Byla 2A-1027-340/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės, kolegijos teisėjų R.Janovičienės, P.Jaržemskio, sekretoriaujant J.Markovičiūtei,

2dalyvaujant ieškovui (apeliantui) S.Z.,

3ieškovo atstovui advokatui A.Novikovui,

4atsakovo atstovui J.Račkauskui,

5teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S.Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S.Z. ieškinį atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) panaikinimo.

6Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti Departamento 2008-01-09 įsakymą Nr. P-09 „Dėl draudiminės nuobaudos skyrimo S.Z.“ bei 2008-01-22 įsakymą Nr. P-22 „Dėl S.Z. atleidimo iš darbo“; sugrąžinti ieškovą į ankstesnį darbą Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos bei priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su drausmine nuobauda nesutinka, mano, kad ji paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Nurodė, jog 2007-10-10 posėdyje, D.D. dar nepateikus tarnybinio pranešimo, Departamento direktorius turėjo vienpusę ir kategorišką nuomonę jo atžvilgiu, turėjo išankstinę nuomonę ir tikslą atleisti jį iš darbo; o vėlesnis tyrimas buvo tik formalumas, nesiekiant išsiaiškinti visų aplinkybių, turinčių įtakos tyrimui. Tyrimo metu buvo pažeidžiamos jo teisės, nebuvo pateikti visi duomenys. Nurodė, kad Departamente dirbo virš 10 metų, per visą laikotarpį neturėjo nuobaudų, o tik paskatinimus.

8Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbo drausmės pažeidimo tyrimas atliktas ir nuobauda skirta laikantis Darbo kodekso reikalavimų. Tarnybinis tyrimas buvo atliktas visapusiškai ir surinkti visi įrodymai, kuriuos buvo galimybė gauti, ieškovas pats delsė pateikti paaiškinimus. Ieškovas buvo 2007-12-14 supažindintas su tyrimo medžiaga, tai patvirtina ieškovo parašas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas anksčiau nėra turėjęs nuobaudų, nesudaro pagrindo pripažinti paskirtą drausminę nuobaudą nepagrįsta ir ją panaikinti.

9Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-07-01 sprendimu ieškovo S.Z. ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, kas siuntė SMS žinutes ir koks žinučių tekstas; byloje įrodinėjimo dalykas yra seksualinio priekabiavimo faktas – SMS žinučių turinio teisinis vertinimas. Teismas sprendė, kad darbuotojams tarpusavio santykiuose turi būti taikomi padorumo, pagarbaus ir tvarkingo elgesio principai. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad tarp jo ir D.D. nebuvo pavaldumo santykių, todėl ieškovas negalėjo būti DK nustatyta tvarka baudžiamas už seksualinį priekabiavimą. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimai patvirtina, kad įstatymo leidėjas kryptingai seksualinio priekabiavimo subjektų ratą išplėtė ir santykiams tarp darbuotojų, kurių nesieja pavaldumo santykiai; įstatyme įtvirtintas seksualinio priekabiavimo apibrėžimas nenumato priekabiavimo tikslo, sakykim, siekimo ar reikalavimo lytinio kontakto arba kitokio fizinio suartėjimo, todėl ieškovo argumentą, kad jis jokių santykių nesiekė, bet tik pajuokavo, atmetė. Teismas sprendė, kad seksualiniu priekabiavimu vadinamas ne tik nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys, kuris susijęs su galimybe priimti naudingus ar nenaudingus sprendimus, bet ir atvejai, kai šis elgesys trukdo darbuotojui atlikti darbines pareigas, sukuria netinkamą, nepalankią darbo aplinką ir daro neigiamą įtaką darbo efektyvumui bei rezultatams. Teismas laikė, kad D.D. dėl žinučių buvo įžeista ir pažeminta, t.y. kilo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nustatytos pasekmės. Teismas nustatė, kad D.D. ir ieškovą siejo tik tarnybiniai santykiai; susirašinėjimas prasidėjo ieškovo iniciatyva darbo laiku, darbo klausimais, tačiau tęsėsi pasibaigus darbo laikui. Nors pavienės žinutės, kuriose ieškovas rašo, kad myli, nėra aiškiai seksualinio pobūdžio, teismas jas vertino viso susirašinėjimo kontekste. 18 val. 19 min. žinutė „O tau patinka kuliningus? ....“ buvo aiškiai seksualinio pobūdžio. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad D.D. turėjo aktyviai perspėti ieškovą dėl susirašinėjimo nutraukimo, teismas nustatė, kad D.D. neatsakinėjo į ieškovo siunčiamas žinutes. Teismas sprendė, kad taikant vidutiniškai protingo ir atidaus žmogaus kriterijų ieškovas turėjo suvokti, kad aptariamo turinio žinučių siuntimas bendradarbei, su kuria ieškovą siejo tik darbiniai santykiai, galėjo būti įvertintas kaip seksualinis priekabiavimas. Ieškovas, siųsdamas žinutes, prisiėmė neigiamo šių žinučių įvertinimo riziką. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog darbdavys siekė su juo susidoroti. Liudytojai A.K. ir A.J. patvirtino, kad darbo vietos suteikimas ieškovui ir nepastovus priedų prie algos mokėjimas buvo nesusijęs su noru sudaryti ieškovui nepalankias darbo sąlygas, o nulemtas kitų priežasčių (pastato remonto, ieškovo negalėjimo dirbti papildomus darbus). Atsakovo veiksmus skiriant ieškovui drausminę nuobaudą teismas vertino kaip atitinkančius DK 240 str. nustatytus reikalavimus. Atsakovo direktorius A.K. turėjo teisę išaiškinti ieškovui galimas šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo pasekmes – galimą atleidimą iš darbo – bei turėjo diskreciją siūlyti ieškovui kompromisą – išeiti iš darbo savo noru. Visų tarnybinio tyrimo dokumentų kopijų nepateikimas ieškovui nėra drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas, nes ieškovas pats susipažino su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga ir tai patvirtino savo parašu.

10Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-07-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde pakartoja ieškinyje išdėstytus argumentus. Nesutinka su teismo išvada, kad neįrodė aplinkybės, jog darbdavys siekė su juo susidoroti. Akivaizdu, kad darbdavys turėjo išankstinė nuomonę ir tikslą atleisti iš darbo, o vėlesnis tyrimas buvo tik formalumas. Galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimo pas darbdavį metu buvo nuolat pažeidžiamos jo kaip darbuotojo teisės. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Pažymi, kad nei darbdavys, nei teismas neatsižvelgė į tai, kad susidariusią padėtį norėjo išspręsti žmogiškai, išsiaiškinti su D.D.; nebandė analizuoti jo kaltės susirašinėjimo visumoje, neatsižvelgė į tariamo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įtvirtintą seksualinio priekabiavimo apibrėžimą, pažymi, kad neturėjo tikslo pakenkti D.D. garbei ir orumui, neturėjo tikslo sukurti bauginančios, priešiškos, žeminančios ar įžeidžiančios aplinkos; byloje nėra tokių pasekmių egzistavimą patvirtinančių įrodymų. Nurodo, kad susirašinėjimas buvo abipusis; iš karto po to, kai iš D.D. gavo žinutę, kuria ji paprašė neberašyti SMS-ų, bendravimas nutrūko, tokiu būdu nepageidaujamo elgesio jos atžvilgiu net nebuvo; todėl teismas nepagrįstai atmetė argumentą, kad D.D. turėjo aktyviai perspėti ieškovą dėl susirašinėjimo nutraukimo. Apelianto nuomone, nebuvo paties seksualinio priekabiavimo fakto, susirašinėjimas buvo abipusis. Teismas nesiaiškino, ar 2007-10-04 18 val. 19 min. žinutę „O tau patinka kuliningus?...“ siuntė ieškovas, ar kuris kitas tuo metu su juo buvęs asmuo, kadangi ieškovas tuo metu su draugais buvo kavinėje. Nurodo, kad teismui nebuvo pateiktos visos SMS žinučių išklotinės, todėl šios informacijos nebuvimas negali būti panaudotas prieš jį, dėl to neatitinka faktinių aplinkybių teismo tvirtinimas, kad jis SMS žinutes vertino viso susirašinėjimo kontekste. Pažymi, kad darbdavys net nebandė gauti visų telefono išklotinių. Nurodo, kad pačios D.D. elgesys buvo nesąžiningas. Nesutinka su teismo išvada, kad 18 val. 19 min. žinutė „O tau patinka kuliningus?...“ buvo aiškiai seksualinio pobūdžio. Nurodo, kad atsakovo bei teismo suprastą lytinį suartėjimą oralinio fizinio sąlyčio būdu apibūdina lotyniškas žodis „cunnilingus“, kuris yra tik panašus į nurodytąjį SMS žinutėje, todėl teismo išvada klaidinga. Apelianto nuomone, darbdavys jį pripažino padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ne darbo metu ir ne darbovietėje, kadangi darbo laikas įstaigoje prasideda 8 val. ryto ir baigiasi 17 val. vakare; susirašinėjimas vyko ne darbo laiku, ne kaip tarp bendradarbių, o kaip tarp dviejų pažįstamų asmenų.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-07-01 sprendimą palikti nepakeistą. Su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir pareikštais prašymais nesutinka. Nurodo, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

12Apeliacinis skundas atmetamas.

13Nustatyta, kad ieškovas pradėjo dirbti pas atsakovą 1997-12-01 darbo sutarties pagrindu, vyriausiuoju inžinieriumi programuotoju (b.l 68-69); po įstaigos reorganizacijos ieškovas tęsė darbą kaip tarptautinio, ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vyriausiasis informacijos specialistas (b.l. 70-71). Darbo santykiai buvo nutraukti darbdavio iniciatyva 2008-01-09 įsakymu Nr.P-09, dėl drausminės nuobaudos skyrimo Darbo kodekso 235 str. 2 d. 5 p. pagrindu; darbdavys, remdamasis atlikto darbo drausmės pažeidimo tyrimo 2008-01-08 išvada, konstatavo, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – siųsdamas trumpąsias žinutes, seksualiai priekabiavo prie bendradarbės D.D., sukeldamas jai emocinį sukrėtimą, įžeisdamas jos orumą, ją pažemindamas ir įskaudinamas, sukeldamas nesaugumo ir baimės jausmą (b.l. 15).

14Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.); nutraukdamas darbo sutartį, darbdavys privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 str. 3 d. 2 p., 4 d.). DK 235 str. 2 d. 5 p. numato, kad šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu gali būti laikomas moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų.

15Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. deklaruoja, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties; tokiu būdu asmens seksualinis apsisprendimas ir seksualinė neliečiamybė priskiriami prie pagrindinių asmens teisių ir laisvių, o seksualinis priekabiavimas – yra vienas iš diskriminacijos lyties pagrindu atvejų. Ši nuostata išplėtota Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo (2005-07-05 red. Nr. X-304) 2 str., kuris apibrėžia seksualinį priekabiavimą kaip užgaulų žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštą seksualinio pobūdžio elgesį, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ir įžeidžiančią aplinką.

16Dėl išdėstytų motyvų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog darbdavys, skirdamas ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, nevertino padaryto nusižengimo sunkumo ir sukeltų pasekmių, tuo pažeisdamas DK 238 str. nuostatas. Įstatymas suteikia darbdaviui diskreciją vertinti padaryto pažeidimo sunkumą. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad seksualinis priekabiavimas nukreiptas prieš vieną pagrindinių asmens teisių ir laisvių bei negali būti toleruojamas demokratinėje visuomenėje, sprendžia, kad darbdavys adekvačiai įvertino padaryto pažeidimo sunkumą ir DK 238 str. nuostatoms nenusižengė.

17Atmestinas skundo argumentas, kad byloje neįrodytos ieškovo elgesio neigiamos pasekmės D.D., kadangi byloje nėra medicininių duomenų, įrodančių jos emocinį sukrėtimą dėl ieškovo veiksmų, kaip buvo nurodyta darbdavio įsakyme dėl ieškovo atleidimo. Kolegija pažymi, kad žmogaus emocinis būklės po įžeidimo įvertinimas priešingai, nei teigia apeliantas, nereikalauja specialių medicininių žinių. Teismų praktikoje bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo suformuota žmogaus orumo sąvoka, kaip asmens savęs vertinimas; sprendžiant, ar asmens orumas yra įžeistas, specialios žinios nereikalingos, pakanka sveiko proto ir visuomenėje priimtų moralės normų suvokimo. Nagrinėjamoje byloje nepageidautinas, nevienkartinis siūlymas tenkinti lytinę aistrą neabejotinai įžeidė nukentėjusiosios savęs vertinimą; tokiais pasiūlymais ji buvo nuvertinta kaip asmenybė, buvo paneigiama jos teisė į seksualinę neliečiamybę ir savarankišką apsisprendimą. Taigi darbdavys įsakyme dėl ieškovo atleidimo pagrįstai pažymėjo, jog dėl pažeminimo ieškovo bendradarbė patyrė stiprias neigiamas emocijas – emocinį sukrėtimą. Tokiu būdu aplinkybė, jog nukentėjusioji buvo patyrusi emocinį sukrėtimą dėl seksualinio priekabiavimo, yra fakto klausimas, šis faktas įrodytas civilinėje byloje liudytojų D.D., N.N. ir A.K. parodymais.

18Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad darbdavys nesuteikė ieškovui galimybės išspręsti konfliktą su D.D. žmogiškai, išsiaiškinti, kas vis dėl to atsitiko ir priimti jiems abiems, kaip suaugusiems žmonėms, tinkamą sprendimą. Šis skundo argumentas parodo ieškovo netinkamą požiūrį į moters orumą: savo elgesį ieškovas vertina kaip išdykavimą, o nukentėjusiosios pastangas apsiginti – kaip nesubrendusio asmens poelgį; darbdaviui priekaištaujama, kad jis ieškovo atžvilgiu pasielgė principingai, nors tame pačiame apeliaciniame skunde darbdavio pasiūlymas palikti darbą savo noru buvo ieškovo įvertintas, kaip mėginimas su juo susidoroti. Kolegija sprendžia, kad toks ieškovo vertinimas nėra priimtinas ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad darbdavys, turėdamas duomenų apie įvykdytą rimtą darbo drausmės pažeidimą, turėjo diskreciją pasiūlyti ieškovui palikti darbą savo noru, o jam atsisakius tai padaryti, teisėtai nutraukė darbo santykius savo iniciatyva. Darbdavys galėjo siūlyti ieškovui išeiti iš darbo pačiam prašant, siekiant apsaugoti tiek įstaigos, tiek ieškovo reputaciją.

19Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog su juo buvo susidorota dėl neigiamų asmeninių santykių su administracijos vadovu, pasinaudojus įvykiu su D.D. kaip akstinu. Šis apeliacinio skundo argumentas logiškai prieštarauja kitam skundo argumentui: apeliantas teigia, kad jo atleidimo metu darbdavys neįvertino, jog iki įvykio ieškovas neturėjo jokių drausminių nuobaudų, priešingai, buvo skatinamas už gerą darbą, o paskatinimai paneigia teiginius apie priešiškus santykius su administracija. Kolegija sutinka, kad priedų nemokėjimas arba prastos darbo vietos (kabineto rūsyje) laikinas suteikimas pastato remonto metu neįrodo konfliktinių santykių arba bandymo atsikratyti nepageidautino darbuotojo; kokių nors objektyvių duomenų, kad apelianto santykiai su administracija buvo konfliktiški iki įvykio, suponavusio jo atleidimą iš darbo, byloje nėra.

20Kolegija taip pat negali sutikti, kad atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva tvarka buvo pažeista, nes ieškovui net du kartus pareikalavus pateikti visus dokumentus, susijusius su jo darbo drausmės pažeidimu, jam buvo pateikta ne visa medžiaga, nebuvo pateiktos dokumentų kopijos, dėl to ieškovas negalėjo jų parodyti juristui ir gauti tinkamą konsultaciją. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad visų tarnybinio tyrimo dokumentų kopijų nepateikimas nėra drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas; darbo kodekso normos nenumato darbdavio prievolės pateikti darbuotojui drausmės pažeidimo tyrimo visų dokumentų kopijas; o fakto, kad tyrimo medžiaga buvo jam pateikta susipažinimui, apeliantas neneigia.

21Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įtvirtintos seksualinio priekabiavimo sąvokos aiškinimu ir taikymu nagrinėjamoje byloje. Apeliantas be pakankamo pagrindo teigia, kad ši sąvoka būtinai apima tokio elgesio tikslą pakenkti, sukurti bauginančią, priešišką, žeminančią ir įžeidžiančią aplinką. Anot apelianto, jis neturėjo tikslo pakenkti nukentėjusiosios orumui, tuo labiau sukurti bauginančią, priešišką, žeminančią ir įžeidžiančią aplinką, todėl jo veiksmuose nėra darbo drausmės nusižengimo, numatyto DK 235 str. 2 d. 5 p. faktinės sudėties. Toks apelianto argumentas pagrįstas netinkamu normos aiškinimu, dėl to atmestinas. Byloje nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad ieškovo elgesys turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiosios orumui, kad ji pasijuto įžeista, sumenkinta dėl ieškovo pasiūlymų. Nors apeliantas teigia, kad neturėjo tikslo pažeminti D.D., tačiau nenurodo, kokį kitokį tikslą jis turėjo tokio susirašinėjimo metu. Tokiu būdu byloje objektyviai nustatytas seksualinio priekabiavimo faktas bei neigiamas ieškovo elgesio poveikis nukentėjusiajai; tai, kad pats ieškovas nurodo, kad neturėjo tikslo pakenkti D.D. orumui, sukurti bauginančią, priešišką ir žeminančią aplinką, teismo objektyviai nustatytų aplinkybių nepaneigia.

22Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad D.D. turėjo aktyviai perspėti ieškovą dėl susirašinėjimo nutraukimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam buvo pasiūlyta rašyti viską, ką jis nori. Liudytoja D.D. parodė, kad jos telefonas buvo užblokuotas, todėl ji iš N.N. telefono išsiuntė žinutę, prašydama ieškovą neberašyti. Tai patvirtino apklausta byloje liudytoja N.N. Analizuojant žinučių išklotinę, darytina išvada, kad nukentėjusioji neskatino ieškovo; ieškovas nutraukė žinučių rašymą tik po to, kai jis buvo perspėtas dėl kreipimosi į policiją (b.l. 28, 04/10/07 19:56 žinutė). Byloje surinkti įrodymai paneigia apelianto argumentą, kad jis turėjo pagrindą suprasti, jog seksualinio pobūdžio susirašinėjimas yra pageidaujamas.

23Ketvirtu skundo argumentu apeliantas neigia patį seksualinio priekabiavimo faktą ir nurodo, kad žinutė, kurios tekstas „O tau patinka kuliningus?..“ buvo siųsta po darbo valandų, ieškovas tuo metu buvo kavinėje ir nepamena, kam ją siuntė, ar jis ją siuntė, ar kitas buvęs su juo kavinėje asmuo. Kolegija pažymi, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėms, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Nustatytas faktas, kad žinutės buvo siunčiamos iš ieškovo telefono nukentėjusiajai; savo argumentą, kad priekabiavimo fakto nebuvo, ieškovas grindžia prielaida, jog žinutę iš jo telefono galėjo siusti ne jis, o kitas su juo buvęs asmuo arba žinutė buvo adresuota ne bendradarbei, o kitam asmeniui, tačiau be prielaidų ir spėlionių jokių įrodymų, kad taip įvyko ar galėjo įvykti, ieškovas nepateikė. Kolegijos vertinimu, kitų, pateiktų išklotinėje, žinučių tekstai: „Myliu tave, noriu tavęs...“ 16:16, „Na kur tu, mano meile...“ 17:46, „Tai ar tu mane myli...“ 18:12, taip pat yra seksualinio pobūdžio, vertinant viso byloje pateikto susirašinėjimo kontekste; pažymėtina, kad žinutė „Myliu tave, noriu tavęs“ buvo parašyta 16:16, darbo metu, kai ieškovas buvo darbe, t.y. galima preziumuoti, jog žinutės siuntimo metu jis buvo darbinėje aplinkoje ir turėjo suvokti savo elgesio pasekmes. Kreipimasis vardu, 16:47 išsiųstos žinutės tekste nurodo, jog ieškovas žinojo, kam adresuoja žinutes. Atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymėjo, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2(1) str. (įst. red. 2004-07-13 Nr. IX-2346) nurodo, jog tokios kategorijos bylose skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių teisių principas nebuvo pažeistas, t.y. įstatymas įtvirtina pažeidėjo kaltės prezumpciją. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo našta tiek drausmės pažeidimo tyrimo metu, tiek teisme priklausė ieškovui, būtent jis turėjo paneigti seksualinio priekabiavimo faktą. Tokių įrodymų teismui nebuvo pateikta, taigi teismas pagrįstai laikė šį faktą įrodytu.

24Apeliacinio skundo argumentas dėl teismo netinkamo SMS žinučių teksto vertinimo atmestinas. Skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sprendimo motyvuose tvirtinti, jog jis „SMS žinutes vertino viso susirašinėjimo kontekste“ yra neteisingas, nes viso ieškovo ir D.D. susirašinėjimo žinutėmis darbdavys teismui nepateikė, net nemėgino jų išreikalauti, atmestinas, kaip formalus. Viena iš pagrindinių įrodymų vertinimo taisyklių įtvirtinta CPK 185 str. – teismas byloje surinktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo omenyje visą byloje pateiktą susirašinėjimą. Apeliantas teigia, kad D.D. skatino jį tęsti seksualinio pobūdžio susirašinėjimą, tačiau jos žinutės neišliko; kolegijos vertinimu, šis apelianto teiginys galėjo būti įrodinėjamas kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais. Kolegija konstatuoja, kad tokių įrodymų byloje nėra. Apklausti byloje liudytojai neparodė, tarp ieškovo ir D.D. būtų asmeninių santykių, duomenų, kad ji skatino ieškovą seksualinio pobūdžio susirašinėjimui, byloje nėra. Kolegija nemato pagrindo nepasitikėti liudytojų parodymams, taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai juos įvertino ir pagrįstai pasirėmė jais sprendime. Dėl išdėstyto kolegija atmeta ir apelianto argumentą, kad D.D. buvo nesąžininga, nes neišsaugojo žinučių, kurias siuntė ieškovui, be to nebandė žmoniškai su juo susitarti ir išsiaiškinti dirbtinai sukurtą situaciją. Duomenų, kad D.D. išprovokavo ieškovo netinkama elgesį, kad situacija buvo sukurta dirbtinai, byloje nėra; nei teisės, nei moralės normos neįpareigoja nukentėjusįjį asmenį susitaikyti, taigi apeliantas turi prisiimti savo elgesio pasekmes.

25Šeštas apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas. Apeliantas nurodė, kad nukentėjusioji ir pirmosios instancijos teismas netinkamai suprato žinutės tekste pavartotą terminą kuliningus kaip pasiūlymą suartėti oralinio fizinio sąlyčio būdu, iš tikrųjų, lytinį suartėjimą oralinio fizinio sąlyčio būdu apibūdina lotyniškas žodis cunnilingus, o žodis kuliningus neturi nieko bendro su seksualiniu priekabiavimu. Žodis cunnilingus (liet. – kunilingas) nėra specialus medicininis terminas, žinomas tik siauram specialistų ratui (http://lt.wikipedia.org/wiki/pagrindinis puslapis); rašymo apsirikimas žodyje kunilingas, vertintinas visų byloje esančių žinučių kontekste; kaip jau buvo paminėta, kitos žinutės, siųstos iš ieškovo telefono nukentėjusiajai, neabejotinai yra seksualinio pobūdžio, taigi nežymus rašymo apsirikimas tekste, netrukdo suvokti nukentėjusiajai adresuoto pasiūlymo esmę.

26Septintas apeliacinio skundo argumentas atmestinas dėl analogiškų argumentų. Kolegijos vertinimu, ne tik 2007-10-04 18 val. 19 min. iš ieškovo telefono išsiųsta žinutė (kunilingo pasiūlymas) yra seksualinio pobūdžio, bet ir anksčiau darbo metu išsiųstos žinutės, kurių turinys jau buvo analizuojamas. Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad priekabiavimo faktas, jeigu ir įvyko, tai po darbo laiko ir ne darbovietėje, t.y. negali būti vertinamas, kaip darbo drausmės pažeidimas, paneigtas bylos medžiaga ir atmestinas.

27Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą byloje, tinkamai kvalifikavo šalių teisinį santykį; kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

29Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. dalyvaujant ieškovui (apeliantui) S.Z.,... 3. ieškovo atstovui advokatui A.Novikovui,... 4. atsakovo atstovui J.Račkauskui,... 5. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S.Z. apeliacinį... 6. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 7. ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas pripažinti atleidimą iš... 8. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti... 9. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-07-01 sprendimu ieškovo S.Z. ieškinį... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti... 12. Apeliacinis skundas atmetamas.... 13. Nustatyta, kad ieškovas pradėjo dirbti pas atsakovą 1997-12-01 darbo... 14. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs... 15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. deklaruoja, kad žmogaus teisių... 16. Dėl išdėstytų motyvų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu,... 17. Atmestinas skundo argumentas, kad byloje neįrodytos ieškovo elgesio neigiamos... 18. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad darbdavys nesuteikė... 19. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas... 20. Kolegija taip pat negali sutikti, kad atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva... 21. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo Moterų ir vyrų lygių... 22. Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad D.D. turėjo aktyviai... 23. Ketvirtu skundo argumentu apeliantas neigia patį seksualinio priekabiavimo... 24. Apeliacinio skundo argumentas dėl teismo netinkamo SMS žinučių teksto... 25. Šeštas apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas. Apeliantas nurodė,... 26. Septintas apeliacinio skundo argumentas atmestinas dėl analogiškų... 27. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str.,... 29. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą palikti...