Byla 2A-1234-826/2017
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovei N. K., institucijai, teikiančiai byloje išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo (civilinėje byloje Nr. N2-8203-792/2014) dalį dėl bendravimo tvarkos ir nustatyti A. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K., gim. ( - ), tvarką:
    1. Įpareigoti N. K. netrukdyti A. K. bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime.
    2. Įpareigoti N. K. suteikti dukters tėvui A. K. visą informaciją apie vaiką A. K. iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku.
    3. Nustatyti, kad kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį tėvas bendrauja su dukra nuo 17.00 val. iki 20.00 val., tėvas 17.00 val. pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir 20.00 val. grąžina dukterį jos gyvenamosios vietos adresu.
    4. Kas antrą savaitgalį tėvas bendrauja su dukra pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžina dukterį gyvenamosios vietos adresu sekmadienį 18.00 val.
    5. Per oficialias šventines ne darbo dienas tėvas bendrauja su dukra nelyginiais metais pasiimdamas ją prieššventinę dieną 20.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 20.00 val.
    6. Dukters gimimo dieną tėvas bendrauja su dukra tokia tvarka: nuo 16.00 val. pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos ir parveždamas dukterį į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val.
    7. Kiekvieną Tėvo dieną ir ieškovo A. K. gimimo dieną, jei šios dienos yra savaitgaliais, su dukra bendrauja ieškovas A. K. pasiimdamas ją prieššventinę dieną 20.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą šventinę dieną 20.00 val., jei tėvo gimimo diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su dukra nuo šios šventinės dienos 17.00 val. ir parveža dukterį į jos gyvenamąją vietą 20.00 val.
    8. Kiekvieną Motinos dieną ir atsakovės N. K. gimimo dieną nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo, šventinėmis dienomis ir savaitgaliais su dukra bendrauja mama N. K..
    9. Vaiko mokymosi atostogų metu pirmąją dalį pusę mokymosi atostogų duktė praleidžia pas tėvą A. K., antrąją mokymosi atostogų dalį A. K. praleidžia su mama, A. K. pasiima dukterį pirmąją dukters atostogų dieną 12.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį jos gyvenamosios vietos adresu paskutinę atostogų dieną 20.00 val. N. K. įsipareigoja paruošti ir perduoti tėvui vaiko būtinus asmeninius daiktus, priežiūros priemones, A. K. asmens dokumentus, reikalingus atostogoms.
  2. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8203-792/2014 nutraukė jų santuoką ir patvirtino tarp šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą dukrai buvo tik 6 metai ir ji lankė darželį. Šiuo metu dukrai A. K. jau 8 metai ir ji pavasarį baigė pirmąją klasę. Pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo atsižvelgiama į vaiko amžių bei į tai, jog atsakovė žadėjo netrukdyti ieškovui bendrauti su dukra teismo sprendimu nenustatytu laiku, šalys susitarė ir pasirašė minimalią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką. Ankstesniu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka leido ieškovui, vaiko tėvui, bendrauti su dukra tik dvi dienas per savaitę, kelias valandas, tačiau teismo sprendimu nenustatytu laiku atsakovė neleido ir neleidžia ieškovui bendrauti su dukra. Buvusi tvarka nesuteikė ieškovui galimybės bendrauti su dukra jos mokymosi, tėvo atostogų metu bei švenčių dienomis. Bendravimo tvarką būtina pakeisti ir todėl, jog ieškovas dirba A. G. autotransporto įmonėje vairuotoju ir jo darbas susijęs su komandiruotėmis užsienyje, todėl darbo trukmė iš anksto planuojama tik apytiksliai ir komandiruotės metu keičiama atsižvelgiant į gautus užsakymus. Negali numatyti ir planuoti iš anksto savo bendravimo su dukra tvarkos, todėl yra visos sąlygos nustatyti maksimalią ieškovo bendravimo su dukra tvarką.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-8203-792/2014, ieškovo A. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku A. K.; priteisė iš atsakovės ieškovui 541,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai:
    1. Teismas nurodė, kad nenustatyta, jog ieškovo bendravimas su dukra darytų jai žalingą, neigiamą poveikį, prieštarautų vaiko interesams. Pati mažametė A. K. nori bendrauti su savo tėvu, tarp jų yra psichologinis ryšys, todėl bendravimas yra svarbus mergaitės raidai. Sprendė, kad vaikui turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su jo tėvu.
    2. Teismas atmetė ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę netrukdyti jam bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. Paaiškino, jog šalių ginčas yra dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, todėl nėra pagrindo papildomai įpareigoti atsakovę vykdyti būsimą teismo sprendimą, kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas bus privalomas jai vykdyti.
    3. Teismas atmetė ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę suteikti dukters tėvui – ieškovui visą informaciją apie dukrą A. K. iš visų auklėjimo, mokymo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Paaiškino, kad ieškovas, būdamas tėvu, pagal įstatymą turi teisę gauti informaciją iš įstaigų, todėl šias teises pats galėdamas realizuoti, nepagrįstai nori perkelti atsakovei pareigą rinkti, gauti ir informuoti jį apie įstaigų, institucijų, kurios turi ryšį su jo dukra, turimą informaciją.
    4. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas nustatyti, kad jis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį bendrauja su dukra nuo 17 val. iki 20 val., ją pasiimdamas 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ir 20 val. grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą, pagrįstas. Paaiškino, jog šalys ginčo dėl vaiko perdavimo vietos nekelia. Iki 17 val. vaiko mokymo ir ugdymo veikla bus baigta, todėl ieškovas galės padėti dukrai paruošti pamokas, jo gyvenamojoje vietoje yra mergaitei pritaikyta erdvė. Ieškovas Lietuvoje nebūna nuolat – jo darbas yra susijęs su komandiruotėmis, kurių metu 5–6 savaites praleidžia užsienyje, o į Lietuvą grįžta 2–3 savaitėms. Esant tokiam ieškovo darbo grafikui manytina, kad ieškovas ne visada galės su dukra bendrauti antradienį ir ketvirtadienį darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val.
    5. Teismas ieškovo reikalavimą dėl jo bendravimo su dukra per jos gimimo dieną – kovo

      823-ąją, nuo 16 val. pasiimant ją iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną l8 val., tenkino visiškai. Paaiškino, kad ieškovas, būdamas vaiko tėvu, turi teisę su ja pabendrauti dukters gimimo dieną. Konstatavo, kad 2 valandų bendravimo trukmė nepakenks vaiko interesams net ir tuo atveju, jeigu šiuo laikotarpiu, t. y. nuo 16 iki 18 val., bus numatyta vaikui po pamokinė ugdomoji veikla.

    6. Teismas tenkino ieškovo prašymą nustatyti, kad kiekvieną Motinos dieną ir atsakovės gimimo dieną – birželio 8-ąją nepriklausomai nuo nustatytos ieškovui bendravimo su dukra tvarkos darbo, švenčių dienomis ar savaitgaliais atsakovė bendrauja su dukra. Nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl šio reikalavimo nėra, ieškovo prašoma ši atsakovės bendravimo su vaiku tvarka užtikrina abiejų šalių lygias teises per vaiko tėvų gimtadienius ir Motinos ar Tėvo dieną bendrauti su savo vaiku.
    7. Teismas ieškovo ieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos punktų, t. y. dėl bendravimo savaitgaliais, dėl Tėvo dienos bei ieškovo gimtadienio, vaiko atostogų, susijusių su vaiko nakvyne pas ieškovą, tenkino iš dalies. Paaiškino, kad teismo psichologo išvadoje nurodyta, kad mergaitė nenori nakvoti pas tėvą, jų psichologinis ryšys nėra tvirtas. Atsižvelgęs į psichologo išvadą bei vaiko interesus nustatė vienerių metų pereinamąjį laikotarpį, kad tarp tėvo ir vaiko atsirastų dar artimesnis ir glaudesnis psichologinis ryšys, išnyktų vaikui nesaugumo jausmas, baimė.
    8. Teismas nukrypo nuo proporcingumo principo paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas ir priteisė ieškovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės motyvuodamas tuo, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu dėl jo ir dukters bendravimo tvarkos pakeitimo, į ieškovo siūlymą ginčą spręsti taikiai reagavo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10

  1. Atsakovė N. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo, prašė pakeisti jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dėl bendravimo punktų, kuriais teismas nustatė, kad po pereinamojo vienerių metų laikotarpio mergaitė bendraus su tėvu su nakvyne, ir dėl punkto, kuriuo nustatoma, kad vaikas pusę atostogų bus su tėvu. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas nustatė pereinamąjį laikotarpį iki 2018 m. balandžio 30 d. Tačiau nebuvo įvertintos aplinkybės, jog ieškovas yra agresyvus, buvo nuteistas dėl savo elgesio, mergaitė bijo tėvo. Tad nustatyta bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.
    2. Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. duktė pirmą dalį pusę mokymosi atostogų praleis pas ieškovą, o antrąją dalį mokymosi atostogų praleis pas ją. Teismas neįvertino, kad dėl ieškovo darbo pobūdžio, t. y. komandiruočių, kurios trunka apie 1,5 mėn., šios bendravimo dalies neįmanoma įgyvendinti. Jis būna tik 2–3 savaites grįžęs, tad į klausimą, kas dukrą prižiūrės, kai jo nebus, teismas sprendime nepasisakė.
    3. Teismas nukrypo nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Priteisė visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nors ieškinį tenkino iš dalies. Teismas aiškino, kad nukrypo nuo proporcingumo principo paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgęs į tai, kad ieškovo ieškinys yra iš esmės pagrįstas, kad 2014 m. birželio 26 d. teismo sprendimu nustatyta abiejų šalių sutarta bendravimo tvarka su vaiku nebeatitinka vaiko poreikių, kad nebendradarbiavo su ieškovu dėl jo ir dukters bendravimo tvarkos pakeitimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad neįmanoma su juo bendrauti, nes 2014 m. balandžio mėn. abi su dukra pabėgo iš namų ir gyveno Krizių centre. Materialinė padėtis yra sunki, o iš ieškovo teikiamo 150 Eur išlaikymo negalės apmokėti 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
  2. Ieškovas A. K. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas nustatė pereinamąjį laikotarpį pagrįstai atsižvelgęs į psichologės išvadas ir vaiko interesus. Todėl nustatytas pereinamasis laikotarpis geriausiai atitinka vaiko interesus ir poreikius, nes pagrindo apskritai riboti tėvo ir dukters bendravimą nebuvo. Mergaitė išreiškė norą bendrauti su tėvu, o su mama ji gyvena, tad yra veikiama jos nuomonės. Apribojus bendravimą, apskritai būtų nesudarytos sąlygos atkurti ryšius.
    2. Teismo nustatyta tvarka suteikia abiem tėvams lygias galimybes praleisti atostogas su dukra bei nepažeisti jos interesų. Pačiam vaikui bus aiškesnė bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai. Pirmosios atostogų dalies praleidimas su tėvu daugiau atitiks vaiko interesus, nes antrąją atostogų dalį vaikas praleistų namuose ir galėtų tinkamai pasiruošti tolesniam mokymuisi po atostogų.
    3. Teismas pagrįstai nukrypo nuo proporcingumo principo paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas. Vertinant abiejų šalių elgesį didžiausia atsakomybės našta tenka atsakovei, nes ji nesiekė ginčo išspręsti taikiai, trukdė bendrauti su vaiku, į jo siūlymą ne teismo tvarka pakeisti bendravimo tvarką nereagavo. Vaikui skiriamą išlaikymą, kuris yra didesnis už jos gaunamas pajamas, atsakovė turėtų naudoti išimtinai tik vaiko interesams. Pati yra jauno, darbingo amžiaus, tad turi stengtis pagerinti savo finansinę padėtį.
  3. Kartu su atsiliepimu į skundą pateikė prašymą priteisti 170 Eur jo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir turėtas konsultacijas.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovo reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
  6. Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas formuodamas vienodą teismų praktiką nurodo, jog šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam. Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.
  7. Byloje nustatyta, kad nepilnametės A. K. tėvai yra ieškovas A. K. ir atsakovė N. K.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimu vaiko tėvų santuoka nutraukta, A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina atsakove N. K., priteistas išlaikymas vaikui bei nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka, t. y. A. K. kiekvieną trečiadienį pasiima nepilnametę A. K. iš darželio 17.30 val. ir iki 19.00 val. grąžina ją į jos ir N. K. gyvenamąją vietą; pareiškėjas A. K. bendrauja su nepilnamete dukra A. K. kiekvieną sekmadienį nuo 12.00 val. iki 18.00 val. A. K. nepilnametę dukrą A. K. pasiima iš jos gyvenamosios vietos ir nurodytu laiku grąžina ją į jos gyvenamąją vietą.
  8. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką motyvuodamas tuo, kad vaikas paaugo, o nustatyta bendravimo tvarka yra minimali, neatitinkanti jo ir vaiko interesų.
  9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendė, kad yra būtina pakeisti 2014 m. birželio 24 d. sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nes situacija iš esmės pasikeitusi, tarp ieškovo ir atsakovės yra konfliktinė situacija. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgus į psichologės išvadą ir siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad ieškovo ir vaiko psichologinis ryšys sustiprėtų, dingtų visos vaiko baimės nakvoti pas tėvą: 1) kiekvieną mėnesio antradienį ir ketvirtadienį ieškovas A. K. bendrauja su dukra A. K. nuo 17 val. iki 20 val., ją pasiimdamas 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ir 20 val. grąžindamas A. K. į jos gyvenamąją vietą; 2) ieškovas su dukra bendrauja kiekvieną šeštadienį, vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir jį grąžindamas į jo gyvenamąją vietą 19 val. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. ieškovas kas antrą savaitgalį bendrauja su dukra pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir ją grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; 3) oficialių švenčių dienomis nelyginiais metais – 2017 m. ieškovas bendrauja su dukra ją pasiimdamas 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val., o visais kitais nelyginiais metais nuo 2019 m. ieškovas bendrauja su dukra ją pasiimdamas prieššventinę dieną 20 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 20 val.; 4) ieškovas bendrauja su dukra per jos gimimo dieną – kovo 23-ąją nuo 16 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną l8 val.; 5) 2017 m. ieškovas per savo gimtadienį – gruodžio 14-ąją bendrauja su dukra nuo 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val. Nuo 2018 m. ieškovas per savo gimimo dieną, t. y. gruodžio 14-ąją, su dukra bendrauja ją pasiimdamas prieššventinę dieną – gruodžio 13-ąją 20 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą šventinę dieną – gruodžio 14-ąją 20 val. Jeigu ieškovo gimimo diena – gruodžio 14-oji yra darbo diena, ieškovas bendrauja su dukra nuo šios dienos 17 val. ją paimdamas iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val.; 6) kiekvieną Motinos dieną ir atsakovės gimimo dieną – birželio 8-ąją nepriklausomai nuo nustatytos ieškovui bendravimo su dukra tvarkos darbo, švenčių dienomis ar savaitgaliais atsakovė bendrauja su dukra; 7) nuo 2018 m. gegužės 1 d. šalių duktė pirmą dalį pusę mokymosi atostogų praleidžia pas ieškovą, o antrąją dalį mokymosi atostogų praleidžia pas atsakovę. Ieškovas pasiima dukrą pirmąją dukters Anastasijos atostogų dieną 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą paskutinę pirmosios mokymosi atostogų dalies dieną 20 val. Atsakovė įpareigojama paruošti ir perduoti tėvui vaiko būtinus asmeninius daiktus, priežiūros priemones, dukters asmens dokumentus, reikalingus atostogoms.
  10. Apeliantė skundžia teismo sprendimo dalį dėl nustatytų bendravimo tvarkos sąlygų, kurios susijusios su vaiko nakvyne pas tėvą, atostogomis, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies.
  11. Atsakovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į vaiko interesus, nustatė tokią bendravimo tvarką, kuri yra priešinga vaiko interesams, t. y. vaikas po vienerių metų bus verčiamas prieš savo valią miegoti pas tėvą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu.
  12. Pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
  13. Byloje esantys pareiškimai policijai ir pan. patvirtina, jog ieškovas ir atsakovė konfliktuoja. Tokia pati emocinė ieškovo ir atsakovės būsena užfiksuota 2017 m. kovo 17 d. teismo psichologo nuomonėje (išvadoje): „Pastebimas stiprus ilgalaikis tėvų po skyrybinis konfliktas dėl vaiko dėmesio, laiko praleidimo, į kuriuos aktyviai įtraukiamas ir mažametis vaikas. Lankstus vaiko ir tėvo bendravimo grafikas galimas tik ateityje, esant nekonfliktiškiems tėvų tarpusavio santykiams, gebant jiems tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti visais vaiko auklėjimo, auginimo, susitikimų derinimo klausimams.“ Konkrečių duomenų, kad tėvas kenktų vaiko, o ne atsakovės interesams, smurtautų prieš vaiką, bendravimas su dukra darytų jai žalingą, neigiamą poveikį, prieštarautų vaiko interesams, byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis tuo, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovas ir atsakovė konfliktuoja tarpusavyje, tačiau tai nėra pagrindas apriboti vaiko bendravimą su vienu iš tėvų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad reikia keisti nustatytą bendravimo tvarką.
  14. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, rėmėsi 2017 m. kovo 17 d. teismo psichologo nuomone (išvada), kurioje nurodyta, kad mergaitė nori susitikti su tėvu, su juo praleisti laiką kartu, bet nenori nakvoti. Išaiškinta, jog būtina sudaryti tinkamas sąlygas reguliariems vaiko ir tėvo susitikimams, jų bendravimui, nes ilgos nesimatymo pertraukos formuoja vaiko nutolimą, susikaustymą, nejaukumo jausmą. Rekomendavo atsižvelgti į tėvo darbo grafiką ir bendravimo tvarkoje numatyti tam tikrą vaiko tėvo susitikimų skaičių per savaitę darbo dienomis (rekomenduojami trumpi susitikimai po vaiko mokomosios veiklos, užimtumo būreliuose), savaitgaliais tėvo buvimo Lietuvoje metu, atostogų metu (palaipsniui susitikimų laiką rekomenduojama ilginti). Apeliantė šios psichologės išvados neskundžia (CPK 187 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad, įvertinus Klaipėdos apygardos teismo psichologės išvadą, atsižvelgus į abiejų šalių konfliktinę padėtį, būtinas pereinamasis laikotarpis, kuomet bendravimas su tėvu nebūtų toks intensyvus, kokio pageidauja ieškovas. Nustatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis laikytinas objektyviu ir pakankamu, kad sustiprėtų vaiko ir tėvo psichologinis ryšys. Atsakovės nurodytas argumentas, kad po vienerių metų vaikas bus verčiamas nakvoti pas tėvą, laikytinas tik prielaida. Per teismo nustatytą laikotarpį nepavykus šio santykio atkurti, vaikui psichologiškai besijaučiant blogai, atsakovė turės galimybę kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Vaikas prieš savo valią negali būti verčiamas miegoti pas tėvą, tačiau išaiškintina, kad apeliantė pati turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu, šitaip siekdama užtikrinti mergaitės interesus ir netraumuoti vaiko psichologiškai.
  15. Apeliantė skunde nurodė, jog nustatydamas pirmą dalį pusę mokymosi atostogų su tėvu, teismas neįvertino, kad dėl jo darbo pobūdžio, t. y. komandiruočių, kurios trunka apie 1,5 mėn., šios bendravimo dalies neįmanoma įgyvendinti. Jis būna grįžęs tik 2–3 savaites, tad į klausimą, kas ją prižiūrės, kai jo nebus, teismas sprendime nepasisakė. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
  16. Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką šalys privalės ją vykdyti, todėl ieškovas, siūlydamas patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką, turėjo įvertinti savo darbo specifiką, grafiką, siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas daug laiko praleidžia komandiruotėse, nes yra tolimųjų reisų vairuotojas. Tačiau jam pagal įstatymą priklauso kasmetinės atostogos, turi kitų galimybių susitarti dėl darbo sąlygų su darbdaviu. Apeliantės nurodyti argumentai laikytini tik prielaidomis, tad pagrindo keisti šį nustatytą punktą šiuo metu nėra.
  17. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
  18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatyta ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra optimaliausia ir geriausiai šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus bei ieškovo teises ir teisėtus interesus užtikrinsianti bendravimo su vaiku tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8203-792/2014 nustatytą ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

  1. Apeliantė nurodė, kad teismas nukrypo nuo proporcingumo principo paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad iš jos buvo priteistos visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, nors ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Teismo argumentai, kad ieškovo ieškinys yra iš esmės pagrįstas, kad 2014 m. birželio 26 d. teismo sprendimu nustatyta abiejų šalių sutarta bendravimo tvarka su vaiku nebeatitinka vaiko poreikių, kad nebendradarbiavo su ieškovu dėl jo ir dukters bendravimo tvarkos pakeitimo, nepagrįsti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad neįmanoma su ieškovu bendrauti, nes 2014 m. balandžio mėn. abi su dukra pabėgo iš namų ir gyveno Krizių centre. Materialinė padėtis yra sunki, o iš ieškovo teikiamo 150,00 Eur išlaikymo negalės apmokėti 500,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Iš dalies sutiktina su šiais apeliacinio skundo argumentais.
  2. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovui priteisė visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas motyvuodamas tuo, kad apeliantė su ieškovu nebendradarbiavo dėl jo ir dukters bendravimo tvarkos pakeitimo, ieškinys yra pagrįstas.
  3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu iš atsakovės priteistos visos ieškovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatsižvelgiant į patenkintų / atmestų reikalavimų dalį. Iš 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 33-At-01940-14, 2014 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 31-At-01702-14, 2015 m. vasario 18 d. nutarimo, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. 30-AP-9062 atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, 2015 m. spalio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo Nr. 1-840-963/2015 matyti, kad šalys konfliktuoja ir šių konfliktų priežastis – bendravimas su nepilnamečiu vaiku. Taikus susitarimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tarp šalių yra neįmanomas. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis laikytina, kad teismo nurodytas argumentas dėl nukrypimo nuo proporcingumo principo yra nepagrįstas, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina.
  4. Ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patyrė 541,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 41,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
  5. Atsakovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 270,40 Eur.
  6. Byloje buvo patenkinta 56 procentai ieškinio reikalavimų (buvo pareikšti 9 prašymai – 100 procentų (vienas reikalavimas vertintinas 11,11 proc.), netenkinta 2 – 0 proc. (reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovę netrukdyti ieškovui bendrauti su dukra ir pateikti visą informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo ir kitų institucijų), tenkinta visiškai 3 – 33,33 proc. (reikalavimai – nustatyti, kad kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį tėvas bendrauja su dukra nuo 17.00 val. iki 20.00 val., tėvas 17.00 val. pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir 20.00 val. grąžina dukterį jos gyvenamosios vietos adresu; dukters gimimo dieną tėvas bendrauja su dukra tokia tvarka: nuo 16.00 val. pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos ir parveždamas dukterį į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val.; kiekvieną Motinos dieną ir atsakovės N. K. gimimo dieną nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo, šventinėmis dienomis ir savaitgaliais su dukra bendrauja mama N. K.), tenkinta pusė reikalavimo, nes nustatytas pereinamasis vienerių metų laikotarpis, 4 – 22,22 proc. (reikalavimai – kas antrą savaitgalį tėvas bendrauja su dukra, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžina dukterį gyvenamosios vietos adresu sekmadienį 18.00 val.; per oficialias šventines ne darbo dienas tėvas bendrauja su dukra nelyginiais metais pasiimdamas ją prieššventinę dieną 20.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 20.00 val.; kiekvieną Tėvo dieną ir ieškovo A. K. gimimo dieną, jei šios dienos yra savaitgaliais, su dukra bendrauja ieškovas A. K. pasiimdamas ją prieš šventinę dieną 20.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą šventinę dieną 20.00 val., jei tėvo gimimo diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su dukra nuo šios šventinės dienos 17.00 val., parveždamas dukterį į jos gyvenamąją vietą 20.00 val.; vaiko mokymosi atostogų metu pirmąją dalį pusę mokymosi atostogų duktė praleidžia pas tėvą A. K., antrąją mokymosi atostogų dalį A. K. praleidžia su mama, A. K. pasiima dukterį pirmąją dukters atostogų dieną 12.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžiną dukterį jos gyvenamosios vietos adresu paskutinę atostogų diena 20.00 val. N. K. įsipareigoja paruošti ir perduoti tėvui vaiko būtinus asmeninius daiktus, priežiūros priemones, A. K. asmens dokumentus, reikalingus atostogoms). Ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 302,96 Eur (541,00 Eur x 56 proc. = 302.96 Eur ) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 118,98 Eur (270,40 Eur x 44 proc. = 118,98 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

15Dėl bylos procesinės baigties

  1. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą, tačiau netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslintina. Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus iš dalies patenkinti apeliacinį skundą, apeliantės ir ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos proporcingai patenkintai (atmestai) apeliacinio skundo daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  2. Ieškovas atsiliepime į skundą pateikė prašymą priteisti 170,00 Eur jo turėtų išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikė atstovavimo sutartį ir duomenis apie pinigų sumokėjimą advokato padėjėjai.
  3. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas.
  4. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Vadinasi, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas, teikimas apeliacinės instancijos teismui, nors jį pasirašė ir teismui pateikė atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir kasacinio teismo išaiškinimais konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį, todėl ieškovo prašymas priteisti išlaidas, turėtas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, netenkintinas.
  5. Apeliantė teismui nepateikė duomenų, kad ji turėjo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nespręstinas.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:

19Priteisti iš atsakovės N. K. ieškovui A. K. (A. K.) 302,96 Eur (tris šimtus du Eur 96 ct) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

20Iš ieškovo A. K. priteisti į valstybės biudžetą 118,98 Eur (vieną šimtą aštuoniolika Eur 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai