Byla 2A-2761-656/2012
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignotas, teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Seesam Insurance AS Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio mėn. 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kauno televizijos servisas“ ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS Lietuvos filialo dėl draudimo išmokos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad su atsakovu buvo sudarę draudimo nuo mašinų ir įrengimų gedimo sutartis Nr.2400000677/2010 ir Nr.2400000727/2011, kurios apėmė draudimo nuo vagystės riziką. Draudimo sutarčių galiojimo laikotarpiu nuo 2011-03-25 23 val.50 min. iki 2011-03-26 00 val.05 min. buvo pavogtas ieškovo turtas: vaizdo kamera ( - ) už 24377 litus, vaizdo ieškiklis ( - ) už 4726 litus, vaizdo kameros objektyvas ( - ) už 37980,80 litų. Ieškovas nurodo, kad minėtas turtas buvo apdraustas nuo vagystės pagal sutarties priedus, todėl atsakovas turi sumokėti draudimo išmoką, kurios dydis, atėmus 20 procentų franšizę, bus 53667,04 litai. Turtas dingo po futbolo rungtynių transliacijos, kai tribūnose nebuvo pašalinių asmenų, kai techninis darbuotojas, įprastine tvarka atėjęs demontuoti aparatūros, jos nerado buvimo vietoje. Stadionas aptvertas aukšta tvora, tribūnoje nebuvo žmonių, įėjimas į stadioną buvo užblokuotas dėl vykstančių riaušių ir niekas negalėjo įeiti ar išeiti iš stadiono, aparatūra sveria apie 50 kilogramų, jai demontuoti reikalingos specialios žinios, todėl buvo laikomasi įprastų atsargumo priemonių. Kameros be kilnojamosios stoties negalima panaudoti, ją vogti yra beprasmiška, nes viena kamera autonomiškai nefunkcionuoja.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad televizijos įrangos vagystė iš stadiono prilyginama vagystei be įsilaužimo požymių pagal papildomų draudimo sąlygų 3 punkto a papunktį, todėl įvykis nedraudiminis. Atsakovas nurodo, kad ieškovas turėjo laikytis minimalaus atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nepalikti aparatūros be priežiūros, todėl yra didelis ieškovo neatsargumas, todėl draudikas neprivalo atlyginti padarytos žalos.

7II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio mėn. 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, nusprendė išieškoti iš Seesam Insurance AS Lietuvos filialo UAB „Kauno televizijos servisas“ naudai 53667,04 litų draudimo išmoką, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-03 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3610 litų bylinėjimosi išlaidas.

9Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.987 str., 6.992 str., 6.994 str., 6.997 str., 6.1002 str., ieškinį patenkino, nes įvyko draudiminis įvykis ir ieškovas turi teisę gauti draudimo išmoką. Teismas nurodė, kad sudarant draudimo sutartį pavogti daiktai apdrausti kaip mobili įranga. Atsakovas siūlydamas draudimo paslaugas turėjo numatyti, kad mobilią įrangą ieškovas naudos viešose vietose, ji bus transportuojami, montuojama, demontuojama įvairiomis vietos ir oro sąlygomis. Pagal ieškovo ir liudytojų paaiškinimus nustatyta, kad futbolo transliacijų stadione atveju, pasibaigus rungtynių reportažui, kai tribūnuose nelieka žmonių, su kameromis dirbantys operatoriai pasibaigus transliacijai palieka kameras jų buvimo vietoje, o inžinieriai išmontuoja jas, sudeda į dėžes, kurias surenka ir nuneša į transporto priemonę techniniai darbuotojai. Nustatyta, kad operatorius E. L. ir inžinierius V. P. susitiko pakeliui, vienas nueidinėjo, o kitas ėjo prie kameros, taip kaip įprastai. Kamera buvo pavogta per kelias minutes, kai buvo palikta be priežiūros tribūnoje be žiūrovų, po transliacijos. Tai reiškia, kad kamera buvo pavogta kai darbuotojai dirbo įpastinėmis darbo sąlygomis – tribūnoje nelikus žmonių operatoriai palieka kameras, kurias išrenka inžinieriai, supakuoja į dėžes, suneša prie stadiono, o techniniai darbuotojai surenka ir transportuoja. Stadione nebuvo pašalinių žmonių, nes į buvo apribotas žmonių patekimas. Sudarant draudimo sutartį atsakovas turėjo įvertinti ieškovo darbo specifiką, kad sargo pareigybių nėra, kiekvienas darbuotojas dirba įprastinį darbą pagal įprastines darbo sąlygas. Nagrinėjamu atveju nėra skirtumo ar kamera dingo iš tribūnos, ar dingtų išmontuota ir sukrauta dėžėse iki ją paims techniniai darbuotojai, nes pagal ieškovo vykdomo darbo pobūdį kameros yra skirtingose stadiono vietose, o ieškovas ėmėsi įprastinių saugumo priemonių – leidimas pasišalinti operatoriui duotas po rungtynių, nelikus tribūnuose pašalinių žmonių, žiūrovų. Ieškovas, sudarydamas draudimo sutartį, turėjo draudimo interesą apsaugoti savo turtą nuo netikėtų įvykių, jų tarpe vagystės, o atsakovas privalėjo įvertinti draudimo riziką, žinodamas ieškovo darbo specifiką. Draudikas taip pat privalėjo, vadovaudamasis LR Draudimo įstatymo 89 str. norma, didelio neatsargumo atvejus aptarti individualiai. Įstatymo leidėjas LR Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. numatė draudiko pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos išmokėjimo. Nedraudiminiai įvykiai draudimo rūšies taisyklėse turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kilus abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Nedraudiminių įvykių sąrašas leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos apimtį, todėl jis negali būti aiškinami plečiamai. Atsakovas savo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką grindžia ieškovo dideliu neatsargumu nes turtas buvo paliktas be priežiūros, nurodo, kad yra nedraudiminis įvykis, vadovaujantis priedu Nr.2 prie sutarties 3 punkto a papunkčiu – nėra įsilaužimo į stadioną požymių, tai yra draudimas neapima turto paradimo arba vagystės be įsilaužimo į patalpą, pastatą, plėšimo. Atsakovas nedraudiminį įvykį aiškina plečiamai, nekreipia dėmesio į vagystės aplinkybę – apdraustas turtas buvo pavogtas ieškovui vykdant įprastines veiklos funkcijas – su mobilia aparatūra transliavo futbolo varžybas iš stadiono. Atsakovas, būdamas draudimo veiklos profesionalu, sudarydamas draudimo sutartį ir numatydamas draudimo rizikas, privalėjo detaliai sutartyje aptarti draudimo sąlygas. Sudarydamas draudimo sutartį, draudikas turi įvertinti draudimo riziką. CK 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui; 2 dalyje – kad esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją. Savo ir kitų draudimo santykių dalyvių teisėtiems lūkesčiams bei teisiniam apibrėžtumui užtikrinti draudikas turi įvertinti ne tik prašyme sudaryti draudimo sutartį esančią, bet ir kitą informaciją, kurią pateikia draudėjas, naudos gavėjas ir pats reikalauti jų papildomos informacijos. Teismas atsakovo atsikirtimus atmetė, nes atsakovas nevykgė LR Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. numatytos pareigos įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovo atsikirtimas, kad vadovaujantis draudimo sutarties priedu Nr.2 prie sutarties 3 punkto a papunkčiu, kad tai nedraudiminis įvykis, neatitinka faktinių įvykio aplinkybių – kamera buvo pavogta ieškovui vykdant ūkinę - komercinę veiklą, o ne iš saugyklos, todėl atsakovo atsikirtimas negali būti taikoma minėtam įvykiui. Draudiminis įvykis įvyko ieškovui vykdant įprastinę veiklą, todėl atsakovas privalo įvykdyti prievolinius įsipareigojimus prisiimtus draudimo sutartimi. Atsakovas neįrodė ieškovo didelio neatsargumo, nes vadovaujantis LR Draudimo įstatymo 89 str. norma šalys nebuvo atskirai susitarę didelio neatsargumo atvejų, ieškovui dirbant su mobiliaja technika. Atsakovas neįrodė, kad yra LR CK 6.1014 str. numatytos sąlygos, atleidžiančios jį nuo draudimo išmokos mokėjimo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

11Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio mėn. 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121.Apeliantas pirmos instancijos teisme savo atsikirtimuose rėmėsi aplinkybe, kad ieškovas nesiėmė protingų saugumo priemonių Draudimo taisyklių 4.2.7 punkte nustatyta: „draudimo apsauga neapima apdrausto turto dingimo, pasisavinimo, pametimo ar vagystės, jeigu įvykio aplinkybių neįmanoma nustatyti arba dingimas yra nustatomas tik inventorizacijos metu. Nuostoliai dėl vagystės yra taip pat neatlyginami, jeigu, atsižvelgiant į apdrausto turto vertę ir saugojimo aplinkybes, Draudėjas nesiėmė atitinkamų protingų saugumo priemonių“. Pirmos instancijos teismas nevertino šio argumento.

132.Atsakovo nuomone, Kilnojamos televizijos įrangos palikimas stadione, kuriame tuo metu galėjo būti pareigos saugoti ir prižiūrėti minėto turto neturėję apsaugos darbuotojai, negali būti laikomas protinga priemone šiam turtui apsaugoti. Neturėję pareigos saugoti ir prižiūrėti UAB „Kauno televizijos servisas" Kilnojamos televizijos įrangos apsaugos darbuotojai net negalėjo žinoti, kokie asmenys turi teisę įrangą paimti, ją išnešti.

143.Vykstant riaušėms, ieškovas, būdamas rūpestingu didelės vertės turto savininku (valdytoju), besirūpinančiu apdrausto turto saugumu, privalėjo nepalikti Kilnojamos televizijos įrangos be priežiūros. įprasta darbo su Kilnojama televizijos įranga praktika yra nepalikti jos be priežiūros tiek filmavimo metu, tiek ir po jo. Analizuojamu atveju, Dariaus ir Girėno stadione buvo kilusios riaušės. Esant šiai sudėtingai situacijai, keliančiai didesnę nei įprastai grėsmę tribūnose esančiai Kilnojamai televizijos įrangai, Apelianto nuomone, šis didelės vertės turtas po rungtynių negalėjo būti paliktas be priežiūros, tai yra, baigęs darbą operatorius privalėjo sulaukti, kol prie kameros ateis ją išrinkti turintis asmuo. Vertinant ieškovo veiksmus pagal apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, ieškovo elgesys neatitiko šio kriterijaus.

154.Teismas neatsižvelgė į atsakovo išsakytus argumentus, kad liudytojais apklaustų asmenų E. L., V. P. duoti parodymai yra prieštaringi, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Liudytojai davė skirtingus parodymus ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu. Teismas nevertino liudytojo K. S. parodymų, kurie prieštaravo E. L. ir V. P. parodymams apie kameros dingimo aplinkybes. Apklaustas apsaugos darbuotojas S. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad apsaugos darbuotojams palikus tribūną, joje liko sirgaliai.

165.Atsakovas įrodė, kad įvykis buvo nedraudžiamasis Draudimo taisyklių 4.2.7. punkto prasme. Didelės vertės kilnojama televizijos įranga po rungtynių buvo palikta be priežiūros stadiono tribūnoje vykstant riaušėms, kai jokie tretieji asmenys (be asmenų, dirbusių su kamera ir palikusių ją be priežiūros) nebuvo prisiėmę pareigos saugoti šį didelės vertės turtą. Atsižvelgiant į apdrausto turto vertę, draudėjas nesiėmė atitinkamų protingų saugumo priemonių.

176 .LR Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. nuostatos taikomos, kai pažeidžiamos draudimo sutarties sąlygas ir draudikas turi vertinti draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, draudėjo kaltę ir kitas aplinkybes, numatytas LR Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsikerta argumentu, kad įvykis nedraudžiamasis, todėl LR Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. nustatytų sąlygų įrodinėti nereikia.

188.Sudarydamos draudimo sutartis, šalys individualiai aptarė kokie įvykiai be numatytų Draudimo taisyklių 4.2. skyriuje bus laikomi nedraudžiamaisiais. Draudimo sutarčių priede Nr.2 šalys numatė, kad „nedraudiminiu įvykiu yra laikomas turto praradimas dėl dingimo arba vagystės, jeigu nėra jokių įsilaužimo į pastatą, patalpas ar stacionarių transporto priemonės skyrių ir/ar dalį, skirtą bagažui (įskaitant, bet neapsiribojant, automobilio bagažinę) žymių“. Apeliantas teisme akcentavo, kad be priežiūros palikta kilnojama televizijos įranga dingo nesant įsilaužimo požymių.

199.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė ieškovo didelio neatsargumo, nes vadovaujantis LR Draudimo įstatymo 89 str. norma, šalys nebuvo atskirai susitarę dėl didelio neatsargumo atvejų. Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 2.1.3. punktas apibrėžė, kad didelis neatsargumas – asmens elgesys pasireiškiantis veiksmais, kurių asmuo laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Dideliu neatsargumu taip pat laikomas bet koks veikimo būdas ar metodas, kuris, atsižvelgiant į aplinkybes, yra pernelyg rizikingas ir, pasirinkus kitą prieinamą ir įprastą veikimo būdą ar metodą, tokios rizikos būtų išvengta.

20Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir nurodė:

211.Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas, sudarydamas draudimo sutartį, turėjo draudimo interesą apsaugoti savo turtą nuo netikėtų įvykių, jų tarpe vagystės, o atsakovas privalėjo įvertinti draudimo riziką, žinodamas ieškovo darbo specifiką. Atsakovas nekėlė ieškovui jokių papildomų reikalavimų apdraustos mobilios įrangos apsaugai jos eksploatavimo metu. Ieškovas ėmėsi įprastinių saugumo priemonių – leidimas pasišalinti operatoriui ir pakviesti kitą techninį darbuotoją buvo duotas po rungtynių, nelikus tribūnose žiūrovų. Viskas vykis uždaroje ir stebimoje aplinkoje – stadione. Operatorius ir techninis darbuotojas susitiko pakeliui. Kamera buvo pavogta per kelias minutes. Ieškovas elgėsi kaip įprasta, kažkokių specifinių reikalavimų atsakovas ieškovui nekėlė, todėl argumentas, kad ieškovas nesiėmė atitinkamų protingų saugumo priemonių yra visiškai nepagrįstas. 2.Apeliaciniame skunde nurodoma eilė tariamų liudytojų prieštaravimų, tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir liudytojų parodymų visumos seka vienareikšmiška išvada – ieškovas ėmėsi pagrįstų saugumo priemonių.

223.Iš liudytojų parodymų ir ikiteisminio tyrimo duomenų nustatyta, kad riaušės vyko šalia stadiono ir atitvertose stadiono dalyse, t.y. riaušės įtakos įrangos saugumui neturėjo.

234.Įranga pavogta iš ieškovui vykdant įprastines veiklos funkcijas – transliuojant varžybas, todėl nėra pagrindo taikyti Papildomų draudimo sutarties sąlygų 3 punkto a papunktį. Net teoriškai negalėjo būti įsilaužimo požymių.

245.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas pažeidė Draudimo taisyklių Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 2.1.3. punktą, nes nesilaikė bent minimalių atsargumo ir demėsingumo reikalavimų ir t.t., nes įranga pavogta iš kontroliuojamos teritorijos, operatorius E. L. nepaliko įrangos iki iš stadiono tribūnos nepasišalino pašaliniai asmenys ir stadione liko tik apsaugos darbuotojai, pavogta įranga buvo visą laiką buvo tiesioginio matomumo zonoje, pavogta įranga didelė ir sunki, jos demontavimui reikalingos specialios žinos, todėl vienas žmogus įrangos išnešti nepajėgtų, be to tai padaryti nepastebėtam beveik neįmanoma, įranga buitinėmis sąlygomis negali būti panaudota, operatorius E. L. ir inžinierius V. P. prasilenkė, todėl nuo E. L. išėjimo iki V. P. atėjimo praėjo tik kelios minutės.

25IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

26Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

28Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad aparatūra dingo, kai ji kelias minutes (nuo 2 iki 6 minučių pagal skirtingus liudytojų parodymus) tribūnoje buvo palikta be priežiūros. Nors stadione prieš tai vyko riaušės, tačiau sektoriuje, kur buvo aparatūra, žiūrovų nebebuvo. Stadione buvo saugos tarnybos darbuotojai, kurie užtikrino viešąją tvarką, tačiau nebuvo įsipareigoję užtikrinti stadione esančios aparatūros apsaugos. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, t.y. K. S. parodymus, kurie prieštaravo E. L. ir V. P. parodymams apie kameros dingimo aplinkybes. Nepaisant kai kurių prieštaravimų liudytojų parodymuose, neabejotinai nustatyta aplinkybė, kad aparatūra buvo kelias minutes palikta be priežiūros. Apsaugos darbuotojas S. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad apsaugos darbuotojams palikus tribūną, joje liko sirgaliai, tačiau šie parodymai nebuvo patvirtinti kitais byloje nustatytais duomenimis. Neįrodyta, kad sektoriuje, kur buvo aparatūra, buvo likę žiūrovai.

29Nustačius faktines aplinkybes, teismas turi įvertinti, ar įvykis buvo nedraudžiamasis, ar ieškovo veiksmus galima vertinti kaip didelį neatsargumą.

30CK 6.987 str. nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudimo rūšies taisyklių pagrindu prisijungimo būdu. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (Draudimo įstatymo 2 str. 18 p.). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Jos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Draudėjas su jomis susipažįsta ir tai patvirtina pasirašydamas polisą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006). Šios sutartį individualizuojančios sąlygos priklauso nuo draudėjo pasirinkimo, neišeinant už tam tikrų įstatymo ir draudiko nustatytų ribų. Nuo draudimo apsaugos apimties (sutarties galiojimo termino ir teritorijos, kitų sąlygų) pasirinkimo priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus – draudimo įmokos – dydis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009). LR Draudimo įstatymo 89 straipsnyje (nuo 2010-11-23 iki 2012-01-01 galiojusi redakcija) nustatyta: „Turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kada draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Tokie atvejai privalo būti aptarti individualiai.“ Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad nedraudžiamųjų įvykių sąvoka negali būti aiškinama plečiamai.

31Byloje nustatyta, kad atsakovo parengtų „Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų”, patvirtintų atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ generalinio direktoriaus 2009-03-20 įsakymu Nr.ĮS-B-11-2009 2.1.3. punkte išdėstytas bendro pobūdžio didelio neatsargumo apibrėžimas: „Didelis neatsargumas – asmens elgesys, pasireiškiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs; nesilaikymas protingo atsargumo ir/ar nesilaikymas protingos priežiūros, ir/ar nesiėmimas protingų atsargumo priemonių žalai išvengti, ar nenumatymas aplinkybių, kurias būtų numatęs protingas asmuo. Dideliu neatsargumu visais atvejais taip pat yra laikoma, bet vien tik tuo neapsiribojant, veika (veiksmas arba neveikimas), kurios neigiamas pasekmes draudėjas numatė arba privalėjo numatyti, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, o taip pat bet koks veikimo būdas ar metodas, kuris, atsižvelgiant į aplinkybes, yra pernelyg rizikingas ir, pasirinkus kitą prieinamą ir įprastą veikimo būdą ar metodą, tokios rizikos būtų išvengta“. Atsakovo parengtų „Draudimo nuo mašinų ir įrengimų gedimo taisyklių Nr.17”, patvirtintų atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ generalinio direktoriaus 2006-01-30 įsakymu Nr.16-269-T/30/01/06 4.2. skyriaus „Nedraudiminiai įvykiai“ 4.2.7. papunktyje “Dingimas” nurodyta: “Draudimo apsauga neapima apdrausto turto dingimo, pasisavinimo, pametimo ar vagystės jeigu: - įvykio aplinkybių neįmanoma nustatyti; arba - dingimas yra nustatomas tik inventorizacijos metu. Nuostoliai dėl vagystės yra taip pat neatlyginami, jeigu, atsižvelgiant į apdrausto turto vertę ir saugojimo aplinkybes, Draudėjas nesiėmė atitinkamų protingų saugumo priemonių“.

32Be to, šalys papildomai prie standartinių sąlygų susitarė dėl papildomų draudimo sąlygų, kad papildomi nedraudiminiai įvykiai yra turto praradimas dėl dingimo arba vagystės, jeigu turtas yra pamestas ar paliktas. Šalys nustatydamos papildomas draudimo sąlygas nustatė papildomus reikalavimus saugumui: turtas negali būti paliktas nakties metu (nuo 20:00 val. iki 8:00 val.) automobilyje, priekaboje ar laive be priežiūros nakties metu, o dieną turi būti saugomas užrakintas minėtų transporto priemonių stacionariuose bagažo skyriuose ar tam skirtose dalyse, tokiu būdu, kad į saugojimo vietą negali būti patenkama nepažeidus jų užraktų ar struktūrų. Minimalūs saugos reikalavimai transporto priemonei – veikianti garsinė signalizacijoje. Turtas negali būti paliktas lengvojoje priekaboje ar palapinėje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalys detaliai susitarė dėl apdrausto turto, kai jis saugomas transporto priemonėje, apsaugos priemonių, o nagrinėjamų atveju apdraustas turtas buvo naudojamas veiklai viešo naudojimo statinyje (stadione), todėl papildomas draudimo sąlygos dėl apsaugos priemonių nagrinėjant ginčą netaikomos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog esant tokiai papildomai sąlygai, draudikas įvertino ir prisiėmė riziką dėl galimos apdrausto turto vagystės iš transliavimo vietos.

33Sprendžiant ginčą svarbu įvertinti papildomų draudimo sąlygų nuostatą, kad nedraudiminis įvykis yra, kai turtas pamestas ar paliktas. Atsakovui prieš sudarant draudimo sutartis draudimo pagal polisų priedų turinį buvo žinoma, kad draudžiama mobili įranga, kuri naudojama ieškovui vykdant įprastines veiklos funkcijas – su mobilia aparatūra transliuojant renginius iš viešų vietų. Tačiau atsakovas kaip draudimo verslo profesionalas konkrečiau nenumatė galimų rizikų (nedraudžiamų įvykių), kai mobili aparatūra pagrobiama iš viešų renginių transliavimo vietos. Taip pat svarbu įvertinti, ar nėra nedraudžiamo įvykio požymių, kai turtas paliktas ar turtas prarastas dėl didelio draudėjo neatsargumo. Terminas papildomose draudimo sąlygose nurodytas terminas „paliktas“ yra nepakankamai informatyvus, nes gali turėti daugelį reikšmių, įskaitant situaciją, kai daiktas jo naudotojo ar valdytojo paliekamas nesirūpinant jo saugojimu. Jei atsakovas siekė nurodyti atvejį, kai turtas paliekamas be priežiūros ar nepaimamas su savimi, tai nurodyta sąlyga pripažįstama visai nekonkrečia ir gali būti paaiškinama tik vertinant ieškovo veiksmus didelio neatsargumo aspektu. Byloje nustatytos aplinkybės, kad įranga pavogta iš kontroliuojamos teritorijos, operatorius E. L. nepaliko įrangos, kol iš stadiono tribūnos nepasišalino pašaliniai asmenys ir stadione liko tik apsaugos darbuotojai, pavogta įranga buvo visą laiką buvo tiesioginio matomumo zonoje, nuo operatoriaus išėjimo momento iki inžinieriaus atėjimo prie aparatūros momento praėjo kelios minutės (ne daugiau kaip šešios), pavogta įranga didelė ir sunki, jos demontavimui reikalingos specialios žinos, todėl vienas žmogus įrangos išnešti nepajėgtų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas laikėsi minimalių bei protingų atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, negalėjo protingai numatyti, kad aparatūra gali būti pagrobta bei ieškovo darbuotojų elgesys yra pernelyg rizikingas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo darbuotojų elgesį vertinti kaip didelį neatsargumą, nėra pagrindo.

34Pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 str. 1 ir 3 dalimis, 326 str. 1 d. 1 p. ir 331 str.,

Nutarė

36Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio mėn. 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti ieškovui UAB „Kauno televizijos servisas“ iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 2000 Lt bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Seesam... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad su atsakovu buvo... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 7. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio mėn. 27 d. sprendimu... 9. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.987 str., 6.992 str., 6.994 str., 6.997 str.,... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės... 12. 1.Apeliantas pirmos instancijos teisme savo atsikirtimuose rėmėsi aplinkybe,... 13. 2.Atsakovo nuomone, Kilnojamos televizijos įrangos palikimas stadione, kuriame... 14. 3.Vykstant riaušėms, ieškovas, būdamas rūpestingu didelės vertės turto... 15. 4.Teismas neatsižvelgė į atsakovo išsakytus argumentus, kad liudytojais... 16. 5.Atsakovas įrodė, kad įvykis buvo nedraudžiamasis Draudimo taisyklių... 17. 6 .LR Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. nuostatos taikomos, kai pažeidžiamos... 18. 8.Sudarydamos draudimo sutartis, šalys individualiai aptarė kokie įvykiai be... 19. 9.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė ieškovo... 20. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir... 21. 1.Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas, sudarydamas... 22. 3.Iš liudytojų parodymų ir ikiteisminio tyrimo duomenų nustatyta, kad... 23. 4.Įranga pavogta iš ieškovui vykdant įprastines veiklos funkcijas –... 24. 5.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas pažeidė Draudimo taisyklių... 25. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 26. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad aparatūra dingo, kai ji kelias... 29. Nustačius faktines aplinkybes, teismas turi įvertinti, ar įvykis buvo... 30. CK 6.987 str. nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas)... 31. Byloje nustatyta, kad atsakovo parengtų „Bendrųjų draudimo sutarties... 32. Be to, šalys papildomai prie standartinių sąlygų susitarė dėl papildomų... 33. Sprendžiant ginčą svarbu įvertinti papildomų draudimo sąlygų nuostatą,... 34. Pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 str. 1 ir 3 dalimis, 326 str. 1 d. 1... 36. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio mėn. 27 d. sprendimą... 37. Priteisti ieškovui UAB „Kauno televizijos servisas“ iš atsakovo Seesam...