Byla 1A-141/2014
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Violetos Ražinskaitės ir Valdimaro Bavėjano, sekretoriaujant Laurai Gruodienei, dalyvaujant prokurorui Segėjui Stulginskiui, nuteistajam M. S., gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiajam A. K., nukentėjusiojo atstovei advokatei Aušrai Ručienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo

2M. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: 1) pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams; 2) pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė M. S. pakirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

4Iš nuteistojo M. S. priteista: nukentėjusiojo A. K. naudai 619,16 Lt turtinei, 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 3 630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, Valstybinės ligonių kasos naudai – 11 776,49 Lt už A. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai – 9 865,93 Lt A. K. išmokėtos pensijos netekus darbingumo.

Nustatė

5M. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 14 d. apie 01.00 val. ( - ), N. S. priklausančioje pirtyje, salėje, kurioje buvo kitų žmonių, konflikto metu tyčia iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto B kategorijos šaunamojo ginklo, pritaikyto šaudyti 9 mm „LUGER“ tipo šoviniais, du kartus iššovė nukentėjusiajam A. K. į kairę ir į dešinę šlaunį, tuo padarė jam šautinę žaizdą kairėje šlaunyje su kairio šlaunikaulio kūno lūžimu, svetimkūniu kairėje šlaunyje, kiaurinę šautinę žaizdą dešinėje šlaunyje su dešinio šlaunikaulio kūno lūžimu, išsivysčiusia dešinės kojos šeivinio nervo neuropatija, abiejų kelių ir čiurnų kontraktūra, šiais veiksmais kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą.

6Taip pat M. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 14 d. apie 01.00 val. Tartoko kaime, Palomenės seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, neturėdamas leidimo laikė nenustatytą 9 mm kalibro B kategorijos šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 9 mm „LUGER“ (9x19 mm) tipo šoviniais bei ne mažiau kaip 2 vnt. 9 mm kalibro ,,Luger“ (9x19 mm) šovinių šiam ginklui.

7Nuteistojo M. S. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius apeliaciniame skunde pateikia du alternatyvius prašymus: panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir priimti M. S. išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstą veiką ir atmesti civilinius ieškinius arba M. S. nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį, atitinkamai sušvelninti nuteistajam šioje kaltinimo dalyje paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę.

8Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad M. S. yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

9Gynėjas pažymi, kad jo ginamajam nusikalstamos veikos inkriminuotos remiantis tik nukentėjusiojo parodymais, kuris, įvykio metu būdamas neblaivus, galėjo sąžiningai klysti dėl į jį šovusio asmens. Tai patvirtina nuteistojo M. S. duoti parodymai, jog išgirdęs šūvį, jis nuėjo į pirties salę ir joje pamatęs gulintį A. K., paėmė šalia jo gulintį pistoletą ir išmetė į tvenkinį, kad nebūtų daugiau problemų. Dėl šių M. S. veiksmų neblaiviam A. K. galėjo pasirodyti, jog į jį šovė būtent jis. Gynėjas pažymi, jog byloje nėra paneigta versija, jog nukentėjusysis gali sąžiningai klysti dėl į jį šovusio asmens. Gynėjas taip pat atkreipia teismo dėmesį į nukentėjusiojo nuostatų subjektyvųjį aspektą, kadangi jis priklausė priešingai nei jo ginamasis M. S. konfliktavusių jaunuolių grupei, į galimą policijos poveikį nukentėjusiajam, nes M. S. praeityje buvo teistas, bei tą aplinkybę, jog be nukentėjusiojo niekas iš pobūvyje buvusių asmenų nenurodė, kad į jį šovė būtent M. S..

10Gynėjas atkreipia dėmesį į liudytojų K. C. ir N. Š. parodymų prieštaravimus, kuriais, grįsdamas nuosprendį, rėmėsi pirmosios instancijos teismas, bei pažymi, jog šių liudytojų parodymai apie tai, kad matė M. S. laikantį „šautuvą“ ir stovintį šalia gulinčio nukentėjusiojo, yra paaiškinami minėtais nuteistojo parodymais, jog išgirdęs šūvius, jis nuėjo į salę, paėmė gulėjusį pistoletą ir išmetė į tvenkinį, taip pat liudytojo T. G. parodymais, kad nuaidėjus šūviams po kurio laiko jis pamatė, kad M. S. priėjęs pakėlė nuo žemės pistoletą ir įmetė jį į tvenkinį, kuriuos apygardos teismas nepagrįstai atmetė. Kiti pobūvyje dalyvavę liudytojai nepaneigė minėtų nuteistojo bei liudytojo T. G. parodymų, o liudytojai – policijos pareigūnai J. G., L. Vaičekauskas ir M. J. jau po įvykio atliko atskirus bylos tyrimo veiksmus, todėl nesuprantama, kaip jie gali paneigti M. S. parodymus. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, jog iš nuosprendžio taip pat nėra aišku, kokie yra nuosprendžio motyvuose abstrakčiai paminėti rašytiniai įrodymai, kurie paneigia M. S. parodymus.

11Ginklo išmetimo priežastis M. S. paaiškino įtikinamai, logiškai ir nuosekliai, kad neįvyktų daugiau ekscesų, kaip ir savo pasišalinimo iš įvykio vietos priežastis – buvo paieškomas kitoje byloje, todėl suprato, jog dėl peršauto A. K. į įvykio vietą greitai atvyks policija. Gynėjas taip pat pažymi, jog įvykio metu visi liudytojai, taip pat ir nukentėjusysis buvo neblaivūs, todėl nesant objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų M. S. kaltę, remtis vien tik liudytojų parodymais daugiau nei rizikinga. Pažymi, jog byloje nustatyta, kad po nagrinėjamo įvykio iš įvykio vietos pasišalino ir R. Ž., kurio automobilyje vėliau buvo rasta kraujo, tačiau šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iki galo ištirtos, o šiuo metu jų ištirti nėra galimybės, taip pat abejoja, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti visi šūvių metu pobūvyje dalyvavę asmenys.

12Gynėjas tvirtina, jog kaltinimai jo ginamajam dėl A. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir ginklo laikymo pagrįsti prielaidomis, todėl M. S. turi būti išteisintas, o jam pareikšti civiliniai ieškiniai atmesti. Nėra nustatyta objektyvių duomenų, kurie kaip nors sietų M. S. su jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu – nesurastas šaunamasis ginklas, kuriuo buvo peršautas nekentėjusysis, nėra ir kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad M. S. yra padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą vieką. Liudytojų K. C. ir N. Š. parodymai, kad anksčiau šį ginklą yra mačiusios pas M. S., nėra pakankamos šiai nusikalstamai veikai jam inkriminuoti. Pažymi, jog M. S. parodė turėjęs dujinį pistoletą, kurį pas jį ir galėjo matyti liudytojos K. C. ir N. Š.. Atkreipia dėmesį, jog dujinis pistoletas išoriškai nesiskiria nuo kovinio, juolab, kad bylos duomenys patvirtina, jog šios liudytojos apie ginklus nieko nesupranta, neskiria šautuvo nuo pistoleto.

13Gynėjo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu byloje nebūtų nustatytas pagrindas M. S. visiškai išteisinti, jo veika turi būti perkvalifikuota iš BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį ir tuo pagrindu sušvelninta bausmė.

14Gynėjas tvirtina, kad jo ginamajam inkriminuotas nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojantis požymis – kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – nėra nustatytas. Visų pirma, gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų matyti, kad į nukentėjusiojo kojas buvo paleisti tiksliniai šūviai, be to, pat nukentėjusysis parodo, kad į jį buvo šauta iš labai arti (iš 1,5 m -2 m atstumo). Kita vertus, be A. K., šūvių paleidimo metu pirties salės patalpoje kitų asmenų nebuvo ir niekas nenukentėjo.

15Gynėjas analizuoja pirtyje buvusių byloje apklaustų įvykio liudytojų parodymus ir daro išvadą, kad pirties patalpoje, kurioje į nukentėjusįjį buvo paleisti šūviai, be jo į šovusiojo asmens, kitų asmenų nebuvo. Todėl kaip nepagrįstas vertina skundžiamo nuosprendžio išvadas, kad M. S. du kartus šovė nenustatytu šaunamuoju ginklu į nukentėjusįjį patalpoje, kurioje buvo kitų asmenų. Aplinkybė apie kitų asmenų buvimą patalpoje yra paneigta, kartu yra paneigtas M. S. nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte reglamentuotas kvalifikuojantis požymis – kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – reikalaujantis nustatyti pavojingumą (grėsmę) kitų žmonių gyvybei, šioje byloje nenustatytas, o pagrįstas tik prielaidomis.

16Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, numetėjusysis ir jo atstovė prašė nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiojo atstovė prašė iš nuteistojo M. S. nukentėjusiojo naudai priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas.

17Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas.

18Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo M. S. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei paskyrė nuteistajam teisingas bausmes. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, kaip teigia apeliantas, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Byloje esantys duomenys, kaip įrodymų šaltinis, teisėjų kolegijos įvertinimu, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

19Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą

20Nuteistojo M. S. gynėjas nepagrįstai teigia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jo ginamajam kvalifikuotas sunkus sveikatos sutrikdymas inkriminuotas remiantis tik nukentėjusiojo parodymais, kuris, įvykio metu būdamas neblaivus, galėjo sąžiningai klysti dėl į jį šovusio asmens. Nuteistojo M. S. kaltę kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. K. sveikatą, be nukentėjusiojo A. K. parodymų, patvirtina teisiamojo posėdžio metu paklaustų liudytojų K. C., I. S., H. G., J. G., L. V., M. J. parodymai, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies tvarka perskaityti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų N. Š. ir V. D. parodymai, nuteistojo elgesys po įvykio bei kita bylos medžiaga.

21Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą asmuo atsako tuo atveju, jeigu tyčia sunkiai sužalojo ar susargdino kitą asmenį kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

22Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neginčijamai nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 14 d., apie 01.00 val. ( - ), N. S. priklausančios pirties salėje, kurioje buvo liudytojos I. Š. gimtadienį šventusių asmenų, gimtadienio šventės dalyvių konflikto metu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto B kategorijos šaunamojo ginklo, pritaikyto šaudyti 9 mm „LUGER“ tipo šoviniais, du kartus buvo iššauta nukentėjusiajam A. K. į kairę ir dešinę šlaunis ir padarytos šautinės žaizdos: kairėje šlaunyje su kairio šlaunikaulio kūno lūžimu ir svetimkūniu, dešinėje šlaunyje su dešinio šlaunikaulio kūno lūžimu, išsivysčiusia dešinės kojos šeivinio nervo neuropatija, o taip pat abiejų kelių ir čiurnų kontraktūra, atitinkančios sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam A. K. padaryto sužalojimo mastą patvirtina byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada (t. 1, b. l. 85-86).

23Nuteistasis M. S. neginčija laikęs rankose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą B kategorijos šaunamąjį ginklą, kuriuo nukentėjusiajam A. K. buvo peršautos kojos, tačiau tvirtina, kad šį ginklą jis rado šalia nukentėjusiojo, kai išgirdęs šūvius, po 3-5 minučių iš pirties, kurioje maudėsi, nuėjo į salę, ir paėmęs prie nukentėjusiojo gulėjusį pistoletą, jį išmetė į tvenkinį, kad daugiau niekas negalėtų juo pasinaudoti. Ši nuteistojo versiją yra patikrinta ir paneigta bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu.

24Ikiteisminio tyrimo atliktų procesinių veiksmų metu – įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame užfiksuota, kad nuketėjusysis aiškiai nurodė, kurioje vietoje šūvių metu buvo jis, o kurioje – M. S. (t. 1, b. l. 8-13), pateiktose asmenų fotonuotraukose neabejodamas atpažino M. S. kaip į jį šovusį ir jį sužalojusį asmenį (t. 1, b. l. 74-76), daiktų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 41), specialistų išvadose (t. 1, b. l. 48-49, b. l. 85-86) užfiksuoti duomenys, neginčijamai patvirtinantys, kad A. K. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas šūviais iš nenustatyto B kategorijos šaunamojo ginklo, pritaikyto šaudyti 9 mm „LUGER“ tipo šoviniais, atitinka nukentėjusiojo A. K. viso proceso metu duotus vienodus, nuoseklius ir kategoriškus parodymus, kad pirties salėje į jį iš labai arti, maždaug 1,5-2 metrų atstumu, šovė būtent M. S. ir sužalojo jam kojas. Šią aplinkybę nukentėjusysis A. K. nedvejodamas patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nukentėjusysis neneigė, kad įvykio metu buvo išgėręs apie 200 ml degtinės, tačiau kategoriškai tvirtino nebuvęs tiek apsvaigęs, kad negalėtų prisiminti įvykio aplinkybių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais dėl jo gebėjimo įvykio metu teisingai suvokti ir įvertinti įvykio aplinkybes, kadangi nukentėjusiojo A. K. viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus iš esmės patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: minėti procesinių veiksmų protokoluose užfiksuoti objektyvūs duomenys bei įvardintų liudytojų duoti parodymai, kurie toliau analizuojami šioje nutartyje. Štai liudytojas H. G., be kitų aplinkybių, teisiamajame posėdyje nurodė, jog po įvykio aplankius A. K. ligoninėje, šis jam pasakė, kad jį be jokios priežasties peršovė M. S..

25Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo gynėjo prielaidą, kad įvykio metu dėl apsvaigimo nuo alkoholio A. K. galėjo sąžiningai klysti dėl į jį šovusio asmens. Įrodymais nepagrįstos yra ir apeliaciniame skunde gynėjo išdėstytos prielaidos dėl nukentėjusiojo nuostatų subjektyviojo aspekto bei dėl galimo policijos poveikio nukentėjusiajam, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad iki įvykio A. K. ir M. S. būtų sieję priešiški tarpusavio santykiai.

26Nukentėjusiojo A. K. viaso proceso metu duotus vienodus ir nuoseklius parodymus iš esmės patvirtina teisiamajame posėdyje duoti liudytojos K. C. parodymai, kuri, be kitų aplinkybių, nurodė, jog tuo metu, kai išgirdo šūvius, stovėjo lauke, o įbėgusi į pirtį pamatė ant žemės prie durų gulintį A. K. ir pirties gale su nuleistu mažu pistoletu dešinėje rankoje stovintį M. S.. Ši liudytoja taip pat patvirtino, jog ir anksčiau M. S. automobilyje jai teko matyti ginklą.

27Nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos K. C. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus atitinka, juos paaiškina ir papildo ikiteisminio tyrimo metu liudytojų N. Š. ir V. D. duoti parodymai, byloje esamiems įrodymams patikrinti BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka perskaityti teisiamajame posėdyje.

28Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. Š., be kitų aplinkybių, nurodė, jog būdama kieme išgirdo šūvius, todėl bėgo į pirtį ir prie durų pamatė gulintį A. K.. Toliau nuo jo stovėjo M. S., kuris rankoje laikė pistoletą. Prie A. K. buvo T. G. ir R. Ž., jie spardė A. K. į kojas ir rankomis smūgiavo į galvą. Ji puolė ginti A. K., prie jos prisidėjo I. D. ir K. C.. Tada M. S., T. G. ir R. Ž. išbėgo į lauką. V. D. tuo metu miegojo pirties antrame aukšte. Priėjusi prie A. K. ji pamatė, kad jo abi kojos peršautos. Kitą dieną ji, N. K., I. D. ir V. D. buvo pas N. K., kalbėjosi apie įvykį pirtyje, kad A. K. peršovė M. S.. Taip pat paaiškino, kad I. Š. iš pirties buvo kažkur pabėgusi, namo grįžo po dviejų dienų ir nieko nepasakojo. Nurodė, jog jai I. Š. ankščiau buvo sakiusi, kad M. S. turi ginklą (t., b. l. 118-119, 120). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. D., be kitų aplinkybių, patvirtino, kad įvykio metu ji miegojo pirties antrame aukšte ir nieko negirdėjo, tačiau nurodė, jog kitą dieną pirtyje buvusios merginos N. K., I. D. ir N. Š. jai papasakojo, kad tarp A. K. ir M. S. kilus konfliktui, M. S. šovė į A. K.. Vėliau joms nuvykus pas N. K., visos svarstė, kodėl tarp M. S. ir A. K. kilo konfliktas, o merginos vis kalbėjo, kad į A. K. šovė M. S. (t. 1, b. l. 143-144).

29Teisėjų kolegija prieštaravimų liudytojų K. C. ir N. Š. parodymuose, kurie sudarytų pagrindą abejoti jų patikimumu, nenustatė. Priešingai, šių liudytojų parodymai visiškai patvirtina nuoseklius nukentėjusiojo A. K. parodymus, jog į nukentėjusįjį šovė M. S., atitinka kitų liudytojų – H. G., N. Š., V. D., I. S. (I. D.) teisiamojo posėdžio ir(ar) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nutartyje nurodytus objektyvius bylos duomenis, todėl apelianto argumentai dėl prieštaravimų K. C. ir N. Š. parodymuose atmetami kaip nepagrįsti.

30Nuteistojo M. S. pateiktos įvykio versijos argumentą, jog šūvių metu jo pirties salėje nebuvo, be jau minėtų proceso dalyvių teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, taip pat paneigia teisme apklaustos liudytojos I. S. (buvusios I. D.) parodymai. Ši liudytoja paaiškino, jog iki konflikto pradžios ji buvo išėjusi į priepirtį susitvarkyti plaukų. Be jos priepirtyje buvo H. G., pirtyje nieko nebuvo. Nurodė girdėjusi, kad salėje kažkas ginčijosi, išgirdo kelis šūvius, o atėjusi į salę pamatė muštynes, A. K. gulėjo prie durų, jo kojos buvo sužeistos. Paaiškino, jog ateidama iš priepirčio į salę ji mačiusi iš salės išeinančius M. S. su I. Š.. Liudytoja I. S. teisiamojo posėdžio metu neabejodama patvirtino, jog tuo metu, kai buvo šaudoma, M. S. buvo salėje, o ne pirtyje, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Vėliau pokalbyje su merginomis liudytoja teigia iš kažkurios girdėjusi, kad A. K. peršovė M. S..

31Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas M. S. apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai nesivadovavo teisiamajame posėdyje duotais liudytojų R. Ž. ir T. G. parodymais, įvertindamas juos kaip draugų siekį padėti M. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

32Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju R. Ž. nurodė, jog nukentėjusiajam kojas peršovė M. S.. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas jau kaip liudytojas R. Ž. tvirtino, kad įvykio metu buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl įvykio neprisimena, o M. S. jam nieko nepasakojo apie įvykį, ginklo pas M. S. nėra matęs. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. Ž. nurodė, jog su draugais M. S. ir T. G. atvyko į kaime esančią pirtį švęsti panelių gimtadienį. Iš dešimties – dvylikos žmonių pažinojo tik savo draugus, su kuriais atvyko, M. S. ir T. G., iš merginų – tik I. Š.. Buvo du nepažįstami vaikinai, vienas iš jų pradėjo konfliktuoti su T. G., pasikvietė pagalbą iš Jonavos. Atvyko vienas ar du vaikinai. Su T. G. konfliktavęs vaikinas nusitempė jį į pirtį. Du vaikinai mušė T. G., todėl jis šoko padėti T. G., išgirdo du šūvius, matė, kad ant žemės gulėjo nukentėjusysis, ir pabėgo. Tvirtino, jog tuo metu salėje daugiau nieko nebuvo, visi buvo lauke. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų R. Ž. paaiškino, jog apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu davė sau palankius parodymus ir neteisingai apkaltino kitą asmenį – M. S., prasimanydamas, jog M. S. peršovė nukentėjusiajam kojas. Čia pažymėtina tai, kad liudytojas – policijos pareigūnas M. J., tyręs įvykį dėl ( - ) peršauto asmens, teisiamajame posėdyje paaiškino, jog apklausė R. Ž. kaip įtariamąjį, kuris parodė, kad yra matęs pas M. S. ginklą, protokolą perskaitė ir pasirašė, be to, apklausos protokole savo ranka įrašė sakinį, kad A. K. peršovė M. S. (t. 1, b.l. 32-33). Tuo tarpu teisiamajame posėdyje liudytojas R. Ž. tvirtindamas, jog ikiteisminio tyrimo metu M. S. peršovus nukentėjusiajam kojas apkaltino be pagrindo, savo naujai pateiktoje įvykio versijoje M. S. ir jo pozicijos šiuose įvykiuose iš viso nemini, nors ikiteisminio tyrimo metu jo kaip įtariamojo apklausoje apie įvykio aplinkybes bei apie M. S. vaidmenį šiuose įvykiuose duoti parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiojo ir kitų liudytojų jau aptartus parodymus.

33Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas T. G., be kitų aplinkybių, nurodė, kad nuaidėjus vienam šūviui, iš lauko pro atidarytas duris jis matė, kad M. S. išeidamas nuo žemės pakėlė šautuvą ir išbėgęs įmetė į tvenkinį, nors ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, jog šūvį išgirdo būdamas pirties pastate, kur, kaip nurodė liudytojai I. S., K. C., H. G. bei N. Š. ir vyko muštynės, bei neigė matęs, kaip M. S. į tvenkinį įmetė šautuvą. Pažymėtina, kad apžiūrėjus tvenkinį, esantį ( - ), prie pirties, ginklas nebuvo rastas (t. 1, b. l. 23-25). Teisiamajame posėdyje liudytojas T. G. taip pat nurodė, jog sužeistasis gulėjo ant grindų 2-3 metrai nuo įėjimo, ginklas gulėjo ties sužeistojo kojomis bei nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad dar iki atvykstant policijai kažkas pasakė, kad šaudė M. S.. Pažymėtina, jog teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai – policijos pareigūnai – ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusi J. G. bei į įvykio vietą iškviesti L. Vaičekauskas ir M. J. patvirtino, jog liudytojų (taip pat ir nukentėjusiojo) apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės buvo užfiksuotos iš liudytojų žodžių.

34Teisėjų kolegija, sugretinusi liudytojų R. Ž. ir T. G. teisiamajame posėdyje duotus parodymus su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie atitinka nukentėjusiojo bei kitų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, daro išvada, jog šių liudytojų teisiamojo posėdžio duoti parodymai yra nepatikimi ir jais nesivadovauja.

35Nuteistojo M. S. elgesys po įvykio – ginklo išmetimas ir pasišalinimas iš įvykio vietos, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat liudija nuteistojo nenaudai. Tokiu atveju, jeigu, kaip teigia nuteistasis ir liudytojas T. G., ginklas gulėjo prie sužaloto nukentėjusiojo tuščioje pirties salėje, M. S., kuris buvo paieškomas kitoje byloje, imti į rankas ginklą, ant kurio gali likti jo pirštų antspaudų, priešingai ne teigia gynėjas, nėra logiškas elgesys, juolab, kad nurodytoje ginklo išmetimo vietoje magneto pagalba iš tvenkinio buvo ištraukta tik vyriška rankinė su daiktais, tarp kurių buvo Swedbank AB kodų identifikavimo kortelė Nr. ( - ), išduota T. G. (t. 1, b.l. 23-25, 36), o ginklas tvenkinyje nerastas.

36Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus ir patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad baudžiamosios bylos tyrimo metu surinktų, teisminio nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų bei apeliacine tvarka patikrintų įrodymų visuma patvirtina, jog būtent M. S. tyčia iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto B kategorijos šaunamojo ginklo, pritaikyto šaudyti 9 mm „LUGER“ tipo šoviniais, du kartus iššaudamas nukentėjusiajam A. K. į gyvybei pavojingas kūno sritis – šlaunis, suprato savo veikos pavojingumą ir numatė pavojingas pasekmes, t. y. kad šūviai nukentėjusiajam į abi šlaunis gali būti pavojingi jo sveikatai ir(ar) net gyvybei, dėl jo pavojingos veikos nukentėjusiajam bus sunkiai sutrikdyta sveikata, ir to siekė. Tarp M. S. pavojingos veikos ir atsiradusių pasekmių yra aiškus priežastinis ryšys, todėl akivaizdu, jog M. S. tiesiogine tyčia sunkiai sutrikdė A. K. sveikatą, ir tai padarė kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

37Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo ginamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojantis požymis – kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – nėra nustatytas, todėl jam inkriminuotas nepagrįstai. Su šia nuteistojo gynėjo pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

38Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. S. nurodė, jog dar būdama priepirtyje ji išgirdo kelis šūvius, o atėjusi į salę pamatė muštynes. Liudytoja K. C. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad po šūvio jai įbėgus į salę, joje buvo I. D., N. Š. ir N. K., R. Ž., M. S. ir I. Š.. Šių liudytojų teisiamajame posėdyje duotus parodymus atitinka teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų N. K. ir N. Š. parodymai (BK 276 straipsnio 4 dalis). Apklausiama liudytoja N. K. parodė, jog išgirdusi šūvius ir nubėgusi į salę, ji pamatė, kad visi mušasi, išgirdo, jog kažkas šaukia, kad reikia greitosios (t. 1, b.l. 123-124). Iš liudytoja N. Š. duotų parodymų taip pat matyti, kad šūvių metu pirties salėje be gulinčio A. K. ir toliau nuo jo stovinčio M. S., buvo T. G., R. Ž., I. D. ir K. C. (t. 1, b.l. 118-119, 120). Liudytojas – policijos pareigūnas M. J., atlikęs pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, teisiamajame posėdyje nurodė, jog iš liudytojų ir kaip įtariamojo apklausto R. Ž. parodymų suprato, jog šūvis buvo muštynių pasekmė.

39Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais paminėtų liudytojų parodymais, kad tuo metu, kai pirties salėje buvo šaudoma į nukentėjusįjį, joje vyko muštynės. Tuo tarpu gynyba iš esmės remiasi nuteistojo M. S. ir jo draugų liudytojų T. G. ir R. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kuriuos teisėjų kolegija šioje nutartyje pripažino nepatikimais. Atsižvelgiant į tai, gynybos versija, jog pirties patalpoje, kurioje į nukentėjusįjį buvo paleisti šūviai, be jo į šovusiojo asmens, kitų asmenų nebuvo, atmetama kaip nepagrįsta.

40Teismų praktikoje kitų žmonių gyvybei pavojingas nusikaltimo padarymo būdas aiškinamas kaip toks, kurio panaudojimas yra pavojingas ne tik žmogaus, kurį siekiama nužudyti ar sutrikdyti jo sveikatą, gyvybei, bet ir bent vieno kito ar kelių kitų žmonių gyvybei. Be to, kilusi grėsmė kitų žmonių gyvybei dėl kaltininko veiksmų turi būti reali, o pats kaltininkas privalo visa tai suvokti. Šis būdas, esant kitoms aptartoms sąlygoms, gali apimti įvairiausius kaltininko veiksmus – padegimą, sprogdinimą, geriamojo vandens, maisto, aplinkos užnuodijimą chemikalais ar radioaktyviosiomis bei kitokiomis medžiagomis, transporto priemonių, kitų padidinto pavojaus šaltinių panaudojimą, šaudymą ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-530/2010, 2K-12/2007).

41Nagrinėjamu atveju faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. S. nenustatytu šaunamuoju ginklu, pritaikytu šaudyti 9 mm „LUGER“ tipo šoviniais, patalpoje – pirties salėje, kurioje buvo kitų asmenų, du kartus šovė į A. K., stovėjusį prie atvirų durų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tokioje situacijoje neatmetama rikošeto galimybė, kuri kėlė realų pavojų patalpoje buvusių kitų žmonių gyvybei, ir pagrįstai pripažino, jog M. S. tyčia padarė A. K. sunkų sveikatos sutrikdymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, kadangi turėjo suvokti ir suvokė, kad taip veikdamas, jis kelia grėsmę ir kitų šalia esančių žmonių gyvybei. Tuo tarpu gynybos argumentai dėl tikslinių šūvių ir nukentėjusiojo nurodomų aplinkybių, jog į jį buvo šauta iš arti, neeliminuoja realaus pavojaus kitų uždaroje patalpoje buvusių žmonių gyvybei galimybės, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

42Visi išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, jog perkvalifikuoti M. S. veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį, kaip to prašo nuteistojo gynėjas, nėra pagrindo.

43Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

44BK 253 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis objektyviai pasireiškia įstatyme numatytų veiksmų padarymu. Gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ar realizavimas – tai objektyvieji BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padarytas bent viena iš nurodytų veiksmų, kurie turi būti nustatyti ir konkrečiai įvardinti pareikštame kaltinime.

45Teisėjų kolegijos nuomone, M. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. lapkričio 14 d. apie 01.00 val. ( - ), neturėdamas leidimo laikė nenustatytą 9 mm kalibro B kategorijos šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 9 mm „LUGER“ (9x19 mm) tipo šoviniais bei ne mažiau kaip 2 vnt. 9 mm kalibro ,,Luger“ (9x19 mm) šovinių šiam ginklui, kurį panaudodamas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą, nuteistas pagrįstai.

46Pabrėžtina, jog teismų praktikoje nusikalstamų veikų padarymo įrankio neradimas ir jo neištyrimas nereiškia, kad vertinant kitus ištirtus įrodymus negali būti nustatyta kaltinamojo kaltė padarius tiek BK 253 straipsnio 1 dalyje, tiek šiuo atveju BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas nusikalstamas veikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406/2012).

47Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis M. S. nukentėjusiajam A. K. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė iššaudamas jam į abi šlaunis ir padarydamas šautines žaizdas: kairėje šlaunyje su kairio šlaunikaulio kūno lūžimu ir svetimkūniu, dešinėje šlaunyje su dešinio šlaunikaulio kūno lūžimu, išsivysčiusia dešinės kojos šeivinio nervo neuropatija, o taip pat abiejų kelių ir čiurnų kontraktūra.

48Byloje konstatuotą aplinkybė, jog į nukentėjusįjį šovė M. S., įrodyta nukentėjusiojo A. K. nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina liudytojos K. C. parodymai, kad po šūvio ji matė M. S., stovintį pirties gale su mažu pistoletu, kurį jis laikė nuleistą dešinėje rankoje, bei liudytojos N. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti iš esmės analogiški parodymai, taip pat šių liudytojų parodymai, kad jos matė (žinojo), jog M. S. turi ginklą, bei kitais šios nutarties dalyje dėl kvalifikuoto sunkaus sveiktos sutrikdymo išdėstytais įrodymais. Tuo tarpu gynybos akcentuojama aplinkybė, jog M. S. nurodė turėjęs dujinį pistoletą, kurį pas jį ir galėjo matyti liudytojos K. C. ir N. Š., tik patvirtina šių liudytojų parodymus, nes nei dujinio pistoleto, nei jo perleidimą patvirtinančių dokumentų nuteistasis į bylą nepateikė.

49Daiktų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad iš nukentėjusiojo A. K. kairės šlaunies vidinio paviršiaus buvo išimtas objektas, panašus į kulką (t. 1, b. l. 41), kuris buvo pateiktas tirti specialistams. Specialisto išvadoje nustatyta, jog tirti pateikta kulka ir tūtelė yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro LUGER šovinio (9x19mm) dalys, kurios galėjo būti šautos 9 mm kalibro pistoletuose: Bernardelli P018, CZ 75, FEG FP9, FN HP, MAB PA-15, Sturm Rager P85, Tanfoglio TA90, Crvena Zastava 99, Daewoo DP51, Norinco 213, Heckler&Koch USP, Browning BDM, Keltec P-11, Walther P99, CZ 52, Sturm Ruger P93 DC, Norinco NP28, Norinco NP 22, Tressitu TZ99, Steyr M9, Llama Max I C/F, Ucyildiz TR02, Walther PPS arba kitame ginkle, duomenų apie kurį LPKTC nėra (t. 1, b. l. 48-49). Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad visi aukščiau įvardinti pistoletai pagal 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 4 straipsnį ir 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnį priskiriami B kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuriems įsigyti, laikyti ir nešiotis reikalingas policijos įstaigos išduodamas leidimas (t. 1, b.l. 51). Pažymomis iš civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro nustatyta, kad gimtadienio šventime dalyvavę H. G., R. K., T. G., R. Ž. bei M. S. registruoto ginklo neturi (t. 1, b.l. 128, 132, t. 2, b. l. 11, 34, 73).

50Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog būtent M. S. nelegaliai laikytą šaunamąjį ginklą panaudojo – šovė į A. K., kad iš jo kojos išimta kulka yra skirta šaudyti tokias pačias specifikacijas atitinkančiu šaunamuoju ginklu, dėl ginklo priklausomumo šaunamiesiems ginklams, atsižvelgus tiek į nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų parodymus dėl M. S. ginklo laikymo ir šaudymo juo, tiek į specialistų išvadas dėl kulkų tyrimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė kategorišką išvadą dėl M. S. šaunamojo ginklo laikymo ir pripažino jį kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Gynėjo apeliacinio skundo argumentai pagrindo kitaip vertinti byloje esančių įrodymų, susijusių su BK 253 straipsnio 1 dalies jo ginamajam inkriminavimu, pagrindo nesudaro.

51Dėl paskirtos bausmės

52Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kaip vientisame baudžiamajame įstatyme (BK 1 straipsnis), yra numatytas visas kompleksas priemonių, sudarančių pagrindų ir sąlygų individualizuoti bei paskirti bausmę nusikaltimą padariusiam asmeniui sistemą.

53Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam M. S. už BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl švelninti jas nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo M. S. paskirtų bausmių dydžiai atitinka BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir neprieštarauja teisingumo principui. Byloje nėra aplinkybių visumos, kurios sudarytų pagrindą svarstyti galimybę skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmes (BK 62 straipsnis) ar išimtinių aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų paskirti švelnesnes bausmes (BK 54 straipsnio 3 dalis).

54Skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų analizė parodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. S. bausmes, įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (BK 54 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. S., neišnykus teistumui, padarė vieną labai sunkų ir visuomenei pavojingą nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 6 dalis) bei vieną apysunkį nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis (BK 11 straipsnio 4 dalis), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kartu pirmosios instancijos teismas įvertino ir jo asmenybę apibūdinančią medžiagą. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. S. anksčiau yra teistas (t. 2, b. l. 54-56, b. l. 58-70), baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 72), charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b. l. 76), ir padarė pagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės rodo M. S. polinkį pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas.

55Teisėjų kolegijos vertinimu, individualizuodamas M. S. skiriamas bausmes, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų, asmenybės pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir pagristai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam realias artimas jam inkriminuotų BK 135 straipsnio 2 dalies ir BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiui artimas bausmes. Nuteistajam M. S. paskirtos bausmės, esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, teisingai subendrintos bausmių apėmimo būdu.

56Dėl civilinio ieškinio

57Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

58Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jam padarytos 619,16 Lt turtinės ir 92 881 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 62-63, t. 2, b. l. 144-145). Byloje 11 776,49 Lt civilinį ieškinį už A. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas taip pat pareiškė Valstybinė ligonių kasa (b. l. 98), ir 9 865,93 Lt civilinį ieškinį už A. K. išmokėtą netekto darbingumo pensiją – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (t. 1, b.l. 105-106).

59Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (dokumentais), nukentėjusiojo A. K., Valstybinė ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino visiškai. Apygardos teismas, atsižvelgę į tai, kad nukentėjusiajam A. K. neturtinė žala buvo padaryta tyčiniu labai sunkiu smurtiniu nusikaltimu, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis turėjo ištverti tris operacijas, ilgą laiką jam buvo nustatytas 80 proc. netekto darbingumo lygis, šiuo metu nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis, jog dėl sužalojimo jis neteko darbo, gydosi dar ir šiuo metu, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo A. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl 92 881 Lt neturtinės žalos atlyginimo pripažinęs neproporcingai per dideliu, sumažino iki 50 000 Lt.

60Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamu nuosprendžių tenkintų civilinių ieškinių priteisimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismai pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 253 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino M. S. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo interesus, teisingai suprato įstatyme (CK 6.249 straipsnio 3–5 dalyse, 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282, 6.283 straipsniuose) įtvirtintus turtinės bei neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teismas, spręsdamas civilinių ieškinių klausimą šioje byloje, vadovavosi ir CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, siekdamas išlaikyti skirtingų nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėdamas ir spręsdami žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. K., Valstybinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui klausimus, pažeidė baudžiamojo proceso ar (ir) civilinės teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir pareikštus ieškinius mažinti, o juo labiau juos atmesti, kaip to prašo nuteistojo gynėjas.

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

62nuteistojo M. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. M. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės... 4. Iš nuteistojo M. S. priteista: nukentėjusiojo A. K. naudai 619,16 Lt... 5. M. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 14 d. apie 01.00 val. ( - ), N.... 6. Taip pat M. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 14 d. apie 01.00 val.... 7. Nuteistojo M. S. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius apeliaciniame skunde... 8. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai... 9. Gynėjas pažymi, kad jo ginamajam nusikalstamos veikos inkriminuotos remiantis... 10. Gynėjas atkreipia dėmesį į liudytojų K. C. ir N. Š. parodymų... 11. Ginklo išmetimo priežastis M. S. paaiškino įtikinamai, logiškai ir... 12. Gynėjas tvirtina, jog kaltinimai jo ginamajam dėl A. K. sunkaus sveikatos... 13. Gynėjo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu byloje nebūtų nustatytas... 14. Gynėjas tvirtina, kad jo ginamajam inkriminuotas nusikalstamą veiką,... 15. Gynėjas analizuoja pirtyje buvusių byloje apklaustų įvykio liudytojų... 16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. S. ir jo gynėjas... 17. Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas.... 18. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus,... 19. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą... 20. Nuteistojo M. S. gynėjas nepagrįstai teigia, jog skundžiamu pirmosios... 21. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą asmuo atsako tuo atveju, jeigu... 22. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neginčijamai nustatyta,... 23. Nuteistasis M. S. neginčija laikęs rankose ikiteisminio tyrimo metu... 24. Ikiteisminio tyrimo atliktų procesinių veiksmų metu – įvykio vietos... 25. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą... 26. Nukentėjusiojo A. K. viaso proceso metu duotus vienodus ir nuoseklius... 27. Nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos K. C. teisiamojo posėdžio metu duotus... 28. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. Š., be kitų aplinkybių,... 29. Teisėjų kolegija prieštaravimų liudytojų K. C. ir N. Š. parodymuose,... 30. Nuteistojo M. S. pateiktos įvykio versijos argumentą, jog šūvių metu jo... 31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas M. S.... 32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu... 33. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas T. G., be kitų aplinkybių,... 34. Teisėjų kolegija, sugretinusi liudytojų R. Ž. ir T. G. teisiamajame... 35. Nuteistojo M. S. elgesys po įvykio – ginklo išmetimas ir pasišalinimas iš... 36. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius... 37. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo ginamajam inkriminuotą... 38. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. S. nurodė, jog dar būdama... 39. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais paminėtų liudytojų... 40. Teismų praktikoje kitų žmonių gyvybei pavojingas nusikaltimo padarymo... 41. Nagrinėjamu atveju faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. S.... 42. Visi išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 43. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ... 44. BK 253 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas... 45. Teisėjų kolegijos nuomone, M. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad... 46. Pabrėžtina, jog teismų praktikoje nusikalstamų veikų padarymo įrankio... 47. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis M. S. nukentėjusiajam A. K.... 48. Byloje konstatuotą aplinkybė, jog į nukentėjusįjį šovė M. S., įrodyta... 49. Daiktų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad iš... 50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog būtent M. S. nelegaliai... 51. Dėl paskirtos bausmės ... 52. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo... 53. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam M. S. už BK 135 straipsnio 2... 54. Skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų analizė parodo, jog... 55. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualizuodamas M. S. skiriamas bausmes,... 56. Dėl civilinio ieškinio ... 57. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 58. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl... 59. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais... 60. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamu nuosprendžių tenkintų... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 62. nuteistojo M. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą...