Byla 2S-477-254/2012

Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkų R. A. ir S. A. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13513-285/2011 pagal pareiškėjos kreditorės UADB „ERGO Lietuva“ pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Nustatė

2Pareiškėja kreditorė UADB „ERGO Lietuva“ kreipėsi į teismą su pakartotinu pareiškimu ir prašė priverstinai išieškoti UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ 462 344,13 Lt skolą kreditoriaus UADB „Ergo Lietuva" naudai iš įkeistų daiktų savininkų – R. A. ir S. A. pagal sutartinę hipoteką (kodas 06/1/2009/0000612) įkeisto turto: žemės sklypo, ( - ), plotas 10,0400 ha, kadastrinis adresas ( - ); žemės sklypo, ( - ), plotas 1,91 ha, kadastrinis adresas ( - ); žemės sklypo, ( - ), plotas 0,0288 ha, kadastrinis adresas ( - ); pastato, ( - ), bendras plotas 99,71 kv. m., pažymėjimas plane 5F0p, žemės sklypo, kuriame yra pastatas, kadastrinis adresas ( - ).

3Kreditorė nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr, 2-1014-232/09, tarp UADB „Ergo Lietuva“, UAB „Liturimex kelionių tarnyba“, UAB „Liturimex“ viešbučiai, 2009-03-16 nutartimi buvo patvirtinta 2009-02-06 taikos sutartis Nr. 09-008 tarp UADB „ERGO Lietuva“, UAB „Liturimex kelionių tarnyba“, UAB „Liturimex viešbučiai“. Hipotekos lakštais S. A. ir R. A. iš taikos sutarties kilusių UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ vykdytinų prievolių užtikrinimui įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą. UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ prievolių pagal taikos sutartį neįvykdė. Įkaito davėjai 2011-06-28 hipotekos teisėjos nutartimi buvo įspėti, kad negražinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Įsiteisėjus šiai nutarčiai, kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo.

4Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių S. A. ir R. A. nuosavybės teise priklausantį turtą: 10,0400 ha ploto žemės sklypą, ( - ); 1,9100 ha ploto žemės sklypą, ( - ); 0,0288 ha ploto žemės sklypą, ( - ); pastatą - sandėlį, 99,71 kv.m. bendro ploto, plane 5F0p, ( - ), ir išieškoti skolą 462 344,13 Lt ir 137 Lt žyminį mokestį už priverstinį skolos išieškojiną kreditoriui UADB „ERGO Lietuva“. Teisėja nurodė, kad skolninkas prievolės kreditoriui neįvykdė, o įkeisto turto savininkai atsako už skolininko įsipareigojimų įvykdymą tik įkeistu daiktu.

5Tretieji asmenys R. A. ir S. A. atskiruoju skundu prašė 2011-12-07 nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti. Tretieji asmenys nurodė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti skolininkei bankroto bylą, nutraukiamas netesybų bei palūkanų skaičiavimas už visas jos prievoles, atitinkamai tokios pretenzijos negali būti reiškiamos ir tretiesiems asmenims. Pareiškėjo reikalavimas dėl 88 085,04 Lt delspinigių išieškojimo yra neteisėtas, nes ieškiniams dėl netesybų taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių terminas. Pareiškėjai nesutikdami su palūkanų ir delspinigių išieškojimu Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme iškėlė civilinę bylą kreditoriui, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo sustabdymas. Esant tokioms aplinkybėms hipotekos teisėja turėjo atsisakyti vykdyti priverstinį išieškojimą. Taip pat apeliantai nurodė, kad nors hipotekos lakšte nenurodyta hipotekos rūšis, tačiau esant jungtinei hipotekai išieškojimas gali būti vykdomas tik tarp šalių esant suderintai įkeistų daiktų pardavimo eilei.

6Pareiškėja kreditorė UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė 2011-12-07 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Pareiškėja nurodė, kad tretieji asmenys 2009-02-11 ir 2009-03-25 sandoriais įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, užtikrindami skolininko pareiškėjui prievolių įvykdymą, t. y. įkeitė ne vienu metu skirtingais hipotekos lakštais, skiringomis hipotekos sutartimis, be to trečiojo asmens prievolių pareiškėjui užtikrinti, todėl išieškojimas turėtų būti vykdomas ne jungtinės hipotekos, o svetimo daikto hipotekai taikomomis teisės normomis. Kai kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., - hipotekos teisėjas šių santykių nenagrinėja, be to, kreditorius jau kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos priverstinio išieškojimo, todėl ginčai šioje stadijoje jau nenagrinėtini.

7Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

9Nagrinėjamoje byloje vykdomas išieškojimas sutartinės hipotekos lakšto Nr. 06/1/20090000612 pagrindu, pagal kurį buvo įkeisti apeliantams nuosavybės teise priklausantys daiktai UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ prievolės pagal 2009-02-06 taikos sutartį Nr. 09-008, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2009-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1014-232/09, įvykdymo užtikrinimui. Apeliantas nurodo, kad hipotekos teisėja netinkamai atliko procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, nes neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su hipotekos rūšies nustatymu, delspinigių ir palūkanų dydžio teisingumu, kuomet skolininkei Vilniaus apygardos teismo 2009-12-03 nutartimi buvo iškelta bankroto byla ir pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą delspinigių ir palūkanų skaičiavimas turėjo sustoti. Be to nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme kreditoriui hipotekos skolininkai iškėlė civilinę bylą dėl reikalavimo palūkanų ir delspinigių dalyje panaikinimo ir šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priverstinio skolos išieškojimo veiksmų, tame tarpe, ir pagal Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį civilinėje byloje Nr. 2-13513-285/2011, dalyje dėl delspinigių ir palūkanų išieškojimo sustabdymas.

10Nagrinėjamu klausimu nustatyta, kad kreditorius UAB „ERGO Lietuva“ 2011-06-09 pradėjo priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 13513-285/2011 buvo nutarta areštuoti S. A. ir R. A. nuosavybės teise priklausantį turtą: 10,0400 ha ploto žemės sklypą, ( - ); 1,9100 ha ploto žemės sklypą, ( - ); 0,0288 ha ploto žemės sklypą, ( - ); pastatą - sandėlį, 99,71 kv.m. bendro ploto, plane 5F0p, ( - ), įkeistą 2009-03-26 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 06120090000612, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui UADB „ERGO Lietuva“ ir įspėti skolininkę UAB „Liturimex kelionių tarnyba ir įkeisto turto savininkus S. B. ir R. A., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Ši nutartis įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2011-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1990-390/2011 atmetus apeliantų atskirąjį skundą ir palikus nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-28 nutartį. Esant tokioms aplinkybėms, kreditorius turėjo pagrindo pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo (CPK 558 straipsnio 2 dalis).

11Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja. Ginčas dėl skolos, užtikrintos hipoteka, apimties, šios bylos atveju – kreditoriaus teisės reikalauti iš skolininkės delspinigių turėjimo (neturėjimo) ar jų dydžio, nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o priverstinis hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą vykdymas hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui, taiko laikinąsias apsaugos priemones (CPK XI skyriaus V skirsnis). Tokiu atveju hipotekos teisėjui atsiranda įstatyme nustatytas pagrindas sustabdyti priverstinio vykdymo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki skundžiamos 2011-12-07 nutarties priėmimo, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12757-819/2011 taikė laikinosios apsaugos priemones – priverstinio skolos išieškojimo veiksmų, pagal Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį civilinėje byloje Nr. 2-13513-285/2011, dalyje dėl delspinigių ir palūkanų išieškojimo, sustabdymą. Esant šioms aplinkybėms, hipotekos teisėja turėjo sustabdyti priverstinio vykdymo procedūras, o to nepadarius, buvo netinkamai taikytos skolos hipotekos kreditoriaus naudai išieškojimą reglamentuojančios materialinės teisės normos, pažeistos bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančios proceso teisės normos, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

12Apeliantai kelia klausimą dėl hipotekos rūšies (CK 4.175 straipsnio 3 dalis). Hipotekos sutartį turi kvalifikuoti teisėjas, atlikdamas teisinį tyrimą hipotekos lakšto registravimo stadijoje. Vėlesnėse stadijose, spręsdamas dėl kreditoriaus prašymo vykdyti išieškojimą, hipotekos teisėjas turi patikrinti, ar hipotekos lakšte tinkamai kvalifikuota hipotekos sutartis ir ar laikytasi tos rūšies hipotekos registravimui nustatytų įstatymo reikalavimų. Teisėja sutinka su apeliantais, kad teisingas hipotekos sutarties kvalifikavimas, priskiriant ją atitinkamai rūšiai, yra aktualus esant hipotekos santykiams, nes nuo to priklauso sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis, tam tikrais atvejais – ir galimybė įgyvendinti iš hipotekos sutarties kilusias teises hipotekos procedūros nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2011). Todėl sprendžiant ginčo klausimą iš naujo vertintinos bylos aplinkybės ir šiuo aspektu.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

14Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

15Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.