Byla 2A-1691-796/2016

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Litesko“ ir atsakovų A. Ž., A. R. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį atsakovams A. Ž. ir A. R. Ž. dėl skolos priteisimo ir atsakovų priešieškinį ieškovei UAB „Litesko” dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys E. P., V. K., M. S., V. M., D. M., R. M., V. M., Z. G., L. M., L. M., S. B., DNSB ,,Projektuotojas“, UAB ,,Rodena“, išvadą teikiančios institucijos Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė.
  1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovų 1834,22 Eur (6333,20 Lt) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog į atsakovams priklausantį butą, esantį ( - ), tiekia šilumos energiją ir iki 2012-11-30 vykdė šio daugiabučio namo karšto vandens ir šildymo sistemų techninę priežiūrą. Butas bendrosios jungtines nuosavybės teise priklauso atsakovams. Laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2014-01-31 už šilumos energiją, patiektą į butą, ir laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-11-30 suteiktas priežiūros paslaugas liko nesumokėta 6333,20 Lt (1 t., 29–31 b. l.). Atsižvelgusi į dalies skolos padengimą, bylos nagrinėjimo metu ieškovė atliko patikslinimus ir prašė priteisti 566,59 Eur (1956,32 Lt) skolą už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2011-12-31, kurią sudaro: 413,39 Eur už šilumos energiją, 1,95 Eur šilumos pardavimo mokestis, 126,54 Eur už šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti, 24,71 Eur už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą.
  2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neaišku, kokiais apskaitos dokumentais ieškovė grindžia susidariusį įsiskolinimą, nes mokesčių už šilumos energiją apskaičiavimas neaiškus (1 t., 22, 84 b. l.).
  3. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės permokėtus 1560,50 Eur kaip nuostolius, susidariusius dėl atsakovės neteisėtai apskaičiuoto didesnio mokesčio už buto Gintaro g. 33-12, Palangoje, šildymą laikotarpiu nuo 2004-10-01 iki 2014-12-31 (3 t., b. l. 100). Atsakovai teigia, jog name esantis butas Nr. 32 nėra teisėtai atjungtas nuo centralizuotos šilumos sistemos, todėl suvartotos šilumos energijos kiekis turėjo būti paskirstomas visiems pastate esantiems vartotojams, įskaitant butą Nr. 32, naudojant tik vieną metodą Nr. 4. Taikyti papildomą metodą Nr. 5 nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės atliktas perskaičiavimas yra nepagrįstas. Ankstesnis skaičiavimas laikotarpiu nuo 2004-06-01 iki 2007-10-31 suvartotos šilumos visą kiekį padalijant 9 butams, o ne 10 butų buvo nepagrįstas, nes atsakovai ir kitų butų savininkai mokėjo didesnius mokesčius už šilumą, kadangi butui Nr. 32 buvo nepriskirtas joks mokestis už šilumą. Dėl tokių neteisėtų veiksmų ieškovė nepagrįstai priskaičiavo didesnius mokesčius už sunaudotą šilumos energiją, todėl atsakovai patyrė nepagrįstų išlaidų (2 t., 2–5 b. l.).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-06-20 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė solidariai iš atsakovų A. Ž. ir A. R. Ž. 566,59 Eur skolos, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-02-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 55,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB ,,Litesko“. Priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai atsakovams A. Ž. ir A. R. Ž. iš ieškovės UAB ,,Litesko“ 239 Eur nuostolių. Kitą priešieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas tenkindamas ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 556,59 Eur yra pagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad butas Nr. 32, esantis Gintaro g. 33, Palangoje, yra šildomas iš centralizuotų sistemų (3 t., 93 b. l.), todėl darė išvadą, kad šio buto savininkei kyla pareiga mokėti už šio buto šildymą pagal metodą Nr 4. Teismas įpareigojo ieškovę pateikti mokesčio už šilumą apskaičiavimus visiems dešimčiai namo butų, perskaičiavus šilumos kiekius įtraukiant name esančio buto Nr. 32 naudingąjį plotą. Ieškovės skaičiavimais, laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2011-12-31 atsakovams už 498159 MWh šilumos energiją tenka sumokėti 487,49 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti 413,39 Eur tiektos šilumos energijos įsiskolinimą, skaičiavimai atlikti visiems dešimčiai namo butų taikant metodą Nr. 4. Nustatė, kad už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2011-12-31 atsakovai mokesčių nesumokėjo, todėl ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
  3. Teismas iš dalies tenkindamas priešieškinį rėmėsi 2010-10-25 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 129.3 p. nuostatomis, jog šilumos tiekėjas pasibaigus atsiskaitymo laikotarpiui teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 3, 8 p.) nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos turi išrašyti ir pateikti (išsiųsti) vartotojams mokėjimų už šilumą dokumentus. Teismas darė išvadą, jog ši nuostata patvirtina, jog ieškovė yra atsakinga už teisingą mokesčio už šildymą apskaičiavimą.
  4. Teismas tenkindamas priešieškinį motyvavo, kad ieškovę ir atsakovus sieja vartojimo teisiniai santykiai. Ieškovė, kaip profesionali paslaugos tiekėja, nuo 2013-03-04 gavusi iš namo valdytojos DNSB ,,Projektuotojas“ visą informaciją apie tai, jog butas Nr. 32 nėra teisėtai atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, toliau šilumos vartotojams netinkamai taikė šilumos skaičiavimo metodus. Nustatė, kad ieškovės susirašinėjimai su daugiabučio gyvenamojo namo valdytoja DNSB ,,Projektuotojas“ bei šilumos vartotojais patvirtina, jog šilumos tiekėjas nusišalino nuo pareigos teisingai skaičiuoti vartotojams mokesčius už šilumą. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė nuo 2013-03-04 žinodama, jog name esantis butas Nr. 32 yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, nesant duomenų, jog butas atsijungė teisėtai, nepagrįstai skaičiavo mokesčius už šilumą, neįtraukdama buto Nr. 32. Todėl atsakovės priešieškinį dalyje tenkino. Atsakovams nuostolius, susidariusius dėl nepagrįsto mokesčių apskaičiavimo, priteisė už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2014-12-31. Teismas atsakovų nustatytu laikotarpiu patirtą žalą apskaičiavo vadovaudamsis ieškovės pateiktomis pažymomis ir įvertino 239,00 Eur.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
  1. Ieškovė UAB „Litesko“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-20 sprendimo dalį dėl A. Ž. ir A. R. Ž. priešieškinio dalies patenkinimo panaikinti ir atsakovų priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad ieškovės prievolės atlyginti atsakovams patirtą žalą nėra. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Ieškovė nurodo, jog jai nebuvo perduotas butas Nr. 32, todėl nuostolius patyrę asmenys turi kreiptis į buto Nr. 32 savininką. 2001 metais, kai ieškovė UAB „Litesko“ pradėjo vykdyti veiklą, butas Nr. 32 nebuvo perduotas naujam šilumos tiekėjui – ieškovei. Ieškovei pradėjus vykdyti veiklą, jos apie buto Nr. 32, esančio ( - ), faktinę situaciją neinformavo nei buto savininkas, nei DNSB „Projektuotojas“. Ieškovė neturėjo duomenų apie buto Nr. 32 šildymo sistemų atjungimą nuo centralizuoto šildymo, todėl negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų patirtus nuostolius dėl mokesčių už šilumą apskaičiavimo.
    2. Nurodo, jog atsakovai negalėjo patirti žalos dėl šilumos apskaičiavimo metodo Nr. 5 taikymo, kadangi ieškovė šilumos perskaičiavimą atliko už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2011-12-31. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-11-22 rašte nurodyta, kad perskaičiavimas atliktas matematiškai teisingai. Ieškovė šilumą skirstė kaip nurodyta rašte, taikydama šilumos skirstymo metodą Nr. 4 ir Nr. 5. Nurodo, jog ieškovė vykdė valstybinių institucijų nurodymus.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Rodena“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės UAB „Litesko“ apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, jog nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ieškovei neturėjus duomenų apie butą Nr. 32, atsakovai turi teisę kreiptis į trečiuosius asmenis, o ne į ieškovę. Nurodo, kad kiti asmenys negali būti atsakingi už ieškovės arba iki 2001 m. buvusio šilumos tiekėjo priimtą sprendimą neįtraukti buto, paskirstant šilumą ir ją apskaičiuojant name.
  4. Institucija teikianti išvadą byloje, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašo civilinę bylą spręsti teismo nuožiūrą. Nurodo, jog Komisija palaiko byloje pateiktas išvadas ir dėl apeliacinio skundo papildomų paaiškinimų ar įrodymų neturi.
  5. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
    1. Sąžiningas vartotojas neturi patirti nuostolių ar kitokių nepatogumų dėl to, kad šilumos tiekėjas nežinojo apie faktinę situaciją daugiabučiame name.
    2. Ieškovė yra šilumos tiekėja ir prižiūrėtoja, todėl turėjo pareigą atlikti būtinus šildymo sistemos paruošimo sezonui darbus, taip pat oro pašalinimo iš sistemos darbus. Ieškovės, kaip sistemos prižiūrėtojos, pareigas patvirtina byloje esantys įrodymai – sąskaitos už atliktus darbus. Butas, kuris neteisėtai buvo atjungtas nuo sistemos, yra paskutiniame namo aukšte, todėl vykdydama sistemos paruošimo sezonui darbus, sistemos prižiūrėtoja – ieškovė turėjo patekti į butą, matyti šiame bute faktiškai esančią situaciją ir žinoti, ar atjungimas nuo centralizuoto šildymo sistemos atliktas teisėtai. Ieškovės, kaip sistemos prižiūrėtojos, pareigas patvirtina UAB „Litesko“ filialo UAB „Palangos šiluma“ technikos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 34 patvirtina Komercijos skyriaus šilumos specialistų aptarnaujamų pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros instrukcija.
    3. Ieškovės tiekiama paslauga buvo mokama, ji turėjo atitikti minimalius tokios paslaugos tiekimo reikalavimus. Šie minimalūs reikalavimai būtų buvę įvykdyti, jei ieškovė būtų turėjusi namo šildymo ir karšto vandens sistemų aprašą su principinėmis schemomis. Ieškovė nepateikė į bylą dokumentų, patvirtinančių konkrečių duomenų (šildomų plotų) ginčo laikotarpiu (2004–2014) gavimą. Ieškovė būdama rinkos paslaugų profesionale turėjo pasidomėti, ar šildymo sistemos schema yra nepakeista. Taip pat privalėjo pasidomėti, kaip yra įvykdytas vieno buto atjungimas nuo šildymo sistemos, ar atjungimas atitinka projektą bei techninius normatyvinius reikalavimus.
  6. Ieškovė UAB „Litesko“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovų skundą atmesti. Nurodo, kad 2001 m. bendrovei pradėjus vykdyti veiklą Palangos mieste, šilumos vartotojas butas Nr. 32 nebuvo perduotas naujam šilumos tiekėjui, t. y. butas šilumos energijos nenaudojo. Nurodo, jog ieškovė nėra atsakinga už tai, kad namo valdytojas nepateikė namo šildymo sistemos projektinės dokumentacijos. Nurodo, jog už Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros eksploatavimo taisyklių 309 p., 310.2 p. nuostatų pažeidimą atsakingu pripažintas DNSB „Projektuotojas“ pirmininkas M. S.. Vadovaujantis Taisyklių 133.9 p. nuostatomis, vartotojas privalo atlyginti juridinių asmenų ar fizinių asmenų patirtą žalą dėl jo pateiktų klaidingų duomenų suvartotos šilumos sąnaudoms apskaičiuoti, savavališkai pakeitus šilumos įrenginių elementus, todėl ieškovei neturėjus duomenų apie butą Nr. 32, nuostolį patyrę atsakovai turi teisę buvusiems savininkams, o ne ieškovei pateikti prašymą dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

7Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovų tenkintinas

8

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas klausimas dėl ieškovės taikytos šilumos apskaičiavimo daugiabučio namo gyventojams metodikos pagrįstumo ir teisėtumo, name esant butui, atsijungusiam nuo centrinės šildymo sistemos.
  3. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas iš dalies tenkino atsakovų priešieškinį, ir prašo priešieškinį atmesti.
  4. Nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumos energiją ir iki 2012-11-30 vykdė daugiabučio namo, esančio ( - ), karšto vandens ir šildymo sistemų techninę priežiūrą. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog 2001 metais pradėjus vykdyti šilumos tiekėjo veiklą Palangos mieste, šilumos vartotojas – gyvenamajame name, adresu ( - ), esantis butas Nr. 32, nebuvo perduotas ieškovei. 2009-02-09 ieškovė kreipėsi į DNSB ,,Projektuotojas“, prašydama pateikti namo šildymo ir karšto vandens projektinę dokumentaciją, pagal kurią būtų buvę galima spręsti apie realią namo situaciją ir atitinkamai paskirstyti šilumą, tačiau atsakymas pateiktas nebuvo. Ieškovė šilumą name skirstė pagal jai pateiktą informaciją 2001 metais perėmus šilumos tiekimo paslaugų veiklą.
  5. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo neturinti prievolės atlyginti atsakovų patirtą žalą, nes jai nebuvo pateikti namo, esančio ( - ), šildymo sistemų priežiūros ir naudojimo dokumentai. Skundą ieškovė grindžia Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 1-111 „Dėl Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 43-2084) 309 p., 310.2 p. nuostatomis ir Klaipėdos teritorinio skyriaus 2012-12-03 rašte Nr. 14OV4-343 nustatytomis aplinkybėmis.
  6. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 1-111 „Dėl Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 43-2084) 309 p., 310.2 p. numato, jog savininko (administratoriaus) arba prižiūrėtojo būstinėje turi būti šildymo sistemų priežiūros ir naudojimo dokumentai: pastato šildymo sistemos aprašas; pastato šildymo sistemos veikimo ir naudojimo instrukcija; pastato šildymo sistemos priežiūros instrukcija. Nurodytus dokumentus parengia daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba jų pavedimu pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus

    92012-12-03 rašte Nr. 14OV4-343 nurodyta, jog DNSB ,,Projektuotojas“ pirmininkas M. S. 2012-09-21 įvykusio patikrinimo metu neturėjo namo šildymo ir karšto vandens sistemų aprašo su principinėmis schemomis, tuo pažeidė Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių 16, 29.2 p. reikalavimus. DNSB ,,Projektuotojas“ pirmininkas M. S. buvo įpareigotas iki 2013-01-30 parengti namo šildymo ir karšto vandentiekio sistemų aprašą ir principines schemas su pažymėtais visais būklės pakeitimais 2012-11-01 ir jas pateikti namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui. Nurodo, jog namo, esančio Gintaro g. 33, Palangoje, techninis aprašas jai nebuvo pateiktas, todėl jai atsakomybė nekyla.

  7. Įvertinęs ieškovės nurodytus motyvus, byloje nustatytas aplinkybes, taip pat teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad DNSB ,,Projektuotojas“ būtų įvykdžiusi savo pareigą ieškovei perduoti norminiuose atktuose numatytus dokumentus, būtinus ieškovės veiklos vykdymui. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta ir dėl to byloje ginčas nekilo, jog ieškovė net ir negavusi visų reikiamų dokumentų pradėjo vykdyti šilumos tiekėjo veiklą, o vėliau ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrėtojo pareigas.
  8. 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 137.1 punktas numato, kad sistemos prižiūrėtojas atsako už taisyklėse, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartyje bei šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartyje ir teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 3, 16, 20, 21, 22, 23, 51, 57 punktai) nustatyta tvarka jam prižiūrėti pavestų šilumos įrenginių būklę ir priežiūrą. Taisyklių 129.3 p. numatyta, jog šilumos tiekėjas pasibaigus atsiskaitymo laikotarpiui teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 3, 8 p.) nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos turi išrašyti ir pateikti (išsiųsti) vartotojams mokėjimų už šilumą dokumentus. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnis numato šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo teises, pareigas ir atsakomybę buitiniam šilumos vartotojui. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas privalo parduoti buitiniam šilumos vartotojui sutartyje numatytą šilumos ir (ar) karšto vandens kiekį laikydamasis šalių suderinto šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo režimo. Tiektos ir suvartotos šilumos ir (ar) karšto vandens kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė turi pareigą teisingai apskaičiuoti mokesčius vartotojams už šilumą. Ieškovė nurodo, kad teikti šilumos tiekėjo paslaugas pradėjo 2001 metais. Byloje nustatyta, kad ieškovė vykdė ir šilumos įrenginių techninės priežiūros paslaugas, ką patvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės bei ieškovės pateiktos sąskaitos (1 t. b. l. 1–4, 53, 54, 60–63). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė kaip rinkoje veikianti profesionali paslaugų tiekėja, kuriai taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, turėjo galimybę, pradėdama teikti paslaugas, sužinoti daugiabučiuose namuose esančių butų skaičių, taip pat kiek iš jų yra atsijungę nuo centrinės šildymo sistemos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė į DNSB „Projektuotojas“ kreipėsi tik 2009-02-09, prašydama pateikti namo šildymo projektinę dokumentaciją, tačiau informacijos negavo. Ieškovės pozicija, jog jai nebuvo pateiktas namo šildymo sistemos techninis aprašas, nepaneigia fakto, kad ieškovė 2001 metais pradėdama vykdyti veiklą turėjo pareigą kreiptis į namų ūkio valdybas ar kitus subjektus, prašydama pateikti ieškovei techninę dokumentaciją apie daugiabučių namų butus, faktiškai prijungtus prie centralizuotos šilumos tinklų. Ieškovė nepateikė duomenų, kokius dokumentus, susijusius su namu, adresu Gintaro g. 33, yra gavusi ir kas juos pateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė neturėjo jokios informacijos apie butą Nr. 32. Taip pat ieškovė nepateikė duomenų, kad būtų kreipusis į namą administruojančius, prižiūrinčius subjektus iki 2009 metų. Pažymėtina, jog duomenis apie butų šildymą yra pateikiami VĮ Registrų centrui ir jie yra vieši, todėl ieškovė turėjo galimybę siekdama tinkamai paskirstyti name suvartotą šilumos energiją šiuos duomenis gauti. Ieškovės darbuotojams nustačius buto Nr. 32 galimą atsijungimą nuo centrinės šildymo sistemos, ieškovė turėjo išsiaiškinti, ar butas nuo centrinės šildymo sistemos atjungtas teisėtai, ir pagal nustatytus faktus apskaičiuoti namo gyventojams mokesčius.
  9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, su atsakovės nurodomu motyvu, jog atsakomybė už netinkamą mokesčių apskaičiavimą kyla tretiesiems asmenims, o ne ieškovei, nėra pagrindo sutikti. Nurodyti norminiai aktai numato ieškovės pareigą tinkamai apskaičiuoti vartotojams tenkančius mokesčius už tiekiamą šilumos energiją, todėl trečiųjų asmenų pareigų nevykdymas ieškovei neatleidžia ieškovės nuo tinkamo savo pareigos atlikimo atsakovams. Jei ieškovė dėl trečiųjų asmenų kaltės patiria nuostolių, gali juos išsiieškoti įstatymų nustatyta tvarka.
  10. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 p. vartotojas privalo pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo–pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Taisyklių 133.9 p. numato, jog vartotojas privalo atlyginti juridinių ar fizinių asmenų patirtą žalą dėl jo pateiktų klaidingų duomenų suvartotos šilumos sąnaudoms apskaičiuoti, savavališkai pakeitus šilumos įrenginių elementus, todėl mano, jog atsakovai turėtų dėl nuostolių atlyginimo kreiptis į buto Nr.32 savininkus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės motyvais nesutinka. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, tiesiogiai susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Todėl jeigu ieškovė mano, kad buto Nr. 32 savininkai pateikė jai klaidingus duomenis ar jų iš viso nepateikė ir dėl tokių jų veiksmų ar neveikimo buvo neteisingai apskaičiuoti mokesčiai už šilumą kitiems namo gyventojams, ji turi teisę savo pažeistas teises ir interesus ginti įstatymų nustatyta tvarka.
  11. Ieškovė nurodo, jog atsakovai nepatyrė nuostolių dėl šilumos apskaičiavimo metodo Nr. 5 taikymo, kadangi ieškovė šilumos perskaičiavimą atliko už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2011-12-31. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, jog suvartotas šilumos kiekis turėjo būti paskirstomas visiems pastate esantiems vartotojams, įskaitant butą Nr. 32, naudojant tik vieną metodą Nr. 4. Taip pat nurodo, jog ieškovės atliktas perskaičiavimas nepagrįstas, nes taikyti metodą Nr. 5 nebuvo teisinio pagrindo. Šio metodo taikymas ir viso suvartotos šilumos kiekio padalijimas 9 butams, o ne 10 buvo nepagrįstas, dėl ko atsakovai bei kiti namo gyventojai patyrė nuostolių, mokėdami didesnius mokesčius už šilumą.
  12. Šilumos apskaičiavimo metodai Nr. 4 ir Nr. 5 gali būti taikomi tada, kai įteisinus savavališką atsjungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos, šilumos paskirstymo metodas bus papildytas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti ir pateikti sumokėti mokestį tik už tenkančią šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Minėta nuostata išaiškinta Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dėl atsijungimo nuo centalizuoto šildymo tiekimo sistemų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2012).
  13. Ieškovė nurodo, jog sprendime nebuvo analizuojamas klausimas dėl buto Nr. 32 teisėto atsijungimo nuo šilumos tiekimo sistemos. Su šiuo ieškovės motyvu nėra pagrindo sutikti. Atjungimo nuo centralizuoto namo šildymo sistemos procedūros tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Žin., 2010, Nr. 127-6488) 108–124 punktuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, civilinėse bylose butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. V. M., bylos Nr. 3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija „Ramunė“ v. M. A., bylos Nr. 3K-3-519/2010; kt). Byloje esantis buto Nr. 32 Nekilnojamo turto registro išrašas patvirtina, kad šildymas bute yra tiekiamas iš centrinių šildymo sistemų (1 t., 13 b. l.). Iš minėto dokumento matyti, kad atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos faktas įregistruotas nėra. Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo 4 str. numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nesant kitų duomenų apie teisėtą buto Nr. 32 atjungimą nuo centrinės šildymo sistemos, darytina išvada, kad butas buvo atjungtas neteisėtai. Juridinis faktas, šiuo atveju teisėtas atsijungimas nuo centrinės šildymo sistemos, laikytinas neįrodytu, kol nėra jį pagrindžiančių duomenų.
  14. Ieškovė savo argumentus grindžia Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-11-22 rašte nurodytomis išvadomis, kad taikant šilumos skirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5 perskaičiavimas atliktas matematiškai teisingai. Pažymėtina, kad Komisijos rašte nurodoma, jog perskaičiavimas atliktas teisingai, darant prielaidą, jog atsakovų butas nuo centrinės šildymo sistemos yra atjungtas teisėtai (2 t., 68–69 b. l.). Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija kaip institucija, teikianti išvadą byloje, nurodo, „kad tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad butas Nr. 32 nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos buvo atjungtas neteisėtai, buto Nr. 32 savininkas privalėtų apmokėti už buto šildymą pagal metodą Nr. 4“, t. y. netaikant abiejų šilumos apskaičiavimo metodų (Nr. 4 ir Nr. 5) (2 t., 133 b. l.). Komisija savo išvadoje nurodo, jog institucija nesprendžia, ar atjungimas buvo atliktas teisėtai. Byloje duomenų, kad buto Nr. 32 atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos darbai atlikti teisėtai, o atliktas atsijungimas įteisintas įstatymų nustatyta tvarka, nėra. Todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai padarius išvadą, jog atjungimas buvo neteisėtas, ieškovė negalėjo taikyti mokesčių perskaičiavimo metodų Nr. 4 ir Nr. 5.
  15. Byloje nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2004-06-01 iki 2007-10-31 skaičiuodama mokestį už pastato ( - ), suvartotą šilumos energiją taikė šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, tačiau tik devyniems butams ir atitinkamai nepagrįstai butui Nr. 32 nepriskyrė jokio šilumos kiekio. Ieškovė laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2011-12-31 ir nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 skaičiuodama mokestį už pastato ( - ), suvartotą šilumos energiją taikė šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5, butui Nr. 32 priskyrė tik šilumos, suvartotos šildant bendro naudojimo patalpas, kiekį, o buto patalpoms nepriskyrė jokio šilumos kiekio. Iš ieškovės pateiktų šilumos apskaičiavimų gyvenamajam namui, esančiam ( - ), matyti, kad ieškovė apskaičiavo 595,26 kv. m, nepagrįstai neįtaukdama buto Nr. 32 gyvenamojo ploto. Šių skaičiavimų neginčijo nei ieškovė (1 t., 115 b. l.), nei atsakovai (3 t., 14 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai priskaičiavo didesnius mokesčius už suvartotą šilumos energiją atsakovams, dėl ko šie patyrė išlaidų. Atsakovai patyrė žalą, kadangi ieškovė butui Nr. 32 vienu laikotarpiu iš viso neskaičiavo jokio mokesčio, o kitu laikotarpiu butui Nr. 32 nepagrįstai priskyrė tik šilumos energijos, suvartotos šildant bendro naudojimo patalpas, kiekį, o buto patalpoms šildymo mokestis nebuvo taikytas. Minėtus atsakovų nuostolius sąlygoja tai, kad ieškovė neišsiaiškino, jog buto Nr. 32 atsijungimas nuo centrinės šildymo sistemos buvo teisėtas ir įteisintas.
  16. Ieškovė teisingą mokesčių už šilumą skaičiavimą įrodinėja 2012-11-22 raštu. Pažymėtina, kaip nurodyta nutarties 27 punkte, jog nei Valstybinės kainų ir energetikos komisijos rašte, nei išvadoje institucija nesprendžia, ar buto Nr. 32 atsijungimas buvo teisėtas. Valstybinės kainų ir energetikos komisija, teikianti išvadą byloje, nurodo, jog teismui nusprendus, jog buto atsijungimas buvo neteisėtas, mokesčių už šilumą apskaičiavimui galima taikyti tik metodą Nr. 4. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, kad atsijungimas yra neteisėtas. Kaip nurodyta anksčiau apeliacinės instancijos teismo nutarties 26 pastraipoje, iš byloje esančio 2014-01-31 Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad šildymas bute Nr. 32 yra tiekiamas iš centrinių šildymo sistemų. Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių buto teisėtą atsijungimą nuo centrinės šildymo sistemos, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog buto Nr. 32 atsijungimas nuo centrinės šildymo sistemos neteisėtas.
  17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su ieškovės motyvu, jog ji tinkamai skaičiavo mokesčius už šilumą namui, adresu ( - ). Konstatuotina, kad byloje įrodyta, jog butas Nr. 32 nebuvo teisėtai atsijungęs nuo bendros namo, esančio ( - ), centrinės šildymo sistemos. Ieškovė pradėjo tiekti paslaugas namui nuo 2001 metų, teikė šilumos tiekimo paslaugas bei vykdė šilumos įreginių priežiūrą, todėl turėjo pareigą žinoti esamą situaciją name ( - ). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovė apie buto Nr. 32 atsijungimą nuo centralizuoto šildymo sistemos sužinojo tik 2013 metais, kai DNSB ,,Projektuotojas“ pateikė ieškovei informaciją apie tai, jog butas Nr. 32 nėra teisėtai atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos. Ieškovė vykdydama šilumos įrenginių priežiūros paslaugas minėtą aplinkybę turėjo pareigą sužinoti anksčiau, tačiau dėl savo neveikimo to nepadarė. Ieškovės neveikimas sąlygojo atsakovų patirtus nuostolius dėl ieškovės netinkamai namui ( - ), apskaičiuotų mokesčių už šilumos energiją bei priežiūros paslaugas, todėl konstatuotina, kad ieškovei kilo pareiga atlyginti atsakovų patirtus nuostolius dėl ieškovės neteisingai taikytų mokesčių už šilumos energijos paslaugas.
  18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovės apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais tenkinti nėra pagrindo, todėl jis atmestinas. Atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 239,00 Eur priteistų nuostolių ir priešieškinio tenkinimo keistina, atsakovams priteisiant 1560,50 Eur nuostolių iš ieškovės UAB ,,Litesko“ (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
  19. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog yra keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šioje dalyje (CPK 93 str. 5 d.).
  20. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 566,90 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės permokėtus 1560,50 Eur nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, priešieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš ieškovės 1560,50 Eur nuostolių atsakovų naudai. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje iš viso patenkinta 50 proc. ieškovės reikalavimų (100 proc. (patenkintas ieškinys) + 0 proc. (atmesta priešieškinio dalis) / 2) ir 50 proc. atsakovo reikalavimų (100 proc. (patenkinta priešieškinio dalis) + 0 proc. (atmesta ieškinio dalis) / 2).
  21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2016-06-20 sprendimu patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidas paskirstė tokia tvarka: priteisė iš atsakovų 55,90 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 28 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Iš ieškovės UAB „Litesko“ priteisė 7 Eur žyminio mokesčio ir 28 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Atsakovai byloje atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p. (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480 redakcija galiojusi iki 2016-01-01)). Teismas atsakovams grąžino sumokėtą 47 Eur žyminį mokestį sumokėtą už priešieškinį.
  22. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 56,00 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
  23. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 55,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 54,15 Eur žyminis mokestis ir 0,86 Eur už pažymų paruošimą. Kadangi patenkinta 50 proc. ieškovės reikalavimų, iš atsakovų priteistina 27,95 Eur (55,90 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų ieškovei, t.y. po 13,97 Eur iš kiekvieno. Kadangi atsakovai byloje atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p. (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480 redakcija galiojusi iki 2016-01-01)) pašto išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš jų nepriteistinos.
  24. Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 23,50 Eur žyminio mokesčio (47 Eur x 50 proc.) ir 28 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  25. Atsakovai apeliaciniu skundu prašė priešieškinį tenkinti ir priteisti 1560,00 Eur nuostolių. Atsakovai ginčijo 1321,50 Eur atmestą priešieškinio reikalavimo sumą, todėl žyminis mokestis sudaro 40 Eur (CPK 80 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovų apeliacinis skundas tenkintas, žyminio mokesčio suma, nuo kurios mokėjimo atsakovai atleisti, priteistina iš ieškovės į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme klausimas nesprendžiamas.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

11ieškovės UAB „Litesko“ apeliacinį skundą atmesti.

12Atsakovų A. R. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.

13Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria atsakovų priešieškinys buvo tenkintas iš dalies pakeisti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.

14Priteisti atsakovams A. Ž., a. k. ( - ) ir A. R. Ž., a. k. ( - ) 1560,50 Eur nuostolių atlyginimo iš ieškovės UAB ,,Litesko“, į.k. 110818317.

15Priteisti iš atsakovų A. Ž., a. k. ( - ) ir A. R. Ž., a. k. ( - ) lygiomis dalimis po 13,97 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB ,,Litesko“, į. k.110818317, naudai.

16Priteisti iš ieškovės UAB ,,Litesko“, į. k.110818317, 23,50 Eur žyminio mokesčio ir 28 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

17Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

18Priteisti iš ieškovės UAB ,,Litesko“, į. k.110818317, 40 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai