256-157 nurodymą Bendrovei sumokėti į biudžetą 13189,90 Lt PVM delspinigius, 4056,51 Lt pelno mokesčio delspinigius, 3778 Lt PVM baudos ir 2346 Lt pelno mokesčio baudos (mok. b.l. 16-18).

27Ginčų komisija 2009-08-27 sprendimu Nr.S-238(7-196/2009) Mokesčių inspekcijos 2009-05-29 sprendimą patvirtinto (b.l. 11-15).

28Nors pareiškėja prašo panaikinti visą Inspekcijos 2009-04-09 sprendimą, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad mokestiniams ginčams nustatyta ikiteismine tvarka buvo ginčijama tik ta Inspekcijos 2009-04-09 sprendimo dalis, kuria pareiškėjai paskaičiuoti PVM bei pelno mokesčio delspinigiai ir baudos.

29Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad byla dalyje dėl skundo reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti Inspekcijos 2009-04-09 sprendimo dalį, nesusijusią su delspinigių bei baudų paskyrimu, yra nutrauktina (LR administracinių bylų teisenos įst. 101 str. 7p.)

30Byloje spręstinas ginčas dėl Ginčų komisijos 2009-08-27 sprendimo, Mokesčių inspekcijos 2009-05-29 spendimo ir Inspekcija 2009-04-09 sprendimo dalies, kuria pareiškėjai paskaičiuoti PVM bei pelno mokesčių delspinigiai bei paskirtos su šiais mokesčiais susijusios baudos, pagrįstumo ir teisėtumo.

31Iš Bendrovės teismui pateikto skundo motyvų matyti, kad savo reikalavimų pagrįstumą pareiškėja sieja su galimybe jos atžvilgiu taikyti LR MAĮ 100 str. 1d., 141 str. 1d. 1, 2, 3 p. nuostatas, bei remiantis šiomis nuostatomis atleisti ją nuo apskaičiuotų baudų bei delspinigių.

32LR MAĮ 100 str. 1d. 2 p. sakoma, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 str. 1 d. nustatytas pagrindas.

33LR MAĮ 141 str. 1d. sakoma, kad atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui.

34Sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina LR MAĮ 141 str. 1d.. 1, 2, 3 d. nurodytų aplinkybių, kurioms esant Bendrovė galėtų būti atleidžiama nuo mokesčių administratoriaus paskirtų baudų bei delspinigių mokėjimo, buvimą.

35Ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje nustatyta, kad Bendrovė 2005 m. nepagrįstai padidino PVM atskaitą bei leidžiamus atskaitymus pagal į apskaitą įtraukdama juridinės galios neturinčias UAB „Rembutas“ (2005-07-29 PVM sąskaita faktūra REM Nr.00011) ir UAB „Teranta“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2005-01-21 PVM sąskaita faktūra GCA Nr.3773031, 2005-02-28 PVM sąskaita faktūra GCA Nr.3773032, 2005-03-31 PVM sąskaita faktūra GCA Nr.3773030; 2005-07-05 PVM sąskaita faktūra GCA Nr.3773028; 2005-07-31 PVM sąskaita faktūra GCA Nr.3773037), tokiu būdu sumažindama į biudžetą mokėtinus PVM ir pelno mokesčius (b.l. 23-41; mok.b.l. 107, 114, 123, 124, 125, 127).

36Bendrovė tai, jog minėtų bendrovių sąskaitos faktūros nepripažintinos turinčiomis juridinę galią dėl jose nurodytų ūkinių operacijų turinio neatitikimo realybei, pripažįsta, dėl to mokesčio administratoriaus paskaičiuotų papildomai mokėtinų PVM bei pelno mokesčio sumų neginčija.

37Byloje nėra ginčo ir dėl tų mokesčio administratoriaus nustatytų aplinkybių, jog UAB „Teranta“ statybos remonto darbų veiklai vystyti neturėjo resursų, t.y. veiklos vykdymo vietos, transporto priemonių, darbo priemonių, atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų (bendrovėje dirbo 2 darbininkai iš kurių 0,5 etato), galinčių atlikti PVM sąskaitose faktūrose nurodytas ūkines operacija – statybos remonto darbus. Taip pat nebuvo nustatyta, kad UAB „Teranta“ būtų sudariusi sutartis su trečiaisiais asmenimis, galėjusiais atlikti minėtose PVM sąskaitose sutartyse nurodytus darbus.

38Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad mokesčių administratoriaus padaryta išvada, jog UAB „Teranta“ buvo naudojama kaip priedanga neteisėtai veiklai vykdyti, įteisinant iš anksto suplanuotus realiai neįvykusius sandorius ar įvykusius ne minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sąlygomis, yra pagrįsta.

39Tai, kad UAB“Rembutas“ realiai jokios veiklos nevykdė, patvirtina mokestinėje byloje esantys įrodymai (mok.b.l. 94,97,127-128)

40Byloje nėra ginčo ir dėl tų mokesčio administratoriaus nustatytų aplinkybių, jog Bendrovės vadovai nesiėmė minimalių priemonių UAB „Rembutas“ ir UAB „Teranta“ veiklos teisėtumui nustatyti, t.y. nesilankė minėtų bendrovių buveinėse, nesikreipė į mokesčių administratorių dėl informacijos apie šias bendroves gavimo, nereikalavo šias įmones atstovaujančių asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų, nors atsiskaitymai visais atvejais buvo vykdomi grynaisiais pinigais.

41Įvertinus minėtas aplinkybes, sprendžiama, jog Bendrovės neįrodė, kad nėra jos kaltės dėl minėtų UAB „Rembutas“ ir UAB „Teranta“ išrašytų sąskaitų faktūrų įtraukimo į apkaitą bei tokiu būdu mokėtinų PVM bei pelno mokesčio sumažinimo.

42Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad vadovaujantis LR MAĮ 141 str. 1d.. 1 p. pagrindu pareiškėja nuo PVM ir pelno mokesčio delspinigių bei baudų sumokėjimo negali būti atleidžiama.

43Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005-02-09 nutartyje (Nr.A15–141/2005) aiškindamas LR MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. nuostatas pažymėjo, kad šiose normose įtvirtintos atleidimo nuo baudos ir delspinigių pagrindai konstatuotini tuo atveju jei įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. Aiškinant šią taisyklę darytina išvada, kad šis atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir šių aplinkybių poveikio pasėkoje atsiradę padariniai negalėjo būti įtakojami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti.

44Nagrinėjamo ginčo atveju Bendrovė nei ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje nei skunde teismui nenurodė aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti force majeure ar cas fortuit, todėl pareiškėja, nuo baudos bei delspinigių sumokėjimo negali būti atleidžiama ir LR MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. nurodytais pagrindais.

45Nors Bendrovė skunde teismui nurodo, kad dėl mokesčių įstatymų pažeidimo valstybės biudžetui žala padaryta nebuvo, nes pareiškėja turėjo mokesčio permokas, minėtos aplinkybės nepagrindžiamos jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, iš Inspekcijos 2009-02-11 patikrinimo akto matyti, kad paskaičiuojant mokėtinus delspinigius, buvo įvertintos Bendrovės buvusios atitinkamų mokesčių permokos.

46Laiku nesumokėjus mokėtinų mokesčių valstybės biudžetui daroma žala. Mokesčių administratoriui nustačius, jog Bendrovė nepagrįstai sumažino mokėtinas PVM bei pelno mokesčio sumas, darytina išvada, kad valstybės biudžetui buvo padaryta žala, todėl LR MAĮ 141 str. 1d. 3p. nurodytu pagrindu pareiškėja nuo paskirtų baudų ir delspinigių negali būti atleidžiama.

47Išnagrinėjus bei įvertinus visusu byloje esančius įrodymus, sprendžiama kad skundžiamuose Ginčų komisijos 2009-08-27 sprendime, Mokesčių inspekcijos 2009-05-29 spendime ir Inspekcijos 2009-04-09 sprendime faktinės aplinkybės bei ginčo santykius reguliuojančio teisės normos buvo aiškinamos bei taikomos tinkamai, todėl pareiškėjos skundo reikalavimai yra atmestini.

48Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 7p., 127 str., 129 str., teismas

Nutarė

49Bylą dėl skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-04-09 sprendimą Nr.(21.26)-256-157, toje dalyje, kuri nesusijusi su UAB „Alsunga“ paskaičiuotais pridėtinės vertės mokesčio bei pelno mokesčio delspinigiais bei šiais mokesčiais paskirtomis baudomis, nutraukti. Likusių reikalavimų dalyje pareiškėjos UAB „Alsunga“ skundą atmesti. Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 3. pareiškėja UAB „Alsunga“ (toliau - Bendrovė) skunde (b.l. 3-7)... 4. Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, jog Bendrovės atleidimo nuo... 5. Nurodo, kad delspinigiai ir baudos siejamos su netinkamu prievolių vykdymu.... 6. Inspekcijos duomenų bazėje tuo metu, kai pareiškėja pradėjo dirbti su UAB... 7. Nepagrįstas ir tas Inspekcijos argumentas, kad UAB „Teranta“ išrašytos... 8. Pareiškėjos kaltės dėl mokesčių nesumokėjimo nėra, kadangi pareiškėja... 9. Tai, kad pareiškėja veikia kaip pareiginga ir sąžininga mokesčių... 10. Bendrovė, sužinojusi apie nesąžiningus mokesčių mokėtojus,... 11. Net nežiūrint į tai, kad pareiškėja sumokėjo mokesčio administratoriaus... 12. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai patvirtino skunde nurodytus... 13. Atsakovė Mokesčių inspekcija atsiliepime teismui (b.l. 87-88) su skundo... 14. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas - ar pareiškėja gali būti atleidžiama... 15. Atleidimo nuo delspinigių pagrindus reglamentuoja LR MAĮ 100 str. bei... 16. Mokesčių įstatymai nustato pareigą mokesčių mokėtojui apskaičiuoti ir... 17. Pareiškėja prašo atleisti ją nuo apskaičiuotų delspinigių ir skirtų... 18. Išnagrinėjus mokestinėje byloje esančius dokumentus daro išvadą, kad... 19. Be to, pagal LR MAĮ 96 str. 1 d. 1 p., delspinigiai mokesčių mokėtojui... 20. Pareiškėja neįrodė ir aplinkybės, kad ji nėra kalta dėl padarytų... 21. Aiškinant atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindą, įtvirtintą LR MAĮ... 22. Skundas atmestinas.... 23. Nustatyta, kad Inspekcija atlikusi Bendrovės mokestinį patikrinimą už... 24. Inspekcija 2009-04-09 sprendimu Nr.(21.26)-256-157 patvirtino 2009-02-11... 25. Bendrovė 2009-04-21 Mokesčių inspekcijai pateiktame skunde prašė... 26. Mokesčių inspekcija 2009-05-29 spendimu Nr.69-136 patvirtino Inspekcijos... 27. Ginčų komisija 2009-08-27 sprendimu Nr.S-238(7-196/2009) Mokesčių... 28. Nors pareiškėja prašo panaikinti visą Inspekcijos 2009-04-09 sprendimą,... 29. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad byla dalyje dėl skundo... 30. Byloje spręstinas ginčas dėl Ginčų komisijos 2009-08-27 sprendimo,... 31. Iš Bendrovės teismui pateikto skundo motyvų matyti, kad savo reikalavimų... 32. LR MAĮ 100 str. 1d. 2 p. sakoma, kad mokesčių mokėtojas gali būti... 33. LR MAĮ 141 str. 1d. sakoma, kad atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140... 34. Sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina... 35. Ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje nustatyta, kad Bendrovė 2005 m.... 36. Bendrovė tai, jog minėtų bendrovių sąskaitos faktūros nepripažintinos... 37. Byloje nėra ginčo ir dėl tų mokesčio administratoriaus nustatytų... 38. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad mokesčių administratoriaus... 39. Tai, kad UAB“Rembutas“ realiai jokios veiklos nevykdė, patvirtina... 40. Byloje nėra ginčo ir dėl tų mokesčio administratoriaus nustatytų... 41. Įvertinus minėtas aplinkybes, sprendžiama, jog Bendrovės neįrodė, kad... 42. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad vadovaujantis LR MAĮ 141 str. 1d..... 43. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005-02-09 nutartyje... 44. Nagrinėjamo ginčo atveju Bendrovė nei ikiteisminėje mokestinio ginčo... 45. Nors Bendrovė skunde teismui nurodo, kad dėl mokesčių įstatymų pažeidimo... 46. Laiku nesumokėjus mokėtinų mokesčių valstybės biudžetui daroma žala.... 47. Išnagrinėjus bei įvertinus visusu byloje esančius įrodymus, sprendžiama... 48. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst.... 49. Bylą dėl skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės...