Byla 2A-574-115/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės,

2sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovei I. R., jos atstovei adv.N.Žeknienei, atsakovės M. G. atstovei adv. G.Kardanovskajai, atsakovo atstovui M. Š., vertėjai O. V.,

3viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1211-647/2010 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai (Vilniaus raj. Žemėtvarkos skyriui) ir M. G. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo panaikinimo ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5ieškovė I. R. prašė pripažinti negaliojančia 2004-10-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos pardavė atsakovei M. G. 2966 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį ( - )., unikal. Nr esantį ( - ) bei taikyti restituciją; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004-07-21 įsakymą Nr. 2.3-5417-41 (b.l.1-4).

6Nurodė, kad 2009-08-12 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu, po savo motinos T. K. mirties nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, unikal. Nr. esantį ( - ), ūkio pastatus - unikal. Nr. esantį ( - ), Nr. esantį ( - ), Nr. esantį ( - ), Nr. esantį ( - ), esančius esantį ( - )savivaldybėje. 2009 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į Vilniaus raj.žemėtvarkos skyrių prašydama suformuoti žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių. Atlikus sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. esantį ( - ), o ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir užregistruotos nekilnojamojo turto registre, yra jai nuosavybės teise priklausantis ūkio pastatas, unikal. Nr. Nr. esantį ( - ), bei ūkio pastato, unikal. Nr. esantį ( - ), pamatai. Vilniaus raj. žemėtvarkos skyriuje buvo paaiškinta, kad M. G. namų valdos žemės sklypo ribos buvo suformuotos Vilniaus apskrities viršininko 2004-07-21 įsakymu Nr. 2.3-5417-41 bei jo pagrindu žemės sklypas 2004-10-14 parduotas valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovei. VĮ Registrų centre įregistruoto ir atsakovei priklausančio žemės sklypo ribas patenka jai priklausantis ūkinis pastatas unikal. Nr. ( - )bei ūkinio pastato, kurio unikal. Nr. esantį ( - )pamatai. Atsakovė savo namų valdos žemės sklypą šiuo metu yra aptvėrusi tvora, dėl šios priežasties ji negali prieiti prie savo pastato, o taip pat atstatyti pastatą, kurio išliko tik pamatai. Atsakovei formuojant jos namų valdos žemės sklypą nenustatyta, kad į sklypo ribas patenka ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai, tuo yra pažeidžiamos ieškovės teisės tinkamai naudotis jai priklausančiais statiniais. Tarp VAVA bei atsakovės M. G. pasirašyta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms: LR Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., LRV 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų naudojamų kitas paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 p., 12.4 p.,10 p., todėl yra niekinė ir negalioja. Ieškovei pastatai grąžinti 2004 m. Ieškovei priklausantis pastatas stovi ant atsakovei priklausančio žemės sklypo. Sudarant žemės sklypo planą ieškovei nebuvo paaiškinta, kad jos pastatai atsidurs atsakovės žemės sklype. 2004-03-31 žemės sklypo planą ieškovė pasirašė; pasirašant planą nebuvo kalbos apie tvorą; be to pasirašant planą ieškovė dar nebuvo tų pastatų savininkė, pastatus įsigijo tik 2009 m. Ieškovė turi teisę į namų valdą, žemės sklypą, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti.

7Atsakovas VAVA atsiliepimu prašė ieškinį atmesti (b.l.42-45). Nurodė, jog vadovaujasi LAT 2008-02-25 nutartimi Nr. 3K-3-134/2008, todėl mano, kad dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004-07-21 įsakymo Nr. 2.3-5417-41 panaikinimo taikytinas LR ABTĮ 33 str. l d. nustatytas terminas. Teigė, kad yra praleistas vieno mėnesio senaties terminas, nes ieškovę Vilniaus raj. žemėtvarkos skyrius 2009-11-06 raštu informavo apie ginčijamą VAVA 2004-07-21 įsakymą Nr. 2.3-5417-41, o pareiškimas teismui paduotas tik 2010-02-17. Nurodo, kad jos atsakovės prašymas dėl žemės sklypo pardavimo buvo patenkintas atsižvelgiant į LR Žemės įstatymo 10 str. 1 d., LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bendrosios dalies 2.1p., LRV 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“2.1, 2.4. p. nuostatas, VĮ „Registrų centras“ duomenis, kurie įrodo, kad ginčijamame žemės sklype atsakovė turi gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Dėl šio priežasties buvo priimtas ir Vilniaus apskrities viršininko 2004-07-21 įsakymas dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo. Archyvinėje žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) byloje nėra duomenų, liudijančių, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra ieškovei priklausantys statiniai. Nesutiko, kad atsakovei priklauso tik šeši statiniai, nes iš VĮ Registro centro išraše nurodyti mažiausiai septyni pastatai. Sulyginus planus matyti, kad ir statiniai, ir žemės sklypai ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu iš rytų pusės. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ant atsakovės žemės sklypo yra ieškovei priklausantys pastatai.

8Atsakovė M. G. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti (b.l.48-49). Nurodė, kad 2004-07-21 pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo iš valstybės nurodytą žemės sklypą. 2004-04-13 UAB Korporacia „Matininkai“ atliko žemės sklypo matavimus, 2004-04-31 buvo sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame Vilniaus raj. žemėtvarkos skyriaus vedėja V. G. patvirtino, kad sklypo ribų paženklintas ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus. Žemės sklypo registracijos metu jokių duomenų apie pastatų savininkus nebuvo, todėl atsakovė yra sąžininga įgijėja. Ieškovė yra mirusiosios 1995 m. kaimynės T. K. duktė. Sklypų ribos buvo suderintos su ieškove, kuri gyveno nurodytoje vietoje nuo 1978 m., o ūkio pastatų duomenys VĮ Registrų centre atsirado 2000-06-13 pagal atliktus kadastrinius matavimus. Palyginus pateiktus planus - planą, sudarytą 2000-06-13 ir sklypo planą, sudarytą 1993-08-03, matyti, kad pastatai yra skirtingose vietose ir neaišku kokie ūkio pastatai nurodyti ieškinyje. Teigia, jog ieškovei buvo žinoma reali padėtis, todėl ji ABTĮ tvarka turėjo nuginčyti Vilniaus apskrities viršininko 2004-07-21 įsakymą Nr.2.3-5417-41, tačiau to nustatytu terminu nepadarė, todėl įsakymo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties naikinti nėra pagrindo, kadangi žemės sklypo pardavimo metu galiojusios materialinės teisės normos nebuvo pažeistos.

9Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš I. R. 12,36 Lt pašto išlaidų valstybei (b.l.106-111).

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2009-08-112 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą I. R. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unik. Nr. ( - ), ūkio pastatas - unik. Nr. ( - ), ½ ūkinio pastato, unik. Nr. ( - ), ūkio pastatas, unik. Nr. ( - ), ūkio pastatas, unik. Nr. ( - ), esantys ( - ). 2004-04-31 buvo sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja V. G. patvirtino, kad sklypo ribų paženklintas ir jų pagrindu parengtas M. G. žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus, gretimo sklypo savininkė I. K. (R.) sutiko su nustatytomis žemės sklypo ribomis, tai patvirtina Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte esantis jos parašas. 2004-07-21 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.5417-41 buvo patvirtintos faktiškai naudojamo M. G. namų valdos žemės sklypo, suformuoto ( - ), plotas (0,2966) ir ribos bei buvo nuspręsta parduoti M. G. 2699 m2 namų valdos žemės sklypą. Iš VĮ Registro centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pagal 2004-10-14 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį M. G. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unik. Nr. ( - ), garažas, unik. Nr. ( - ), sandėlis, unik. Nr. ( - ), dainė, unik. Nr. ( - ),svirnas, unik. Nr. ( - ),tvartas, unik. Nr. ( - ), kiti statiniai, unik. Nr. ( - ). Antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad nuvykus į esantį ( - ), nustatyta, kad ant žemės sklypo stovi gyvenamasis namas su garažu ir sandėliu, ūkinis pastatas, tvartas, daržinė, svirnas, sandėliukas. Šalia gyvenamojo namo, maždaug 3-4 metrų atstumu stovi ūkinis pastatas, apkaltas skarda, šio pastato pamatų ilgis yra 6,80 m., plotis -4,20 m. Taip pat šiame žemės sklype stovi metalinių konstrukcijų statiniai. Teismas pažymėjo, kad ieškovės teisė ginčyti 2004-10-24 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį yra išvestinė iš jos antrojo reikalavimo dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004-07-21 įsakymo panaikinimo. Tik panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2004-07-21 įsakymą, ji įgytų CPK 5 str. įtvirtintą teisę kreiptis teisminės gynybos dėl 2004-10-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia teismine tvarka, nes atsirastų pagrindas teigti, jog ji tikrai ar tariamai pažeidžia jos, kaip turto savininkės, teises ar teisėtus interesus. Teismas sprendė, kad esminis nagrinėjamos bylos reikalavimas, lemiantis viso ginčo civilinį teisinį pobūdį, yra reikalavimas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004-07-21 įsakymo panaikinimo. Šiam reikalavimui taikytinas ABTĮ 33 str. l d. nustatytas terminas. Teismas vadovavosi LVAT 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi Nr.AS-550-07 ir nurodančia, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada aktą priėmė ir koks jo turinys. Teismas iš VAVA 2009-11-06 pranešimo Nr.4171-(1.12) nustatė, kad ieškovė šiuo raštu buvo informuota apie ginčijamą įsakymą, o ieškinį teismui pateikė 2010-02-18, dėl to darė išvadą, kad ieškinio senaties termino pradžia yra skaičiuotina nuo 2009-11-06, taigi ieškovė praleido vieno mėnesio terminą. Nesant ieškovės prašymo atnaujinti praleistą terminą, vadovaudamasis ABTĮ 33 str. teismas taikė ieškinio senatį dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004-07-21 įsakymo Nr. 2.3-5417-41 panaikinimo ir ieškinį šioje dalyje atmetė kaip praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad iš 2003-10-16 VĮ Registro centro pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad sprendžiant klausimą dėl 2966 m2 žemės sklypo pardavimo M. G., VĮ „Registro centras“ registre buvo duomenys, patvirtinantys, kad ginčijamame žemės sklype atsakovė turi gyvenamąjį namą ir kitus statinius; duomenų apie ieškovei priklausančius statinius stovinčius perkamame žemės sklype nebuvo. Teismas darė išvadą, kad iš VĮ „Registro centras“ pažymų, planų, nematyti, kad ieškovei priklausantys pastatai stovėtų ant atsakovei priklausančio žemės. Aplinkybes, kad atsakovei priklausantis statinys stovi ant ieškovės žemės sklypo negalėjo patvirtinti ir bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, kurie tik papasakojo kaip ir kada buvo atliekami sandėliuko pertvarkymo darbai, tačiau tiksliai parodyti kurioje vietoje randasi jų pertvarkytas sandėliukas, pasakyti negalėjo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra ieškovei priklausantys statiniai.

11Ieškovė I. R. pateikė apeliacinį skundą (b.l.113-118), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, jog ieškinio reikalavimas dėl įsakymo pripažinimo negaliojimo nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, jis yra išvestinis reikalavimas iš prašymo pripažinti negaliojančia 2004-10-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios sudarymu pažeistos ieškovės teisės. Sandorio pagrindu buvo įregistruotos atsakovės turtinės teisės nekilnojamojo turto registre. VAVA, atlikdama jos kompetencijai priskirtus veiksmus, kaip valstybinės žemės patikėtinis nevykdė viešojo administravimo funkcijos, o dalyvavo civiliniuose teisiniuose santykiuose, todėl tarp atsakovų susiklostę santykiai yra civilinio pobūdžio. Ieškovė nurodė, kad per savo atstovę kreipėsi į VAVA prašydama pateikti jai ginčo administracinį aktą, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį bei ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas, tačiau teismas nesiaiškino kada dokumentai ieškovei buvo įteikti. Ieškovė nežinodama ginčijamo akto turinio, neįsitikinusi dėl savo teisės pažeidimo negalėjo kreiptis į teismą apginti savo teisių. Teismo išvada, jog ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2009-11-06, nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas aktas bei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ieškovės atstovei buvo įteikti 2010-01-14, o ieškinys teismui išsiųstas 2010-02-17 bei į tai, kad 30 dienų terminas pasibaigė ne darbo dieną, teigia, jog paskutinė ieškinio pateikimo diena yra 2010-02-17, todėl ieškinys dėl senaties termino praleidimo atmestas nepagrįstai. Teismas nenustatė, kad visi atsakovei priklausančiame žemės sklype statiniai yra atsakovės. Pateikti ieškovei ir atsakovei priklausančių pastatų kadastriniai duomenys bei statinių išdėstymo schemos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kadastro žemėlapio ištrauka, tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir netyrė. Iš ieškovės statinių išdėstymo plano matyti, kad ieškovei priklauso ūkio pastatas pažymėtas indeksu 4I7m, kurio pamatų ilgis yra 6.77 m., o plotis 4,20 m. Iš atsakovei priklausančių pastatų kadastrinių duomenų bei statinių išdėstymo planu matyti, kad tokių išmatavimų statiniai atsakovei nuosavybės teise nepriklauso. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovės žemės sklype stovi ūkinis pastatas, kuris yra šalia jos gyvenamojo namo. Pastatas stovi maždaug 3-4 m atstumu nuo M. G. gyvenamojo namo, šio pastato pamatų ilgis yra 6,80 m. o plotis 4,20 m. Iš teismui pateikto M. G. stalinių išdėstymo plano matyti, kad šalia gyvenamojo namo nėra pažymėto jokio ūkinio pastato tokiu atstumu, taip pat nėra pastato, kurio pamatui ilgis būtų 6,80 m, o plotis 4,20 m. Joks ūkinis pastatas M. G. vardu nėra įregistruotas. Duomenys esantys VĮ Registrų centro kadastrinių matavimų byloje nenuginčyti. Iš M. G. nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad yra įregistruoti 6 statiniai su nustatytais indeksais: gyvenamasis namas lAlž, garažas 211ž, sandėlys 311ž, daržinė 41lž, svirnas 511ž, tvartas 611 m bei šulinys. Iš statinių išdėstymo schemos matyti, kad gyvenamasis namas lAlž, garažas 21lž ir sandėlys 31lž siejasi bendromis sienomis, todėl žemės sklypo plane pažymėtas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas. M. G. priklausančių statinių išdėstymo planas į žemės tvarkymo bylą nebuvo pateiktas. Iš žemės sklypo plano matyti, kad žemes sklype yra pažymėti 8 statiniai, VĮ Registrų centro duomenimis atsakovei nuosavybes teise priklauso tik 6 statiniai ir šulinys, o trimis atskirais unikaliais numeriais pažymėti statiniai siejasi bendromis sienomis. Taigi, atsakovei formuojant jos namų valdos žemes sklypą nebuvo nustatyta, kad į sklypo ribas patenka ieškovei priklausantis ūkio pastatas bei buvusios lauko virtuvės pamatai. Sprendimu liko nepaneigti ieškovės pateikti įrodymai, apsiribota sakiniu, jog iš byloje esančių VĮ „Registro centras“ pažymų, planų, nematyti, kad ieškovei priklausantys pastatai stovėtų ant atsakovei priklausančios žemės. Mano, jog teismas nepasinaudojo savo teise numatyta LR CPK 179 str. pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad gretimo sklypo savininkė I. K. (R.) sutiko su nustatytomis M. G. žemės sklypo ribomis, nes iš 2004-04-31 akto matyti, kad I. K. (R.) nebuvo kviečiama į žemės sklypo ženklinimą – akto 4 p. nėra jos parašo patvirtinančio dalyvavimą ženklinant žemės sklypą, kaip ir sutikimo dėl žemės sklypo ribų. Akte esantis I. K. (R.) parašas yra prie 13 p. grafos, kuriame žemės sklypo savininkas įsipareigoja saugoti ir prižiūrėti riboženklius. I. K. (R.) akto sudarymo metu nebuvo nei žemės sklypo savininkė, nei nuosavybės teise valdė pastatus, ji kaip gretimo sklypo naudotoja atsakovės sklypo ribų nesuderino. Teismas netinkamai vertino liudytojo F. Ž. parodymus, kuris pateikus ieškoves statinių išdėstymo schemą nurodė, kad ūkinis pastatas pažymėtas indeksu 411/M stovintis šalia gyvenamojo namo yra ieškovei priklausantis ūkinis pastatas, kurį jis su broliu statė. Pažymi, kad teismas netenkino prašymo pripažinti atsakovės dalyvavimą posėdyje būtinu, motyvuodamas, kad atsakovė yra senyvo amžiaus ir jos parodymai byloje nėra būtini, taigi neįvykdė pareigos užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimą siekiant nustatyti esmines bylos aplinkybes. Ieškoves atstovė CPK 210 str. pagrindu prašė atlikti vietos apžiūrą bei jos metu apklausti atsakovę ir nustatyti esminę bylos aplinkybę dėl pastato stovinčio atsakoves žemes sklype priklausomybės. Tačiau teismas nepagrįstai prašymą atmetė.

12Atsakovė M. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (b.l.122-123). Nurodo, jog apeliantė nepateikė papildomų įrodymų, visi ieškovės prašymai buvo patenkinti, išskyrus atsakovės paklausą. Teigia, kad ji yra pagyvenusi, ligota moteris, nieko teismui negalėtų paaiškinti. Sutarties sudarymo metu jokių dokumentų, kad ant žemės sklypo yra svetimas pastatas, nebuvo. Pažymi, kad sklypų ribos buvo suderintos su apeliante, ji pati pasirašė sutikimą – 2004-04-31 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas nenuginčytas ir yra galiojantis, prašymų pripažinti jį negaliojančiu apeliantė nepateikė. Teismas ištyrė įrodymus – antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, bet protokolo duomenys nėra tikslūs ir identifikuoti, nenurodyti pastatų unikalūs numeriai, neaišku, apie kuriuos pastatus kalbama, kurioje vietoje jie yra. Liudytojas S. Ž. negalėjo nurodyti sandėliuko vietos, jo nuomone pagal planą jis pažymėtas 411/m, taigi apeliantės žemės sklypo teritorijoje.

13Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (b.l.124-126). Nurodo, jog apeliantė praleido 1 mėnesio senaties terminą. Jos teiginys, kad nebuvo žinomas Vilniaus apskrities viršininko 2004-07-21 įsakymo turinys yra nepagrįstas, nes Vilniaus raj. žemėtvarkos skyriaus 2009-11-06 rašte nurodoma, kad minėto įsakymo pagrindu atsakovei buvo suformuotas ir parduotas žemės sklypas. Atsižvelgia į LRV 1999-03-09 nutarimu Nr.260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1. p. ir 2.4. p., VĮ „Registrų centras“ duomenis, kurie įrodo, kad ginčijamame žemės sklype atsakovė turi gyvenamąjį namą ir kitus statinius, tenkinant M. G. prašymą, buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko 2004-07-21 įsakymas dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo ir jo pagrindu sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2004-10-24 sutartis. Archyvinėje žemės sklypo byloje nėra duomenų, kad atsakovės sklype stovi ieškovei priklausantys statiniai. To nematyti ir iš VĮ ‚Registrų centras pažymų. Ieškovė nepateikė kitokių įrodymų. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad reikalavimas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004-07-21 įsakymo pripažinimo negaliojančiu yra išvestinis, nes būtent šiuo įsakymu atsakovei buvo suformuotas ieškovės manymu jos teises pažeidžiantis sklypas ir sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis.

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.).

16Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

17Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

18Kolegija išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.

19Apeliantė I. R. teigia, jog ginčijant administracinį aktą teismas nepagrįstai jai taikė ABTĮ numatytą terminą, nurodant, jog šis reikalavimą yra išvestinis iš prašymo pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, be to, šie dokumentai ieškovei yra įteikti tik 2010-01-14, todėl nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ir ieškinio padavimo senaties terminas. Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškinio senaties taikymo, ginčijant VAVA 2004-07-21 įsakymą ir atmeta kaip nepagrįstus apeliantės. Kolegija sprendžia, kad teismas iš esmės teisingai aiškino CK 1.125 str. 1 ir 2 d. normas bei padarė pagrįstą išvadą, jog šioje byloje pirminis reikalavimas yra ginčijamas VAVA įsakymas, kurio apskundimui taikytinas LR ABTĮ 33str.1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas. Toks teisės normų aiškinimas faktiškai atitinka teismų praktiką analogiškose bylose.

20Iš byloje esančio VAVA 2009-11-06 rašto (b.l.11-12) matyti, kad ieškovė juo buvo informuota, jog atsakovei M. G. namų valdos žemės sklypo ribos buvo suformuotos VAVA 2004-07-21 įsakymu, o ginčo sklypo privatizavimo byloje nėra dokumentų, patvirtinančių pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių statinių. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės motina mirė 1995 metais, o apeliantė 2004 m. pati pasirašė M. G. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, esantį žemės sklypo k.Nr. esantį ( - ) Kadastrinių matavimų byloje. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad apeliantės motinai priklausę statiniai buvo įregistruoti ieškovės iniciatyva 2000metais (b.l.6-9). Tai rodo, kad apeliantė nepriklausomai nuo jos nurodytų aplinkybių, būdama rūpestinga ir apdairi, negalėjo nežinoti apie atsakovei suformuotą žemės sklypą ir jame esančius statinius. Taigi, gavusi 2009-11-06 VAVA raštą, apeliantė per mėnesį turėjo pareikšti ieškinį, jeigu manė, kad priimtu įsakymu yra pažeistos jos teisės, tačiau to nepadarė. Tuo pačiu teismas pagrįstai nuo 2009-11-06 pradėjo skaičiuoti ieškinio padavimo senaties terminą ir ieškinį šioje dalyje atmetė, kadangi to prašė atsakovas, nes ieškinys teismui yra paduotas 2010-02-18. T.y. praleidus įstatymu nustatytą ieškinio padavimo terminą, neprašant jo atnaujinti (CK 1.126str.2d., 1.127str.1d.., 1.131str.1d.). Be to, ieškinio padavimo senaties terminas faktiškai negali būti atnaujintas, nes ieškovės nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis (CK 1.131str.2d.).

21Kolegija kartu pažymi, kad CK 1.125str.1d. numato bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą, kuris gali būti taikomas ginčijant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl šis terminas nėra praleistas. Tačiau reikalavimas pripažinti negaliojančią 2004-10-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį yra išvestinis ir šiuo atveju gali būti patenkintas tik nuginčijus administracinį aktą arba nustačius imperatyvių teisės normų pažeidimą, kurie buvo padaryti parduodant žemės sklypą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad valstybinės žemės sklypas iš esmės buvo suformuotas ir parduotas laikantis LR Žemės įstatymo, Vyriausybės nutarimais patvirtintos tvarkos ir kitų teisės normų, todėl pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį niekiniu dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo pagrindo nėra. Kolegija kartu pažymi, kad atsakovei buvo parduota gana didelis žemės sklypas, dėl kurio dalies pardavimo ginčo faktiškai nėra, tačiau ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu viso žemės sklypo pardavimo sandorį, nepateikiant teismui patikimų įrodymų, kurie patvirtintų konkrečių apeliantės statinių buvimą atsakovės M. G. vardu registruotame žemės sklype, o taip pat kokios dalies žemės pardavimas pažeidžia jos teises. Tai rodo, kad ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo negaliojančiu viso žemės sklypo negali būti patenkintas, o tenkinti iš dalies negalima dėl nepateiktų tam reikalingų įrodymų. Be to, iš pateikto atsakovės žemės sklypo plano ir jame pažymėtų statinių matyti, kad net ir konstatavus, jog prie gyvenamojo namo esantis statinys (galimai 4I1/m) priklauso ieškovei, paskirti atsakovės dalį sklypo apeliantei negalima dėl M. G. žemės sklypo konfigūracijos ir statinių jame išsidėstymo. Kolegija mano, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis CK 1.5str. įtvirtintais principais, ieškovė savo statiniais, esančiais galimai atsakovei parduotame žemės sklype, galėtų naudotis nustačius servitutą (CK 4.11 str.), kreipiantis dėl to į teismą CPK nustatyta tvarka.

22Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

23Bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinėje teismo instancijoje, paskirstomos vadovaujantis CPK 88, 93, 96 ir 98str. nuostatomis.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

25Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1211-647/2010 palikti nepakeistą.

26Priteisti iš ieškovės I. R. 1000,00Lt atsakovei M. G. advokato ir 11,20Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo(pašto) išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovei I. R., jos atstovei... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. ieškovė I. R. prašė pripažinti negaliojančia 2004-10-24 valstybinės... 6. Nurodė, kad 2009-08-12 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą... 7. Atsakovas VAVA atsiliepimu prašė ieškinį atmesti (b.l.42-45). Nurodė, jog... 8. Atsakovė M. G. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti (b.l.48-49). Nurodė, kad... 9. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2009-08-112 paveldėjimo... 11. Ieškovė I. R. pateikė apeliacinį skundą (b.l.113-118), kuriuo prašo... 12. Atsakovė M. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 13. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM į apeliacinį skundą... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 17. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 18. Kolegija išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo... 19. Apeliantė I. R. teigia, jog ginčijant administracinį aktą teismas... 20. Iš byloje esančio VAVA 2009-11-06 rašto (b.l.11-12) matyti, kad ieškovė... 21. Kolegija kartu pažymi, kad CK 1.125str.1d. numato bendrą 10 metų ieškinio... 22. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui... 23. Bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinėje teismo instancijoje,... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 25. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimą... 26. Priteisti iš ieškovės I. R. 1000,00Lt atsakovei M. G. advokato ir 11,20Lt...