Byla T-66/2015
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą

1Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

2išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Š. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą priimti sprendimą, kuriuo būtų pareiškėjo A. B. prašymas pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų persiųstas Jungtinių Amerikos Valstijų centrinei įstaigai, atsakingai už vaiko teisių apsaugą.

4Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą su prašymu pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl neteisėtai išvežtų ar laikomų vaikų grąžinimo. Pareiškėjo teigimu, jo atžvilgiu buvo pažeista teisė matytis su vaikais. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, išnagrinėjusi prašymą, konstatavo, kad A. Š. išvykimas su vaikais į Jungtines Amerikos Valstijas teismui leidus motinai gyventi su vaikais užsienio valstybėje, negali būti laikomas neteisėtu. Informavo pareiškėją, jog jeigu mano, kad yra pažeidžiamos jo bendravimo su vaikais teisės, gali pateikti prašymą dėl bendravimo teisių pažeidimo. Pasak pareiškėjo, buvo pažeista nepilnamečių vaikų legalaus išvykimo procedūra, todėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turėjo nustatyti 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo pažeidimus bei privalėjo nedelsiant pareiškėjo pareiškimą persiųsti tos valstybės, į kurią vaikai tokiu atveju buvo neteisėtai išvežti, centrinei įstaigai, kad neteisėtai išvežti nepilnamečiai vaikai būtų kuo greičiau sugrąžinti į jų įprastinę gyvenamąją vietą.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina A. Š., nenurodant konkrečios gyvenamosios vietos. Priimtoje teismo nutartyje nurodyta, kad vaikų motinai A. Š. nepavyko susitarti su A. B. geruoju dėl vaikų išvykimo gyventi su motina į Jungtines Amerikos Valstijas, todėl A. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatant laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ja, nenurodant konkrečios gyvenamosios vietos. Teismas priimtoje nutartyje nustatė, kad nepilnamečių vaikų motina yra perkeliama laikinai dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl teismui nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai, t. y. iškils grėsmė dėl galimybės vaikams gyventi kartu su motina. Teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę tenkino, nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove A. Š., nenurodant konkrečios gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, teismui kilo abejonė, ar skundžiami atsakovo veiksmai vertintini kaip institucijos viešojo administravimo veikla, ar kaip veiksmai, atlikti vaiko bendravimo su artimaisiais teisinių santykių srityje, t. y. šeimos teisinių santykių, kurie yra civilinio pobūdžio, srityje.

6Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja:

7Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

8Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos teismams priskiriami nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Administracinių teismų kompetencijai priskirtinas nagrinėjimas ginčų dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

9Aptariamu atveju pareiškėjas kelia reikalavimą dėl įpareigojimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymas dėl neteisėtai į Jungtines Amerikos Valstijas išvežtų pareiškėjo nepilnamečių vaikų būtų persiųstas už vaiko teisių apsaugą atsakingai Jungtinių Amerikos Valstijų centrinei įstaigai. Šioje byloje keliami reikalavimai yra susiję su šeimos teisiniais santykiais, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio ir reguliuojami privatinės, o ne viešosios teisės normų. Bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis), todėl byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

10Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Nutarė

11Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

12Bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Š. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

13Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Proceso dalyviai