Byla 2S-299-464/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Rasos Gudžiūnienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Naresta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „MCh granitas“ ieškinį atsakovui UAB „Naresta“ dėl skolos priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „MCh granitas“ 2008-02-01 Vilniaus m. 3-jam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Naresta“ 31 000 Lt skolą už prekes ir atliktus darbus, 838,68 Lt delspinigių, 6 % procesines palūkanas nuo priteistinos sumos ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-4). Kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovo turtą ir pinigines lėšas. Šį prašymą motyvavo didele ieškinio suma, atsakovo vėlavimu atsiskaityti už anksčiau pateiktas prekes ir atliktus darbus, jo nesąžiningumu.

4Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2008-02-04 nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir areštavo atsakovo turtą ir pinigines lėšas už 31 839 Lt, atsižvelgdamas į didelę ieškinio sumą, ginčo trukmę (nuo 2007 m. spalio mėnesio), ieškovo raginimų ignoravimą iš atsakovo pusės, galimą atsakovo nemokumą.

5Atsakovas UAB „Naresta“ atskiruoju skundu (b.l.84-86) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008-02-04 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog ieškinio sumos dydis kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinus šalies finansines galimybes ir turimus išteklius. Atsakovo įmonės veikla yra stabili (nuo 1994 m.) ir pelninga, atsakovo mokumą įrodo ir ta aplinkybė, jog jis avansu sumokėjo ieškovui 35 % medžiagų ir 15 % statybos darbų kainos. Tuo tarpu ieškovas nuolat nukėlinėjo sutartinių įsipareigojimų terminus (ar juos pažeidinėdavo), todėl atsakovas į prekių ir darbų kainą įskaitė ieškovui pritaikytą 31000 Lt dydžio baudą (b.l.22). Apelianto manymu, laikinųjų apsaugos priemonių institutą ieškovas naudoja kaip tam tikro spaudimo priemonę prieš kitą ginčo šalį, siekdamas įgauti procesinio pranašumo.

6Ieškovas UAB „MCh granitas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.100-101) skundą laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pradinėje civilinio proceso stadijoje vertina ne ieškinio pagrįstumą, bet rizikos laipsnį, kad teismo sprendimas, jei jis būtų palankus ieškovui, gali likti neįvykdytas visiškai arba iš dalies. Didelė ieškinio suma pati savaime padidina galimai ieškovo naudai priimto sprendimo neįvykdymo grėsmę. Avansiniai mokėjimai nei bendrovės veiklos trukmė šiuo atveju reikšmės neturi, nes avansai buvo sumokėti ne kaip atsakovo geros valios ženklas, bet vykdant sutartinius įsipareigojimus, o ilgas veiklos laikotarpis negarantuoja atitinkamo lygio pelno (pajamų) ateityje. Atsakovo pateiktas 2007-12-31 balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita nėra patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip reikalauja LR Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 8 p., Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 str. 2 d.. Be to, minėtų dokumentų duomenys yra pernelyg abstraktūs, pvz., į balansą įtraukiamas išsimokėtinai įgyjamas turtas, nors įmonei jo nuosavybės teisė dar nepriklauso, taigi toks turtas nepatenka į turto, iš kurio būtų galima išieškoti, sąrašą.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, gali neužtikrinti tinkamos jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos teismine tvarka, jeigu sprendimas liks realiai neįvykdytas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis preliminariai siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, tinkamą įvykdymą.

9Apsvarsčiusi atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jos naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

10Visų pirma teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ieškovo interesams yra teikiamas prioritetas tik ta prasme, kad minėtas klausimas nėra saistomas su ieškinio pagrįstumu. Tam, jog būtų atstatytas procesinių priemonių balansas (CPK 17 str.), atsakovas turi teisę prašyti vienas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti kitomis (CPK 146 str); taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą (CPK 147 str.).

11Reikalavimas priteisti beveik 32 000 Lt - pakankamai ženkli pinigų suma, kurios netekimas (neturėjimas nesant galimybių išieškoti priteistą skolą) galėtų žymiai pakenkti ieškovo finansinei padėčiai. Tam, kad būtų galima įvertinti teismo sprendimo, jeigu jis būtų priimtas ieškovo naudai, neįvykdymo riziką, atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2007-12-31 dienai sudarytą įmonės balansą (b.l.87-88). Teisėjų kolegija nepripažįsta ieškovo išsakytų abejonių dėl balanso nepatikimumo formos aspektu: nors visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę (ABĮ 20 str. 1 d. 8 p.), eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 str. 1 d.). Atskirojo skundo pateikimo momentu (2008-02-12) dar nebuvo praėję 4 mėn. nuo praeitų finansinių metų, todėl apeliantas galėjo neturėti objektyvių galimybių pateikti visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintą balansą.

12Tačiau ieškovo pastabos dėl finansinės atskaitomybės dokumentuose nuodytos informacijos neapibrėžtumo teisingos. Balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami duomenys pernelyg abstraktūs, kad juos būtų galima detalizuoti iki tokio laipsnio, jog ieškovo interesai būtų užtektinai apsaugoti. Pvz., balanse neatsispindi nekilnojamojo turto dislokacijos vieta, kuri gali turėti esminę reikšmę sprendžiant, kaip operatyviai jį būtų galima perleisi, taip pat kito ilgalaikio materialaus turto būklė, nuo kurios tiesiogiai priklauso turto likvidumas; su daiktinėmis teisėmis susiję apsunkinimai ir t.t.. Nepaisant to, jog atsakovo veiklos rentabilumas kasmet augta, pelno (nuostolių) ataskaita (b.l.89) yra orientuota į praeities įvykius, todėl ji negali būti laikoma patikimu rodikliu, nukreipiančiu į ateitį. Tas pats pasakytina ir apie avansinius mokėjimus: bylos šalys sulygo dėl atitinkamos pinigų sumos sumokėjimo avansu ir tai įrodo, kad apeliantas turėjo apyvartinių lėšų, tačiau minėtas faktas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie apelianto būsimus finansinius pajėgumus. Tuo tarpu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas galėtų be apribojimų perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims (o pastarųjų interesus gina CK 4.96 str.); prisiimti naujų įsipareigojimų, jų įvykdymą garantuoti disponuojamu turtu ir pan., kas padidintų sprendimo neįvykdymo grėsmę (CPK 144 str. 1 d.).

13Konstatavusi, jog UAB „Naresta“ atskirojo skundo argumentai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 330 str., 338 str.), teisėjų kolegija atskirąjį skundą atmeta, o Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

14Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

15Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Proceso dalyviai