Byla 2A-223-943/2017
Dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Projestos projektai“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Vilniaus Kalvarija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2780-431/2016 pagal minėtos ieškovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veduta“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Projestos projektai“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 110 852,06 Eur be teisinio pagrindo gautą sumą, 19 860,84 Eur palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. liepos 18 d. tarp GNSB „Vilniaus Kalvarija“ ir UAB „Projestos projektai“ buvo sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis Nr. 060605-01-KLV-DN dėl detaliojo plano parengimo, derinimo, tvirtinimo ir įsipareigojimų dėl statomų statinių projektavimo. Darbų eigoje paaiškėjo, kad rangovė UAB „Projestos projektai“ negali atlikti sutartimi sulygtų darbų, todėl 2007 m. gegužės 1 d. tarp GNSB „Vilniaus Kalvarija“, UAB „Projestos projektai“ ir atsakovės UAB „Veduta“ buvo sudaryta įsipareigojimų ir teisių pagal 2006 m. liepos 18 d. projektavimo darbų sutartį perleidimo sutartis.
  3. Trišalės sutarties pagrindu GNSB „Vilniaus Kalvarija“ 2007 m. liepos 2 d. avansu sumokėjo atsakovei 72 405 Eur (250 000 Lt) ir 2007 m. liepos 7 d. avansu sumokėjo atsakovei dar 106 797,38 Eur (368 750 Lt), iš viso ieškovė atsakovei sumokėjo 179 202,39 Eur (618 750 Lt).
  4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. rugsėjo 9 d. pateikė informaciją, kad laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 18 d. iki 2011 m. sausio 30 d. žemės sklypai, esantys Kalvarijų g. 30, 32 ir 34 sujungti į vieną nebuvo, nei UAB „Projestos projektai“, nei atsakovė šiais adresais statybą leidžiančių dokumentų negavo. UAB „Projestos projektai“ sudarydama 2007 m. liepos 18 d. projektavimo darbų rangos sutartį žinojo, kad atsižvelgiant į Šnipiškių raidos programą ir Vilniaus miesto bendrąjį planą, UAB „Projestos projektai“ jokių darbų, išskyrus detaliojo plano rengimą, atlikti negalės.
  5. Darbų eigoje ieškovė (užsakovė) sutiko, kad atsakovė UAB „Veduta“ atliks tik dalį darbų, t. y. parengs detalųjį planą. Dar iki 2007 m. gegužės 1 d. trišalės sutarties pasirašymo, 2007 m. kovo 2 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento, ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis Nr. A70-13, kurioje nustatyta, kad atsakovei už atliktus darbus (detaliojo plano parengimą) turi būti sumokėta 68 350,32 Eur (236 000 Lt). Kadangi atsakovė neatliko jokių kitų darbų, ji praturtėjo 110 852,06 Eur suma, kuri turi būti priteista ieškovei.
  6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė klaidina teismą. Rangovei vykdant teritorijų planavimo procedūras bei Vilniaus miesto savivaldybei planuojant viso 28 – ojo kvartalo teritoriją, buvo būtina sudaryti Trišalę sutartį Nr. A70-13. Minėtoje sutartyje sulygta dėl papildomų darbų atlikimo, todėl ji nėra susijusi su trišalės sutarties tarp ieškovės, atsakovės ir UAB „Projestos projektai“ vykdymu, juolab neapibrėžia kita sutartimi sulygtų darbų kainos. Trišalės sutarties su savivaldybe sudarymas negali būti vertintinas kaip šalių sudarytos sutarties apimties sumažėjimas. Aplinkybė, kad ieškovė, nors ir vėluodama, tačiau sumokėjo avansą, patvirtina, jog užsakovė (ieškovė) pripažino darbų įvykdymo faktą.
  7. Trečiasis asmuo UAB „Projestos projektai“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalaujamą sumą atsakovė gavo šalims vykdant sutartinius santykius. Dėl to ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad Trišalėje tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartyje Nr. A70-13 nurodyta darbų sąmata (68 350,32 Eur (236 000 Lt)) turi būti vertinama kaip ieškovės GNSB „Vilniaus Kalvarija“, UAB „Projestos projektai“ ir atsakovės UAB „Veduta“ 2007 m. gegužės 1 d. pasirašyto susitarimo priedas, be kita ko, nurodantis atliktinų darbų kainą. Trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis Nr. A70-13 sudaryta tarp kitų asmenų. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog minėta trišalė sutartis ir joje numatyta darbų sąmata turi įtakos šalių sudarytai sutarčiai, iš kurios kildinamas ieškinio reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo.
  3. Be to, ieškovė atsakovei avansą sumokėjo praėjus keturiems mėnesiams po to, kai buvo pasirašyta trišalė sutartis su savivaldybe, todėl labiau tikėtina, jog pati ieškovė atsiskaitymo su atsakove momentu Trišalės sutarties priede nustatytos sąmatos nevertino kaip sutartinės kainos už atsakovės atliktus darbus pagal ankstesnę sutartį.
  4. Kadangi ieškinys iš esmės buvo grindžiamas vienintele aplinkybe, t. y. kad atsakovei pagal Trišalės tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutarties priedą turėjo būti sumokėta 68 350,32 Eur, o permokėta 110 852,06 Eur suma turėtų būti vertinama kaip nepagrįstas atsakovės praturtėjimas, tačiau ši aplinkybė byloje neįrodyta, teismas ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kadangi projektavimo darbų atlikimo galimybės pasikeitė, ieškovė sutiko, jog rangovė įvykdys tik dalį darbų. Už atsakovės UAB „Veduta“ atliktus darbus turėjo būti sumokėta 68 350,32 Eur (236 000 Lt), todėl permoka sudaro 110 852,06 Eur (382 750 Lt). Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Veduta“, įsipareigojusi parengti tik detalųjį planą, ne pagal sutartį gavo perteklinę 110 852,06 Eur (382 750 Lt) pinigų sumą.
    2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė nėra nepagrįstai praturtėjusi.
  2. Atsakovė UAB „Veduta“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Byloje nėra įrodymų, kad 2007 m. kovo 2 d. pasirašytas dokumentas iki 2007 m. gegužės 1 d. susitarimo pasirašymo reiškė šalių suderintą valią dėl objekto detaliojo plano kainos. Trišalės sutarties priedas negali būti vertinamas kaip pirminės sutarties ir/ar susitarimo priedas. Dėl to apeliantės argumentai, jog už darbus turėjo būti sumokėta 68 350,32 Eur (236 000 Lt), o 110 852,06 Eur (382 750 Lt) suma grąžintina ieškovei kaip permoka, atmestini kaip nepagrįsti.
    2. Byloje įrodinėjamos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė tinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir negalėjo baigti jų vykdyti dėl ieškovės kaltės. Atsakovė turėjo teisę gauti iš ieškovės prašomą priteisti 110 852,06 Eur sumą.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Projestos projektai“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovės atsiliepime į skundą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
  1. 2006 m. liepos 18 d. tarp ieškovės GNSB „Vilniaus Kalvarija“ ir UAB „Projestos projektai“ buvo sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis Nr. 060605-01-KLV-DN, 2006 m. liepos 23 d. prie šios sutarties buvo pasirašytas priedas, keičiantis sutarties 1.1 punktą ir numatantis, jog rangovė, t. y. UAB „Projestos projektai“, įsipareigoja sutartyje numatytais terminais ir tvarka atlikti žemės sklypų, kurių paskirtis – komercinė/gyvenamoji, bendras plotas 0,38 ha ir 0,0792 ha, esančių Kalvarijų g. 30, Kalvarijų g. 32, Kalvarijų g. 34, Kalvarijų g. 36, Vilniuje, detalųjį planą, kurio tikslas – apjungti šiuos sklypus į vieną, prijungti prie šių sklypų maksimaliai leistiną laisvos valstybinės žemės plotą bei nustatyti būsimo sklypo komercinių/daugiabučių gyvenamųjų pastatų statybos naudojimo būdą bei sklypo tvarkymo ir naudojimo režimus. Taip pat atlikti komercinės/gyvenamosios paskirties pastato (pastatų), kuris bus šiame sklype, kurio bendras projektuojamas plotas apie 35 000 kv. m ir apie 2 000 kv. m, techninį projektą ir gauti leidimą statybos darbams. Taip pat parengti objekto konstrukcinės dalies darbo projektą (darbo brėžinius) (t. 1., b. l. 14-23, 24).
  2. 2007 m. gegužės 1 d. tarp ieškovės GNSB „Vilniaus Kalvarija“, UAB „Projestos projektai“ ir atsakovės UAB „Veduta“ buvo sudarytas susitarimas dėl įsipareigojimų ir teisių pagal 2006 m. liepos 18 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 060605-01-KLV-DN perdavimo, pagal kurį atsakovė perėmė UAB „Projestos projektai“, kaip rangovės, teises ir pareigas, kylančias iš projektavimo darbų sutarties (t. 1., b. l. 25-26).
  3. 2007 m. kovo 2 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieškovės GNSB „Vilniaus Kalvarija“ ir atsakovės UAB „Veduta“ buvo sudaryta Trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis Nr. A70-13, taip pat pasirašytas jos priedas (t. 1., b. l. 27). Minėtos sutarties objektas –50 000 kv. m. ploto teritorijos tarp Kalvarijų, Krokuvos, Šilutės ir S. Fino gatvių detaliojo plano rengimas, taip pat sulygta, jog bendra tyrinėjimo ir projektavimo darbų sąmata su PVM sudaro 68 350,32 Eur (236 000 Lt).
  4. Ieškovė 2007 m. liepos 2 d. avansu pervedė atsakovei 72 405 Eur (250 000 Lt), o 2007 m. liepos 7 d. įnešė į atsakovės kasą grynais pinigais dar 106 797,38 Eur (368 750 Lt) (kasos pajamų orderio kvitas, serija VED Nr. 020) (t. 1., b. l. 32). Mokėjimų paskirtyse nurodyta, jog atsiskaitoma pagal Trišalę projektavimo ir tyrinėjimų darbų sutartį Nr. A70-13. Iš viso buvo sumokėta 179 202,39 Eur (618 750 Lt).
  5. Atsakovė 2010 m. lapkričio 30 d. pranešimu informavo ieškovę apie vienašalį 2006 m. liepos 18 d. projektavimo darbų rangos sutarties Nr. 060605-01-KLV-DN ir 2007 m. gegužės 1 d. susitarimo dėl įsipareigojimų ir teisių pagal 2006 m. liepos 18 d. projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 060605-04-KLV-DN perdavimo nutraukimą nuo 2011 m. sausio 30 d. (t. 1., b. l. 87-90).
  6. 2012 m. balandžio 24 d. priėmimo – perdavimo aktu atsakovė perdavė ieškovei projektavimo darbų rangos sutarties Nr. 060605-01-KLV-DN pagrindu atsakovės parengtą žemės sklypų Kalvarijų g. 30, 32 ir 34, Vilniuje, suderintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuolatinėje statybos komisijoje bei patikrintą Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijoje, apjungimo į vieną žemės sklypą nustatant komercinę sklypo naudojimo paskirtį, detalųjį planą (t. 1., b. l. 96).
  7. Ieškovės teigimu, atsakovei už darbus atliktus pagal 2007 m. gegužės 1 d. susitarimą nepagrįstai permokėta 110 852,06 Eur suma, kadangi darbų eigoje paaiškėjo, jog atsakovė galės atlikti tik dalį darbų, t. y. parengti detalųjį planą. Atsižvelgiant į Trišalės sutarties, tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieškovės ir atsakovės, papildančios/keičiančios šalių projektavimo darbų apimtį, nuostatas, pagrįsta ir protinga kaina už šių darbų atlikimą yra apibrėžta Trišalėje sutartyje ir sudaro 68 350,32 Eur (236 000 Lt).
  8. Atsižvelgdama į byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes teisėjų kolegija vertina, ar 2007 m. liepos 2 d. Trišalėje sutartyje sulygta tyrinėjimo ir projektavimo darbų sąmata (kaina) saisto, kitaip tariant, apibrėžia/nustato pagal 2006 m. liepos 18 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 060605-01-KLV-DN ir 2007 m. gegužės 1 d. susitarimą prie šios sutarties atliktų darbų apimtį ir/ar kainą, t. y. ar ši sutartis vertintina kaip minėtų sutarčių priedas ar pakeitimas, taip pat ginčo santykių teisinio kvalifikavimo požiūriu analizuoja, ar nagrinėjamu atveju taikytinas turto gavimo be pagrindo ir/ar nepagrįsto praturtėjimo institutas, kaip ieškovės teisių gynimo būdas.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutų taikymo
  1. Ginčas byloje kilo dėl ieškovo (apelianto) mokėtinos atsakovui sumos už realiai atliktus darbus. Ieškovas (apeliantas) 110 852,06 Eur prašė priteisti kaip nepagrįsto praturtėjimo sumą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu įvertino, jog atsakovas šia suma nėra nepagrįstai praturtėjęs. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apelianto argumentų pasisako plačiau.
  2. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens, tai ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos. Šios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės daro jį panašų į civilinių teisių gynimo būdą, dėl ko nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teismų praktikoje dažnai vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas.
  3. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).
  4. Nors kasacinis teismas dėl analizuojamų CK institutų taikymo galimybės, kai šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas, tačiau šis institutas taikytinas subsidiariai. Taigi, kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
  5. Reikalavimą priteisti be pagrindo įgytas lėšas apeliantė tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė iki 2006 m. liepos 18 d. projektavimo darbų sutarties Nr. 060605-01-KLV-DN ir 2007 m. gegužės 1 d. susitarimo prie šios sutarties nutraukimo atliko tik dalį sutartimi sulygtų darbų, t. y. parengė detalųjį planą, už kuriuos vadovaujantis 2007 m. kovo 2 d. Trišalės sutarties, pasak apeliantės keičiančios/papildančios minėtų sutarčių sąlygas dėl darbų apimties ir kainos, nuostatomis jai priklauso tik 68 350,32 Eur, todėl atsakovė ieškovei privalo grąžinti 110 852,06 Eur už neatliktus darbus. Nurodytos aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas) patvirtina, kad apeliantės reikalavimai kyla iš sutartinių teisinių santykių, todėl teisėjų kolegijos vertinimu visų pirma būtina pasisakyti dėl nepagrįsto praturtėjimo ir rangos sutarties nutraukimo santykio, t. y. galimybės nagrinėjamu atveju taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.
  6. Minėta, jog nepagrįsto praturtėjimo ir/ar turto gavimo be pagrindo institutas gali būti taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais būdais arba jos apginamos ne visiškai. Sutarties nutraukimas yra vienas kreditoriaus teisių gynimo būdų, kuriuo gali pasinaudoti kreditorius kitai sutarties šaliai neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai nėra skolininko teisių gynimo būdas tiesiogine šio žodžio reikšme, tačiau kartu tai nereiškia, kad nutraukiant sutartį nepaisoma skolininko interesų. Skolininko teisės ginamos įstatyme nustatant tiek nutraukimo sąlygas, tiek ir nutraukimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012). Be to, nutraukus sutartį skolininko teisių apsauga užtikrinama taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis), o esant rangos teisiniams santykiams – ir taikant specialiąsias teisės normas.
  7. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų ranga yra viena rangos sutarčių rūšių. CK 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rangos bendrųjų nuostatų normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangoms rūšims, jeigu ko kita nenustato kitų CK skirsnių normos. Projektavimo darbų ranga reglamentuojama CK 6.700–6.704 straipsniuose. Juose nėra nuostatų dėl sutarties nutraukimo ir nutrauktos sutarties padarinių, o taip pat nėra draudimo taikyti įstatymo ar sutarties nuostatas dėl sutarties nutraukimo. Taigi, sprendžiant dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo, yra pagrindas taikyti bendrąsias rangos santykius reglamentuojančias nuostatas ir jose numatytus teisių gynimo būdus esant sutarties šalių pareigų pažeidimui, tarp jų ir sprendžiant klausimą dėl tinkamo atsiskaitymo už atliktus darbus. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog užsakovo ir rangovo tarpusavio atsiskaitymų klausimai visų pirma turi būti sprendžiami pagal sutarties nuostatas, taip pat vadovaujamasi rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis ir bendrąja norma – CK įtvirtinta restitucija (CK 6.222 straipsnis), o ne taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą. Tokį šių institutų tarpusavio santykį nulemia nepagrįsto praturtėjimo instituto prigimtis, todėl šiam institutui negali būti teikiamas prioritetas prieš kitus teisės gynybos būdus.
  8. Apeliantė ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesirėmė sutarties nutraukimą reglamentuojančiomis normomis, neįrodinėjo aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl kitų civilinių teisių gynybos būdų, o savo reikalavimą išimtinai grindė nepagrįsto praturtėjimo ir/ar turto gavimo be pagrindo teisiniu reguliavimu, nors byloje neginčijo, jog reikalavimas prašomą priteisti sumą kildinamas iš projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties. Teismas, užtikrindamas proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), negali pakeisti ieškovo nurodyto ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, tą padaryti, kaip ir didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus arba visiškai jų atsisakyti, gali tik pats ieškovas, spręsdamas dėl savo teisių gynimo būdo ir apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-248/2017). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir apeliantės pasirinktą teisių gynybos būdą teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, jog nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas.
Dėl projektavimo darbų sutarties kainos ir apimties pakeitimo
  1. Nors byloje nustačius, jog reikalavimas kildinamas iš tarp ginčo šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių ir nepagrįsto praturtėjimo institutas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, todėl ieškinys atmestinas šiuo pagrindu, teisėjų kolegija papildomai pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su 2006 m. liepos 18 d. projektavimo darbų rangos sutarties Nr. 060605-01-KLV-DN kaina ir jos modifikavimu ir/ar papildymu. Apeliantės įsitikinimu, darbų eigoje paaiškėjo, jog atsakovė dėl pasikeitusių aplinkybių negalės atlikti visų sutartimi sulygtų darbų, todėl 2007 m. kovo 2 d. pasirašyta Trišale sutartimi buvo modifikuota pirminė projektavimo darbų rangos sutartis Nr. 060605-01-KLV-DN, tokiu būdu pakeičiant tiek sulygtų darbų apimtį, tiek jų kainą. Kadangi atsakovė atliko tik dalį darbų (parengė detalųjį planą), todėl turi būti vadovaujamasi Trišalėje sutartyje sudarytoje su Vilniaus miesto savivaldybe sulygta darbų sąmata ir atsakovei sumokėta 68 350,32 Eur, o likusią 110 852,06 Eur avansu sumokėtą dalį atsakovė privalo grąžinti ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kritiškai ir atmeta juos kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstus.
  2. Projektavimo darbų rangos sutarties Nr. 060605-01-KLV-DN 9.1 punkte nustatyta, jog sutartis keičiama ir/ar pildoma tik rašytiniu abiejų šalių pasirašytu ir kiekvienos šalies antspaudu patvirtintu susitarimu. Bet koks kitas dokumentas, nepasirašytas šalių ir/ar nepatvirtintas kiekvienos šalių antspaudu negali būti laikomas susitarimu, keičiančiu ir/ar papildančiu šią sutartį. Apeliantės nurodytiems teiginiams dėl šios sutarties modifikavimo ir darbų apimties sumažinimo prieštarauja byloje neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės. Pirma, byloje nėra įrodymų, išskyrus apeliantės teiginius, pagrindžiančių, jog Trišalė sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe, yra projektavimo darbų rangos sutarties Nr. 060605-01-KLV-DN priedas ir/ar dalis, tokios išvados negalima prieiti ir analizuojant bei vertinant abiejų sutarčių turinį, jų sąlygas ir apimtį. Antra, Trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis Nr. A70-13 sudaryta anksčiau, t. y. 2007 m. kovo 2 d., nei atsakovė perėmė UAB „Projestos projektai“, kaip rangovės, teises ir pareigas pagal projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 060605-01-KLV-DN, tačiau susitarime dėl įsipareigojimų ir teisių perdavimo pagal minėtą sutartį, nėra nuorodų į Trišalės sutarties nuostatas, minėta sutartis neįvardijama kaip sudėtinė projektavimo darbų rangos sutarties dalis ar susitarimas dėl jos sąlygų pakeitimo. Dar daugiau, aplinkybė, kad Trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieškovės ir atsakovės sudaryta iki atsakovė perėmė UAB „Projestos projektai“, kaip rangovės, teises ir pareigas pagal projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 060605-01-KLV-DN patvirtina aplinkybę, jog abejomis sutartimis buvo sulygta dėl skirtingos apimties darbų atlikimo ir atsiskaitymo už juos, nei vienos iš sutarčių sąlygose neaptartas šių sutarčių santykis ar tarpusavio ryšys. Dėl nurodytų aplinkybių viseto teisėjų kolegija sprendžia, jog analizuojamos ir vertinamos sutartys atitinka atskirų sutarčių su savarankiškais objektais požymius ir negali būti sutapatinamos ar vertinamos kaip viena kitą modifikuojančios. Atitinkamai ir sprendžiant klausimą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus turi būti vadovaujamasi kiekvienos iš sutarčių nuostatomis, nustatančiomis sutarties kainą.
  3. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo metu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų.
  4. 2006 m. liepos 18 d. projektavimo darbų sutarties Nr. 060605-01-KLV-DN, sudarytos tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Projestos projektai“, pagal kurią rangovės teises ir pareigas perėmė atsakovė, 5 dalyje nustatyta bendra orientacinė sutarties suma – 760 252,55 Eur (2 625 000 Lt) be PVM, taip pat nustatyta, jog darbų kaina yra 21,72 Eur (75 Lt) be PVM už vieną kvadratinį metrą patvirtinto ir suderinto bendro visų objekto pastatų ploto (požeminių ir antžeminių pastato dalių), nustatyta, kad jeigu projektuojamo objekto plotas bus mažesnis, nei sulygta šioje sutartyje, orientacinė sutarties kaina bus atitinkamai mažinama arba atitinkamai didinama, jei pasiekiamas didesnis plotas. Šia sutartimi sulygta dėl Kalvarijų g. 30, Kalvarijų g. 32, Kalvarijų g. 34, Kalvarijų g. 36 detaliojo plano parengimo ir kitų darbų. Taigi, ginčo sutartimi buvo sulygta tiek dėl orientacinės visų darbų kainos, tiek dėl konkrečios sumos už kiekvieną kvadratinį metrą. Byloje nėra ginčo nei dėl šios sutarties kainos, nei dėl pagal ją atliktų darbų kokybės. Tuo tarpu, priede prie Trišalės tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutarties Nr. A70-13, sudarytos tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieškovės ir atsakovės, sulygta tyrinėjimo ir projektavimo darbų sąmata (68 350,32 Eur) nustato ieškovės pareigą atsiskaityti su atsakove už darbus atliktus būtent pagal šią sutartį, t. y. apie 50 000 kv. m. ploto teritorijos tarp Kalvarijų, Krokuvos, Šilutės ir S. Fino gatvių detaliojo plano parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad Trišalėje sutartyje sulygta sąmata kokiu nors aspektu nustato darbų kainą už Kalvarijų g. 30, Kalvarijų g. 32, Kalvarijų g. 34, Kalvarijų g. 36 detaliojo plano parengimą ar galėtų būti vertinama kaip 2006 m. liepos 18 d. projektavimo darbų sutarties Nr. 060605-01-KLV-DN priedas, taip pat pagrįstai Trišalę sutartį vertino kaip apibrėžiančią papildomus detaliojo planavimo darbus, kurie nebuvo numatyti pagal projektavimo darbų sutartį Nr. 060605-01-KLV-DN. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog prievolių teisėje sutarčių laisvės principas yra vienas svarbiausių principų, reglamentuojantis šalių teisę laisvai sudaryti arba atsisakyti sudaryti sutartį, laisvai pasirinkti sutarties dalyką ir sąlygas, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Todėl kitoks analizuojamų sutarčių ir jų sąlygų santykio aiškinimas paneigtų šį principą bei reikštų nepagrįstą teismo kišimąsi į šalių sutartinius teisinius santykius bei jų modifikavimą.
  5. Šiame kontekste teisėjų kolegijos vertinimu, svarbi aplinkybė, jog avansinius mokėjimus ieškovė atliko 2007 m. liepos 2 d. ir 2007 m. liepos 7 d., t. y. po to, kai 2007 m. kovo 2 d. buvo pasirašyta Trišalė sutartis, kurioje numatyta darbų sąmata ieškovė grindžia atsakovės atliktų darbų vertę. Ieškovė praėjus keturiems mėnesiams po Trišalės sutarties pasirašymo pervedė atsakovei beveik dvigubai didesnę nei joje numatyta sumą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog labiau tikėtina, kad ir pati ieškovė pinigų pervedimo metu šios sutarties nevertino kaip projektavimo darbų sutarties Nr. 060605-01-KLV-DN priedo, juolab netapatino šių sutarčių ir atsiskaitymo kainos už jose nurodytus skirtingus darbus (CPK 185 straipsnis).
Dėl įrodymų vertinimo ir procesinės bylos baigties
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo atliktą byloje esančių įrodymų vertinimą. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Teisme sprendžiant ieškovo pareikštą reikalavimą bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia abiejų proceso šalių pateikti tiek faktinio, tiek teisinio pobūdžio argumentai. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, aplinkybę, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis), o atsakovė turi teisę gintis nuo jai pareikšto ieškinio. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo tiek projektavimo darbų sutarties Nr. 060605-01-KLV-DN, tiek Trišalės tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutarties Nr. A70-13 objektus, jų sąlygas ir apimtis, o vien aplinkybė, jog apeliantės netenkina pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir jo pagrindu prieitos išvados bei priimtas procesinis sprendimas, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą teismo sprendimą.
  2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines kilusio ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, jų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad byloje netaikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas, tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Teisėjų kolegijai atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė UAB „Veduta“ ir trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „Projestos projektai“ (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 294,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiasis asmuo pateikė įrodymus, jog patyrė 235,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš apeliantės. Teisėjų kolegija spręsdama dėl atsakovei priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, taikytinas teisės normas, keltus klausimus ir įrodinėtinas aplinkybes, taip pat vadovaujasi Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytais civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimaliais dydžiais, sprendžia, kad atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jai 869 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2,3 dalys). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma yra pagrįsta ir realiai atitinka atsakovės patirtas išlaidas už suteiktas atstovavimo paslaugas. Trečiajam asmeniui iš apeliantės priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veduta“ (j. a. k. 121261816) iš ieškovės bankrutuojančios gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Vilniaus Kalvarija“ (j. a. k. 300538906) 869 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

15Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Projestos projektai“ (j. a. k. 226116380) iš ieškovės bankrutuojančios gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Vilniaus Kalvarija“ (j. a. k. 300538906) 235,95 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai