Byla A-146-88-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovei Editai Mikalainienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinė bendrovės „Pašiūrė“ atstovams J. B. ir advokatei Snieguolei Šermukšei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Veslavai Romanovskai ir Algiui Urbaičiui, A. V. S. atstovui S. S.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Pašiūrė“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovėms Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija, A. V. S., uždaroji akcinė bendrovė „Auster ir ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Pašiūrė“, D. M., Ž. M., A. J., akcinė bendrovė SEB Vilniaus bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos projektas“) dėl Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 122 „Dėl teritorijos prie poilsio namų „Rasytė“ pastatų Naglių g. 20, 22 Nidos gyvenvietėje, Neringa detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. T1-193 „Dėl žemės sklypo Naglių g., 20, Nidos gyvenvietė, Neringa detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. kovo 18 d. patvirtinto ir išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 13 dėl kavinės „Pašiūrė“ patalpų rekonstrukcijos, Naglių g., 20, Nidos gyvenvietėje, Neringa, Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2004 m. birželio 14 d. išduoto statybos leidimo rekonstrukcijai Nr. 34 kavinės patalpų, esančių Naglių g. 20, Nidos gyvenvietėje, Neringa, Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patvirtinto 2005 m. gegužės 3 d. rekonstruotų kavinės patalpų Naglių g. 20, Nidos gyvenvietėje, Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 7 panaikinimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą kreipėsi į teismą (1 t., 4-6 b.l.) prašydamas panaikinti:

81)

9Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 122 „Dėl teritorijos prie poilsio namų „Rasytė“ pastatų Naglių g. 20, 22 Nidos gyvenvietėje, Neringa detaliojo plano patvirtinimo“;

102)

11Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 22d. sprendimą Nr. Tl 193 „Dėl žemės sklypo Naglių g. 20, Nidos gyvenvietė, Neringa detaliojo plano patvirtinimo“,

123)

13Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. kovo 18 d. patvirtintą ir išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 13 dėl kavinės „Pašiūrė“ patalpų rekonstrukcijos, adresu Naglių g. Nr. 20, Nidos gyv., Neringoje;

144)

15Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2004 m. birželio 14 d. išduotą statybos leidimą rekonstrukcijai Nr. 34 kavinės patalpų, esančių Naglių g. 20, Nidos gyv., Neringoje;

165)

17Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patvirtintą 2005 m. gegužės 3 d. rekonstruotų kavinės patalpų Naglių g. 20, Neringos m. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 7.

18Prašyme nurodė, jog 2006 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūra iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. liepos 3 d. raštu Nr. 6-335 ir raštu Nr. 6-336 gavo duomenis apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su žemės sklypų Naglių g. 20, 22, Nidos gyvenvietėje, Neringoje, detaliųjų planų patvirtinimu. 2006 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 6-1485 gavo papildomus duomenis apie teisės aktų pažeidimus dėl šios teritorijos detaliųjų planų patvirtinimo ir surinkęs visus reikiamus duomenis reikalavimui pagrįsti 2006 m. rugsėjo 1 d. padavė teismui prašymą, prašydamas apginti viešąjį interesą.

19Paaiškino, jog Neringos miesto savivaldybės taryba 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 122 „Dėl teritorijos prie poilsio namų „Rasytė“ pastatų Naglių g. 20, 22 Nidos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 122) patvirtintu detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai, esantys Naglių g. 20 ir Naglių g. 22 , Neringoje yra Lietuvos valstybės nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Žemės sklypas Naglių g. 20, Neringoje yra išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Auster ir ko“, A. V. S. ir UAB „Pašiūrė“, jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklype esantys pastatai. Žemės sklypas Naglių g. 22, Neringoje išnuomotas D. M., jai nuosavybės teise priklauso šiame žemės sklype esantis pastatas.

20Nurodė, kad Neringos miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 122 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais numatyta esamą sklypą skaidyti formuojant du sklypus, nustatant, kad: žemės sklype Naglių g. 22 žemės naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija; žemės naudojimo pobūdis - mažaaukščių statinių teritorija; žemės sklype Naglių g. 20 žemės naudojimo būdas – rekreacinė teritorija; žemės naudojimo pobūdis – poilsio namams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Dėl pastato Naglių g.22, kuris yra saugotinas, nurodyta, kad planinė struktūra gali būti keičiama išlaikant konstruktyvinę schemą. Dėl pastato Naglių g. 20 numatyti remonto ir rekonstrukcijos darbai – esamą pastatą siūloma rekonstruoti architektūrinėmis priemonėmis skaidant didelį tūrį, prie gatvės, vakarinėje pastato dalyje įrengtą kavinės dalį numatoma išplėsti, statant priestatus. Neringos miesto savivaldybės taryba 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. Tl-193 „Dėl žemės sklypo Naglių g. 20, Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T1-193) patvirtinto žemės sklypo Naglių g. 20, detaliojo plano sprendinius, kuriais nustatyta, kad: 1) esamas kadastrinis sklypas Naglių g Nr. 20 skaidomas, formuojant du sklypus. Abiejų sklypų žemės naudojimo būdas - gyvenamoji teritorija (mažaaukščiams statiniams); 2) sklype Naglių g. 20 esamas pastatas rekonstruojamas, keičiant paskirtį - į gyvenamą namą su komercinės paskirties patalpomis – kavine, praplečiamos kavinės patalpos, keičiama pastato planinė struktūra; 3) sklype Naglių g. 20A menkavertė pastato dalis demontuojama, likusi rekonstruojama, keičiant pastato paskirtį į gyvenamą.

21Pažymėjo, kad žemės sklypai, kurių detaliuosius planus ginčijamais sprendimais patvirtino atsakovė Neringos savivaldybės taryba, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir KNN parkas) teritorijoje ir priklauso šio parko gyvenamajai zonai. KNN parkas įsteigtas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.I-1244. Teisė nustatyti šio parko režimą deleguota Vyriausybei. Toks režimas nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau - KNNP planavimo schema) bei 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (toliau – ir KNNP nuostatai). Šių norminių teisės aktų, specialiai skirtų KNN parko teritorijos režimui reglamentuoti, nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.

22Pažymėjo, jog KNNP planavimo schemos Pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad: nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) (5 punktas); planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius (4.1 punktas); gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais (14 punktas). KNNP planavimo schemos Pagrindinių teiginių (santraukos) skyriuje ”Kultūros paveldo apsaugos ir gyvenviečių tvarkymas“ numatyta, kad rengtini atskirų gyvenviečių teritorijų, turinčių vieningą funkcinę erdvę, istorinės - kultūrinės vertės ir jos apsaugos būdų bendrumą, rekonstrukcijos ir regeneracijos detalūs projektai. Be šių projektų, aprobuotų nustatyta tvarka, jokie pavienių pastatų pertvarkymai, plėtimai, posesijų ribų keitimai, apstatymo ir teritorijų tvarkymo papildymai draustinių teritorijose neleidžiami (7 punktas). Skyriuje „Teritorijos funkcinis zonavimas“ numatyta, kad Neringos miesto valdyba, vykdydama KNN parko teritorijų tvarkymą, privalo išlaikyti teritorijų paskirtį, numatytą KNN parko generaliniame plane ir gyvenviečių bei jų artimos aplinkos principiniuose planuose (7 punktas).

23Nidos gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos, jų ribos, reglamentų numeriai yra nustatyti KNNP planavimo schemos Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje. Joje nagrinėjama teritorija priskirta I-ajai zonai - schematiškai pažymėta kaip teritorija, kuriai nustatytas mišrios (gyvenamosios ir poilsiautojų aptarnavimo) paskirties senųjų žvejų sodybų teritorijos ir gyvenamųjų namų teritorijos naudojimo būdas. Nagrinėjami žemės sklypai patenka į teritoriją, kuriai numatyta kompleksinė teritorijos tvarkymo programa (reglamentas Nr.I).

24KNNP planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose (skyriaus „Nidos ir apylinkių principinis planas“ Architektūrinio - erdvinio tvarkymo reglamente) I-ju numeriu pažymėta teritorija įvardinta „Nidos centro erdvinės struktūros ir pastatų išvaizdos sutvarkymas“ nustatant tikslą – suteikti Nidos centrui semantinio reikšmingumo ir dvasingumo pastatant čia kultūrinį-religinį centrą su maldos namais katalikams; atstatyti iš dalies prarastus svarbius funkcinius ir vizualinius ryšius su aplinka; pašalinti tradicinei Nidos aplinkai svetimus architektūrinius naujadarus; atkurti istorinei Nidos struktūrai būdingas erdves, o tam būtina parengti viso Nidos centro rekonstrukcijos projektą – vieningą šios erdvės tvarkymo detalųjį planą.

25Pareiškėjas reikalavimą dėl Sprendimo Nr. 122 panaikinimo grindė tuo, kad šiuo sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys esamo sklypo skaidymą bei žemės naudojimo būdo pakeitimą - gyvenamosios teritorijos nustatymą prie pastato Naglių g. Nr. 22 prieštarauja KNNP schemos Nidos Pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemai, kuria šiai teritorijai nustatytas poilsio įstaigų teritorijos naudojimas; KNNP schemos Pagrindinių teiginių 5, 4.1, 14 punktams bei Nidos ir apylinkių principinio plano architektūrinio - erdvinio tvarkymo reglamento Nr. I nuostatoms.

26Reikalavimą panaikinti Sprendimą Nr. Tl-193 grindė tuo, kad detaliojo plano sprendiniai, numatantys esamo kadastrinio sklypo Naglių g. 20 skaidymą, formuojant du sklypus ir jiems nustatant žemės naudojimo būdą - gyvenamąją mažaaukščių statinių teritoriją, sklype Naglių g. Nr. 20 esamą pastatą rekonstruojant ir keičiant paskirtį į gyvenamą namą su keičiama pastato planine struktūra bei praplečiamomis komercinės paskirties kavinės patalpomis, sklype Naglių g. Nr. 20A menkavertę pastato dalį demontuojant, likusią - rekonstruojant ir keičiant pastato paskirtį į gyvenamą, prieštarauja KNNP planavimo schemos Nidos Pamario zonos ir jos artimiausios aplink perspektyvinio teritorijų naudojimo schemai, kuria šiai teritorijai nustatytas poilsio įstaigų teritorijos naudojimas būdas; KNNP schemos sprendiniams: Pagrindinių teiginių 5, 4.1, 14 punktams, Kultūros paveldo apsaugos ir gyvenviečių tvarkymo skyriaus 7 punktui, Teritorijos funkcinio zonavimo skyriaus 7 punktui ir Nidos ir apylinkių principinio plano architektūrinio - erdvinio tvarkymo reglamento Nr. I nuostatoms, Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamentui.

27Pažymėjo, kad KNNP nuostatų (Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 308 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu - iki 2004 m. birželio 21 d.) 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal nacionalinio parko planavimo schemą (KNNP nuostatų 6.6 punktas), o gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (KNNP nuostatų 11 punktas). Kadangi KNNP planavimo schemos aptartuose sprendiniuose detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje esamų pastatų plėtimas bei naujų gyvenamųjų ir kitų pastatų statyba neleidžiama, detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP nuostatų 4, 6.6, 11 punktams. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas, STĮ), reglamentuojančio saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, o taip pat reglamentuojančio veiklą jose (įstatymo Nr. I - 301 2001 m. gruodžio 4 d. redakcija Nr. IX - 628 galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Projektuojant, statant ar rekonstruojant statinius valstybiniuose parkuose turi būti vadovaujamasi valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais (STĮ 13 straipsnio 3 dalis). Įgyvendinant Saugomų teritorijų įstatymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentą (toliau – ir KNNP apsaugos reglamentas), kuris nustato specialius reikalavimus dėl projektavimo ir statybų šio parko teritorijoje. Šio teisės akto nuostatos numato, kad statiniai Kuršių nerijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi, restauruojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) reikalavimus (Reglamento 25, 34 punktai). Atsakovei priėmus ginčijamus sprendimus Nr. 122 ir Nr. Tl 193 buvo pažeisti ir Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 13 straipsnio 3 dalis, KNNP nuostatų 4, 6.6 ir 11 punktai bei KNNP apsaugos reglamento 25 ir 34 punktai.

28Teigė, kad skundžiami sprendimai Nr. 122 ir Nr. Tl 193 savo turiniu prieštarauja pirmiau nurodytų teisės aktų imperatyvioms nuostatoms, todėl turi būti panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjo teigimu, neteisėtų detaliųjų planų pagrindu priimti prašyme teismui nurodyti kiti ginčijami administraciniai aktai taip pat yra neteisėti, todėl naikintini.

29Pažymėjo, kad KNN parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus ir etnokultūrinį paveldą. Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. KNN parko žemė priklauso išimtinei valstybės nuosavybei (Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 6 straipsnis). Valstybė, priimdama teisės aktus, kuriais nustatytas specialus KNN parko teisinis režimas, siekė išsaugoti unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą Lietuvos ir Europos saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių sistemoje. KNN parko įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Todėl kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtai statybos, KNN parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūrios bei naudojimo režimo, prokurorui atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešą interesą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis), t.y. valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti gamtinį ir kultūrinį Lietuvos paveldą, itin svarbias nacionalines gamtines ir kultūrines vertybes.Viešasis interesas reikalauja, kad ginčijami administraciniai aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, būtų panaikinti.

30Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašė pareiškėjo prašymą patenkinti ( 1 t., 156-157 b.l.).

31Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu (1 t., 127-131 b.l.) ir teismo posėdyje su pareiškėjo prašymu nesutiko.

32Motyvuodami tuo, kad prašymas teismui paduotas praleidus Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, atsakovai prašė bylą nutraukti. Pažymėjo, kad bendrasis, specialusis ir detalusis planavimas yra viešas, todėl pareiškėjui turėjo būti žinomi Neringos savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais patvirtinti detalieji planai. Pažymėjo, jog prašymas teismui paduotas praėjus keliems metams nuo ginčijamų aktų priėmimo dienos.

33Atsakovų nuomone, priimdamos pareiškėjo ginčijamus administracinius aktus, jos teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Teigė, kad KNNP planavimo schema yra rekomendacinio pobūdžio. Ji nebuvo paskelbta nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyrius ir kitos planavimo sąlygas išduodančios institucijos neturėjo pilnos apimties viešai apsvarstytos ir suderintos KNNP planavimo schemos su brėžiniais, atitinkančiais originalo spalvinius žymėjimus, todėl, atlikdami KNN parko planavimo valstybinę priežiūrą negalėjo vadovautis KNNP planavimo schema.

34Teigė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nepateikė įrodymų, jog dėl Neringos savivaldybės administracinių sprendimų pažeista natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ar augalija, nepateikė įrodymų, jog dėl šių sprendimų UNESCO pareiškė pretenzijas Lietuvos Respublikai, todėl, atsakovų manymu, viešojo intereso pažeidimas neįrodytas.

35Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu siūlė pareiškėjo prašymą patenkinti.

36Pažymėjo, jog KNN parko įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip gamtinio ir kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, todėl kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybos, KNN parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas apsaugoti valstybės ir visuomenės interesą, ginti savo nacionalines kultūrines vertybes ir pritarti viešojo intereso reikalavimui, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

37Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (1 t., 115-118 b.l.) ir teismo posėdyje siūlė pareiškėjo prašymą patenkinti.

38Paaiškino, jog svarbiausias teritorijų planavimo dokumentas, numatantis statybų KNN parke galimybes, yra KNNP planavimo schema (patvirtinta Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.1269), kurios privalomumas įtvirtintas daugelyje teisės aktų. KNNP schemos Pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis tvarkomas nacionalinis parkas. Būtent šio dokumento nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius. Pažymėjo, jog pareiškėjo ginčijamais detaliaisiais planais suplanuota teritorija yra KNN parko gyvenamojoje zonoje, o pagal KNNP planavimo schemos Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą nagrinėjama teritorija pažymėta kaip poilsio įstaigų teritorija. Nagrinėjami žemės sklypai taip pat yra teritorijoje, kuriai numatyta kompleksinė tvarkymo programa, pažymėta reglamentu Nr.I.

39Paaiškino, jog Nidoje poilsio įstaigų teritorijos gali būti paverčiamos gyvenamųjų namų teritorijomis tik tuomet, kai tai yra numatyta pagal KNNP planavimo schemą, o teritorija, kuriai patvirtinti šioje byloje ginčijami detalieji planai, Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nėra pažymėta kaip gyvenamųjų namų teritorija. Be to, naujo gyvenamojo fondo formavimo galimybės Nidoje yra įtvirtintos Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinėje - planinėje dalyje – 2-je lentelėje „Naujo gyvenamojo fondo formavimo galimybės Nidoje laikotarpiu iki 2005 metų“. Šioje lentelėje gyvenamojo fondo plėtra reglamentu Nr.I pažymėtoje teritorijoje nenumatyta.

40Taip pat nurodė, jog nagrinėjami žemės sklypai yra teritorijoje, kuriai numatyta kompleksinė tvarkymo programa, pažymėta reglamentu Nr. I, kuri KNNP planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose įvardinta - „Nidos centro erdvinės struktūros ir pastatų išvaizdos sutvarkymas“. Akcentavo, kad šios teritorijos tikslai -suteikti Nidos centrui semantinio reikšmingumo ir dvasingumo pastatant čia kultūrinį-religinį centrą su maldos namais katalikams; atstatyti iš dalies prarastus svarbius funkcinius ir vizualinius ryšius su aplinka; pašalinti tradicinei Nidos aplinkai svetimus architektūrinius naujadarus; atkurti istorinei Nidos struktūrai būdingas erdves. Pažymėjo, kad šiems tikslams pasiekti būtina parengti viso Nidos centro rekonstrukcijos projektą – vieningą šios erdvės tvarkymo detalųjį planą. Tačiau teritorijos prie poilsio namų „Rasytė“ pastatų Naglių g. 20, 22 Nidos gyv., Neringa, detalusis planas ir žemės sklypo Naglių g. 20, Nidos gyv., Neringa, detalusis planas buvo patvirtinti nesant vieningo reglamentu Nr. I pažymėtos teritorijos detaliojo plano. Mano, kad panaikinus pareiškėjo skundžiamus sprendimus dėl detaliųjų planų patvirtinimo, turi būti panaikinti ir jais remiantis priimti šioje byloje pareiškėjo ginčijami kiti administraciniai aktai.

41Ginčijamų detaliųjų planų, patvirtintų Neringos savivaldybės tarybos Sprendimais Nr.122 ir Nr. Tl 193, sprendiniai akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos Nidos Pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemai bei Nidos ir apylinkių principinio plano skyriaus „Architektūrinio - erdvinio tvarkymo reglamentas“ nuostatoms. Priimant šiuos sprendimus taip pat buvo pažeisti Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 13 straipsnio 3 dalies, KNNP nuostatų 4, 6.6 punktų bei KNNP apsaugos reglamento 25 punktų reikalavimai.

42Pažymėjo, kad kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, ypač veikla, susijusi su statybomis KNN parko teritorijoje, vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus apsaugos bei naudojimo režimo, iškyla būtinybė ginti valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti išskirtinės svarbos nacionalines gamtines ir kultūrines vertybes.

43Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su pareiškėjo prašymu sutiko (1 t., 121-122 b.l.).

44Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pašiūrė“ siūlė pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad prokuroro prašymo motyvai dėl ginčijamų sprendinių prieštaravimo KNNP planavimo schemai ar kitiems teritorinio planavimo norminiams aktams ar statybos techniniams reglamentams jam yra nesuprantami. Mano, kad prokuroras neturėjo teisės kreiptis į teismą su tokio pobūdžio prašymu, nes jam nesuteikta teisė atlikti teritorinio planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Pažymėjo, kad neįrodyta, koks viešasis ar valstybės interesas yra pažeistas ginčijamais administraciniais aktais.

45Mano, kad prokuroras neįrodė viešojo intereso pažeidimų atsakovui patvirtinant 2004 m. rugsėjo 22 d. detalųjį planą bei išduodant UAB „Pašiūrė“ projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą. Paaiškino, kad žemės sklypo (2693 kv.m. ploto) Naglių g. 20 tvarkymo režimas yra restauravimo - atkūrimo, t.y. poilsio namų su kavine pastatas gali būti remontuojamas ar rekonstruojamas. Be to, teigė, kad 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano, projektavimo sąlygų, statybos leidimo ir pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimas neturi prasmės, nes jie realizuoti, t.y. kavinės rekonstrukcija yra užbaigta, statybos darbų vertė viršija 0,5 mln. litų. Nurodė, kad aktų panaikinimas nepriimtinas, nes prieštarautų protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principams. Tokius pačius motyvus išdėstė ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Klaipėdos projektas“ atstovė.

46Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB „Vilniaus bankas“ siūlė pareiškėjo prašymą atmesti (1 t., 208-209 b.l.).

47II.

48Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino panaikindamas visus pareiškėjo skundžiamus administracinius aktus.

49Teismas nagrinėjamos bylos kontekste nurodė, jog iš prokuroro teisę ir pareigą ginti viešąjį interesą reglamentuojančių įstatymo nuostatų (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas) darytina išvada, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui ir teismui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencija dėl viešojo intereso sampratos ir jo gynimo (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas, 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas) pažymėjo, jog Kuršių nerija – unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje, todėl ši administracinė byla prokuroro inicijuota neabejotinai esant viešajam interesui, nes visuomenė suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų.

50Teismas pripažino nepagrįstu atsakovų ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų argumentą, jog pareiškėjas praleido terminą paduoti teismui prašymą. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ( 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A8-660/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A17-742/2007), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti administracinį aktą, skaičiuojamas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo šioje byloje priimta 2006 m. lapkričio 3 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas 2006 m. liepos 10 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gavo informaciją dėl galimų pažeidimų, tačiau ji nebuvo pakankama nuspręsti, ar buvo pažeistas viešasis interesas. Aptariamoje nutartyje taip pat pažymėta, kad pareiškėjas privalėjo surinkti papildomus duomenis (duomenis apie Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) konkrečius sprendinius, faktinius duomenis dėl ginčo žemės sklypų).Šių duomenų pareiškėjas neturėjo ir pats negalėjo gauti, todėl pagrįstai dėl jų kreipėsi į atitinkamas institucijas. Šie duomenys buvo išreikalauti per protingą terminą ir pareiškėjas juos gavo 2006 m. rugpjūčio 1 d. (1 t., 11,12, 102-104 b. l.). Teismas padarė išvadą, kad būtent ši data turi būti laikoma pakankamų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad buvo pažeistas viešasis interesas, surinkimo momentu ir nuo šios datos nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas įstatymo nustatytas vieno mėnesio skundo padavimo terminas. Nurodė, kad pareiškėjas prašymą teismui padavė per įmanomai trumpą laiką nuo papildomų dokumentų gavimo, t.y. – 2006 m. rugsėjo 1 d., todėl konstatavo, kad pareiškėjas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto prašymo padavimo teismui termino nepraleido.

51Pasisakydamas dėl KNNP planavimo schemos bei kitų teisės aktų taikymo sprendžiant šį ginčą, teismas pažymėjo, kad Konstituciniam Teismui 2007 m. birželio 27 d. nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)” (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažinus, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nėra pagrindo manyti, kad KNNP planavimo schema, kuri turi būti taikoma šioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ir yra neteisėta. Taip pat pažymėjo, kad remiantis minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu jokie su KNN parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės nutarimu patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti Schemos sprendiniams.

52Teismas pažymėjo, jog iš ginčo detaliojo plano medžiagos matyti, kad Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 22 d. Sprendimu Nr.122 patvirtinto detaliojo plano užduotyje nurodyti planavimo tikslai: sklypo formavimas prie esamo pastato. Nustatyti ir įteisinti, atlikus procedūrinius veiksmus, sklypo ribas, tvarkymo režimą, paminklosauginius bei architektūrinius urbanistinius apribojimus. 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. T1-193 patvirtinto detaliojo plano užduotyje nurodyti planavimo tikslai: skaidyti esamą sklypą, numatant galimybę formuoti du atskirus sklypus, rekonstruoti esamą didelio tūrio poilsinės pastatą, demontuojant dalį statinio; prie marių formuojamo sklypo naudojimo būdą keisti į gyvenamosios paskirties, likęs sklypas – rekreacinės paskirties. Pagal šio detaliojo plano sprendinius: 1) esamas kadastrinis žemės sklypas Naglių g. Nr. 20 skaidomas formuojant du sklypus, abiejų žemės naudojimo būdas – gyvenama teritorija (mažaaukščiams statiniams); 2) sklype Naglių g. 20 esamas pastatas rekonstruojamas, keičiant paskirtį į gyvenamą namą su komercinės paskirties patalpomis – kavine, praplečiamos kavinės patalpos, keičiama pastato planinė struktūra; 3) sklype Naglių 20A menkavertė pastato dalis demontuojama, likusi – rekonstruojama, keičiant pastato paskirtį į gyvenamą.

53Teismas nustatė, kad pagal KNNP planavimo schemos nuostatas nagrinėjama teritorija priskirta I zonai, kuri schemoje pažymėta kaip teritorija, kuriai nustatytas mišrios (gyvenamosios ir poilsiautojų aptarnavimo) paskirties senųjų žvejų sodybų teritorijos ir gyvenamųjų namų teritorijos naudojimo būdas. KNNP planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose (Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio - erdvinio tvarkymo reglamente) I numeriu pažymėta teritorija įvardinta - „Nidos centro erdvinės struktūros ir pastatų išvaizdos sutvarkymas“, kurios tikslai – suteikti Nidos centrui semantinio reikšmingumo ir dvasingumo pastatant čia kultūrinį – religinį centrą su maldos namais katalikams; atstatyti iš dalies prarastus svarbius funkcinius ir vizualinius ryšius su aplinka; pašalinti tradicinei Nidos aplinkai svetimus architektūrinius naujadarus; atkurti istorinei Nidos struktūrai būdingas erdves, o tam būtina parengti viso Nidos centro rekonstrukcijos projektą - vieningą šios erdvės tvarkymo detalųjį planą. Teismas nustatė, kad nurodytas planas neparengtas. Atkreipė dėmesį į tai, jog KNNP planavimo schemos Pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) (5 punktas); planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius (4.1 punktas.); gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais (14 punktas). KNNP planavimo schemos Pagrindinių teiginių (santraukų) Kultūros paveldo apsaugos ir gyvenviečių tvarkymo skyriuje numatyta, kad rengtini atskirų gyvenviečių teritorijų, turinčių vieningą funkcinę erdvę, istorinės-kultūrinės vertės ir jos apsaugos būdų bendrumą, rekonstrukcijos ir regeneracijos detalūs projektai. Be šių projektų, aprobuotų nustatyta tvarka, jokie pavienių pastatų pertvarkymai, plėtimai, posesijų ribų keitimai, apstatymo ir teritorijų tvarkymo papildymai draustinių teritorijose neleidžiami (7 punktas). Teritorijų funkcijų zonavimo skyriuje numatyta, kad Neringos miesto valdyba, vykdydama Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijų tvarkymą, privalo išlaikyti teritorijų paskirtį, numatytą Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniame plane ir gyvenviečių bei jų artimos aplinkos principiniuose planuose (7 punktas).

54Teismas pažymėjo, kad žemės sklypai, kurių detaliuosius planus ginčijamais sprendimais patvirtino atsakovė, yra KNN parko teritorijoje ir priklauso šio parko gyvenamajai zonai. Detalesniame brėžinyje – Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje – nagrinėjama teritorija pažymėta kaip teritorija, kuriai nustatytas poilsio įstaigų teritorijos naudojimo būdas. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimu Nr. 122 patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, numatantys esamo sklypo skaidymą bei žemės naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos nustatymą prie pastato Naglių g. Nr. 22, ir Sprendimu Tl-193 patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, numatantys esamo kadastrinio sklypo Naglių g. 20 skaidymą, formuojant du sklypus, bei šiems sklypams nustatant žemės naudojimo būdo - gyvenamąją mažaaukščių statinių teritoriją, sklype Naglių g. Nr. 20 esamą pastatą rekonstruojant ir keičiant paskirtį į gyvenamą namą su keičiama pastato planine struktūra bei praplečiamomis komercinės paskirties kavinės patalpomis, sklype Naglių g. Nr. 20A menkavertę pastato dalį demontuojant, likusią - rekonstruojant ir keičiant pastato paskirtį į gyvenamą, prieštarauja KNNP schemos Nidos Pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemai, kuria šiai teritorijai nustatytas poilsio įstaigų teritorijos naudojimas; KNNP schemos Pagrindinių teiginių 5, 4.1, 14 punktams bei Nidos ir apylinkių principinio plano architektūrinio - erdvinio tvarkymo reglamento Nr. I nuostatoms.

55Teismas padarė išvadą, kad KNNP planavimo schemos aptartuose sprendiniuose detaliaisiais planais planuojamoje teritorijoje esamų pastatų plėtimas bei naujų gyvenamųjų ir kitų pastatų statyba neleidžiama, todėl ginčijamų detaliųjų planų sprendiniai prieštarauja KNNP nuostatų (Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 308 redakcija) 4 ir 6.6 punktams, numatantiems, kad Nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal nacionalinio parko planavimo schemą bei 11 punktui, pagal kurį gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai. Kadangi KNNP planavimo schemos aptartuose sprendiniuose ginčijamais detaliaisiais planais planuojamoje teritorijoje esamų pastatų plėtimas bei naujų gyvenamųjų ir kitų pastatų statyba neleidžiama, todėl ginčijamų detaliųjų planų sprendiniai prieštarauja KNNP nuostatų 4 ir 6.6 punktams.

56Aptariamų KNNP planavimo schemos ir ginčijamų detaliųjų planų sprendinių pagrindu teismas konstatavo, jog detaliųjų planų planavimo užduotyse išdėstyti detaliojo planavimo tikslai – skaidyti esamus sklypus, numatant galimybę formuoti atskirus sklypus, neatitiko išduotų planavimo sąlygų reikalavimams, nes prieštaravo planavimo sąlygose nurodytiems KNNP planavimo schemos sprendiniams ir kitiems norminiams teisės aktams.

57Teismas pažymėjo, kad skundžiamais sprendimais patvirtintų detaliųjų planų sprendiniai taip pat prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Neringos savivaldybės taryba, patvirtinusi ginčijamais sprendimais detaliuosius planus, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas,TPĮ) 26 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad detaliojo plano sprendimai neturi prieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams (2004 m. vasario 7 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija).

58Teismas pripažino nepagrįstais atsakovių ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų argumentus, kad detaliuosius planus suderino visos institucijos, todėl jie nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimai padarytus pažeidimus detaliojo planavimo procese ir dėl šios priežasties jiems negali kilti neigiamos pasekmės dėl valstybės valdymo ir valdžios institucijų veiksmų. Pažymėjo, kad sąžiningumo principas reikalauja atidumo, rūpestingumo ir draudžia piktnaudžiauti teise. Tiek atsakovams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš planavimo sąlygų turinio, detaliųjų planų teritorijos raidos programos ir sprendinių turėjo būti akivaizdu, kad detaliųjų planų sprendiniai prieštarauja pirmiau nurodytam teisiniam reguliavimui.

59Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ginčijami detalieji planai neatitiko ir šiuo metu neatitinka to teisinio režimo, kuris yra numatytas KNN parko teritorijoje, o tai yra pakankamas pagrindas manyti, kad tretieji suinteresuoti asmenys norėdami įgyvendinti savo interesus, siekė parengti detaliuosius planus, turėdami tikslą išvengti įstatymuose nustatytų draudimų. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A6-1090/2006) pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog visuotinai pripažįstama, kad piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos. Piktnaudžiavimo draudimas yra bendrasis teisės principas. Šio principo ignoravimas reikštų, kad tiek teismai, tiek asmenys privalo pripažinti piktnaudžiaujant sudarytus sandorius ar atliktus veiksmus bei ginti piktnaudžiaujant įgytas teises, o tai neabejotinai reikštų viešojo intereso pažeidimą ir neigtų pačios teisės prasmę. Teismas pažymėjo, jog ginčo sprendimui šioje byloje reikšmės neturi, kad kai kurie ginčijami administraciniai aktai iš esmės yra realizuoti ir kad jų pagrindu susiformavo ir egzistuoja neteisėti teisiniai santykiai, nes negalima ignoruoti pačios teisės prasmės. Priešingai vertinant padarytus pažeidimus, susidarytų situacija, kai neteisėti veiksmai sukurtų teises, dėl kurių iš esmės kistų saugomos teritorijos apsaugos teisinis režimas ne teisės aktų nustatyta tvarka.Teismas taip pat akcentavo, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio nuostatas administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas.

60Ištyręs bylai reikšmingas aplinkybes ir remdamasis išdėstytais argumentais teismas priėjo išvadą, kad Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. 122 „Dėl teritorijos prie poilsio namų „Rasytė“ pastatų Naglių g. 20, 22 Nidos gyvenvietėje, Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ ir 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. Tl 193 „Dėl žemės sklypo Naglių g. 20, Nidos gyvenvietė, Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl pareiškėjo prašymą patenkino (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas) ir šiuos sprendimus panaikino vadovaudamasis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Tuo pačiu pagrindu teismas patenkino ir kitus pareiškėjo reikalavimus – panaikino skundžiamus administracinius aktus.

61III.

62Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Mano, kad teismas netinkamai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas.

63Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

641) Teismo išvada, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą nepažeisdamas ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto termino, nepagrįsta. Mano, kad pareiškėjas apie galimą viešojo intereso pažeidimą žinojo nuo 2005 m. rugsėjo 25 d., t.y. nuo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 13 d. rašto Nr. 13.1 -2664-(3.4-13.1), kuriuo Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui buvo pranešta apie ginčijamo detalaus plano patikrinimo rezultatus, gavimo dienos. Gavęs šį raštą, prokuroras į teismą nesikreipė. Teigiama, kad prašymas teismui pateiktas praleidus ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą terminą, todėl byla turėtų būti nutraukta.

652) Mano, kad Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymas dėl viešojo intereso pažeidimo grindžiamas bendro pobūdžio samprotavimais apie viešąjį interesą ir šie samprotavimai negali būti pagrindu bylai dėl viešojo intereso gynimo iškelti bei ginčijamiems administraciniams aktams panaikinti.

663) Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Neringos savivaldybės taryba, patvirtinusi šioje byloje ginčijamus detaliuosius planus, pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatas.

67Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis (2000 m. gegužės 24 d. įstatymo redakcija) nustatė, kad detalusis planas (programa ir sprendiniai) turi neprieštarauti galiojančiam bendrajam planui. Šio straipsnio 8 dalis numatė, kad detalusis planas netvirtinamas, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų. Detaliųjų planų taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr.159) 8 punktas nustatė, kad detalieji planai negali prieštarauti bendriesiems planams, tačiau tu pačių Taisyklių 9 punktas numatė, kad detalieji planai gali būti rengiami ir tais atvejais, kai bendrasis planas neparengtas. Pagal Detaliųjų planų taisyklių 42 punktą detaliojo plano sprendiniai neturi prieštarauti bendrojo plano sprendiniams Tarpusavyje neatitinkantys detaliųjų planų sprendiniai keičiami, tikslinami ar papildomi. Derinant detaliojo plano sprendinius su specialiųjų planų sprendiniais, jei nėra parengto bendrojo arba detaliojo planų, šie specialieji planai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Tų pačių Taisyklių 46 punktas nustatė, kad savivaldybės taryba netvirtina detaliojo plano, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeistas planavimo procesas ir procedūros. Šiuo atveju pažeidimai nurodomi detaliojo plano patikrinimo akte. 2003 m. spalio 6 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija patikrino ginčijamą detalųjį planą, tačiau jokių pažeidimų nenustatė. Neringos savivaldybės teritorijoje patvirtinto ir galiojančio bendrojo plano nebuvo (jo nėra ir dabar), detalusis planas yra suderintas, todėl, atsakovių nuomone, Neringos savivaldybės taryba Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies imperatyvių nuostatų nepažeidė ir negalėjo pažeisti.Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalis nustatė, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Kadangi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 6 d. išvada yra teigiama ir nepaneigta, teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti ginčijamus detaliuosius planus negaliojančiais (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis, TPĮ 26 straipsnio 5 dalis). Ginčijamą detalųjį planą suderino už saugomų teritorijų priežiūrą atsakingos institucijos, buvo pasiekta bendra pozicija dėl detalaus plano turinio, todėl šis detalusis planas negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams bei pažeisti viešąjį interesą.

684) Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. V3-I.10-1132 parodo, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba tyrė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir KNNP direkcija) veiklą, susijusia su statybų plėtra nuo 2000 metų, tačiau nei vienas KNNP direkcijos aktas dėl detaliųjų planų suderinimo nebuvo atšauktas ar panaikintas teisės aktais nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką viešojo administravimo subjektų atliekami statybos projekto suderinimai ar atsisakymai atlikti tokį suderinimą nagrinėjami kaip savarankiški skundo dalykai (2006 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A5-1385/2006, taip pat nutartys administracinėse bylose Nr.A1-806/2004, Nr.A10-24/2005, Nr.A6-1090/2006, Nr.A11-1071/2006).

69Klaipėdos apygardos prokuratūra šių aplinkybių netyrė, o Klaipėdos apygardos administracinis teismas tai ištirti nepareikalavo, todėl, atsakovų nuomone, viešasis interesas šioje byloje realiai nėra ginamas, o tik imituojamas jo gynimas, siekiama sutrikdyti susiklosčiusius, jau ilgą laiką egzistuojančius teisinius santykius, sukelti neigiamas teisines pasekmes Neringos savivaldybei ir šios savivaldybės bendruomenei. Atsakovių nuomone ginant viešąjį interesą pirmiausia turėtų būti sprendžiama dėl KNNP direkcijos administracinių aktų panaikinimo, nes būtent Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir KNNP direkcija pagal Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 4 ir 5 dalis yra atsakingos už KNNP planavimo schemos sprendinių įgyvendinimą. Mano, kad teismo intervencija į jau susiformavusius teisinius santykius yra iracionali ir beprasmė.

70Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pašiūrė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti :

711) Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. 122 „Dėl teritorijos prie poilsio namų „Rasytė“ pastatų Naglių g. 20, 22 Nidos gyvenvietėje, Neringa detaliojo plano patvirtinimo“,

722) Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. kovo 18 d. patvirtintas ir išduotas projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 13 dėl kavinės „Pašiūrė“ patalpų rekonstrukcijos, adresu Naglių g. Nr. 20, Nidos gyv., Neringoje,

733) Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2004 m. birželio 14 d. išduotas statybos leidimą rekonstrukcijai Nr. 34 kavinės patalpų, esančių Naglių g. 20, Nidos gyv., Neringoje;

744) Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patvirtintas 2005 m. gegužės 3 d. rekonstruotų kavinės patalpų Naglių g. 20, Neringos m. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 7.

75Taip pat iš dalies nesutinka su teismo sprendimu panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. Tl-193 „Dėl žemės sklypo Naglių g. 20, Nidos gyvenvietė, Neringa detaliojo plano patvirtinimo", kiek tai susiję su sprendiniais dėl UAB „Pašiūrė" priklausančių patalpų rekonstrukcijos bei UAB „Pašiūrė" naudojamos teritorijos sutvarkymo. Dėl kitų 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. Tl-193 patvirtinto detaliojo plano sprendinių siūlo spręsti teismo nuožiūra.

76Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

771) Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad UAB „Pašiūrė“ dalį statinio (poilsio namų „Rasytė“), esančio Naglių g. 20, Neringoje, patalpų (91,78 m2 baro patalpas, suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, unikalus Nr.23/923-0001-01-8:0001) nupirko iki ginčijamų detaliųjų plano patvirtinimo (2002 m. liepos 9 d. pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „Pašiūrė“ ir AB "Ekra") ir šių patalpų paskirties nekeitė. Dėl prastos patalpų būklės buvo neįmanoma naudoti šių patalpų pagal paskirtį visuomeninio maitinimo veiklai, todėl reikėjo atlikti jų rekonstrukciją.

78Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 122 patvirtinto detaliojo plano tik vienas iš sprendinių buvo dėl UAB „Pašiūrė". Numatyta, kad prie Naglių gatvės, kavinės naudojamo sklypo dalyje, įrengiama betono trinkelėmis grįsta terasa su mažosios architektūros elementais ir rekonstruojant kavinės patalpas, perkeliami buitinių nuotekų, vandentiekio bei ryšių tinklai kavinės savininkų lėšomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad KNNP planavimo schemoje (skyriuje „Nidos aptarnavimo schema“ numatyta, jog Nidos poilsio įstaigų bazė turi būti modernizuojama, tobulinama, gerinamos paslaugos. Pagal KNNP apsaugos reglamentą (47,49 punktai) rengiant detaliuosius ir specialiuosius planus gyvenviečių teritorijose galima numatyti pastatų rekonstravimą, šiuolaikinį technikos lygį atitinkančių inžinerinių tinklų, kelių, gatvių, aikščių bei kiemo dangų įrengimą. Teigia, kad detaliajame plane numatyta kavinės rekonstrukcija bei komunikacijų ir aplinkos sutvarkymas visiškai atitiko KNNP planavimo schemos ir KNNP apsaugos reglamento nuostatas.

792) Teismas nevertino aplinkybės, kad UAB „Pašiūrė“į rekonstrukcijos darbus investavo iš viso 547 500 Lt. Atlikus rekonstrukciją, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, buvo užsakyti nauji kavinės patalpų kadastriniai matavimai, iš kurių matyti, kad kavinės plotas padidėjo nežymiai: nuo 91,78 m2 iki 110,43 m2 (apie 23%) UAB „Pašiūrė" nuomojamo ploto ir tai nepažeidžia užstatymo tankio normatyvų.

802) Teismo sprendime nurodyta, kad ginčo teritorija suplanuota nesant parengto viso Nidos centro rekonstrukcijos projekto – vieningo šios erdvės tvarkymo detaliojo plano. Koks tai planas, kas jį privalėtų rengti pagal šiuo metu galiojančias teritorinio planavimo ir statybos teisines normas nėra aišku.

813) Teritorijos prie poilsio namų „Rasytė" Naglių g.20, 22, Neringoje, planavimo procedūra buvo pradėta 2002 metais. Neringos savivaldybės valdyba 2002 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr.118 leido rengti teritorijos prie poilsio namų „Rasytė" adresu Naglių g. 20, 22, Neringa, detalųjį planą. UAB „Pašiūrė“ statinio Naglių g. 20 dalį nusipirko jau prasidėjus šiai procedūrai (2002 m. liepos 9 d. pirkimo – pardavimo sutartis). Atkreipia teismo dėmesį, kad nekilnojamojo daikto pardavėjas (šiuo atveju – AB „Ekra"), vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.321 straipsnio 4 dalies nuostatomis privalėjo patvirtinti, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo (šiuo atveju – UAB „Pašiūrė") nuosavybės teisei į tą daiktą.

824) 2003 metais patvirtinto detaliojo planavimo tikslai: formuoti sklypus prie esamų statinių. Nustatyti ir įteisinti, atlikus procedūrinius veiksmus, sklypo ribas, tvarkymo režimą, paminklosauginius bei architektūrinius urbanistinius apribojimus. Byloje nėra duomenų, kad iki šio detaliojo plano patvirtinimo statiniams, esantiems Naglių 20 ir 22, būtų suformuoti sklypai, nustatytas konkretus jų režimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad poilsio namai „Rasytė“ KNNP schemoje nepaminėti.

83KNNP planavimo schema yra specialusis planas. Pagal 2003 metų detaliojo plano rengimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymas Nr.I-1120) nuostatas, specialiojo planavimo dokumentai galėjo būti bendrųjų ir detaliųjų planų sudėtinės dalys, taip pat juose galėjo būti apibrėžtos specialiosios sąlygos bendriesiems ir detaliesiems planams rengti, papildyti ar pakeisti (TPĮ įstatymo 12 straipsnio 4 dalis). Tačiau tame pačiame įstatyme (TPĮ įstatymo 12 straipsnio 3 dalis) buvo nurodyta, kad specialiojo planavimo dokumentai neatstoja bendrojo plano ir detaliųjų planų, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus (miškotvarkos ir žemėtvarkos projektai, parengti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemei, kai visiškai atitinka TPĮ 17-20 straipsnių nuostatas). Teismas į šias teisės normas neatsižvelgė (pažeisti ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai).

84Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir mano, kad 2003 metų detaliojo plano rengimas buvo objektyviai būtinas ir privalomas norint suformuoti sklypus prie statinių Naglių g. 20 ir 22, apibrėžti sklypų ir juose esančių statinių tvarkymo reikalavimus bei sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis.

855) Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo neaišku, kodėl 2003 m. detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP planavimo schemai ir kitiems teismo nurodytiems teisės aktams. Mano, kad minėto detaliojo plano sprendiniai iš esmės atitinka KNNP planavimo schemos teiginius. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2693 m2 žemės sklypas yra suformuotas prie poilsio namų „Rasytė“ ir „Zunda“. Šio sklypo tvarkymo režimas yra restauravimo - atkūrimo, t.y. poilsio namų su kavine pastatas gali būti remontuojamas ir rekonstruojamas laikantis nustatytų aukštingumo, užstatymo tankio reikalavimų, naudojant nurodytas medžiagas, taip pat laikantis nustatytų teritorijos sutvarkymo reikalavimų. Teismas šių aplinkybių nevertino. UAB „Pašiūrė“ visus šio detaliojo plano sprendinius yra įvykdžiusi. Prokuroras neįrodė, jog tvirtinant 2003 m. detalųjį planą, išduodant įmonei projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą buvo pažeistas viešasis interesas.

866) Teismas neatskyrė 2003 m. ir 2004 m. detaliųjų planų teisinio vertinimo, netyrė, kokie konkrečiai tikslai buvo keliami rengiant šiuos du planavimo dokumentus, kokios teisės normos galiojo juos rengiant. Pažymi, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimu patvirtintas žemės sklypo Naglių g. 20, Neringoje, detalusis planas UAB „Pašiūrė" interesų praktiškai neliečia, nes jame dėl įmonės pakartoti 2003 metų detaliojo plano sprendiniai, o 2004 m. birželio 14 d. statybos leidimas įmonei buvo išduotas 2003 m. detaliojo plano pagrindu.

877) Mano, kad prokurorui nesuteikta teisė atlikti teritorinio planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą bei kreiptis į teismą dėl teritorinio planavimo dokumentų ir statybos leidimų panaikinimo. Teismo sprendime nėra nurodyta, koks būtent įstatymas suteikė prokurorui teisę ginčyti minėtus administracinius aktus.

888) 2003 metų detaliojo plano, projektavimo sąlygų, statybos leidimo ir pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimas neturi prasmės dar ir todėl, kad praktiškai jie yra realizuoti, t. y. kavinės rekonstrukcija jau yra užbaigta. Minėtų administracinių aktų panaikinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principams.

89Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu į apeliacinius skundus su jais nesutinka ir prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

90Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiama šiais argumentais:

911) Apeliantų argumentai, kad praleistas terminas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo yra nepagrįsti, nes šiuo atveju termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai prokuratūra gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Pažymi, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 6-1485 buvo gauti papildomi duomenys apie teisės aktų pažeidimus ir patikslinimas dėl žemės sklypų Naglių g. 20, 22 Nidos gyvenvietėje, Neringa detaliųjų planų patvirtinimo, o surinkus ir įvertinus papildomus duomenis, į administracinį teismą su prašymu buvo kreiptasi 2006 m. rugsėjo 1 d.

922) Remdamasis Konstitucinio Teismo nutarimais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teismas pagrįstai pripažino, kad prokuratūra dėl viešojo intereso gynimo į teismą kreipėsi pagrįstai.

933) Atsakovai apeliaciniame skunde analizuodami įvairius norminius aktus nepagrįstai daro išvadą, jog Neringos savivaldybės taryba priimdama, ginčijamą sprendimą nepažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies imperatyvių nuostatų. Kadangi ginčo teisinį santykį reguliuoja Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti, su juo susiję teisės aktai, atsakovių motyvai yra teisiškai nereikšmingi, nes teismas sprendime nurodytų pažeidimų negrindė Teritorijų planavimo įstatymo normomis.

944) Atsižvelgiant į tai, kad rengiant ir tvirtinant KPNN planavimo schemą nebuvo galiojančių atitinkamo lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų, su kuriais šią schemą pagal įstatymo nuostatas reikėtų derinti, minėta schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu ir yra privaloma. Be to, dėl šio teritorijų planavimo dokumento privalomumo pasisakė Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime, konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose buvo įtvirtinta principinė nuostata, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą).

955) Apelianto UAB „Pašiūrė“ teiginiai, kuriais analizuojamas detaliojo plano sprendinių atitikimas KNNP planavimo schemos normoms nėra esminiai, kadangi neparengus viso Nidos centro rekonstrukcijos projekto - vieningo šios erdvės tvarkymo detalaus plano, konkrečioje vietovėje be šio plano jokie pavienių pastatų pertvarkymai, plėtimai, posesijų ribų keitimai, apstatymo ir teritorijų tvarkymo papildymai draustinių teritorijose neleidžiami.

96Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pateiktais apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Savo nesutikimą su apeliaciniais skundais grindžia šiais argumentais:

971) Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalį saugomose teritorijose atitinkami teisės subjektai, tai yra tiek savivaldybės, tiek valstybinės institucijos, tiek fiziniai ar juridiniai asmenys, turi paisyti nustatytų apribojimų ir suvaržymų. Teikiamo tvirtinti detaliojo plano sprendiniai prieštaravo KNNP planavimo schemai, todėl Neringos savivaldybės taryba, kaip galutinį sprendimą priimanti institucija, nepaisant to, kad teisės aktų numatytos institucijos detaliojo plano projektą suderino, turėjo patikrinti, ar tvirtinamo detaliojo plano sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo normas.

982) Apeliantų nurodytas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 13 d. raštas Nr. 13.1-2664.(3.4-13.1) skundo padavimo terminų skaičiavimui nėra reikšmingas. Nurodytuoju raštu adresatams buvo pateikta Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. K-200 sudarytos komisijos Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nėra aprašyta nei vieno konkretaus detaliojo plano sprendinių, neatlikta jų atitikimo teisės aktų reikalavimams analizė, todėl negali būti laikoma, kad nuo šio dokumento gavimo dienos prokuratūra sužinojo apie viešojo intereso pažeidimą nagrinėjamoje byloje.

993) Pažymi, kad visuomenė yra suinteresuota, kad gamtos objektai ir ypač vertingos teritorijos būtų tinkamai saugomos ir racionaliai naudojamos, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų. Todėl mano, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 7 d. sprendime pagrįstai konstatavo viešojo intereso buvimą nagrinėjamoje byloje.

1004) Akcentuoja, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu parengtas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano projektas, kuriuo remiasi atsakovai, nurodydami, kad jame visi byloje ginčijami sprendiniai pripažįstami atitinkantys KNN parko tikslus ir uždavinius, nėra galiojantis teisės aktas, nėra aišku, ar šis dokumentas iš viso bus patvirtintas ir kokius sprendinius jis numatys. Byloje ginčijamų sprendimų priėmimo metu (kaip ir šiuo metu) pagrindinis, privalomas teritorijų planavimo dokumentas KNN parkui yra KNNP planavimo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Todėl, kaip 2007 m. birželio 27 d. nutarime nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, jokie su KNN parkoteritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo ir šiuo metu negali būti priimami neatsižvelgiant į šią Vyriausybės patvirtintą schemą ir negalėjo ir šiuo metu negali prieštarauti minėtos schemos sprendiniams.

101Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

102Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes ir priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai įvertino pateiktus motyvus, iš esmės išanalizavo byloje esančius dokumentus, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė argumentuotą ir motyvuotą sprendimą. Nesutikdamas su apeliantų teiginiu, kad ginčyti detaliojo plano ir su juo susijusių dokumentų nėra prasmės, kadangi jų pagrindų atlikta kavinės rekonstrukcija yra baigta nurodo, kad šiuo atveju taikytinas bendrasis teisės principas bylojantis, kad neteisėtų veiksmų pasekmės negali būti teisėtos (ex iniuria ius non oritur) ir tam tikrų veiksmų užbaigtumas negali pateisinti detalaus plano, prieštaraujančio teisės aktams, patvirtinimo.

103IV.

104Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija apeliaciniame skunde dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimo panaikinimo be kita ko nurodo, jog Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl ginčijamų aktų panaikinimo. Šių atsakovų apeliaciniame skunde, taip pat trečiojo suinteresuoto asmens UAB Pašiūrė“ apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjo skundžiamų administracinių aktų priėmimas pažeidžia viešąjį interesą ir kad prokuroras nagrinėjamoje byloje turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pripažinus, jog šie apeliantų argumentai yra pagrįsti, skundžiamų administracinių aktų teisėtumo klausimas negalėtų būti sprendžiamas. Todėl, prieš pradedant nagrinėti minėtų individualių aktų teisėtumą, būtina įvertinti šiuos atsakovų bei trečiojo suinteresuotų asmens apeliacinių skundų argumentus.

105Dėl termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą

106ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Specialiuoju prokuratūros veiklą reglamentuojančiu įstatymu prokurorams yra suteikti įgaliojimai ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, jei jie turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis), tačiau šis įstatymas terminų nereglamentuoja. Todėl prokurorui kreipiantis dėl viešojo intereso gynimo į administracinį teismą turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta nuo kokios datos turi būti skaičiuojama ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia. Ginantis viešąjį interesą prokuroras nėra ginčijamu administraciniu aktu sukurtų teisinių santykių dalyvis. Viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu aktu sukuriamų teisinių santykių dalyviai, iš vienos pusės, yra aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, iš kitos pusės, atitinkami asmenys, kurių teisėms ir pareigoms šis aktas turi įtakos. Tiesioginiai administracinio akto adresatai, ar kiti subjektai, kurie kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, apie priimtą administracinį aktą, kaip taisyklė, sužino ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais netrukus po to, kai aktas priimtas, todėl turi galimybę nedelsdami apsispręsti, ar administracinis aktas pažeidžia jų teises, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl savo subjektinių teisių gynimo. Tuo tarpu prokuroras informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą gauna Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka: pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą, arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pirminės informacijos apie viešojo intereso gavimas pats savaime nereiškia, kad viešasis interesas yra pažeistas ir yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jo gynimo. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1,2 dalių nuostatas prokurorams suteikti įgaliojimai įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą, kai jie turi pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, t.y. nustačius, asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Pažymėtina, kad įstatymu nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų galimą pažeidimą, prokuroras ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis per protingą terminą turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (žr.Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2005 m. rugsėjo 28 d. Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. Nr. AS10 - 27/2005, 2007 m. birželio 28 d. byloje Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008; 2009 m. vasario 12 d. Nr. A882-65/2009).

107Kolegija apeliantų argumentus, kad termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 13 d. rašto Nr. 13.1 -2664-(3.4-13.1) gavimo dienos ir administracinė byla turėtų būti nutraukta, nes pareiškėjas praleido prašymo padavimo terminą, vertina kaip nepagrįstus.

108Iš apeliantų nurodyto Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 13 d. rašto Nr. 13.1 -2664-(3.4-13.1) matyti, kad šiuo raštu Klaipėdos apskrities viršininko administracija išsiuntė eilės valstybės institucijų žiniai (antrasis adresatas – Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras) 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą dėl KNNP direkcijos veiklos patikrinimo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje paminėta, jog buvo patikrintas 21 detalusis planas, tarp jų - Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 22d. sprendimu Nr. Tl 193 patvirtintas žemės sklypo Naglių g. 20, Nidos gyvenvietėje, Neringoje, detalusis planas. Tačiau šioje Išvadoje detaliųjų planų analizė nepateikta, jokie konkretūs trūkumai nenurodyti, o Išvados baigiamosios dalies 5 punkte nurodyta, jog nustatyti detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo ir tikrinimo pažeidimai yra neesminiai, nelemiantys detaliųjų planų sprendinių ir planavimo procedūrų rezultatų, todėl inicijuoti jų panaikinimą nerekomenduotina. Iš minėtos tarnybinio patikrinimo išvados turinio spręstina, kad ji informacijos apie galimą viešojo intereso pažeidimą nesuteikia ir nagrinėjamoje byloje nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią nėra reikšminga.

109Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2006 m. rugsėjo 1 d. padavė teismui prašymą dėl 2003-2005 metais priimtų administracinių aktų panaikinimo (2003 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 122, 2004 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. Tl 193, 2004 m. kovo 18 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 13; 2004 m. birželio 14 d. statybos leidimo Nr. 34; 2005 m. gegužės 3 d. patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti akto Nr. 7). Iš 2006 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje užregistruotų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštų 2006 m. liepos 3 d. raštų Nr. 6-335, Nr. 6-336, kuriuose pateikiama informacija apie galimą viešojo intereso pažeidimą ir prašoma jį ginant kreiptis į teismą (buvo prašoma kreiptis į teismą dėl Neringos savivaldybės tarybos Sprendimų Nr. 122 ir Nr. Tl 193 panaikinimo), matyti, kad prokuroras 2006 m. liepos 10 d. gavo informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Prie šių raštų buvo pridėta pateiktą informaciją pagrindžianti medžiaga. Po dviejų dienų (2006 m. liepos 12 d.) prokuroras raštu kreipėsi į Valstybiną teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos, prašydamas pateikti papildomą informaciją. Minėtas viešojo administravimo subjektas papildomą medžiagą prokurorui pateikė 2006 m. liepos 27 d. raštu Nr.6-1485 (prokuratūroje jis gautas ir užregistruotas 2006 m. rugpjūčio 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kartu su papildoma informacija prokurorui buvo pateikta KNNP planavimo schemos Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schema su nagrinėjamos teritorijos reglamentais, t.y. dokumentai, kurie buvo reikšmingi prokurorui nustatant, jog yra pagrindas manyti, kad Neringos savivaldybės tarybos Sprendimais Nr. 122 ir Nr. Tl 193 patvirtinus detaliuosius planus ir priėmus kitus su jais susijusius administracinius aktus, buvo pažeistas viešasis interesas ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jo gynimo. Papildoma informaciją prokuroras surinko per protingą terminą (19 dienų). Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nagrinėjamu atveju ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino eigos pradžia yra 2008 m. rugpjūčio 1 d. (pakankamų duomenų priimti sprendimą, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo gavimo diena), todėl pareiškėjas 2006 m. rugsėjo 1 d. paduodamas prašymą teismui dėl viešojo intereso gynimo, termino kreiptis į teismą nepraleido.

110Nustačiusi, kad Klaipėdos apygardos prokuroras dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi į teismą nepraleidęs įstatymu nustatyto termino, teisėjų kolegija apeliantų prašymą dėl bylos nutraukimo vertina kaip nepagrįstą ir jį atmeta.

111Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju

112Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ši Konstitucijos nuostata perkelta į Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį.

113ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

114Viešojo intereso sąvokos įstatymai neapibrėžia. Viešojo intereso samprata yra formuojama teismų jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Atsižvelgiant į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o įstatyme numatytų subjektų teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip teisė nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. sausio 19 d. Nr.A3-64-2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.1(11), 2007, 221-248 psl.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008; 2009 m. vasario 12 d. Nr. A882-65/2009). Kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas, dėl kurio gynimo kreipiamasi į teismą, turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, ar jo tesiės aktais nustatyta tvarka neapgynus būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.

115Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras nagrinėjamoje byloje prašydamas panaikinti atsakovo Sprendimus Nr. 122 ir Nr. Tl 193, kuriais patvirtinti žemės sklypų Naglių g. 20, 22 Nidos gyvenvietėje, Neringoje, detalieji planai, taip pat su šių detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimu susijusius individualius administracinius aktus, viešąjį interesą sieja su vertybe, kuri neabejotinai reikšminga, reikalinga, vertinga valstybei ir visai visuomenei, ne tik šiuo metu gyvenantiems žmonėms, bet ir ateities kartoms, grindžia būtinumu išsaugoti unikalų ir ypač vertingą Lietuvos kraštovaizdžio kompleksą – Kuršių nerijos nacionalinį parką, kultūrinį Lietuvos paveldą visai visuomenei. Pareiškėjas, ginantis viešąjį interesą, akcentavo, kad KNN parkas buvo įsteigtas turint tikslą išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus ir etnokultūrinį paveldą. Pabrėžė, kad Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Lietuvos valstybė, siekdama išsaugoti šį unikalų kraštovaizdžio kompleksą Lietuvos ir Europos saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių sistemoje, teisės aktais nustatė specialų KNN parko teisinį režimą. Pažymėjo, kad bet kokio pobūdžio veikla, ypač statybos, KNN parko teritorijoje, jeigu ji vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūrios bei naudojimo režimo, suteikia prokurorui pagrindą įstatymų nustatyta tvarka ginti viešą interesą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos pareiškėjo argumentus nagrinėjamos bylos kontekste konstatavo, jog visuomenė yra suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama. Padarė išvadą, kad Klaipėdos apygardos prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl pirmiau minėtų administracinių aktų panaikinimo, administracinę bylą inicijavo neabejotinai esant viešajam interesui. Ši pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinga.

116Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pagal minėtas nuostatas natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, o jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir pašalinimo. Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies sąvoką „ypač vertingos teritorijos“, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Saugomų teritorijų įstatymas apibrėžia, kad valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai – didelio ploto saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu 2 straipsnio 43 dalis, 12 straipsnio 1 dalis); nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir tvarkyti. Atsižvelgdamas į valstybinių parkų įkūrimo tikslus, įstatymų leidėjas valstybiniuose parkuose draudžia arba riboja veiklą, galinčią pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams (STĮ 13 straipsnio 2 dalis).

117Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. 1-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, kuriame nurodyta, kad jie įsteigti siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą. KNNP nuostatų 1 punkte apibrėžta, kad KNN parkas įsteigtas vertingiausiam gamtiniu bei kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksui su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūriniam paveldui išsaugoti, tvarkyti bei tausojamai naudoti. 1992 m. kovo 31 d. Lietuva prisijungė prie Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos, įsipareigojo globoti kultūros ir gamtos paveldą, taip pat įgijo teisę siūlyti įtraukti šalies teritorijoje esančius objektus į Pasaulio paveldą. 2000 m. lapkričio 29 d. Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos vertybė. Taigi Kuršių nerija yra ypatingą reikšmę turinti vertybė ne tik Lietuvos valstybei bei visuomenei, bet ir pasaulio visuomenei. Minėti aspektai suponuoja išvadą, kad KNN parkas pagal kraštovaizdžio ypatumus ir etnokultūrinį paveldą yra unikali Lietuvos teritorijos dalis, priskirtina ypač vertingų vietovių kategorijai, pamatinė visuomenės vertybė, kurią saugo ir gina aukščiausios galios teisės aktas – Lietuvos Respublikos Konstitucija (54 straipsnio 1 dalis). Pareiga apsaugoti šią ypač vertingą vietovę, visuotinę reikšmę turinčią nacionalinę vertybę nuo neracionalaus, netausojančio vartojimo, ar darkančios kultūros ir gamtos paveldą veiklos yra viešasis interesas, konstitucinė priedermė. Todėl prokuroras, pagal surinktą medžiagą nustatęs, kad Neringos savivaldybės tarybos Sprendimais Nr. 122 ir Nr. Tl 193 patvirtintų KNN parko teritorijos dalies detaliųjų planų (Naglių g.20,22, Nidos gyvenvietėje, Neringoje) sprendiniai prieštarauja KPNN planavimo schemos sprendiniams, jais pažeidžiamas KNN parko dalies - Nidos gyvenvietės apsaugos ir naudojimo režimas, neabejotinai privalėjo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

118Viešasis interesas nagrinėjamos bylos kontekste yra aiškiai apibrėžtas, todėl teisėjų kolegija atsakovų argumentus, kad dėl viešojo intereso gynimo pateikti tik bendro pobūdžio samprotavimai, vertina kaip nepagrįstus.

119Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausias prokuroras turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, todėl apeliantų argumentai, susijęs su viešojo intereso nebuvimu, atmestini kaip nepagrįsti. Konstatavus, kad šiuo konkrečiu interesas, kurį gindamas prokuroras kreipėsi į teismą, laikytinas viešuoju, pareiškėjo skundžiamų administracinių aktų teisėtumo klausimas gali būti nagrinėjamas iš esmės.

120Dėl ginant viešąjį interesą ginčijamų administracinių aktų

121Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nagrinėjamoje byloje prašė teismą panaikinti du Neringos savivaldybės tarybos sprendimus dėl detaliųjų planų patvirtinimo (2003 m. lapkričio 22 d. Nr.122 ir 2004 m. rugsėjo 22 d. Nr. T1-193), taip pat individualius administracinius aktus, kurie buvo priimti įgyvendinant šių detaliųjų planų sprendinius (2004 m. kovo 18 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 13 dėl kavinės „Pašiūrė“ patalpų rekonstrukcijos, Naglių g. Nr. 20, Nidos gyvenvietėje, Neringoje; 2004 m. birželio 14 d. statybos leidimą Nr. 34 šios kavinės patalpų rekonstrukcijai; rekonstruotų kavinės patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti 2005 m. gegužės 3 d.aktą Nr. 7). Klaipėdos apygardos administracinis teismas šiuos pareiškėjo reikalavimus patenkino.

122Ginčijamais sprendimais Nr.122, Nr. T1-193 atsakovas patvirtino detaliųjų planų sprendinius žemės sklypams, kurie yra KNN parke, šio parko teritorijos dalyje – Nidos gyvenvietėje, Neringoje.

123Veiklą valstybiniuose parkuose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas (byloje aktuali 2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr.IX-628 redakcija) 13 straipsnis ir su šio straipsnio nuostatų įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Pagal minimo įstatymo 5 straipsnio ir 13 straipsnio 5 dalies nuostatas kitų dokumentų kategorijai priskirtini: Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai; taip pat saugomų teritorijų planavimo dokumentai; saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus; apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose draudžiama veikla, kuri yra išvardyta šios įstatymo normos 1-6 punktuose. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas draudžia naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) vertės požymius (13 straipsnio 2 dalies 1 punktas); statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose (13 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai. Pagal minėtoje įstatymo normoje įtvirtintą reglamentavimą nacionalinių parkų, atsižvelgiant į kiekvieno parko paskirtį bei jo teritorijoje esančias vertybes, apsaugos ir tvarkymo ypatumai nustatomi Vyriausybės patvirtintais nacionalinių ir regioninių parkų nuostatais, taip pat kitais veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentais, kuriems priskirtini atitinkami saugomų teritorijų planavimo dokumentai. Iš Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio nuostatų kyla pareiga visiems asmenims, taip pat viešojo administravimo subjektams, kuriems suteikta kompetencija priimti administracinius aktus dėl veiklos valstybiniuose parkuose, laikytis minėtose įstatymo normoje nurodytų teisės aktų reikalavimų.

124Nagrinėjant šį ginčą taip pat taikytini su Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio nuostatų įgyvendinimu susijęs poįstatyminiai teisės aktai: KNNP nuostatai (Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 308 ir 2004 m. birželio d. nutarimas Nr.759), KNNP planavimo schema (Vyriausybės 1994 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 1269), KNNP apsaugos reglamentas (2002 m. rugpjūčio 10 d. Aplinkos ministro įsakymas Nr.439).

125Nagrinėjamos bylos kontekste yra reikšmingi KNNP nuostatų 4, 6.6 ir 11 punktai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas. KNNP nuostatų 4 punktas nustatė, kad Nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Nuo 2004 m. birželio 19 d. galiojančiuose KNNP nuostatuose (Vyriausybės 2004 m. birželio d. nutarimas Nr.759), ši nuostata papildyta, nurodant, kad valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Dėl ūkinės veiklos reguliavimo ir urbanizacijos plėtros nustatyta, kad šie procesai turi vykti pagal nacionalinio parko planavimo schemą (KNNP nuostatų 6.6 punktas), dėl Kuršių nerijos gyvenviečių detaliųjų planų reikalaujama, kad jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (KNNP nuostatų 11 punktas). KNNP planavimo schemos (byloje aktuali iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusi Vyriausybės 1994 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 1269 redakcija), kuri susideda iš tekstinės ir grafinės dalies, Pagrindiniuose teiginiuose yra išdėstytos pagrindinės nuostatos dėl KNNP planavimo schemos nustatomų sąlygų (4.1 p. - saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius; 4. 4 p. - plėtoti rekreacinę ir tradicinę ūkinę veiklą); nacionalinio parko tvarkymo teisiniai pagrindai (5 p.-vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais normatyviniais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu)); pateiktas teritorijos suskirstymas į funkcinis zonas (6-15 p., konservacinė, apsauginė, rekreacinė, gyvenamoji, ūkinė zonos) ir kt. Minimos redakcijos KNNP schemos 2 punkte buvo nurodyta, kad šį Schema parengta laikotarpiui iki 2005 metų pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją.Tačiau Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1378 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ buvo pakeistas nustatant, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau vadinama – nacionalinis parkas) planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Taigi, nuo 2005 m. gruodžio 22 d. KNNP planavimo schemos galiojimas laike neapribotas. 2005 m. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pagal paskelbimo tvarką („Valstybės žiniose“ nebuvo paskelbtas Schemos priedas – grafinė dalis) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas nustatė, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre, registro Nr.: 100002000006. Šią schemą parengęs Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas du jos originalius egzempliorius (tekstinę ir grafinę dalis) perdavė tuometinei Statybos ir urbanistikos ministerijai, vienas egzempliorius liko šiame institute, o Statybos ir urbanistikos ministerija 1995 m. liepos 12 d. perdavimo – priėmimo aktu perdavė Neringos miesto merui vieną originalų planavimo schemos egzempliorių.Ši Konstitucinio Teismo nustatyta aplinkybė patvirtina, kad atsakovui buvo sudarytos teisinės prielaidos sprendžiant jo kompetencijai priskirtus su KNN parko teritorijos administravimu susijusius klausimus bet kuriuo momentu pasitikrinti, ar priimami administraciniai aktai neprieštarauja KNNP planavimo schemos sprendiniams. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime be kita ko konstatuota, kad jokie su KNN parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) sprendiniai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Minėta Konstitucinio Teismo jurisprudencija patvirtina, jog KNNP planavimo schema yra privalomasis, o ne rekomendacinio pobūdžio, norminis teisės aktas, šios Schemos sprendiniai yra privalomi viešojo administravimo subjektui pagal savo kompetenciją sprendžiančiam klausimus, ar gali būti vykdomas atitinkamos KNN parko teritorijos detalusis planavimas, taip pat kokia statybos veikla gali būti leidžiama.

126Atsakovo 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 122 patvirtintais detaliojo plano sprendiniais buvo suformuoti du žemės sklypai: 1) 694 m2 ploto žemės sklypas Naglių g.22 (tuometinis valstybinės žemės nuomininkas ir pastato šiame sklype savininkas AB „Ekra“), nustatyti privalomieji reikalavimai (žemės naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija; žemės naudojimo pobūdis – mažaaukščių statinių teritorija), nustatyti kiti reikalavimai (tvarkymo režimas - restauravimo atkūrimo; naudojimo režimas – riboto naudojimo; taip pat teritorijos tvarkymo darbai); 2) 2693 m2 ploto žemės sklypas Naglių g, 20 (tuometinis valstybinės žemės nuomininkas ir pastatų šiame sklype, išskyrus kavinę „Pašiūrė“, savininkas AB „Ekra“; kavinės „Pašiūrė“ savininkas UAB „Pašiūrė“), nustatyti privalomieji reikalavimai (žemės naudojimo būdas – rekreacinė teritorija; žemės naudojimo pobūdis – poilsio namams statyti, įrengti ir eksploatuoti), nustatyti kiti reikalavimai (tvarkymo režimas - restauravimo atkūrimo; naudojimo režimas – riboto naudojimo; taip pat teritorijos ir statinių tvarkymo darbai); nustatyti kiti reikalavimai (tvarkymo režimas – rekreacinė teritorija; naudojimo režimas – riboto naudojimo; dėl teritorijos tvarkymo nurodyti teritorijos pritaikymo darbai, statinių remonto - rekonstrukcijos darbai. Praėjus 5 mėnesiams po minimo detaliojo plano patvirtinimo, dėl šio detaliojo plano sprendiniais suformuoto 2693 m2 ploto žemės sklypo Naglių g, 20, Nidos gyvenvietėje, Neringoje, buvo pradėta šio sklypo detaliojo plano rengimo procedūra (2004 m. balandžio 27 d. Neringos savivaldybės mero sprendimas Nr.77 (T1) pritarti detaliojo plano rengimui, 2004 m. gegužės 13 d. planavimo užduotis). Atsakovas 2004 m. rugsėjo 22d. sprendimu Nr. Tl 193 „Dėl žemės sklypo Naglių g. 20, Nidos gyvenvietė, Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino šios teritorijos detalųjį planą. Jame numatyti pagrindiniai sprendiniai: 1) esamas kadastrinis sklypas Naglių g. 20 skaidomas formuojant du sklypus, nustatant šiems sklypams žemės sklypams naudojimo būdą – gyvenamąją teritoriją (mažaaukščiams statiniams); 2) sklype Naglių g. Nr. 20 esamas pastatas rekonstruojamas keičiant jo paskirtį į gyvenamą namą su komercinės paskirties kavinės patalpomis – kavine praplečiant jos patalpas, keičiant pastato planinę struktūrą, gerinant architektūrinę išvaizdą; 3) sklype Naglių g. Nr. 20A menkavertė pastato dalis demontuojama, likusi – rekonstruojama, keičiant pastato paskirtį į gyvenamąją, demontuotos pastato dalies vietoje įrengiami dekoratyvinių želdinių plotai.

127Apelianto trečiojo suinteresuoto asmens UAB Pašiūrė“ argumentus, kad nagrinėdamas bylą teismas turėjo abu detaliuosius planus vertinti atskirai, kolegija vertina kaip nepagrįstus. Ginčijami detalieji planai, kolegijos vertinimu, tampriai susiję, nes Sprendimu Nr.122 suskaidžius žemės sklypą prie poilsio namų Rasytė“ (Naglių g.20,22) ir suformavus du atskirus sklypus (Naglių 20 ir Naglių 22), taip buvo sudarytos prielaidos priimti Sprendimą Nr. Tl 193, kurio sprendiniais, prieštaraujančiais KNNP tvarkymo schemai, žemės sklypas Naglių g.20, buvo suskaidytas į du sklypus (Naglių 20 ir Naglių 20A) ir pakeičiant teritorijos naudojimo būdą, sudarant prielaidas statybų veiklai.

128Pagal KNNP apsaugos reglamentą bei KNNP tvarkymo schemos sprendinius atitinkamų teritorijų apsaugos, tvarkymo ir veiklos šiose teritorijose režimai diferencijuojami atsižvelgiant į teritorijų funkcinį prioritetą. KNNP planavimo schemoje Nidos gyvenvietės ir jos artimiausios aplinkos tvarkymo klausimai yra detaliai aptarti KNNP planavimo schemos skyriuje „Nidos ir apylinkių principinis planas“. KNNP planavimo schemos Pagrindinių teiginių (santrauka, III tomas) skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir gyvenviečių tvarkymas“ 1 punkte įtvirtinta, kad išsaugomas išlikęs istoriškai susiklostęs gyvenviečių tinklas, jų urbanistinė struktūra. Tam reikia vadovautis KNNP tvarkymo plano sudėtyje parengtais Nidos, Preilos, Juodkrantės, Pervalkos, Alksnynės ir Smiltynės ir jų artimos aplinkos principiniais planais ir juose pateiktomis teritorijų tvarkymo schemomis bei architektūrinio – erdvinio tvarkymo reglamentais. Šio Pagrindinių teiginių skyriaus 7 punkte nustatyta, kad rengtini atskirų gyvenviečių teritorijų, turinčių vieningą funkcinę erdvę, istorinės - kultūrinės vertės ir jos apsaugos būdų bendrumą, rekonstrukcijos ir regeneracijos detalūs projektai. Be šių projektų, aprobuotų nustatyta tvarka, jokie pavienių pastatų pertvarkymai, plėtimai, posesijų ribų keitimai, apstatymo ir teritorijų tvarkymo papildymai draustinių teritorijose neleidžiami (7 punktas). To paties skyriaus 8 punktas draudžia keisti teritorijų apstatymo tankumą, kitaip negu numatys 7 punkte nurodyti projektai. Pagrindinių teiginių (santrauka, III tomas) skyriaus „Teritorijos funkcinis zonavimas“ 7 punkte imperatyviai nurodyta, kad Neringos miesto valdyba, vykdydama KNN parko teritorijų tvarkymą, privalo išlaikyti teritorijų paskirtį, numatytą Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniame plane ir gyvenviečių bei jų artimos aplinkos principiniuose planuose.

129Remdamasis į bylą pateiktais dokumentais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamam ginčui aktualūs žemės sklypai Naglių g.20, 22 yra Nidos gyvenvietės gyvenamojoje funkcinėje zonoje. Pagal Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą nagrinėjama teritorijai numatytas poilsio įstaigų teritorijos naudojimo būdas. Teritorijos tvarkymui numatyta kompleksinė tvarkymo programa, (Reglamentas Nr.I). Pagal KNNP planavimo schemos tekstinius sprendinius (KNNP planavimo schemos Nidos ir apylinkių principinio plano skyriaus „Architektūrinio - erdvinio tvarkymo reglamentas“, I dalis „ Nidos „Nidos centro erdvinės struktūros ir pastatų išvaizdos sutvarkymas“) nustatytas tikslas - suteikti Nidos centrui semantinio reikšmingumo ir dvasingumo pastatant čia kultūrinį-religinį centrą su maldos namais katalikams; atstatyti iš dalies prarastus svarbius funkcinius ir vizualinius ryšius su aplinka; pašalinti tradicinei Nidos aplinkai svetimus architektūrinius naujadarus; atkurti istorinei Nidos struktūrai būdingas erdves. Pažymėjo, kad šiems tikslams pasiekti būtina parengti viso Nidos centro rekonstrukcijos projektą – vieningą šios erdvės tvarkymo detalųjį planą. Ginčijami detalieji planai parengti ir patvirtinti nesant šio plano. Teritorijos, kurioms pagal KNN parko tvarkymo schemą numatytas poilsio įstaigų teritorijos naudojimo būdas, detaliųjų planų sprendiniais galėtų būti keičiamos į gyvenamąsias teritorijas tik tuo atveju, jeigu tai būtų numatyta pagal pirmiau minėtus KNNP tvarkymo schemos sprendinius. KNNP tvarkymo schemos tekstiniuose ir grafiniuos sprendiniuose (Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje) dėl ginčo teritorijos tokie sprendiniai nenumatyti. Pažeidžiant minėtus KNNP planavimo schemos reikalavimus pagal detaliojo plano, patvirtinto Sprendimu Nr.122, sprendinius, teritorija prie Naglių g.20 numatyta kaip gyvenamoji. Pagal detaliojo plano, patvirtinto Sprendimu Nr. T1-193, sprendinius teritorija, kuriai KNN parko tvarkymo schema nustato poilsio įstaigų teritorijos naudojimo būdą, numatomas kitas naudojimo būdas – gyvenamoji mažaaukščių statinių teritorija, taip pat numatoma pastato Naglių 20 rekonstrukcija keičiant jo paskirtį į gyvenamąjį namo (detaliojo plano rengimo metu pastato paskirtis – poilsio namai), kavinės patalpų išplėtimas, pastato Naglių g. Nr. 20A dalies demontavimas, kitos jo dalies rekonstravimas, keičiant pastato paskirtį į gyvenamąją. Tai akivaizdžiai prieštarauja pirmiau minėtiems KNNP tvarkymo schemos sprendiniams, nustatantiems teritorijos naudojimo būdą (poilsio įstaigų teritorija), taip pat sprendiniams, kuriais numatyta, kad atskiros gyvenviečių teritorijos, turinčios vieningą funkcinę erdvę, istorinės - kultūrinės vertės ir jos apsaugos būdų bendrumą, rekonstruojamos ir regeneruojamos pagal detalius tų teritorijų projektus (nesant šių projektų jokie pavienių pastatų pertvarkymai, plėtimai, posesijų ribų, teritorijų apstatymo tankumo keitimai draudžiami, Nidos centro rekonstrukcija turėtų vykti pagal viso Nidos centro rekonstrukcijos projektą – vieningą šios erdvės tvarkymo detalųjį planą). Aptariami detaliųjų planų sprendiniai pakeičia saugotinos teritorijos, kuri dėl savo unikalios istorinės - kultūrinės vertės turi būti naudojama ir tvarkoma laikantis ypatingo apsaugos teisinio režimo, funkcinę paskirtį, sudaro prielaidas KNNP planavimo schemoje nenumatytai statybų veiklai.

130Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad aptarti ginčijamų detaliųjų planų sprendiniai prieštarauja pirmiau minėtoms KNNP tvarkymo schemos nuostatoms, taip pat Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 13 straipsnio 3 dalies, taip pat KNNP nuostatų 4,6.6,11 punktams. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijami sprendimai dėl detaliųjų planų patvirtinimo yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir pagrįstai juos panaikino. Teisės teorijoje laikomasi principo, kad iš neteisės neatsiranda teisė. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai panaikinęs administracinius aktus dėl detaliųjų planų patvirtinimo, pagrįstai panaikino ir administracinius aktus, susijusius su trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Pašiūrė“ priklausančios kavinės rekonstrukcija (2004 m. kovo 18 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 13, 2004 m. birželio 14 d. statybos leidimą Nr. 34; 2005 m. gegužės 3 d. rekonstruotų kavinės patalpų Naglių g. 20, Neringoje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 7).

131Apeliantų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos argumentai, kad 2003 m. spalio 6 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija patikrino ginčijamą detalųjį planą, tačiau jokių pažeidimų nenustatė, ir šis planas buvo suderintas, nėra pagrindas patenkinti apeliacinį skundą. Šių apeliantų nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra priimtos kitokių faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste, todėl remtis jomis kaip precedentu nėra teisinių prielaidų. Apeliantų minimas detaliojo planavimo dokumento patikrinimo aktas yra privalomasis procedūrinis dokumentas, tačiau teigiama išvada pati savaime nėra pagrindas tvirtinti detalųjį planą. Detalusis planas netvirtinamas, jeigu jis neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų (byloje aktualios Teritorijų planavimo įstatymo Nr. VIII-2041 20 straipsnio 5, 8 dalys). Apeliantų remiantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis nurodyta aplinkybė, kad nagrinėjamai teritorijai nebuvo ir šiuo metu nėra patvirtintas bendrasis planas, šiuo konkrečiu atveju nėra lemianti. Nagrinėjamos teritorijos specifika yra ta, kad jai taikomas Saugomų teritorijų įstatymas (STĮ 13 straipsnis), iš kurio nuostatų atsakovui kilo pareiga sprendžiant klausimus dėl teritorijos detaliojo planavimo laikytis specialiojo teritorijų planavimo dokumento – KNNP planavimo schemos reikalavimų. Ginčui aktualios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalis nustatė, kad detalusis planas netvirtinamas, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui, arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundžiami sprendimai dėl detaliųjų planų tvirtinimo neatitinka teritorijų planavimo normų, įtvirtintų specialiajame plane (KNNP planavimo schemoje). Kiekvienas viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už savo priimtų sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą. Detaliojo plano tvirtinimas nėra vien formalus veiksmas. Atliekant šį veiksmą privalu objektyviai ir išsamiai patikrinti bei įvertinti visą planavimo procesą, atitiktį teisės aktų reikalavimams. To atsakovas Neringos savivaldybės taryba nagrinėjamu atveju neatliko. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, yra akcentavęs viešojo administravimo subjektų pareigą prieš priimant sprendimus dėl teritorijos, priskirtos saugomos teritorijoms, įsitikinti, ar bus paisoma saugomų teritorijų paskirties, ar nėra pažeidžiamos taisyklės, reglamentuojančios saugomos teritorijos tvarkymą. Nustačius prieštaravimus – paneigiama teisė priimti sprendimus dėl saugomos teritorijos pertvarkymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A17-742/2007).

132ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl apelianto trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pašiūrė“ argumentai dėl nuosavybės ginčo teritorijoje įgijimo laiko ir kitų su šios įmonės verslu susijusių aspektų, taip pat investuotų į kavinės rekonstrukciją lėšų, nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšmingi.

133Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-65/2009, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas analogiškoje byloje prokurorui ginant viešąjį interesą, konstatavo, kad viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo pašalinimas turėtų būti nukreiptas į šios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės (Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 32 d.), kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojimą ar atkūrimą. Jei neteisėtais administraciniais aktais yra sudarytos prielaidos vykdyti tam tikrą veiklą, atlikti atitinkamus darbus ir pan., tačiau šie administraciniai aktai dar nėra realizuoti, jų panaikinimas leidžia užkirsti kelią neteisėtai veiklai ir tuo pačiu apginti viešąjį interesą. Tačiau jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Priešingai, jei būtų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), būtų neracionaliai naudojami valstybės resursai (prokuratūros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o realiai nebūtų apgintas viešasis interesas. Tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą.

134Teismui nagrinėjamoje byloje patenkinus pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, prašymą ir panaikinus sprendimus dėl detaliųjų planų patvirtinimo (atsakovo Sprendimai Nr.122 ir Nr.T1 193) viešasis interesas iš esmės yra apginamas – atkuriama buvusi padėtis ta prasme, kad ginčo teritorijai lieka galioti apsaugos ir tvarkymo režimas, kuris numatytas specialiajame plane - KNNP planavimo schemoje, pašalinamos prielaidos statybų ir kitai veiklai, prieštaraujančiai KNNP planavimo schemos reikalavimams. Taigi, prevencine prasme, dėl nagrinėjamam ginčui aktualios teritorijos viešasis interesas šioje byloje apginamas visiškai. Tačiau, kaip nustatyta iš bylos dokumentų, iš pirmiau minėtų, pripažintų neteisėtais iš esmės administracinių aktų yra kilusi viena pasekmė – jau yra rekonstruota kavinė „Pašiūrė“ išplečiant jos patalpas. Remiantis 2005 m. gegužės 3 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pašiūrė“ nuosavybės teisė į rekonstruotas kavinės patalpas Naglių g.20, Nidos gyvenvietėje, Neringoje. Tačiau rekonstruotų kavinės patalpų Naglių g. 20, Neringoje, pripažinimo tinkamu naudoti 2005 m. gegužės 3 d. aktą Nr. 7, kuriuo remiantis atlikta ši registracija, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai panaikino. Asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai (šiuo atveju – viešasis interesas) visiškai ir realiai apginami tik tada, kai panaikinus administracinį aktą, atkuriama iki neteisėto administracinio akto priėmimo buvusi padėtis, pašalinamos panaikintų administracinių aktų sukeltos neigiamos pasekmės, atlyginama padaryta žala. Pagal pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, atstovės apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikto paaiškinimą, šiuo konkrečiu atveju visiško viešojo intereso apgynimo (kilusių pasekmių pašalinimo) bus siekiama kitame procese. Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, dėl atliktos patalpų rekonstrukcijos šiuo konkrečiu atveju turi teisines galimybes siekti visiško viešojo intereso apgynimo įstatymais nustatyta tvarka ir būdu.

135Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, sprendimą motyvavo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus nėra pagrindo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliaciniai skundai atmetami.

136Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

137atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos bei trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Pašiūrė“ apeliacinius skundus atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

138Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Rasai Kubickienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovei Editai Mikalainienei, trečiųjų... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 8. 1)... 9. Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 122... 10. 2)... 11. Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 22d. sprendimą Nr. Tl 193... 12. 3)... 13. Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. kovo 18 d. patvirtintą ir... 14. 4)... 15. Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2004 m.... 16. 5)... 17. Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 18. Prašyme nurodė, jog 2006 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūra... 19. Paaiškino, jog Neringos miesto savivaldybės taryba 2003 m. lapkričio 13 d.... 20. Nurodė, kad Neringos miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 122... 21. Pažymėjo, kad žemės sklypai, kurių detaliuosius planus ginčijamais... 22. Pažymėjo, jog KNNP planavimo schemos Pagrindiniuose teiginiuose numatyta,... 23. Nidos gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos, jų ribos, reglamentų... 24. KNNP planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose (skyriaus „Nidos ir... 25. Pareiškėjas reikalavimą dėl Sprendimo Nr. 122 panaikinimo grindė tuo, kad... 26. Reikalavimą panaikinti Sprendimą Nr. Tl-193 grindė tuo, kad detaliojo plano... 27. Pažymėjo, kad KNNP nuostatų (Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimo Nr.... 28. Teigė, kad skundžiami sprendimai Nr. 122 ir Nr. Tl 193 savo turiniu... 29. Pažymėjo, kad KNN parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir... 30. Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašė pareiškėjo... 31. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 32. Motyvuodami tuo, kad prašymas teismui paduotas praleidus Lietuvos Respublikos... 33. Atsakovų nuomone, priimdamos pareiškėjo ginčijamus administracinius aktus,... 34. Teigė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso... 35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija... 36. Pažymėjo, jog KNN parko įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra... 37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 38. Paaiškino, jog svarbiausias teritorijų planavimo dokumentas, numatantis... 39. Paaiškino, jog Nidoje poilsio įstaigų teritorijos gali būti paverčiamos... 40. Taip pat nurodė, jog nagrinėjami žemės sklypai yra teritorijoje, kuriai... 41. Ginčijamų detaliųjų planų, patvirtintų Neringos savivaldybės tarybos... 42. Pažymėjo, kad kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla,... 43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 44. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pašiūrė“ siūlė pareiškėjo... 45. Mano, kad prokuroras neįrodė viešojo intereso pažeidimų atsakovui... 46. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB „Vilniaus bankas“ siūlė... 47. II.... 48. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 7 d. sprendimu... 49. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste nurodė, jog iš prokuroro teisę ir... 50. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovų ir trečiųjų suinteresuotųjų... 51. Pasisakydamas dėl KNNP planavimo schemos bei kitų teisės aktų taikymo... 52. Teismas pažymėjo, jog iš ginčo detaliojo plano medžiagos matyti, kad... 53. Teismas nustatė, kad pagal KNNP planavimo schemos nuostatas nagrinėjama... 54. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypai, kurių detaliuosius planus... 55. Teismas padarė išvadą, kad KNNP planavimo schemos aptartuose sprendiniuose... 56. Aptariamų KNNP planavimo schemos ir ginčijamų detaliųjų planų sprendinių... 57. Teismas pažymėjo, kad skundžiamais sprendimais patvirtintų detaliųjų... 58. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovių ir trečiųjų suinteresuotųjų... 59. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad... 60. Ištyręs bylai reikšmingas aplinkybes ir remdamasis išdėstytais argumentais... 61. III.... 62. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 63. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 64. 1) Teismo išvada, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą nepažeisdamas ABTĮ... 65. 2) Mano, kad Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymas dėl viešojo... 66. 3) Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Neringos... 67. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis (2000 m. gegužės 24 d.... 68. 4) Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005... 69. Klaipėdos apygardos prokuratūra šių aplinkybių netyrė, o Klaipėdos... 70. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pašiūrė“ pateikė apeliacinį... 71. 1) Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. 122... 72. 2) Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. kovo 18 d. patvirtintas ir... 73. 3) Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2004 m.... 74. 4) Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 75. Taip pat iš dalies nesutinka su teismo sprendimu panaikinti Neringos... 76. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 77. 1) Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad UAB „Pašiūrė“ dalį... 78. Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 122... 79. 2) Teismas nevertino aplinkybės, kad UAB „Pašiūrė“į rekonstrukcijos... 80. 2) Teismo sprendime nurodyta, kad ginčo teritorija suplanuota nesant parengto... 81. 3) Teritorijos prie poilsio namų „Rasytė" Naglių g.20, 22, Neringoje,... 82. 4) 2003 metais patvirtinto detaliojo planavimo tikslai: formuoti sklypus prie... 83. KNNP planavimo schema yra specialusis planas. Pagal 2003 metų detaliojo plano... 84. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir... 85. 5) Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo neaišku, kodėl 2003 m.... 86. 6) Teismas neatskyrė 2003 m. ir 2004 m. detaliųjų planų teisinio vertinimo,... 87. 7) Mano, kad prokurorui nesuteikta teisė atlikti teritorinio planavimo ir... 88. 8) 2003 metų detaliojo plano, projektavimo sąlygų, statybos leidimo ir... 89. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 90. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiama šiais argumentais:... 91. 1) Apeliantų argumentai, kad praleistas terminas kreiptis į teismą dėl... 92. 2) Remdamasis Konstitucinio Teismo nutarimais bei Lietuvos vyriausiojo... 93. 3) Atsakovai apeliaciniame skunde analizuodami įvairius norminius aktus... 94. 4) Atsižvelgiant į tai, kad rengiant ir tvirtinant KPNN planavimo schemą... 95. 5) Apelianto UAB „Pašiūrė“ teiginiai, kuriais analizuojamas detaliojo... 96. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 97. 1) Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalį saugomose... 98. 2) Apeliantų nurodytas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005... 99. 3) Pažymi, kad visuomenė yra suinteresuota, kad gamtos objektai ir ypač... 100. 4) Akcentuoja, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos... 101. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 102. Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, ištyręs visas bylai... 103. IV.... 104. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 105. Dėl termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą... 106. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas... 107. Kolegija apeliantų argumentus, kad termino kreiptis į teismą dėl viešojo... 108. Iš apeliantų nurodyto Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005... 109. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas... 110. Nustačiusi, kad Klaipėdos apygardos prokuroras dėl viešojo intereso gynimo... 111. Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju... 112. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta Lietuvos Respublikos... 113. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais... 114. Viešojo intereso sąvokos įstatymai neapibrėžia. Viešojo intereso samprata... 115. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras nagrinėjamoje... 116. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 117. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. priėmė... 118. Viešasis interesas nagrinėjamos bylos kontekste yra aiškiai apibrėžtas,... 119. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas... 120. Dėl ginant viešąjį interesą ginčijamų administracinių aktų ... 121. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuroras, gindamas viešąjį interesą,... 122. Ginčijamais sprendimais Nr.122, Nr. T1-193 atsakovas patvirtino detaliųjų... 123. Veiklą valstybiniuose parkuose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas... 124. Nagrinėjant šį ginčą taip pat taikytini su Saugomų teritorijų įstatymo... 125. Nagrinėjamos bylos kontekste yra reikšmingi KNNP nuostatų 4, 6.6 ir 11... 126. Atsakovo 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 122 patvirtintais detaliojo... 127. Apelianto trečiojo suinteresuoto asmens UAB Pašiūrė“ argumentus, kad... 128. Pagal KNNP apsaugos reglamentą bei KNNP tvarkymo schemos sprendinius... 129. Remdamasis į bylą pateiktais dokumentais pirmosios instancijos teismas... 130. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad aptarti ginčijamų detaliųjų planų... 131. Apeliantų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės... 132. ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo... 133. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinė teisėjų... 134. Teismui nagrinėjamoje byloje patenkinus pareiškėjo, ginančio viešąjį... 135. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 136. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 137. atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės... 138. Nutartis neskundžiama....