Byla e2S-56-560/2015

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų T. M., M. M.-S. patikslintą ieškinį atsakovams Z. C. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos valdžios apribojimo, bendravimo tvarkos nustatymo, Lietuvos teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui pakeitimo, naujo sprendimo dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo priėmimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai T. M., M. M.-S. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovams Z. C. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos valdžios apribojimo, bendravimo tvarkos nustatymo, Lietuvos teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui pakeitimo, naujo sprendimo dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo priėmimo, su Lietuvos teismo sprendimais nesuderinamo ir išlaikymo reglamento EB 4/2009 12 str. lis pendens taisyklę pažeidžiančio Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014-01-29 nutarties Nr. C/08/132370/FARK 12-1276 I. R. dėl išlaikymo klausimų pakeitimo, Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014-08-22 nutarties byloje Nr. C/08/136624/FARK 13/464 nepripažinimo ir neleidimo vykdyti, kreipimosi į Europos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškovų patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, 2014-09-25 nutartimi atsisakė jį priimti. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apelianto T. M. skundą dėl minėtos 2014-09-25 nutarties nutarė nurodytą nutartį iš dalies panaikinti ir perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kitoje dalyje dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014-01-29 nutarties Nr. C/08/132370/FARK 12-1276 pakeitimo ir Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014-08-22 nutarties byloje Nr. C/08/136624/FARK 13/464 nepripažinimo ir neleidimo vykdyti teismas skundžiamą nutartį paliko galioti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-23 nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškovų T. M., M. M.-S. ieškinį atsakovams Z. C. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos valdžios apribojimo, bendravimo tvarkos nustatymo, Lietuvos teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui pakeitimo, naujo sprendimo dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo priėmimo, su Lietuvos teismo sprendimais nesuderinamo ir išlaikymo reglamento EB 4/2009 12 str. lis pendens taisyklę pažeidžiančio Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014-01-29 nutarties Nr. C/08/132370/FARK 12-1276 I. R. dėl išlaikymo klausimų pakeitimo, Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014-08-22 nutarties byloje Nr. C/08/136624/FARK 13/464 nepripažinimo ir neleidimo vykdyti, kreipimosi į Europos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus.

7Teismas nurodė, kad dėl ieškinio dalies priimti sprendimą dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, neskiriant atsakovei išlaikymo nuo 2011-04-19, t. y. ieškinio pateikimo civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013, nepasisako, nes Vilniaus apygardos teismas paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-25 nutartį dalyje dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014-01-29 nutarties Nr. C/08/132370/FARK 12-1276 pakeitimo ir Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014-08-22 nutarties byloje Nr. C/08/136624/FARK 13/464 nepripažinimo ir neleidimo vykdyti. Dėl kitos ieškinio reikalavimų dalies, t. y. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo dydžio pakeitimo, dėl laikinos motinos valdžios apribojimo ir įpareigojimo instituciją atlikti veiksmus, teismas nurodė, kad pagal 2003-11-27 Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas Nr. 2201/2003), pagrindinis ginčo kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, kurios nustatymas yra fakto klausimas. Teismas, atlikęs paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013 nepilnamečio vaiko M. M.-S. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina atsakove Z. C. S. ir šiuo metu jie gyvena ( - ). Teismo sprendimu konstatuota, kad nuo 2011 m. gegužės mėn. iki šiol M. gyvena tik su motina. ( - )nepilnametis vaikas lanko vietos mokyklą. Taigi, atsižvelgdamas į tai, bei į Reglamento Nr. 2201/2003, taip pat 2000-12-22 Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001) nuostatas, teismas padarė išvadą, jog pateiktas ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, todėl ieškinį atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad vadovaujantis minėtais reglamentais ir CPK 401 str., kadangi šiuo metu vaikas negyvena su ieškovu Lietuvos Respublikoje, Vilniaus miesto apylinkės teismui neteismingas ir ieškinio reikalavimas dėl motinos valdžios apribojimo atsakovei. Taip pat teismas nurodė, kad nors Reglamentas Nr. 2201/2003 ir Reglamentas Nr. 44/2001 nėra taikomas išlaikymo pareigoms, tačiau ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti nagrinėjamas kompleksiškai ir neatsiejamai nuo kitų ieškovo reikalavimų (t. y. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, laikinos motinos valdžios apribojimo ir t. t.), todėl ieškinį šioje dalyje taip pat atsisakyta priimti.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Ieškovas T. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-23 nutartį ir išspręsti iš esmės ieškinio priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad ieškinio reikalavimų teismingumo klausimus reglamentuoja Reglamentas Briuselis II (dėl reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nežinia kur esančios motinos valdžios apribojimo, lygiai padalintos tėvų valdžios nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo teismingumo) ir Išlaikymo reglamentas EB Nr. 4/2009 (dėl Lietuvos teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui pakeitimo, naujo sprendimo dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo priėmimo, su Lietuvos teismo sprendimais nesuderinamo ir Išlaikymo reglamento EB 4/2009 12 str. lis pendens taisyklę pažeidžiančio Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo, Almelo, 2014-01-29 nutarties Nr. C/08/132370/FARK 12-1276 I. R. dėl išlaikymo klausimų pakeitimo teismingumo). Pažymėjo, kad ieškinio priėmimo metu teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, įskaitant visas teisiškai svarbias aplinkybes, kaip asmens nuolatinė gyvenamoji vieta ir kt., dėl kurių skundžiamoje nutartyje pasisakė pirmosios instancijos teismas. Pirmą ir antrą kartą spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių ieškinio formos ir turinio trūkumų, tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo 2014-09-25 nutartį, kuria nepagrįstai buvo atsisakyta priimti ieškinį, nustatė, kad ieškinio reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir tėvų valdžios padalinimo tikslintini. Mano, kad teismas antrą kartą spręsdamas dėl ieškinio priėmimo, negalėjo spręsti dėl ieškinio reikalavimų teismingumo, nenustatęs turinio trūkumų ir nesuteikęs ieškovui teisės patikslinti reikalavimus, pašalinant ieškinio formos ir turinio trūkumus. Tik pašalinus trūkumus dėl reikalavimų turinio ir formos, teismas galėjo tiksliai įvertinti ieškinio pagrindą ir dalyką ir spręsti dėl ieškinio reikalavimų teismingumo. Mano, kad teismas neteisėtai subendrino visus ieškinio reikalavimus, nesirėmė atitinkamais ES reglamentais, t. y. neteisėtai visiems reikalavimams taikė tik Briuselis II bis Reglamentą, kaip bendrąją teisės normą, nenustatė ieškinio turinio formos trūkumų. Nurodo, kad jei vieni ieškinio reikalavimai teismingi Lietuvos teismams, o kiti ne, ieškinio reikalavimai turėjo būti išskirti į atskiras bylas arba visi nagrinėjami Lietuvos teisme pagal nacionalinio teisminio prioriteto taisyklę. Joks reglamentas nenumato galimybės subendrinti ieškinio reikalavimus ir atsisakyti priimti ieškinį, nustačius, kad vienas iš ieškinio reikalavimų galimai yra teismingas taip pat ir kitam teismui kitoje ES valstybėje narėje. Mano, kad reikalavimai dėl Lietuvos teismo priimtų sprendimų pakeitimo bei dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų gali būti sprendžiami tik Lietuvos teisme. Nurodo, kad dėl ieškovo reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atsakovės valdžios vaikui apribojimo nepagrįstai remtasi tik viena iš daugelio alternatyvių Reglamento Briuselis II teismingumo tėvų pareigų bylose nustatymo taisyklių. Mano, kad ši taisyklė taikyta nepagrįstai, nes byloje nėra objektyviai žinoma atsakovės ir šalių sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta. Mano, kad dėl šių reikalavimų ieškovas negali kreiptis į Nyderlandų Karalystės teismą, nes, pirma, Nyderlandų Karalystė nepripažįsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, antra, vienos valstybės teismas negali panaikinti ar pakeisti kitos valstybės teismo sprendimų. Pažymėjo, kad ieškinys turi būti reiškiamas pagal paskutinę iš viešųjų registrų žinomą gyvenamąją vietą, kuri šiuo atveju nepilnamečio vaiko yra deklaruota su tėvu ( - ). Teismo vertinimas, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Nyderlandų Karalystėje, nepagrįstas jokiai įrodymais, byloje nėra duomenų apie atsakovės nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ji yra ne Lietuvoje. Atsakovei nepranešus apie jos nuolatinę gyvenamąją vietą, ieškinys nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme, priešingu atveju ieškovui apribojama teisė ginti savo reikalavimus kreipiantis į nežinomos valstybės teismą nežinomu adresu gyvenančiai atsakovei. Šiuo atveju esant nežinomai atsakovės gyvenamajai vietai, teismas, priėmęs ieškovo ieškinį, procesinius dokumentus gali įteikti viešojo paskelbimo būdu, kadangi šiuo atveju tokio pobūdžio bylose kaip ši teismas turi būti aktyvus. Nurodo, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimo pakeitimo, ir nors jo reikalavimų teismingumas skiriasi, tačiau teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų priklauso ne teismui, o ieškovui (CPK 30 str. 12 d.). Pažymėjo, kad vaiko motina piktnaudžiauja savo valdžia vaikui, neteikia informacijos apie vaiką, nevykdo teismų sprendimų. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik Reglamento Briuselis II 8 str., tačiau neatsižvelgė į 8-14 str., nes Nyderlandų teismui nepripažįstant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimo, ieškovo reikalavimo nagrinėjimas nebūtų įmanomas. Pažymėjo, kad ir pagal lis pendens taisyklę neįmanoma būtų nagrinėti ieškovo reikalavimų Nyderlanduose, nes jau yra nagrinėjami ieškovo reikalavimai Lietuvos Respublikos teismuose, kurie yra glaudžiai susiję, o tokiu atveju Nyderlandų teismas, nustatęs šį faktą, privalėtų stabdyti bylos nagrinėjimą iki bylų išnagrinėjimo Lietuvos teismuose. Net jei Nyderlandų teismas priimtų ieškovo reikalavimus ir pakeistų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimą, susiformuotų ydinga situacija, kai skirtingų valstybių teismai būtų priėmę skirtingus sprendimus, o Lietuvos institucijos vadovautųsi ne Nyderlandų teismo sprendimu, o būtent nacionaliniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu. Dėl ieškinio reikalavimų dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir vaiko išlaikymo klausimų ieškovas nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti nagrinėti ir šiuos reikalavimus, pažeidė Išlaikymo reglamento Nr. 4/2009 nuostatas ir nevertino, jog Lietuvos teismo sprendimas dėl išlaikymo klausimų nepripažįstamas Nyderlanduose, dėl to į šios valstybės teismą nėra galimybės kreiptis. Teismas šiuo atveju neišnagrinėjo vaiko procesinės padėties ir teismingumo šiuo klausimu taisyklių. Pažymėjo, kad vaikas visada yra ieškovas reikalavime dėl išlaikymo vaikui priteisimo, taigi šiuo atveju taikytina Išlaikymo reglamento 3 str. a dalis. Nyderlandų teismui atsisakius nagrinėti reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šios valstybės teismuose negali būti nagrinėjamas ir su tuo susijęs reikalavimas dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo. Skundžiamu sprendimu teismas nenurodė, kuo vadovaujantis Lietuvos teismams neteismingas ir reikalavimas dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau Nyderlandų teismas nagrinėti tokio reikalavimo neturi pagrindo ir šiuo atveju privalu vadovautis nacionaline teise, o ne reglamentais. Pažymėjo, kad minėtų reikalavimų priėmimo klausimas spręstinas skubos tvarka bei apeliaciniame teisme.

10Apeliantas T. M. pateikė teismui prašymą prijungti rašytinį įrodymą ir rašytinius paaiškinimus, kuriame nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2015-02-02 priėmė nutartį, kuri reikšminga ir nagrinėjamai bylai, susijusi su ieškovo pateiktais reikalavimais. Dėl kai kurių ieškovo reikalavimų apeliacinis teismas nurodė, kad jie teismingi Lietuvos teismams. Apeliacinis teismas pažymėjo, kad suformuota ydinga praktika, kuomet skirtingų valstybių yra priimti skirtingi sprendimai.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

14Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, absoliučių 2014-12-23 teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

15Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013 buvo iš dalies patenkintas ieškovo T. M. ieškinys atsakovei Z. C. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Iš ieškovo pateikto patikslinto ieškinio nagrinėjamoje byloje matyti, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai dėl minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, laikinos motinos valdžios apribojimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, Nyderlandų Karalystės teismo nutarties pakeitimo ir nepripažinimo bei neleidimo vykdyti, institucijos įpareigojimo atlikti veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-23 nutartimi šį ieškovo ieškinį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, jog ieškinys teismingas Nyderlandų Karalystės teismui. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovams CPK 137 str. 2 d. 2 p. pagrindu.

16Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto (ieškovo) T. M. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-02 nutartį, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi sprendžiant šioje byloje ieškovo atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-23 nutartyje nurodytas aplinkybes, taip pat aplinkybes, kad pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 str.), todėl rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus prijungia prie bylos.

17CPK 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį ieškinį (skundą). Atsisakydamas priimti ieškinį, teismas nurodė, kad ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Pažymėtina, kad bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, todėl teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

18Minėta, pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovas reiškia reikalavimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, laikinos motinos valdžios apribojimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, Nyderlandų Karalystės teismo nutarčių pakeitimo ir nepripažinimo bei neleidimo vykdyti, institucijos įpareigojimo atlikti veiksmus. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepasisako dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su Nyderlandų Karalystės teismo nutarčių pakeitimu ir nepripažinimu bei neleidimu vykdyti ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, kadangi dėl šių reikalavimų pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2014-12-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2433-450/2014, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-25 nutartis dėl atsisakymo priimti ieškovo pradinį ieškinį iš dalies panaikinta. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014-01-29 nutarties byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) atsisakymo vykdyti Lietuvos Respublikoje, Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014-08-22 nutarties byloje Nr. C/08/136624/FA RK 13/464 nepripažinimo ir neleidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje yra išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-28-186/2015, todėl pakartotinai reikšti šiuos ieškinio reikalavimus ieškovui nėra teisinio pagrindo. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog Vilniaus apygardos teismas minėtoje 2014-12-16 nutartyje nurodė, kad kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu nebuvo nustatytas išlaikymas ieškovo buvusiai sutuoktinei, todėl prieštaringas ieškinyje suformuluotas reikalavimas „priimti sprendimą dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, neskiriant atsakovei išlaikymo nuo 2011-04-19, t. y. ieškinio pateikimo civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013“. Toks reikalavimas, teismo vertinimu, negali būti priimtas ir nagrinėjamas, nes, jo tenkinimo atveju, neatsiras jokių teisinių padarinių. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad, teismo vertinimu, šie Vilniaus apygardos teismo 2014-12-16 nutarties argumentai nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui dėl minėto ieškovo reikalavimo skundžiamoje nutartyje iš viso nepasisakyti, kadangi minėta Vilniaus apygardos teismo 2014-12-16 nutartimi, be kita ko, konstatuota, jog nurodyti ieškinio trūkumai šalintini CPK 115 str. 1 d. tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nenustatęs ieškovui termino trūkumams dėl minėto reikalavimo pašalinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalėjo atsisakyti priimti ieškinį visa apimtimi, įskaitant ir minėtą ieškovo reikalavimą.

19Iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad ieškovo ieškinio reikalavimus, susijusius su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu, bendravimo tvarkos nustatymu, laikinos motinos valdžios apribojimu teismas atsisakė priimti tuo pagrindu, jog tokie reikalavimai nagrinėtini pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą, šiuo atveju – Nyderlandų Karalystės teisme. Reglamento Nr. 2201/2003 8 str. 1 p. numatyta, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Pažymėtina, kad vaiko „nuolatinė gyvenamoji vieta“ minėto Reglamento Nr. 2201/2003 8 str. 1 d. prasme turi būti nustatoma remiantis visomis kiekvienam konkrečiam atvejui būdingomis faktinėmis aplinkybėmis; be fizinio vaiko buvimo tam tikroje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti ir į kitus veiksnius, galinčius atskleisti, kad toks buvimas visai nėra laikinas ar atsitiktinis ir kad ten gyvendamas vaikas yra tam tikra dalimi integravęsis į socialinę ir šeiminę aplinką; visų pirma reikia atsižvelgti į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos lankymo vietą ir sąlygas, kalbos žinias ir šeiminius bei socialinius vaiko ryšius toje valstybėje. Teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013 nepilnamečio vaiko M. M.-S. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina atsakove Z. C. S. ir šiuo metu jie gyvena Nyderlandų Karalystėje, dėl to padarė išvadą, kad minėti ieškovo reikalavimai nagrinėtini Nyderlandų Karalystėje. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas atitinkamas išvadas, neatsižvelgė į tą faktą, jog minėti ieškovo ieškinio reikalavimai susiję su įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimo pakeitimu, t. y. minėtu sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimo – nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Tai reiškia, kad minėtu sprendimu nustatyta sprendimo vykdymo tvarka, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, gali būti pakeista tik naujai priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šiuo atveju vertintina, kad kitos valstybės institucijoms, šiuo atveju – Nyderlandų Karalystės teismui, nepripažįstant Lietuvos Respublikos teismo priimto sprendimo, atitinkamų minėtų ieškovo reikalavimų nagrinėjimas bus neįmanomas. Be to, pažymėtina ir tai, kad ir Vilniaus apygardos teismas 2014-12-16 nutartyje konstatavo, jog ieškovo ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo pakeitimo nėra tapatūs jau išnagrinėtiems ieškovo reikalavimams Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013, todėl gali būti nagrinėjami pirmosios instancijos teisme (CPK 26 str.). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju sutiktina su apelianto argumentais, kad nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, ko neįvertino skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad minėti argumentai šiuo atveju taikytini ir ieškovo reikalavimui dėl motinos valdžios apribojimo.

20Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nors išlaikymo pareigoms Reglamentas Nr. 2201/2003 ir Reglamentas Nr. 44/2001 netaikytini, tačiau kadangi ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti kompleksiškai nagrinėjamas su kitais ieškovo pareikštais reikalavimais, atsisakytina priimti ir minėtą ieškovo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su šiuo skundžiamos nutarties argumentu, kadangi, teismo vertinimu, kiekvienas ieškovo ieškinio reikalavimas turėjo būti įvertintas pagal atitinkamas teismingumo taisykles, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Be to, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinio reikalavimus, nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-12-16 nutartyje konstatavo, jog nors pareiškėjas kreipėsi su reikalavimu dėl viešojo administravimo subjekto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neveikimo, tačiau teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčas, laikytini civiliniais (šeimos) teisiniais santykiais, reglamentuojamais privatinės teisės normų, todėl toks ieškinio reikalavimas teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir gali būti nagrinėjamas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo ieškovo reikalavimu vertintini Lietuvos Respublikos institucijos veiksmai, taigi nėra jokio pagrindo šio ieškovo ieškinio reikalavimo priskirti kaip neteismingo Lietuvos Respublikos teismams.

21Įvertinęs ieškovo pateiktus reikalavimus ir skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant, jog teismingumo taisykles atitinka tik dalis ieškovo pateiktų ieškinio reikalavimų, atitinkami reikalavimai galėjo būti išskirti ir nagrinėjami ieškinį gavusio teismo, nesubendrinant visų ieškinio reikalavimų, kas šiuo atveju matyti iš skundžiamos teismo nutarties. Taigi, remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, vertintina, jog skundžiama teismo nutartis priimta tinkamai neįvertinus bylos aplinkybių, konkrečių ieškinio reikalavimų, dėl to yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti naują nutartį – išspręsti iš esmės ieškinio priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio priėmimo klausimas yra sprendžiamas teismo, kuriam yra pateiktas ieškovo ieškinys, dėl to minėtas ieškovo reikalavimas apeliacinės instancijos teismo negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo T. M. atskirąjį skundą yra pagrindas tenkinti iš dalies, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-23 nutartį panaikinti, grąžinant bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo įvertinant kiekvieną iš ieškovo reiškiamų reikalavimų (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 339 straipsniu, teismas,

Nutarė

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovai T. M., M. M.-S. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovams Z.... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškovų patikslinto ieškinio... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-23 nutartimi atsisakė priimti... 7. Teismas nurodė, kad dėl ieškinio dalies priimti sprendimą dėl buvusių... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Ieškovas T. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus... 10. Apeliantas T. M. pateikė teismui prašymą prijungti rašytinį įrodymą ir... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo... 14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą,... 15. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08... 16. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 17. CPK 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę... 18. Minėta, pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovas reiškia reikalavimus dėl... 19. Iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad ieškovo ieškinio... 20. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog skundžiamoje nutartyje teismas nurodė,... 21. Įvertinęs ieškovo pateiktus reikalavimus ir skundžiamą teismo nutartį,... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti...