Byla A-552-2039-13
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei S. K.-T., atsakovo atstovui J. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Gintarinė vaistinė“ skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Gintarinė vaistinė“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 54-57, 113-116, 33-36, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti: Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Vilniaus TLK) 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-199 8.2 punkto paskutinę pastraipą, 9, 10, 11 ir 12 punktus; Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-200 10.5, 12, 13, 14 ir 15 punktus; Vilniaus TLK Taikinimo komisijos 2012 m. gruodžio 19 d. protokolo Nr. 23TK-6 1-ąją ir 2-ąją dalis.

5Bendrovė paaiškino, kad 2012 m. liepos 10 d. Bendrovės filialuose Vilniaus TLK Kontrolės skyriaus Kontrolės ir ekspertizės poskyrio vyriausiosios specialistės patikrino kompensuojamųjų vaistų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir Fondas) biudžeto lėšų vaistų grupės Factor VIII conc. 100 IU injekciniai rekombinentiniai išdavimo (pardavimo) teisėtumą (pagrįstumą). 2012 m. liepos 16 d. ir 2012 m. liepos 17 d. Vilniaus TLK surašė Vaistinių patikrinimo pažymas Nr. 1VP-398/V ir Nr. 1VP-402/V, kuriose nurodė, kad vaistininkas pagal gydytojo išrašytą 3-ios formos receptą išdavė vaistą kitu prekiniu pavadinimu negu nurodyta recepte Nr. 171023515; vaistininkas išdavė kompensuojamuosius vaistus pagal gydytojo neteisingai išrašytus 3-ios formos receptus Nr. 152233838 ir Nr. 152233840. Receptas Nr. 171023515 buvo išrašytas kompensuojamajam vaistų grupės Factor VIII conc. 100 IU injekciniai rekombinentiniai Immunate Baxter 1000 TV (20 vnt.) preparatui, o vaistininkas 2011 m. rugpjūčio 3 d. išdavė vaistinį preparatą Recombinate 1000 TV (Baxter S.A.) 20 kompl. Pareiškėjas paaiškino, kad abu vaistiniai preparatai Recombinate 1000 TV (Baxter S.A.) ir Immunate Baxter 1000 TV priklauso vienodo bendrinio pavadinimo vaistų grupei (Factor VIII), pagaminti Baxter AG, Austrijoje, skirti kraujo krešėjimo sutrikimų sukeltam kraujavimui gydyti ir profilaktikai. Bendrovė atkreipė dėmesį, kad išduodant vaistinį preparatą vaistinėse ir didmeninio platinimo įmonėse vaistinio preparato Immunate Baxter 1000 TV nebuvo, iki recepto galiojimo pabaigos buvo likusi viena diena, paciento turimi vaistai jau buvo pasibaigę, su receptą išrašiusiu gydytoju susisiekti nepavyko, todėl vaistininkas išdavė vaistą kitu prekiniu pavadinimu negu nurodyta recepte. Pareiškėjo manymu, kito negu nurodyta recepte prekinio pavadinimo kompensuojamųjų vaistų, kurie priklauso tai pačiai bendrinio pavadinimo vaistų grupei, pardavimas negali būti vertinamas kaip žala Fondo biudžetui. Bendrovė darė išvadą, kad gyventojas dėl vaistinio preparato bendriniu pavadinimu Factor VIII conc. 100 IU injekciniai rekombinentiniai būtų kreipęsis į vaistinę, o vaistinei, išdavusiai tokį vaistą, Vilniaus TLK turėtų sumokėti daugiau negu sumokėjo šiuo atveju, nes vaistas Immunate Baxter 1000 TV kainuoja brangiau negu vaistas Recombinate 1000 TV. Pareiškėjas nurodė, kad gydytojas, išrašęs receptus Nr. 152233838 ir Nr. 152233840 kompensuojamiems vaistų grupės Factor VIII conc. 100 IU injekciniai rekombinentiniai preparatams įsigyti, nenurodė vaistų prekinio pavadinimo, t. y. pažeidė sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 patvirtintų Receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13.2.1.2 punktą. Pareiškėjas pažymėjo, kad paciento turimi vaistai jau buvo pasibaigę, su receptą išrašiusiu gydytoju susisiekti nepavyko, todėl vaistininkas 2012 m. kovo 9 d. pagal receptą Nr. 152233838 išdavė vaistinį preparatą Recombinate 1000 TV. Vaistininkas 2012 m. balandžio 25 d. pagal receptą Nr. 152233840 tam pačiam asmeniui išdavė vaistinį preparatą Immunate Baxter 1000 TV, nes susisiekus su gydytoja, ji pažadėjo atvykti ir šalia bendrinio pavadinimo nurodyti vaisto prekinį pavadinimą. Bendrovė darė išvadą, kad gyventojas dėl vaistinio preparato bendriniu pavadinimu Factor VIII conc. 100 IU injekciniai rekombinentiniai būtų kreipęsis į vaistinę, o vaistinei, išdavusiai tokį vaistą, Vilniaus TLK turėtų kompensuoti vaisto įsigijimą, todėl darė išvadą, kad vaistininko veiksmai nepadarė žalos Fondo biudžetui. Pareiškėjas, vadovaudamasis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 53 punktu, 2012 m. lapkričio 19 d. pateikė skundus Vilniaus TLK Taikinimo komisijai. Vilniaus TLK 2012 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 3S-8738 informavo pareiškėją, kad Taikinimo komisija nepatenkino jo skundų ir paliko galioti ekspertizės pažymas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad prie šio Vilniaus TLK rašto nebuvo pridėtas Taikinimo komisijos posėdžio protokolo išrašas ar sprendimo nuorašas, nebuvo išdėstyti sprendimo motyvai, tik 2013 m. sausio 28 d. Vilniaus TLK pateikė pareiškėjui 2012 m. gruodžio 19 d. Taikinimo komisijos posėdžio protokolą Nr. 23TK-6. Pareiškėjo manymu, Taikinimo komisijos Protokolas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nes yra nemotyvuotas, teisiškai nepagrįstas, jame nenurodyta Protokolo apskundimo tvarka.

6Atsakovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsiliepimu į skundą (b. l. 86-89, 129-132, 142-146, I t.) prašė skundą atmesti.

7Atsakovas paaiškino, kad gydytojo išrašyti receptai Nr. 152233838 ir Nr. 152233840 neatitiko Taisyklių 13.2.1.2 punkto reikalavimų, nes juose nebuvo nurodytas vaisto prekinis pavadinimas, todėl vaistininkas, išduodamas vaistus, pažeidė Taisyklių 96 punkte nustatytus reikalavimus. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad iš recepto Nr. 171023515 išrašo matyti, jog vaistinė išdavė (pardavė) kitus vaistus negu buvo išrašyti. Atsakovas rėmėsi Taisyklių 93 punktu ir darė išvadą, kad išduodama (parduodama) vaistus pagal minėtą receptą vaistinė pažeidė Taisyklių 96 punkte įtvirtintą farmacijos specialisto pareigą kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones išduoti tik pagal 3-ios formos receptus ir pagal išimties atvejams skirtus 3-ios formos receptus, išrašytus laikantis taisyklių reikalavimų. Atsakovas rėmėsi Taisyklių 83 punkte įtvirtinta vaistininko pareiga iškilus neaiškumams dėl kompensuojamojo vaisto išdavimo ar recepto išrašymo teisingumo kreiptis dėl to į receptą išrašiusį gydytoją ir pažymėjo, kad vaistininkas, prieš priimdamas sprendimą išduoti kitą vaistinį preparatą asmeniui, sergančiam reta liga, privalėjo išsiaiškinti visas svarbias ir reikšmingas sprendimui priimti aplinkybes, t. y. ar paciento kreipimosi dieną vaisto Immunate tikrai nebuvo kitose vaistinėse, ar pacientas vaistų jau nebeturėjo, vaisto užsakymo ir pristatymo galimybes ir laiką. Atsakovas pabrėžė, kad, norėdama keisti šio tipo vaistinį preparatą, asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi kreiptis į Sprendimų dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių labai retoms ligoms ir būklėms gydyti kompensavimo ir dėl nenumatytų atvejų priėmimo komisiją (toliau – ir Retų ligų komisija). Jei nėra šios komisijos išvados, gydytojas negali pacientui žmogaus VIII koaguliacijos faktorių keisti į rekombinantinį VIII koaguliacijos faktorių, t. y. vaistininkas negali vietoj nuolat skiriamo Immunate parduoti Recombinatte vaistinį preparatą. Vaistininkas iš paciento kompensuojamųjų vaistų paso įrašų matė, kad pacientas visą ankstesnį periodą naudojo vaistą Immunate. Ekspertinio vertinimo metu vaistininkas teigė, kad paciento kreipimosi į vaistinę dieną vaisto Immunate nebuvo vaistinėje, didmeninėse įmonėse buvo tik trumpo galiojimo šis vaistas arba jo visai nebuvo, todėl vaistininkas nusprendė išduoti vaistą Recombinatte. Atsakovas vadovavosi Farmacijos įstatymo 15 straipsnio 8 punktu, nustatančiu, kad, likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki numatomo laikino arba nuolatinio vaistinio preparato teikimo Lietuvos Respublikos rinkai nutraukimo, jo rinkodaros teisės turėtojas apie tai turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, ir pažymėjo, kad apie vaistą Immunate tokio pranešimo nebuvo gauta. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad informacinės sistemos „Sveidra“ duomenys parodė, jog pacientas nuo 2012 m. kovo 31 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. turėjo realią galimybę reikiamą Immunate vaistą gauti Vilniaus miesto vaistinėse, t. y. minėtą vaistinį preparatą vaistinės išdavinėjo (pardavinėjo) nuolat ir pacientas galėjo jį iškart įsigyti. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas klaidingai nurodė, jog abu vaistiniai preparatai Recombinate 1000 TV (Baxter) ir Immunate Baxter 1000 TV priklauso vienodo bendrinio pavadinimo vaistų grupei, nes šių vaistų veikliosios medžiagos iš esmės yra skirtingos. Atsakovas nurodė, kad vaistinė sąmoningai, suinteresuota užsidirbti ir rizikuodama paciento sveikata, pardavė turimą kitą vaistinį preparatą, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai įgijo Fondo lėšų. Atsakovas rėmėsi Taisyklių 96 punktu ir pažymėjo, kad teisės aktas, reglamentuojantis receptų rašymo ir kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarką, nustato ne atsakomybę civilinės atsakomybės prasme, o sankciją už itin socialiai svarbių visuomeninių santykių teisinio reguliavimo pažeidimą. Atsakovas pabrėžė, kad Ekspertizės pažymos yra aiškios, argumentuotos, motyvuotos, pagrįstos teisės normomis, todėl pareiškėjui turi būti suprantamas sprendimas dėl teisės aktų pažeidimų ir žalos Fondo biudžetui padarymo. Atsakovas darė išvadą, kad Vilniaus TLK administracinis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus – faktinis žalos pagrindas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-199 8.2 punkto paskutinę pastraipą, 9, 10, 11, 12 punktus ir įpareigojo Vilniaus TLK iš naujo atlikti ekspertinį vertinimą ir priimti sprendimą; panaikino Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-200 10.5, 12, 13, 14 ir 15 punktus ir įpareigojo Vilniaus TLK iš naujo atlikti ekspertinį vertinimą ir priimti sprendimą; panaikino Vilniaus TLK Taikinimo komisijos 2012 m. gruodžio 19 d. protokolo Nr. 23TK-6 1, 2 dalis.

10Teismas vadovavosi Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6 punktu, Aprašo 14, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 40, 42.8 punktais, atkreipė dėmesį, kad teismui nebuvo pateikti ekspertizės posėdžių protokolai arba garso įrašai, ir darė išvadą, kad teismas negali įvertinti patikrinimo vertinimo išsamumo, visapusiškumo, pagrįstumo. Teismas pabrėžė, kad kontrolės procedūra nėra vien formalus tyrimas, apsiribojantis tik kontroliuojamosios įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo neatitikčių teisės aktų reikalavimams konstatavimu. Kadangi kontrolės procedūros antrasis etapas (ekspertizė) užbaigiamas ekspertizės pažymos, kuri pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, priėmimu, teismas konstatavo, kad būtent šiame dokumente turi būti pateikiama patikrinimo pažymoje pateiktų duomenų ir išvadų bei kontroliuojamosios įstaigos pateiktų paaiškinimų analizė ir motyvuotas įvertinimas.

11Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-199 8.2 punkte nenurodyta, kuo remiantis ginčo vaistai priskiriami vaistų grupei, kuriai taikoma Taisyklių 13.2.1.2 punkte nustatyta išimtis, t. y. kuo remdamasi receptus išrašiusi gydytoja privalėjo nurodyti vaisto prekinį pavadinimą, tokio paaiškinimo teismui negalėjo pateikti ir atsakovo atstovė teismo posėdyje.

12Iš teismui pateiktų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenų teismas nustatė, kad vaistas Immunate kitose Vilniaus miesto vaistinėse buvo išduotas 2012 m. kovo 7 d. ir 2012 m. kovo 12 d., tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad vaistas Recombinate pagal receptą Nr. 152233838 buvo išduotas 2012 m. kovo 9 d., o duomenų, kad tą dieną vaisto Immunate buvo kitose vaistinėse, byloje nėra. Teismas darė išvadą, kad informacinės sistemos „Sveidra“ duomenys patvirtina tik tai, kad vaistas Immunate Vilniaus miesto vaistinėse buvo išduotas 2012 m. kovo 7 d. ir 2012 m. kovo 12 d., tačiau nepatvirtina to, kad minėto vaisto Vilniaus miesto vaistinėse buvo 2012 m. kovo 9 dieną. Teismas pažymėjo, kad atsakovui apsiribojus argumentu, jog vaisto Immunate buvo galima įsigyti kitose Vilniaus miesto vaistinėse, nebuvo vertintos kitos svarbios aplinkybės, t. y. ar iš tiesų to vaisto buvo kitose vaistinėse ir didmeninio platinimo įmonėse vaisto pirkimo (išdavimo) metu, kokiais būdais vaistinei buvo įmanoma gauti informaciją, ar vaisto yra kitose vaistinėse ir didmeninio platinimo įmonėse, ar šiuo konkrečiu atveju pacientui būtini vaistai buvo pasibaigę, kokia buvo jo būklė, ar jis buvo pajėgus vykti į kitą vaistinę įsigyti vaisto (jeigu būtų nustatyta, kad kitoje vaistinėje tokio vaisto buvo). Teismas nurodė, kad į tyrimą nebuvo įtraukta receptą išrašiusi gydytoja, kurios įtraukimas, teismo nuomone, yra būtinas, siekiant išsiaiškinti su vaistų vartojimu ir ligonio būkle susijusias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos veiksmų teisėtumo.

13Teismas nurodė, kad Vilniaus TLK dėl pažeidimo padarymo išduodant vaistus pagal receptą Nr. 152233840 ekspertizės pažymoje apsiribojo pažeidimo aplinkybių nurodymu, tačiau iš esmės neanalizavo patikrinimo pažymoje pateiktų duomenų ir išvadų bei jų nevertino. Teismo nuomone, nebuvo vertintos kitos svarbios aplinkybės, t. y., ar šiuo konkrečiu atveju pacientui būtini vaistai buvo pasibaigę, kokia buvo jo būklė. Į tyrimą nebuvo įtraukta receptą išrašiusi gydytoja, kurios įtraukimas, teismo nuomone, yra būtinas, siekiant išsiaiškinti su vaistų vartojimu ir ligonio būkle susijusias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos veiksmų teisėtumo.

14Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra galimybės įvertinti ekspertizės posėdžio eigos, kad Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažyma Nr. 1EP-199 yra iš esmės nemotyvuota, kad nebuvo vertinamos svarbios pažeidimo padarymo aplinkybės (ar paciento vaistai buvo pasibaigę, kokia buvo jo būklė, ar išrašyto vaisto Immunate buvo galima įsigyti Vilniaus vaistinėse ir didmeninio platinimo įmonėse vaisto Recombinate pardavimo metu, kokiais būdais įmanoma gauti informaciją, ar vaisto yra kitose vaistinėse, ir kitos), darė išvadą, kad buvo atliktas neišsamus ekspertinis vertinimas.

15Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-200 10.5 punktą sulyginus su Vilniaus TLK 2012 m. liepos 17 d. patikrinimo pažymos Nr. 1VP-402/V 8.3.5 punktu, matyti, jog abu punktai yra identiški, tik Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-200 10.5 punkte papildomai pateikiama Taisyklių 93 punkto citata ir nurodoma žala Fondo biudžetui. Teismas pažymėjo, kad nors Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-200 10.5 punkte cituojamas Taisyklių 93 punktas, tačiau toliau tame pačiame punkte nurodoma, kad vaistinė pažeidė Taisyklių 96 punktą, kuriame įtvirtinta alternatyvi pažeidimo sudėtis. Nors ekspertizės pažymoje nėra detalizuota, koks Taisyklių 96 punkto reikalavimas buvo pažeistas, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atsiliepime į skundą nurodyta, jog pareiškėja išdavė kompensuojamuosius vaistus, priskiriamus pagal Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną kito bendrinio pavadinimo vaistų grupei. Teismas konstatavo, kad vien tik rėmimasis Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynu, patvirtintu sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-312, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad vaistai priskiriami skirtingų bendrinių pavadinimų vaistų grupėms, šiuo klausimu būtina atlikti išsamią vaistų analizę, jei reikalinga, pasitelkiant specialistus, ir pan.

16Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog vaisto Immunate buvo galima įsigyti kitose vaistinėse ar užsakyti per didmeninio platinimo įmones 2012 m. rugpjūčio 3 d., 17.18 val., taip pat nebuvo vertintos ir kitos svarbios aplinkybės, t. y. ar paciento vaistai buvo pasibaigę, kokia buvo jo būklė, ar jis buvo pajėgus nuvykti į kitą vaistinę įsigyti reikiamų vaistų ir pan., į tyrimą nebuvo įtraukta receptą išrašiusi gydytoja, kurios įtraukimas, teismo nuomone, yra būtinas, siekiant išsiaiškinti su vaistų vartojimu ir ligonio būkle susijusias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos veiksmų teisėtumo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra galimybės įvertinti ekspertizės posėdžio eigos, kad Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažyma Nr. 1EP-200 yra iš esmės nemotyvuota, kad nebuvo vertinamos pareiškėjos nurodytos svarbios pažeidimo padarymo aplinkybės, darė išvadą, kad buvo atliktas neišsamus ekspertinis vertinimas.

17Teismas rėmėsi Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011 ir pažymėjo, kad minėta įstatymo norma negali būti aiškinama plečiamai, t. y. kaip įtvirtinanti privalomą ikiteisminio nagrinėjimo tvarką tokio pobūdžio ginčams. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamam ginčui įstatymai nenustato privalomos ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos, tačiau ikiteisminės stadijos metu Vilniaus TLK ir kontroliuojamosios įstaigos ginčus gali spręsti Taikinimo komisija. Teismas rėmėsi Vilniaus teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos darbo reglamento 12.3, 31, 33, 37 punktais ir nustatė, kad pareiškėjas pasinaudojo galimybe kreiptis į Taikinimo komisiją. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės metu nenustatytos aplinkybės nebuvo analizuojamos ir Taikinimo komisijos, kuri ekspertizės pažymas vertino ikiteismine tvarka, posėdyje, todėl teismas darė išvadą, kad ikiteisminės stadijos metu ekspertizės trūkumai nebuvo pašalinti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurie Taikinimo komisijos nariai, nagrinėję ginčą ikiteismine tvarka, atliko ir ekspertinį vertinimą bei priėmė sprendimus, įtvirtintus ekspertizės pažymose Nr. 1EP-199 ir Nr. 1EP-200. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-2904/2012 ir darė išvadą, kad, nagrinėjant ginčą pagal pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka, buvo pažeistas Vilniaus teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos darbo reglamento 12.3 punkte įtvirtintas nešališkumo principas.

18Teismas, įvertinęs Aprašo 53 punktą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, baigiamąja ikiteisminės stadijos dalimi laikė Vilniaus TLK direktoriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, išanalizavusio Taikinimo komisijos siūlymus, priimtą administracinį teisės aktą – sprendimą. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalimis ir darė išvadą, kad Vilniaus TLK direktoriaus sprendime paprastai turėtų būti nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, nustatytos neatitiktys teisės aktų reikalavimams, įvertinta nustatyta žala Fondo biudžetui, įvertinti kontroliuojamosios įstaigos motyvai ir priežastys, dėl kurių jie atmetami ar su jais sutinkama. Teismas pabrėžė, kad išvardyti reikalavimai yra būtini, kadangi tiek už nustatytus pažeidimus atsakinga ir žalą Fondo biudžetui privalanti atlyginti įstaiga, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl nustatytų pažeidimų ir padarytos žalos, turi aiškiai suvokti padarytų pažeidimų bei žalos atsiradimo pagrindą bei aplinkybes, taip pat nustatytų aplinkybių teisinį pagrindą.

19Nors pareiškėjas skunde neformulavo jokio reikalavimo dėl 2012 m. gruodžio 27 d. rašto Nr. 3S-8738 „Dėl Taikinimo komisijos sprendimo“, teismas šį informacinio pobūdžio Vilniaus TLK direktoriaus raštą, priimtą įvertinus Taikinimo komisijos siūlymus, nelaikė tinkamu administraciniu teisės aktu, priimtu pagal Viešojo administravimo įstatymą, ir darė išvadą, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija iš esmės nebuvo tinkamai baigta ir įforminta.

20III.

21Atsakovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa apeliaciniu skundu (b. l. 103-107, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

22Atsakovas nurodė, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, norėdama keisti Immunate tipo vaistinį preparatą, turėjo (vaistų išdavimo metu) kreiptis į komisiją, be kurios išvados dėl vaisto keitimo gydytojas negali pacientui žmogaus VIII koaguliacijos faktorių keisti į rekombinantinį VIII koaguliacijos faktorių. Atsakovas daro išvadą, kad vaistininkas negali vietoj nuolat skiriamo Immunate parduoti Recombinatte vaistinį preparatą. Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai kėlė klausimą, kuo remdamasi receptus išrašiusi gydytoja privalėjo nurodyti vaisto prekinį pavadinimą, kadangi fakto, jog greta vaisto bendrinio pavadinimo šiuo atveju turi būti nurodytas ir vaisto prekinis pavadinimas, neginčijo nei viena iš šalių ar ekspertizės vertinimo metu dalyvavusių narių. Atsakovo manymu, teismas turėjo vertinti vaistų įsigijimo galimybę ne tik vaistų išdavimo dieną, bet ir recepto galiojimo laikotarpiu, vaisto užsakymo galimybes ir pristatymo terminus. Atsakovo manymu, teismas nevertino atsakovo pateiktų duomenų. Dėl receptą išrašiusios gydytojos dalyvavimo tyrime atsakovas pažymi, kad receptą gydytoja išrašė pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovo manymu, teismas galėjo duoti nurodymą gydytojui pateikti rašytinius paaiškinimus ar pakviesti jį į teismo posėdį duoti žodinius paaiškinimus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino teisės aktų nuostatų taikymo dėl vaisto laikino ar nuolatinio nebuvimo rinkoje. Vilniaus TLK nurodo, kad vaistų Immunate tiekimas nebuvo nutrūkęs, pacientas turėjo realią galimybę reikiamą Immunate vaistą gauti Vilniaus miesto vaistinėse, be to, vaistininkas galėjo užsakyti reikiamų vaistų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nekėlė klausimo dėl žalos Fondo biudžetui reglamentavimo, įtvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 96 punkte, aiškinimo ir taikymo, nors pareiškėjas iš esmės neginčijo padarytų teisės pažeidimų, bet ginčijo žalą Fondo biudžetui. Atsakovas pabrėžia, kad jei kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vaistininkas išdavė pagal receptus, išrašytus nesilaikant taisyklių reikalavimų, arba išdavė kompensuojamuosius vaistus, priskiriamus pagal Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną kito bendrinio pavadinimo vaistų grupei, arba kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę, priskiriamą pagal Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną kitai medicinos pagalbos priemonių grupei nei yra nurodyta gydytojo išrašytame recepte, Fondo biudžeto lėšų suma, išleista minėtų vaistų ar medicinos pagalbos priemonės įsigijimo išlaidoms kompensuoti, vertinama kaip Fondo biudžetui padaryta žala ir išskaičiuojama iš vaistinės, kurioje dirbo šio reikalavimo nesilaikęs vaistininkas, lėšų. Atsakovas pabrėžia, kad teisės aktas, reglamentuojantis receptų rašymo ir kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarką, numato ne atsakomybę civilinės atsakomybės prasme, bet sankciją už itin socialiai svarbių visuomeninių santykių teisinio reguliavimo pažeidimą, t. y. poveikio priemonę už viešosios teisės normų pažeidimą.

23Pareiškėjas UAB „Gintarinė vaistinė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 111-115, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2904/2012 ir pažymi, kad ekspertizėse nebuvo nurodytos priežastys, kodėl atsakovo įgalioti asmenys neatsižvelgė į vaistinės pateiktus paaiškinimus, neatliko pateiktų paaiškinimų analizės, neįvertino vaistinės motyvų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-339/2008 ir nurodo, kad 2012 m. gruodžio 29 d. gavo atsakovo direktoriaus pasirašytą raštą Nr. 3s-8738, tačiau prie jo nebuvo pridėtas nei Taikinimo komisijos posėdžio protokolo išrašas, nei Vilniaus TLK direktoriaus sprendimo nuorašas ir motyvai, be to, pareiškėjo teigimu, minėtas dokumentas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų, keliamų individualiems administraciniams aktams. Pareiškėjo manymu, teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai išanalizavo šalių pateiktus įrodymus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu neatsakė į pareiškėjo klausimus apie tai, ar Retų ligų komisija yra nuolat veikianti komisija, kokios srities specialistai ją sudaro, kas yra jos nariai, taip pat nepaneigė pareiškėjo pozicijos, kad į komisijos sudėtį įprastai nėra skiriami gydantys gydytojai, o finansinis kriterijus laikomas pagrindiniu, lemiančiu vaistinio preparato kompensavimą / nekompensavimą iš Fondo lėšų. Pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovo argumentas, jog vaistininkas neturėjo teisės parduoti vaistinio preparato Recombinate 1000 TV (Baxter S.A.) ir Recombinate 500 TV (Baxter S.A.) atmestinas, nes pareiškėjas pateikė įrodymus, kad paminėto vaistinio preparato kaina jo išdavimo metu nebuvo didesnė nei vaistinio preparato Immunate Baxter 1000 TV ar Immunate Baxter 500 TV kaina, be to, preparatas Recombinate dėl gamybos ypatumų yra saugesnis, patikimesnis, švaresnis. Pareiškėjo tvirtinimu, vaistininkui išdavus vaistus Fondo biudžetas realių piniginių nuostolių nepatyrė, todėl vaistininko veiksmai turėtų būti vertinami kaip nepadarę žalos Fondo biudžetui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Aprašo 71 punkte nustatytą formalaus (mažareikšmio) teisės akto pažeidimo sąvoką ir pažymi, kad teismas neišnagrinėjo žalos padarymo Fondo biudžetui klausimo galimai dėl to, jog iš atsakovo netinkamai suformintų procesinių sprendimų neturėjo galimybės aiškiai suvokti padarytų pažeidimų bei žalos atsiradimo pagrindo ir aplinkybių, taip pat nustatytų aplinkybių teisinio pagrindo. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija dėl žalos sampratos ir teigia, kad žalos samprata yra vienoda, t. y. visais atvejais tai bus nuostoliai, neteisėto veiksmo pasekmės. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą ir pabrėžia, kad atsakovas neįrodė paties žalos fakto, t. y. nepateikė turtinę žalą patvirtinančių įrodymų, paskaičiavimų, kokia suma iš Fondo biudžeto būtų buvusi patirta, jei vaistas būtų buvęs parduotas kitoje vaistinėje, jei būtų parduota vaistinis preparatas Immunate 500 TV ar Immunate Baxter 1000 TV ir kiek papildomai Fondo biudžetui būtų kainavęs paciento apsilankymas ligoninėje, taip pat neįrodė, kad asmenys, kuriems išduoti vaistai, neturi teisės į Fondo biudžeto lėšomis kompensuojamąjį vaistinį preparatą. Pareiškėjas pabrėžia, kad neteigia, jog didmeninio platinimo bendrovės buvo nutraukusios Immunate vaisto tiekimą, tačiau pažymi, kad dėl logistikos, pajamavimo ar kitų problemų vieno ar kito vaistinio preparato bendrovė gali neturėti keletą dienų. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nevertino, kas galėjo nutikti gyventojui, jei vaistininkas, nepaisydamas protingumo, tinkamumo bei operatyvumo principų, būtų atsisakęs parduoti vaistus. Pareiškėjo teigimu, vaistininkai visais atvejais atsakingai vertino gyventojo fizinę būklę, galimą grėsmę jo sveikatai bei pavojų gyvybei ir neišleido gyventojo iš vaistinės be būtinų vaistų. Pareiškėjo manymu, Vilniaus TLK atstovų pasiūlymas nusiųsti gyventoją į ligoninę nėra finansiškai pagrįstas, nes tam tikrų gydymo paslaugų suteikimas ir ligoninės aprūpinimas gyventoją gyvybei svarbiais vaistais taip pat yra kompensuojami iš tų pačių Fondo lėšų.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV.

27Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

28Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymų Nr. 1EP-199 ir Nr. 1EP-200 atitinkamų punktų bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos 2012 m. gruodžio 19 d. protokolo Nr. 23TK-6 atitinkamų dalių teisėtumas ir pagrįstumas.

29Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundžiamus Vilniaus TLK ekspertizės pažymų punktus panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo atlikti ekspertinį vertinimą bei priimti sprendimą. Teismas taip pat panaikino pareiškėjo skundžiamas Vilniaus TLK Taikinimo komisijos 2012 m. gruodžio 19 d. protokolo Nr. 23TK-6 dalis.

30Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

31Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438?1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

32Pirmosios instancijos teismas vienu iš argumentų panaikinti skundžiamas ekspertizės pažymų dalis ir įpareigoti atsakovą atlikti ekspertinį vertinimą iš naujo laikė tai, kad atsakovas nepateikė ekspertizės posėdžių protokolų arba garso įrašų, todėl teismas, neturėdamas galimybės su jais susipažinti, negalėjo įvertinti patikrinimo vertinimo išsamumo, visapusiškumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nepateikė ekspertizės posėdžių protokolų arba garso įrašų, kuriuos buvo būtina daryti ir pridėti prie ekspertizės pažymų laikantis Aprašo 40, 42.8 punktuose įtvirtintų reikalavimų. Tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas nustatytas atsakovo padarytas pažeidimas priimant ekspertizės pažymas automatiškai sudaro pagrindą jas panaikinti, todėl kiekvienu atveju, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, būtina vertinti, ar nustatytas atsakovo pažeidimas yra tokio masto, kad užkerta bet kokias galimybes savarankiškai įvertinti skundžiamų aktų (jų dalių) pagrįstumą ir sudaro pakankamą pagrindą juos panaikinti.

33Pirmosios instancijos teismo nuomone, ekspertizės pažymoje turi būti nurodoma patikrinimo pažymoje pateiktų duomenų ir išvadų bei kontroliuojamos įstaigos pateiktų paaiškinimų analizė ir motyvuotas įvertinimas. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos administracinio teismo teiginiu, kad kontrolės procedūra nėra vien formalus tyrimas, apsiribojantis tik kontroliuojamosios įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo neatitikčių teisės aktų reikalavimams konstatavimu. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad Apraše yra įtvirtintas baigtinis detalus sąrašas, reglamentuojantis, kas turi būti rašoma ekspertizės pažymoje (Aprašo 42 p.). Taigi papildomų, Apraše neįvardintų aplinkybių neįrašymas ekspertizės pažymose negali būti pagrįstas pagrindas teismui jas panaikinti. Pažymėtina, kad Aprašo 42.1-42.11 punktuose nėra nurodomas reikalavimas ekspertizės pažymoje būtinai įrašyti pirmosios instancijos teismo nurodomus duomenis, t. y. pažymoje pateiktų duomenų ir išvadų bei kontroliuojamos įstaigos pateiktų paaiškinimų analizę ir motyvuotą įvertinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra pateiktos Vilniaus TLK patikrinimo pažymos, kurias vertinant buvo priimtos ekspertizės pažymos. Pastarosiose atspindėta atsakovo pozicija vertinant patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Todėl nagrinėjamu atveju net ir teismui turint protokolą ar garso įrašą, darytą priimant ekspertizės pažymas, abejotina, kad juose esanti informacija kokybiškai ženkliai prisidėtų prie ekspertizės pažymų pagrįstumo vertinimo (pvz., juose būtų teismo nurodyta papildoma, Apraše nereikalaujama įrašyti ekspertizės pažymoje, informacija). Taigi vien protokolo ar garso įrašo nebuvimas, nors, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ir yra Aprašo reikalavimo pažeidimas, nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo naikinti skundžiamas aktų dalis įpareigojant atsakovą iš naujo atlikti ekspertinį vertinimą.

34Pareiškėjas skundu prašė panaikinti Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-199 8.2 punkto paskutinę pastraipą, kurioje nurodyta, jog vaistininkas, išduodamas vaistus pagal 3 formos receptus Nr. 152233838 (išdavimo data 2012 m. kovo 9 d.) ir Nr. 152233840 (išdavimo data 2012 m. balandžio 25 d.) pažeidė sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams“ 96 punkto reikalavimus. Taip pat skundžiamoje pastraipoje nurodytas žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondui, dydis. Iš esmės analogiškas pažeidimas nustatytas Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės akto Nr. 1EP-200 10.5 punkte.

35Nurodytame sveikatos apsaugos ministro 96 punkte įtvirtinta, kad kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vaistininkas gali išduoti tik pagal 3 formos receptus ir pagal išimties atvejams skirtus 3 formos receptus, išrašytus laikantis taisyklių reikalavimų. Jei kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vaistininkas išdavė pagal receptus, išrašytus nesilaikant taisyklių reikalavimų, arba išdavė kompensuojamuosius vaistus, priskiriamus pagal Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną kito bendrinio pavadinimo vaistų grupei, arba kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę, priskiriamą pagal Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną kitai medicinos pagalbos priemonių grupei nei nurodyta gydytojo išrašytame recepte, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų suma, išleista minėtų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti, vertinama kaip Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala ir išskaičiuojama iš vaistinės, kurioje dirbo šio reikalavimo nesilaikęs vaistininkas, lėšų.

36Pirmosios instancijos teismas abejojo abejose pažymose nurodytų šių pažeidimų tyrimo pakankamumu ir neformalumu, remdamasis iš esmės analogiškais argumentais dėl to, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog receptuose nurodyto, tačiau atitinkamoje vaistinėje neturėto vaisto buvo kitose Vilniaus vaistinėse. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovas nevertino, ar iš tiesų to vaisto buvo kitose vaistinėse ir didmeninio platinimo įmonėse vaisto pirkimo (išdavimo) metu, kokiais būdais vaistinei buvo įmanoma gauti informaciją, ar vaisto yra kitose vaistinėse ir didmeninio platinimo įmonėse, ar šiuo atveju pacientui būtini vaistai buvo pasibaigę, kokia buvo jo būklė, ar jis buvo pajėgus vykti į kitą vaistinę įsigyti vaisto (nustačius, kad kitoje vaistinėje tokio vaisto buvo).

37Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas pateikė teismui informacinės sistemos „Sveidra“ duomenis apie konkretaus vaisto buvimą ir pardavimą vaistinėse receptų galiojimo metu. Vilniaus TLK taip pat patvirtino, kad nebuvo gauta duomenų apie ginčui aktualiu metu sutrikusį vaistų tiekimą. Pažymėtina ir tai, kad tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kurio metu pareiškėjo atstovė, taip pat vaistus pardavusios vaistininkės, apklausiamos kaip liudytojos, pateikė paaiškinimus dėl vaistinių techninių galimybių susižinoti informaciją, taip pat kitų aplinkybių. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė, kad nagrinėjamu atveju atsakymai į nurodytus klausimus tiek reikšmingai prisidėtų prie atsakovo konstatuotų pažeidimų pagrįstumo / nepagrįstumo konstatavimo, kad nesant ištirtoms šioms aplinkybėms apskritai nėra galimas pareiškėjo atsakomybės klausimo svarstymas. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas atsakovui minėtas aplinkybes tirti surašant ekspertizės pažymas iš naujo, nevertino kiek realiai tokios aplinkybės galės būti nustatytos atliekant tyrimą iš naujo, ar tai bus galima pasiekti proporcingomis priemonėmis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kiek tokių aplinkybių nustatymas įtakos skundžiamose ekspertizės pažymose priimtų sprendimų pagrįstumą. Apygardos administracinis teismas taip pat nevertino, ar reikalavimas atsakovui priimti sprendimus iš naujo ir tirti teismo nurodytas aplinkybes yra proporcingas byloje keliamų klausimų nagrinėjimo kontekste, ar tikrai byloje esantys duomenys nėra pakankami įvertinti pareiškėjo skundžiamų aktų teisėtumą ir pagrįstumą bei išspręsti ginčą iš esmės, ar prašomos ištirti aplinkybės nėra perteklinės byloje esančių įrodymų kontekste ir ar tokių aplinkybių tyrimas pakankamai prisidės prie šios bylos nagrinėjimo kokybės bei neabejotinai pateisins nurodymo atsakovui priimti sprendimus iš naujo neigiamą poveikį bylos nagrinėjimo operatyvumo ir efektyvumo principams.

38Pažymėtina, kad nors pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį paprastai aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai į juos, įrodinėja proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, administracinėje teisenoje įrodinėjimo procese aktyvus vaidmuo numatytas ir bylą nagrinėjančiam teismui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2119/2013). Todėl pirmosios instancijos teismui manant, kad vertinant skundžiamų aktų pagrįstumą ir teisėtumą turėjo būti pateikti klausimai receptus išrašiusioms gydytojoms, apygardos administracinis teismas galėjo duoti nurodymą pateikti rašytinius paaiškinimus ar pakviesti gydytojas duoti paaiškinimus teismo posėdyje (ABTĮ 81 str.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovui priėmus skundžiamus sprendimus neapklausus receptus išrašiusių gydytojų nebūtų galima vertinti šių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo ir būtų pagrindas juos naikinti įpareigojant atlikti tyrimą iš naujo.

39Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aptariamoje ekspertizės pažymoje nėra nurodyta, kuo remdamasi receptus išrašiusi gydytoja privalėjo nurodyti vaisto prekinį pavadinimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundžiamoje ekspertizės pažymos Nr. 1EP-199 8.2 punkto paskutinėje pastraipoje konstatuojama ne gydytojos atsakomybė, bet pareiškėjui teisines pasekmes sukėlęs jo darbuotojo padarytas konkretus pažeidimas. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje nekilo ginčo dėl to, kad greta vaisto bendrinio pavadinimo šiuo atveju turėjo būti nurodytas ir vaisto prekinis pavadinimas. Pažymėtina ir tai, kad iš Vilniaus TLK Taikinimo komisijos posėdžio protokolo matyti, jog pareiškėjo atstovė S. K.-T. pripažino, kad vaistininkas pagal gydytojo išrašytą receptą išdavė vaistą kitu pavadinimu negu nurodyta recepte, kitu atveju taip pat neneigė, kad vaistininkas, parduodamas vaistus pagal neteisingai išrašytus receptus padarė pažeidimą, tačiau tvirtino, kad realiai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas žalos nepatyrė. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad pareiškėjo atstovė pripažino, jog galbūt vaistininkės pažeidimą padarė, sutiko, kad už tai galima būtų skirti administracinę baudą, tačiau ginčijo ir akcentavo iš esmės tik tokiais vaistininkių veiksmais žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarymą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybių, susijusių su pačios žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarymu, netyrė, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Jos turėtų būti ištirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo.

40Pažymėtina, kad, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

41Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamo Vilniaus TLK Taikinimo komisijos protokolo dalis konstatavęs, kad nurodytos ekspertizės metu nenustatytos aplinkybės nebuvo analizuojamos ir Taikinimo komisijos, todėl darė išvadą, kad ikiteisminės stadijos metu ekspertizės trūkumai nebuvo pašalinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad kai kurie Taikinimo komisijos nariai, nagrinėję ginčą ikiteismine tvarka, atliko ir ekspertinį vertinimą, todėl buvo pažeistas Vilniaus TLK Taikinimo komisijos darbo reglamento 12.3 punkte įtvirtintas nešališkumo principas.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, turėtų įvertinti skundžiamo Vilniaus TLK Taikinimo komisijos protokolo pobūdį nurodyto teisinio reglamentavimo ir pateiktos teismų praktikos aspektu bei spręsti, ar nagrinėjamu atveju nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto bylos nutraukimo pagrindo, nustačius, kad ginčijamas teisės aktas pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių.

43Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo nusprendus nagrinėti pareiškėjo skundžiamo protokolo dalių teisėtumą iš esmės ir bylos šioje dalyje nenutraukti, teisėjų kolegija pažymi, kad protokole nurodytų sprendimų priėmimo pagrįstumas turėtų būti vertintas iš naujo, neapsiribojant formaliu konstatavimu, jog ekspertizės metu nenustatytos aplinkybės nebuvo analizuojamos ir Taikinimo komisijos. Dėl apygardos administracinio teismo nurodyto nešališkumo principo pažeidimo apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovo Taikinimo komisijos posėdyje dalyvavo ir pareiškėjo UAB „Gintarinė vaistinė“ trys atstovai. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas Taikinimo komisijos darbo reglamente įtvirtinto nešališkumo principo pažeidimą, neanalizavo jo apimties, nevertino R. K. ir A. D. dalyvavimo Taikinimo komisijos posėdyje pobūdžio (kaip matyti iš protokolo, šie komisijos posėdyje dalyvavę asmenys nepasisakė). Taip pat pirmosios instancijos teismas netyrė, kurie asmenys įėjo į Taikinimo komisijos sudėtį, t. y. galėjo realiai prisidėti prie sprendimo priėmimo (turėjo balsavimo teisę). Iš Taikinimo komisijos posėdžio protokolo matyti, kad dėl antrojo atvejo balsavo keturi asmenys, kas, įvertinus protokolo įžanginėje dalyje išvardintų dalyvių eiliškumą, taip pat leidžia kritiškai vertinti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo ikiteismine tvarka šališkumo.

44Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje neišnagrinėtas iš esmės tarp šalių kilęs ginčas, neįvertinti proceso šalių nurodyti ginčui išspręsti reikšmingi argumentai, pateikti įrodymai, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme ir yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 143 str.).

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

46Atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

47Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

48Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „Gintarinė vaistinė“ (toliau – ir Bendrovė) skundu... 5. Bendrovė paaiškino, kad 2012 m. liepos 10 d. Bendrovės filialuose Vilniaus... 6. Atsakovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsiliepimu į skundą (b. l.... 7. Atsakovas paaiškino, kad gydytojo išrašyti receptai Nr. 152233838 ir Nr.... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu... 10. Teismas vadovavosi Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6 punktu, Aprašo... 11. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės... 12. Iš teismui pateiktų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenų teismas... 13. Teismas nurodė, kad Vilniaus TLK dėl pažeidimo padarymo išduodant vaistus... 14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra galimybės įvertinti ekspertizės... 15. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės... 16. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog vaisto Immunate buvo... 17. Teismas rėmėsi Sveikatos draudimo įstatymo 18. Teismas, įvertinęs Aprašo 53 punktą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo... 19. Nors pareiškėjas skunde neformulavo jokio reikalavimo dėl 2012 m. gruodžio... 20. III.... 21. Atsakovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa apeliaciniu skundu (b. l. 103-107,... 22. Atsakovas nurodė, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, norėdama keisti... 23. Pareiškėjas UAB „Gintarinė vaistinė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV.... 27. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 28. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių... 29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 balandžio 25 d. sprendimu... 30. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad... 31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 32. Pirmosios instancijos teismas vienu iš argumentų panaikinti skundžiamas... 33. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ekspertizės pažymoje turi būti... 34. Pareiškėjas skundu prašė panaikinti Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d.... 35. Nurodytame sveikatos apsaugos ministro 96 punkte įtvirtinta, kad... 36. Pirmosios instancijos teismas abejojo abejose pažymose nurodytų šių... 37. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas pateikė teismui informacinės... 38. Pažymėtina, kad nors pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį paprastai aplinkybes,... 39. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aptariamoje ekspertizės... 40. Pažymėtina, kad, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių... 41. Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamo Vilniaus TLK Taikinimo... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas... 43. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo nusprendus... 44. Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 46. Atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą tenkinti iš... 47. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą... 48. Nutartis neskundžiama....