Byla 2A-1135-345/2007

2Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovės D. L. atstovei advokatei Irenai Maksimovai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui I. L., dalyvaujant tretiesiems asmenims antstoliui V. M. ir Vilniaus apskrities VMI, dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Ieškovė D. L. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti asmeninę nuosavybės teisę į vieno kambario butą, esantį ( - ).

6Nurodė, kad su atsakovu I. L. susituokė 1985-04-27. Iki santuokos ji turėjo vieno kambario butą, paskirtą ( - ). Leidus privatizuoti butą, su atsakovu susitarė, jog butas bus privatizuotas jos vardu ir taps jos asmeninė nuosavybė. Jos tėvai turėjo ūkį, ji dirbo ūkyje kartu su tėvais, todėl jie padovanojo 3261 talonų minėto buto įsigijimui. Dovanojimo sutarčių ieškovė pateikti negali, nes jos nebuvo sudarytos raštu. Jos tėvas I. B. iki mirties keletą metų gyveno jai priklausančiame bute, o motina žiemos metu ir dabar šiame bute gyvena, nes jis įgytas už ieškovės tėvų jai dovanotas lėšas. Nurodė, jog atsakovas neprieštarauja, jog butas ( - ) priklausytų ieškovei nuosavybės teise.

7Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad santuokos metu, butas esantis ( - ) privatizuotas už asmeninės nuosavybės teise valdytas ieškovės lėšas, todėl negali būti pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe.

8Apeliaciniu skundu ieškovė D. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pinigus butui pirkti dovanojo jos tėvai, todėl santykių įforminimas pas notarą nebuvo reikalingas nei jai, nei jos tėvams. Sandorio neginčijo nei jos tėvai, nei jos sutuoktinis, todėl sprendžiant dėl asmeninių lėšų panaudojimo, buto esančio ( - )privatizavimui, teismas turėjo dovanojimo lėšų aplinkybes vertinti pagal LR CK 1.5 str. įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

9Teismas neatsižvelgė į tai, kad butas buvo įgytas pagal specialaus įstatymo nuostatas ir tvarką. Butų privatizavimo įstatymas numatė galimybę sutuoktiniams įgyti asmeninės nuosavybės teisę į butą nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokamas privatizuojamas turtas. Iš butų privatizavimo atsirandantys nuosavybės teisiniai santykiai yra specifiniai, nes be bendrųjų teisės normų šį procesą reglamentuoja specialiosios teisės normos – Butų privatizavimo įstatymas. Susitarime su sutuoktiniu I. L. nurodyta, kad butas taps jos asmeninė nuosavybė. Šis rašytinis įrodymas patvirtino jos ir sutuoktinio apsisprendimą dar 1993 m. dėl privatizuojamo turto nuosavybės formos, todėl teismas privalėjo taikyti ne tik CK 1964 m. redakcijos 282 str. 1 d. nuostatas, tačiau ir Butų privatizavimo įstatymo normas, suteikusias teisę sutuoktiniams susitarti dėl įgyjamo turto nuosavybės formos.

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

11Byloje nustatyta, kad ieškovė D. L., gyvendama santuokoje su I. L. privatizavo ( - ) suteiktą butą esantį ( - ). 1993-03-31 D. L. ir I. L. pasirašė sutartį, jog minėto buto savininkas taps D. L..

12Galiojęs 1964 m. Santuokos ir Šeimos kodekso 21 str. įtvirtino sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, pagal kurią visas turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Butų privatizavimo įst. 5 str. (Žin. 1992 m., Nr. 14-378) numatė, kad butų, privatizuotų pagal šį įstatymą, nuosavybės teisės klausimas sprendžiamas pagal šeimos įstatymus, jeigu butas privatizuotas santuokos metu, t. y. suteikė prioritetą šeimos įstatymams prieš privatizavimo įstatymus. Tai reiškia, kad susitarimas privatizuoti butą, sudarytas tarp sutuoktinių ir numatęs, jog butas bus privatizuotas tik vieno iš jų vardu, negalėjo pakeisti 1964 m. Santuokos ir Šeimos kodekso 21 str., kuris nustatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Toks Butų privatizavimo įstatymo 5 str. aiškinimas buvo grindžiamas butų privatizavimo proceso ir šeimos teisės tikslais, jog butas buvo skirtas šeimai gyventi, todėl keičiantis buto nuosavybei turėjo būti apsaugoti visų šeimos narių interesai.

13Santuokos ir Šeimos kodekso 22 str. numatė, kad asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė yra turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas. Ieškovė D. L. nurodo, kad butas esantis Algirdo 49a-87, Vilniuje yra jos asmeninė nuosavybė, nes privatizuotas už jos tėvų dovanotas lėšas.

14Pagal galiojusį 1964 m. CK 282 str. dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 500 rub. turėjo būti rašytinės formos, o dovanojimo sutartis kurios suma didesnė kaip 1000 rub. turėjo būti notarinės formos. Byloje nėra pateiktos dovanojimo sutarties, liudijančios apie ieškovės tėvų dovanotas pinigines lėšas, ir nepaneigia bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo fakto.

15Atsižvelgiant į galiojusias įstatymų nuostatas, bei vadovaujantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino įstatymų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. , 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

18Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai