Byla 2A-730-485/2012
Dėl apmokėjimo už atliktus darbus

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino ir Algirdo Remeikos (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės restruktūrizuojamos UAB „Būstuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-232-638/2011 pagal ieškovės RUAB „Būstuva“ ieškinį atsakovei V. P., trečiajam asmeniui J. M. dėl apmokėjimo už atliktus darbus.

2Kolegija

Nustatė

3ieškovė ieškiniu (t. 1 b. l. 3-5) prašė priteisti iš atsakovės 13 690,44 Lt skolą, 1 052,10 Lt palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė nurodė, jog 2007 metų rugsėjo mėnesį su ieškovė ir atsakovė V. P. sudarė sutartį žodžiu, kad ieškovė atliks jos nusipirkto buto, esančio ( - ) įrengimo darbus. Pagal atsakovės pageidavimus ieškovė sudarė lokalines sąmatas, kokie darbai bus atliekami. Ieškovė darbus atliko, taip pat darbams atlikti ieškovė pasitelkė subrangovą- UAB „Agentus“. Buvo atlikta darbų už 32 547,94 Lt, ir už 3 046,76 Lt, taip pat buvo surašyti darbų atlikimo aktai. Atsakovė pasirašė darbų atlikimo aktą už 3 046,76 Lt. Kito atliktų darbų akto atsakovė nepasirašė, jį pasirašyti vengė, nors darbai buvo atlikti. Atsakovė sumokėjo ieškovei tik 18 000 Lt, todėl likusią dalį ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu (t. 1, b. l. 147-149) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 23 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6Teismas nurodė, jog ieškovė pateikė lokalines sąmatas darbams už 32 547,94 Lt ir darbams už 3 046,76. Ieškovė teigia, kad atsakovė yra šias sąmatas pasirašiusi. Atsakovės atstovai neigia, kad atsakovė pasirašė šias sąmatas. Atsakovės atstovai pateikė sąmatą darbams už 38 229,64, kurią, kaip pripažino, atsakovė yra pasirašiusi. Nesant atliktos byloje rašysenos ekspertizės teismas negalėjo daryti išvados, kad sąmatas pasirašė ne atsakovė, o kitas asmuo. Tačiau teismas sprendė, kad vien tik lokalinių sąmatų sudarymas nėra pagrindas reikalauti apmokėti sumas, nurodytas sąmatose, nes sąmatose yra užfiksuojami tik pageidaujami ir planuojami atlikti darbai, planuojamos sunaudoti medžiagos. Ieškovė pateikė atliktų darbų aktą, kuriame įrašyta, kad atlikta darbų už 32 547,94 Lt. Šis atliktų darbų aktas nėra pasirašytas. Taip pat ieškovė pateikė atliktų darbų aktą už 3 046,76 Lt, kuris yra pasirašytas atsakovės. Nesant sudarytos raštu rangos sutarties, teismas laikė, jog neįmanoma nustatyti, kokiais terminais šalys buvo sutarę atlikti sutartus darbus ir kokia tvarka organizuoti darbų priėmimą. Ieškovės atstovai šių rangos sutarties sąlygų nepaaiškino ir neįrodė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė V. P. buvo kviečiama ar kokia kita forma jai pranešta apie rangos darbų atlikimą ir darbų priėmimo akto surašymą, ir kad V. P. vengė atvykti, vengė priimti darbus. Teismas laikė, jog ieškovės pateikto rašto „Dėl atliktų darbų apmokėjimo“, rašyto 2008-05-21, negalima laikyti kvietimu pasirašyti atliktų darbų aktą ir priimti atliktus darbus. Nėra duomenų, kokiu adresu raštas buvo siunčiamas, ar jis buvo įteiktas V. P.. Rašte minima, kad buvo įvykdytas atliktų darbų aktavimas, tačiau neaišku, ar į darbų priėmimą buvo kviečiama arba ar yra kviečiama atsakovė. Ieškovė pateikė raštą, rašytą 2008-10-30 ieškovės darbuotojo P. D., kuriame pastarasis dėsto, kad „užsakovas ir toliau atsisakinėjo pasirašyti darbų priėmimo aktus motyvuodamas tuo, kad vienas iš „Būstuva“ vadovų yra jos klasiokas ar grupiokas“. Iš šio rašto taip pat negalima daryti išvados, kad atsakovė V. P. buvo du kartus raštu kviečiama priimti atliktų pagal sutartį darbų. Rašte net nenurodoma, kas yra tas užsakovas, kada ir kokiu būdu jis buvo kviečiamas, nepateikti įrodymai apie kvietimus. Nesant įrodymų apie atsakovės V. P. vengimą priimti atliktus darbus ir nesant pasirašyto atliktų darbų akto, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovė atliko darbų už 32 547,94 Lt ir kad užsakovė V. P. juos priėmė. Iš atliktų darbų akto matyti, kad pagal aktą yra atlikta darbų už 3 046,76 Lt ir kad atsakovė V. P., nesant įrodymų, kad parašas yra kito asmens, aktą yra pasirašiusi. Tačiau ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad atsakovė V. P. už ginčo bute vykdytus darbus yra sumokėjusi 18 000 Lt. Teismas laikė, jog pagal atliktų darbų aktą už 3 046,76 Lt ieškovei yra apmokėta. Ieškovės pateiktos UAB „Agentus“ išrašytos sąskaitos už atliktus darbus neduoda pagrindo išvadai, kad „Agentus“ atliko darbus būtent atsakovės bute ir būtent pagal sutartį sudarytą su atsakove. Byloje yra pateiktas 2008-10-23 trečiojo asmens J. M. pasirašytas raštas, adresuotas ieškovei, kuriame nurodoma, kad J. M. veikia kaip savininkės V. P. įgaliota, tačiau joks įgaliojimas J. M. atstovauti V. P. byloje nepateiktas. Net jeigu ir laikyti, kad J. M. buvo atsakovės įgaliota, tai rašte nėra nurodoma, kad visi darbai, nurodyti atliktų darbų akte už 32 547,94 Lt yra atlikti ir kad užsakovė V. P. per savo įgaliotą atstovę juos priima. Sakinio „nusprendėme keltis į butą, kuriame buvo baigti apdailos darbai, nors ir labai prastos kokybės“ negalima traktuoti kaip atliktų darbų akto pasirašymo, nes žodžiai „apdailos darbai“ yra visiškai abstraktūs ir nė kiek nedetalizuoja atliktų darbų kiekių, panaudotų medžiagų, kokybės ir pan.

7Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 7-10) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

  1. 2010-09-20 patikslintame prašyme atsakovė teigia, kad buto, esančio ( - ), vidaus apdailos darbų klausimais su ieškove bendravo trečiasis asmuo. Byloje esančiame 2010-09-19 prašyme dėl procesinio bendrininkavimo trečiasis asmuo teigia, kad ji su atsakove nusprendė butą pirkti atsakovės vardu, o vėliau atsakovė butą padovanos trečiajam asmeniui. Visas derybas su ieškove vykdė trečiasis asmuo. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo patvirtino, kad dėl buto vidaus apdailos darbų su UAB „Būstuva“ tarėsi trečiasis asmuo. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad spręsti klausimus susijusius su buto vidaus apdailos darbų atlikimu atsakovė buvo pavedusi trečiajam asmeniui. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė atsakovę atstovaujančio trečiojo asmens užsakymu įsipareigojo atlikti buto vidaus apdailos darbus. Vadovaujantis šiomis aplinkybės darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis;
  2. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo patvirtino, kad trečiasis asmuo iš ieškovės gaudavo sąskaitas už atliktus buto darbus ir apmokėdavo. Byloje esantys įrodymai (2008 m. spalio 23 d. trečiojo asmens pareiškimas adresuotas UAB „Būstuva“) patvirtina, kad trečiasis asmuo, atstovaudamas atsakovę, 2007-09-17 sutarė, kad ieškovė atliks buto vidaus apdailos darbus, aptarė ir suderino su ieškove numatomų buto apdailos darbų sąmatas. Todėl ieškovė 2007-09-17 ir 2008-02-17 pateikė atsakovei sąmatas atitinkamai 32 547,94 Lt ir 3 046,76 Lt sumai, kuriose numatyta bute planuojamų atlikti vidaus darbų apimtis. Šias sąmatas atsakovė patvirtino. Nors atsakovė neigia patvirtinusi 2007-09-17 ir 2008-02-17 atsakovei pateiktas sąmatas atitinkamai 32 547,94 Lt ir 3 046,76 Lt sumai, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino pasirašiusi ieškovės sudarytą lokalinę sąmatą 38 229,64 Lt sumai. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, patvirtindama vartojimo rangos sutarties pagrindu sudarytas sąmatas ir atliktų darbų aktą, patvirtino su ieškove sudarytą vartojimo rangos sutartį;
  3. teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neatliko buto vidaus apdailos darbų 32 547,94 Lt sumai. CK 6.653 straipsnyje 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas. Minėtas sąmatas atsakovė patvirtino ir šios sąmatos tapo vartojimo rangos sutarties dalimi. Ieškovė atliko minėtose lokalinėse sąmatose nustatytus buto vidaus apdailos darbus ir 2008-02-17 atliktus darbus atsakovei perdavė. Tačiau atsakovė pasirašė tik atliktų darbų aktą 3 046,76 Lt sumai, kurio pagrindu atliktiems darbams atlikti buvo sudaryta lokalinė sąmata 3 046,76 Lt sumai. Tądien ieškovė taip pat perdavė atsakovei buto vidaus apdailos darbus vadovaujantis atliktų darbų aktu 32 547,94 Lt sumai, kurio pagrindu atliktiems darbams atlikti buvo sudaryta lokalinė sąmata 32 547,94 Lt sumai, tačiau atsakovė šio atliktų darbų akto nepasirašė. Svarbu atkreipti dėmesį, kad atliktų darbų aktuose nustatyti atlikti darbai visiškai atitinka lokalinėse sąmatose, kurias atsakovė patvirtino, nustatytiems atlikti buto vidaus apdailos darbams. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo 2008 m. kovo mėnesio bute nuolat gyvena atsakovės dukra, šioje byloje dalyvaujanti kaip trečiasis asmuo, J. M.. Ši aplinkybė patvirtina, kad apdailos darbai buto atlikti. Trečiasis asmuo šią aplinkybę pripažįsta, tik tvirtina, kad darbai buvo nekokybiški. Tai reiškia, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovei už buto vidaus apdailos darbų atlikimą sulygtą kainą;
  4. CK 6.655 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas. Atsakovė V. P. už atliktus darbus sumokėjo ieškovei tik 18 000 Lt, t.y. 2007-10-03 sumokėjo 10 000 Lt, 2008-04-10 sumokėjo 5 000 Lt, 2008-04-22 sumokėjo 3 000 Lt. Atsakovė liko skolinga ieškovei 13 690,44 Lt (35 594,70 Lt - 18 000 Lt - 3 784,26 Lt - 120 Lt). Taip pat iš atsakovės turi būti priteista 1 005,22 Lt palūkanų (13 690,44 Lt (skolos dydis) * 0,05 (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) * 536 (pradelstų dienų skaičius). Vadovaujantis CK 6.189 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.213 straipsniu iš atsakovės turi būti priteista neapmokėta skola ieškovui bei palūkanos. Iš viso ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 14 695,66 Lt (13 690,44 Lt + 1 005,22 Lt) skolos ir palūkanų;
  5. 2011 m. sausio 12 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas atsakovės prašymu sustabdė šią civilinę bylą kol bus atlikta rašysenos ekspertizė ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00499-10. Teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui turės reikšmės rašysenos rezultatas ikiteisminiame tyrime. Iš tiesų, rašysenos ekspertizės išvados patvirtintų arba paneigtų atsakovės atsikirtimus, todėl teismo nutartis stabdyti bylą buvo pagrįsta ir teisėta. Nutartis įsiteisėjo. Nepaisydamas 2011 m. sausio 12 d. nutarties motyvų, teismas atnaujino bylos nagrinėjimą nesulaukęs rašysenos ekspertizė ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00499-10 rezultatų. Todėl bylos toks bylos atnaujinimas ne tik prieštarauja 2011 m. sausio 12 d. nutarties motyvams, pažeidė LR CPK 167 straipsnio 1 dalį, bet ir sąlygojo šios bylos visapusiškam nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių neištyrimą. To pasėkoje priimtas sprendimas, visapusiškai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

9Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 14-17) prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

10Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

  1. ieškovė, 2010-01-14 pateikusi ieškinį dėl skolos priteisimo iš V. P., veikė nesąžiningai, teismui pateikė melagingas žinias. Ieškovė pateikė teismui žinomai melagingus duomenis apie V. P. gyvenamąją vietą, nuo teismo nuslėpė bylai svarbius, notaro patvirtintus dokumentus (pirkimo- pardavimo 2008-03-14 sutartį, priėmimo aktą ir kt), iš kurių matyti tikras atsakovės V. P. gyvenamos vietos adresas;
  2. teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra pateikta rašytinė rangos sutartis, todėl negalima nustatyti kokiais terminais ieškovė įsipareigojo atlikti statybos (apdailos darbus), kaip turėjo atliktus darbus perduoti užsakovui. Be to, ieškovė neįrodė, kad rangos sutarties šalimi buvo atsakovė V. P., o tretysis asmuo J. M. veikė tik kaip atsakovės atstovė. Tretysis asmuo J. M. ir ieškovės atstovas E. G. patvirtino, kad būtent J. M., veikdama savo vardu ir iniciatyva užsakė statybos (apdailos) darbų atlikimą V. P. priklausančiame bute ( - ), už juos apmokėjo, sprendė su ieškove atliktų darbų kokybės klausimus (teikė pretenzijas), tačiau kai kuriuos dokumentus ieškovė ruošė atsakovės V. P. vardu, kadangi ginčo darbų atlikimo laikotarpiu butas nuosavybės teise priklausė atsakovei. Tačiau pagal Statybos įstatymo 3 str. statytojas statybos teisiniuose santykiuose apibrėžiamas kaip investuojantis lėšas į statybą asmuo, kuris kartu atlieka užsakovo funkcijas. Be to, J. M. bute gyvena nuo 2008 m. kovo mėn., t. y. iš pradžių buvo buto valdytoja panaudos pagrindais, o vėliau tapo teisėta buto savininke, o tai reiškė, kad J. M. turėjo visas teises būti statytoju (užsakovu) - teisėtu pagrindu valdė butą. Todėl apeliantės argumentai, kad atsakovė patvirtino visus trečiojo asmens veiksmus, susijusius su buto vidaus apdailos darbų atlikimu ir kad teisinės pasekmės už sudarytą rangos sutartį atsiranda atsakovei (CK 2.133, 2.149 str.), yra nepagrįsti;
  3. teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl ieškovės atliktų darbų apimties (masto) ir tinkamos kokybės, nes tokie argumentai nėra įrodyti. Ieškovė neįrodė, kad ėmėsi veiksmų organizuoti atliktų darbų priėmimą, atitinkamais dokumentais neįformino dokumentų, kurių pagrindu būtų galima patvirtinti ieškovės atliktų darbų kiekį (apimtį) ir kokybę. Ieškovė savo reikalavimą grindžia neva atsakovės pasirašytomis lokalinėmis sąmatomis 3 046,76 Lt ir 32 547,94 Lt sumai. Kaip teisingai nustatė teismas, nors byloje nėra pateikta įrodymų, kad šias sąmatas pasirašė ne atsakovė, savaime lokalinių sąmatų buvimas dar nepatvirtina atsakovės (ar trečiojo asmens, kuri buvo tikra rangos sutarties šalis) pareigos sumokėti lokalinėje sąmatoje nurodytas sumas, nes jos neįrodo, kad sąmatoje nurodyti (planuojami) darbai yra atlikti, panaudoti planuojami medžiagų kiekiai. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad byloje pateiktas darbų priėmimo aktas 32 547,94 litų sumai, nepasirašytas atsakovės, patvirtina, jog darbai buvo atlikti kokybiškai, ir kad atsakovė rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį. Atliktų darbų akte 32 547,94 litų sumai nurodyta jo neva surašymo diena - 2008-02-17, tačiau lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų akte 3 046,76 litų sumai taip pat nurodyta jų surašymo data - 2008-02-17. Todėl negalima padaryti vienareikšmiškai išvadų kaip ir kada buvo surašytos neva atsakovės pasirašytos lokalinės sąmatos, kada buvo surašyti atliktų darbų aktai. Neįtikėtina, kad ieškovė su atsakove tapačią dieną suderino darbų apimtį ir tą pačią dieną atsakovė atliko visus elektros instaliacijos darbus. Ieškovės pateiktame akte, kuriuo ieškovė grindžia savo reikalavimą, nėra jokios žymos apie tai, kad užsakovas atsisakė pasirašyti atliktų darbų akto, todėl nėra pagrindo šį aktą pripažinti tinkamu vienašaliu atliktų darbų priėmimo aktu. Byloje yra pateikti įrodymai, kad J. M. raštu kreipėsi į ieškovę 2008-10-23 dieną su pretenzija dėl nekokybiškai atliktų darbų, pateikė 2008-09-11 defektinį aktą su prie jo pridėta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyti visi atliktų darbų trūkumai, lokalinę sąmatą, sudarytą šių trūkumų pašalinimui, siūlė ieškovei atitinkamai sumažinti darbų kainą. Nors minėtą pretenziją J. M. pasirašė kaip V. P. įgaliotinė (kadangi ieškovė reikalavo, kad visi dokumentai būtų V. P., kaip tuometinės buto savininkės, vardu), ji veikė savo interesais ir iniciatyva. Gavusi pretenziją, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, siekiant išspręsti susidariusią problemą - darbų neištaisė, nuostolių neatlygino, dėl darbų kainos sumažinimo tartis noro neišreiškė;
  4. nepagrįstas apeliantės argumentas, kad atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove, kadangi priėmė darbų rezultatą, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą ir todėl turi mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad rangovas tinkamai ir laiku atliko numatytus darbus, kad užsakovas darbus priėmė. Iš pateikto atliktų darbų akto neaišku, kada jis buvo surašytas, nesant rašytinės rangos sutarties neaišku kokiais terminais ir tvarka užsakovas turėjo atsiskaityti už atliktus darbus. Be to, nėra netgi ne vienos PVM sąskaitos faktūros, t.y. buhalterinės apskaitos dokumento, kurį ieškovė kaip PVM mokėtojas privalėjo išrašyti ir pateikti užsakovui apmokėjimui;
  5. byla buvo sustabdyta atsakovės prašymu, kadangi baudžiamojoje byloje yra atliekama jos parašų lokalinėse sąmatose ir atliktų darbų akte ekspertizė. Prašymą dėl bylos atnaujinimo pateikė pati atsakovė, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas atsakovės, o ne teismo iniciatyva, todėl manytina, jog procesinės normos nebuvo pažeistos.

11Apeliacinis skundas tenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2011-12-02 Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės RUAB „ Būstuva“ ieškinį atsakovei V. P., trečiajam asmeniui J. M. dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Minėtos dienos teismo sprendimu buvo panaikintas 2010-04-20 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas už akių ir priimtas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestas. Iš ieškovės buvo priteista atsakovei V. P. 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 23 Lt pašto išlaidų valstybei ( t. 1, b. l. 147-149 ).

14Apeliantė ( ieškovė ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo atmesti.

15Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-04-20 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu už akių patenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės V. P. ieškovės naudai 13 690,44 Lt skolos, 1 052,10 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ( 2010-01-20 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( t. 1, b. l. 43-44 ). 2010-11-16 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi procesas šioje civilinėje byloje buvo atnaujintas ( prijungta byla dėl proceso atnaujinimo, b. l. 120-121 ). Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2008-03-14 sutartimi pardavė atsakovei V. P. butą, esantį ( - ) ( prijungta byla dėl proceso atnaujinimo, b. l. 11-14 ). Trečiasis asmuo J. M., atstovaudama atsakovę, 2007-09-17 sutarė su ieškove, kad ši atliks buto vidaus apdailos darbus, aptarė ir suderino numatomų apdailos darbų sąmatas ( prijungta byla dėl proceso atnaujinimo, b. l. 22 ). Ieškovė 2007-09-17 ir 2008-02-17 pateikė atsakovei lokalines sąmatas atitinkamai 32 547,94 Lt ir 3 046,76 Lt sumai, kuriose numatyta bute planuojamų atlikti vidaus apdailos darbų apimtis. Šias sąmatas atsakovė patvirtino ( t. 1, b. l. 9-10, 13 ). Ieškovė, pripažinusi atsakovės pretenzijas dėl dalies nekokybiškai atliktų darbų pritaikė nuolaidas, t. y. 120 Lt ir 3784,26 Lt. Taip pat nustatyta, kad ieškovei atsakovė už atliktus buto vidaus apdailos darbus per tris kartus iš viso sumokėjo 18 000 Lt, t. y. 2007 m. spalio mėn. 03d. – 10 000 Lt, 2008 m. balandžio mėn. 10 d. – 5000 Lt, 2008 m. balandžio mėn. 22 d. – 3000 Lt ( t. 1, b. l. 20 ). Tokiu būdu skola ieškovei liko 13 690,44 Lt ( 35 594,70 Lt – 18 000 Lt- 3784,26 Lt- 120 Lt = 13 690,44 Lt ).

16Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis. Atsakovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad tarp darbų užsakovo ir rangovo taikomos ir rangos vartojimo sutarties nuostatos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime konkrečiai nenurodė kokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta, t. y. darbų rangos sutartis ar vartojimo rangos sutartis.

17Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atitinkamai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Vadovaujantis vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų normomis, sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius. Pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo. Antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais). Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą teisiškai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Jei sutarties šalys yra du verslo subjektai, jų sudaryta sutartis nepatenka į vartojimo sutarties sampratą ir atitinkamam ginčo santykiui teisės aktai, reglamentuojantys vartotojų teisių apsaugą, netaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2004).

18Kaip matyti iš bylos medžiagos, paslaugas ( buto vidaus apdailos darbus ) įsigijo atsakovė, kuri yra fizinis asmuo. Jas ji įgijo ne dėl savo ūkinės – komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Šias paslaugas jai suteikė verslininkas ( juridinis asmuo ), kuris veikia savo verslo ( plačiąja prasme ) tikslais. Iš viso to teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis. Įstatymas numato, kad vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350 – 6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės ( CK 6.672 str. 2 d. ).

19Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodo, kad trečiasis asmuo J. M. veikė kaip buto savininkės V. P. įgaliota, tačiau joks įgaliojimas byloje nėra pateiktas. Kaip matyti iš bylos medžiagos ( ką patvirtino ir trečiasis asmuo ), visas derybas su ieškove dėl buto vidaus apdailos darbų vedė trečiasis asmuo. Teisėjų kolegijos nuomone šios aplinkybės patvirtina tai, kad spręsti klausimus susijusius su buto vidaus apdailos darbų atlikimu atsakovė ( buto savininkė ) buvo pavedusi trečiajam asmeniui. Šio asmens užsakymu ieškovė įsipareigojo atlikti buto vidaus apdailos darbus. Taip pat nustatyta, kad atsakovė pasirašė lokalines sąmatas ir atliktų darbų aktą, už darbus buvo iš dalies apmokėta. Įstatymas numato, kad atstovavimą reglamentuojančios normos atitinkamai taikomos ir tuo atveju, jeigu asmuo, kurio reikalus tvarkė kitas asmuo, neturėdamas įgaliojimo, vėliau patvirtina pastarojo veiksmus ( CK 2.149 str. ). Virš išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė patvirtino trečiojo asmens veiksmus, susijusius su buto vidaus apdailos darbų atlikimu.

20Be to, kaip jau minėta, ieškovė 2007-09-17 ir 2008-02-17 pateikė atsakovei lokalines sąmatas atitinkamai 32 547,94 Lt ir 3 046,76 Lt sumai, kuriose buvo numatyta bute planuojamų atlikti vidaus apdailos darbų apimtis. Šias sąmatas atsakovė patvirtino. Pažymėtina, kad atsakovė neigia jas patvirtinusi, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nesant atliktos byloje rašysenos ekspertizės teismas negali daryti išvados, kad sąmatas pasirašė ne atsakovė, o kitas asmuo. Iš to seka, kad atsakovė patvirtindama vartojimo rangos sutarties pagrindu sudarytas lokalines sąmatas bei atliktų darbų aktą, patvirtino su ieškove sudarytą vartojimo rangos sutartį. Tokiu būdu ši tarp šalių sudaryta sutartis sukelia teisines pasekmes atsakovei ( CK 2.133 str. ).

21Be to, pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodo, kad ieškovė neatliko buto vidaus apdailos darbų 32 547,94 Lt sumai. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Įstatymas numato, kad jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas ( CK 6.653 str. 3 d. ). Kaip jau minėta, atsakovė pateiktas lokalines sąmatas patvirtino. Tokiu būdu jos tapo vartojimo rangos sutarties dalimi. Be to, atsakovei buvo pateikti darbų atlikimo aktai atitinkamai 32 547,94 Lt ir 3 046,76 Lt sumai. Atsakovė pasirašė tik darbų atlikimo aktą 3 046,76 Lt sumai, o darbų atlikimo akto 32 547,94 Lt sumai nepasirašė. Kaip matyti, atliktų darbų aktuose nustatyti atlikti darbai visiškai atitinka lokalinėse sąmatose, kurias atsakovė patvirtino, nustatytiems atlikti buto vidaus apdailos darbams. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodo, kad nesant įrodymų apie atsakovės V. P. vengimą priimti atliktus darbus ir nesant pasirašyto darbų akto, teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovas atliko darbų už 32 547,94 Lt ir kad užsakovė V. P. juos priėmė. Atitinkamai nėra pagrindo priteisti iš V. P. prašomą apmokėjimą.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartojimo rangą reglamentuojančios įstatymo normos neįtvirtina nuostatų, skirtų vartojimo rangos sutarties šalių pareigų perduoti ir priimti atliktus rangos darbus vykdymui. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Taigi paprastai darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Tačiau įstatymo taip pat nustatyta išimtis, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jį gali pasirašyti kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytos nuostatos paskirtis – užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metekas“ v. UAB „Projektana“, bylos Nr. 3K-3-287/2010). Užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą; vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Įstatyme nustatyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz., jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis) ir pan. Išvardytos nuostatos suponuoja išvadą, kad abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo-perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-07-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-302/2011 ).Anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina tą faktą, kad ieškovė atliko atsakovės bute 2008-02-17 atliktų darbų akte 32 547,94 Lt sumai nustatytus darbus.

23Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2008 m. kovo mėnesio bute nuolat gyvena trečiasis asmuo ( atsakovės dukra ) J. M.. Iš to seka, kad buto vidaus apdailos darbai buvo atlikti. Šią aplinkybę pripažino ir pats trečiasis asmuo, tačiau nurodė, kad šie darbai buvo nekokybiški.

24Kasacinis teismas, formuodamas praktiką vartojimo rangos bylose, yra išaiškinęs, jog faktai, kad darbų priėmimas-perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-535/2009 ). Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovei už buto vidaus apdailos atlikimą sulygtą kainą.

25Įstatymas numato, kad užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas ( CK 6.655 str. 1 d. ). Kaip jau minėta, ieškovei už atliktus buto vidaus apdailos darbus buvo sumokėta 18 000 Lt, atsakovė liko skolinga 13 690,44 Lt. Įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ( CK 6.256 str. 1 d. ). Kadangi atsakovė neįvykdė prievolės atsiskaityti už atliktus darbus, todėl ji privalo atlyginti ieškovei patirtus nuostolius, sumokėti netesybas ( CK 6.256 str. 2 d. ).

26CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Tokiu būdu iš atsakovės turi būti priteista 1 005,22 Lt palūkanų ( 13 690,44 Lt ( skola )x 0,05 ( palūkanų dydis ) : 365 ( dienų skaičius metuose ) x 536 ( pradelstų dienų skaičius ) = 1 005,22 Lt ). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu būdu iš atsakovės taip pat turi būti priteista 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą, neteisingai taikė materialinės teisės normas, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą Tokiu būdu teisėjų kolegija sutikdama su apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, tenkina apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkina ( CPK 326 str. 1 d., 2 p. ).

28Be to, įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Šiame straipsnyje išdėstytos aplinkybės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo ( CPK 93 str. 1,3 d. ). Ieškinį teismui pateikė reorganizuojama UAB „ Būstuva“. Ji pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio tiek pareiškiant ieškinį, tiek ir paduodant apeliacinį skundą, atleista ( CPK 83 str. 1 d., 8, 9 p. ). Bendra ieškinio suma yra 14 695,66 Lt. Įstatymas numato, kad turtiniuose ginčuose iki vieno šimto tūkstančių litų žyminio mokesčio dydis nuo ieškinio sumos yra 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų. Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį ( CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d. ). Iš to seka, kad tiek pareiškiant ieškinį, tiek ir paduodant apeliacinį skundą turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis po 440,87 Lt ( 14 695,66 : 100 x 3 = 440,87 ), t. y. iš viso 882 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista, todėl patenkinus ieškovės ieškinį minėtas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei. Be to, ieškovę pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas, išlaidos jo pagalbai yra 847 Lt ( t. 1, b. l. 132 ). Patenkinus ieškovės ieškinį, minėtos išlaidos jai priteistinos iš atsakovės ( CPK 93 str. 1 d. ). Iš atsakovės taip pat priteistina valstybei 23 Lt pašto išlaidų valstybei ( CPK 96 str. ).

29Be to, atsakovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime tiesiogiai nepasisakė, kas buvo rangos sutarties šalis – atsakovė ar trečiasis asmuo bei būtina išsamiai nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Atsakovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas ( CPK 322 straipsnis ). Pažymėtina, kad šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, davė savo paaiškinimus dėl visų bylos aplinkybių. Pati atsakovė visus argumentus dėl apeliacinio skundo galėjo išdėstyti savo atsiliepime į apeliacinį skundą. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

31apeliacinį skundą tenkinti.

32Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.

33Priteisti iš atsakovės V. P. ( a. k. ( - ) ) 13 690,44 Lt skolos, 1 005,22 Lt palūkanų, t. y. viso 14 695,66 Lt ( keturiolika tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt penkis litus ir 66 ct ), 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą ( 14 695,66 Lt ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2010-01-20 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 847 Lt ( aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis litus ) išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ieškovės restruktūrizuojamos UAB „ Būstuva“ ( į. k. 135127453 ) naudai.

34Priteisti iš V. P. ( a. k. ( - ) ) 882 Lt ( aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du litus ) žyminio mokesčio bei 23 Lt ( dvidešimt tris litus ) pašto išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija... 3. ieškovė ieškiniu (t. 1 b. l. 3-5) prašė priteisti iš atsakovės 13 690,44... 4. Ieškovė nurodė, jog 2007 metų rugsėjo mėnesį su ieškovė ir atsakovė... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu (t. 1, b. l.... 6. Teismas nurodė, jog ieškovė pateikė lokalines sąmatas darbams už 32... 7. Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 7-10) prašo Kauno miesto apylinkės... 8. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
    9. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l.... 10. Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2011-12-02 Kauno miesto... 14. Apeliantė ( ieškovė ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-04-20 Kauno miesto apylinkės teismas... 16. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp šalių buvo sudaryta... 17. Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama... 18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, paslaugas ( buto vidaus apdailos darbus )... 19. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodo, kad trečiasis asmuo J. M.... 20. Be to, kaip jau minėta, ieškovė 2007-09-17 ir 2008-02-17 pateikė atsakovei... 21. Be to, pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodo, kad ieškovė... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartojimo rangą... 23. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2008 m. kovo mėnesio bute nuolat... 24. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką vartojimo rangos bylose, yra... 25. Įstatymas numato, kad užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje... 26. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę... 27. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro... 28. Be to, įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 29. Be to, atsakovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 2... 31. apeliacinį skundą tenkinti.... 32. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir... 33. Priteisti iš atsakovės V. P. ( a. k. ( - ) ) 13 690,44 Lt skolos, 1 005,22 Lt... 34. Priteisti iš V. P. ( a. k. ( - ) ) 882 Lt ( aštuonis šimtus...