Byla 3K-3-384/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levicko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovams UAB “Vivenda”, A. J. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys: R. A. G., I. G., R. M., VĮ Valstybės turto fondas, Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, esantis gyvenamajame name Vilniuje, ( - ). Šio namo penktame aukšte yra bendro naudojimo patalpos (palėpė). Atsakovas A. J. 1996 m. įsigijo dalį patalpų, esančių namo ketvirtajame aukšte, jas pradėjo remontuoti. Remonto darbus vykdė UAB „Artrio“, kuriai buvo išduotas tik namo fasado ir stogo remonto leidimas. Neturint ieškovės, kaip bendraturtės, sutikimo bei statybos leidimo buvo kapitališkai rekonstruota palėpė. Buvo išgriauti perdengimai tarp ketvirtojo ir penktojo aukšto, demontuoti bendro naudojimo laiptai į penktą aukštą, sumontuota perdanga tarp ketvirtojo ir penktojo aukšto ir panaikintas įėjimas į penktąjį aukštą. Šiais pakeitimais atsakovas A. J. neteisėtai prisijungė ir faktiškai užvaldė jam nepriklausančias penktojo aukšto bendro naudojimo patalpas (palėpę). Vėliau jis pardavė jam priklausančias patalpas atsakovui UAB „Vivenda“ (anksčiau buvusi UAB „Artrio“). Atsakovo A. J. pradėta neteisėta bendro naudojimo patalpų rekonstrukcija ir UAB „Vivenda“ tęsiama neteisėta veika pažeidžia ieškovės, kaip bendraturtės, teises. Pagal įstatymą ieškovei, kaip buto savininkei, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, tarp jų ir dalis ginčo palėpės.

5Ieškovė prašė:

61) pripažinti, kad atsakovai A. J. ir UAB „Artrio“ neteisėtai užvaldė bendro naudojimo patalpas – palėpę, esančią ( - ), penktajame aukšte, taip pažeidė ieškovės, kaip bendraturtės, teises;

72) įpareigoti atsakovą UAB „Vivenda“ nutraukti neteisėtą veiką ir atkurti bendro naudojimo patalpose – palėpėje – iki teisės pažeidimo buvusią padėtį pagal 1987 m. planą ir inventorizacinius namo dokumentus, t. y. panaikinti perdangą laiptinėje užtikrinant, kad iš bendro naudojimo laiptinės būtų galima patekti į pastogę, įrengti laiptinėje laiptus į pastogę, atstatyti duris iš laiptinės į pastogę, atkurti perdangą tarp UAB „Vivenda“ priklausančio buto ir virš jo esančių pastogės patalpų taip, kad UAB „Vivenda“ buto aukštis neviršytų 2,99 m ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ;

83) nustatyti, kad jeigu atsakovai nevykdys įpareigojimo nutraukti neteisėtą veiką ir grąžinti bendro naudojimo patalpas – palėpę, arba vėluos jį įvykdyti, tai jiems bus skiriama 100 Lt bauda už kiekvieną praleistą dieną.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovai A. J. ir UAB „Vivenda“, kaip UAB „Artrio“ teisių perėmėja, neteisėtai užvaldė bendro naudojimo patalpas – pastogės patalpą, esančią ( - ), ir taip pažeidė ieškovės A. L., kaip bendraturtės, nuosavybės teises; įpareigojo UAB „Vivenda“ per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti pagal 1987 metų inventorizacinius planus bendro naudojimo pastogės patalpoje buvusią padėtį, t. y. panaikinti perdangą laiptinėje taip, kad iš bendro naudojimo laiptinės būtų galima patekti į pastogės patalpą, įrengti laiptinėje laiptus į pastogę, atstatyti duris iš laiptinės į pastogę, atkurti perdangą tarp namo buto Nr. 6 ir virš jo esančių pastogės patalpų; nustatė, kad tuo atveju, jei atsakovas UAB „Vivenda“ neįvykdys laiku teismo sprendimo, tai jam bus skiriama 100 Lt bauda už kiekvieną praleistą termino dieną, bet ne daugiau kaip 1000 Lt per mėnesį.

11Teismas nurodė, kad ginčo dalykas yra namo, esančio Vilniuje, ( - ), pastogės aukšto nuosavybės teisės pažeidimai. Namo pastogės patalpos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems namo butų savininkams, tarp jų ir ieškovei, kuri yra buto Nr. 1 savininkė. Aplinkybė, kad ginčo patalpos yra bendro naudojimo, nustatyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. sprendimu. Teismas motyvavo, kad atsakovai A. J., vėliau UAB „Aitrio“ ir jos teisių perėmėjas UAB „Vivenda“ nuosavybėn įsigijo butus šio namo pastogės aukšte, tačiau neįgijo nuosavybės teisės į virš šių butų esančias patalpas. Jie neteisėtai užvaldė bendro naudojimo patalpas ir taip pažeidė ieškovės, kaip bendrasavininkės, nuosavybės teises. Ieškovės pažeistos teisės į pastogės patalpą turi būti ginamos. Teismas, parinkdamas pažeistų teisių gynimo būdą, atsižvelgė į tai, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų yra pakeista tik ginčo pastogės patalpos pirmykštė būklė, bet ne jos dydis. Dėl to teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti CK 4.77 straipsnį, reglamentuojantį bendraturčių teisių pasikeitimą padidinus bendrąją dalinę nuosavybę. Teismas nenustatė aplinkybių pakeisti restitucijos būdą piniginiu ekvivalentu. Atsakovai neįrodė, kad buvusios padėties atkūrimas pažeidžia įstatymus ar yra nesąžiningas, kad dėl to vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Kadangi ginčo patalpos atstatymo darbams reikalingi paruošiamieji darbai, tai teismas nustatė ilgesnį, nei ieškinyje prašomą, terminą įpareigojimui įvykdyti.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. lapkričio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

13Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad atsakovai neteisėtai užvaldė ginčo bendro naudojimo patalpas ir taip pažeidė ieškovės, kaip bendraturtės, nuosavybės teises. Teisėjų kolegija įvertino, kad teismas netinkami išsprendė restitucijos klausimą. Teismas neanalizavo trečiųjų asmenų argumentų apie tai, jog ginčo patalpa jau yra UAB „Vivenda“ buto dalis, kad jos natūra nebėra, kad atstatymo atveju butą reikėtų išgriauti ir perstatyti iš naujo. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į nenuginčytą atsakovo argumentą, kad ieškovei ginčijamose patalpose bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 6,58 kv. m. CK 1.138 straipsnio 2 punkto nuostata, kad pažeistos civilinės teisės ginamos atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, nėra absoliuti. Šioje normoje išvardyti ir kitokie būdai, kuriais gali būti ginamos pažeistos civilinės teisės, t. y. nurodytas ir nuostolių atlyginimas, o sąrašas nėra baigtinis. Pažeistos teisės gynimo būdas turi atitikti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija natūra neatliekama, jei tai sukeltų didelių nepatogumų šalims. Šiuo atveju didelius nepatogumus reikia suprasti kaip padarytam ieškovės teisių pažeidimui pašalinti reikalingas neadekvačias atsakovo darbo ir lėšų sąnaudas, norint atkurti buvusią padėtį. Tinkamai nuspręsti dėl ieškovės pažeistos teisės gynimo būdo galima tik išsamiai išanalizavus patalpai atstatyti į buvusią padėtį reikalingų darbų apimtį ir kaštus. Tokių įrodymų byloje nėra. CPK 179 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, jei pateiktų įrodymų neužtenka. Šia teise nebuvo pasinaudota, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė ir priimtas nepagrįstas sprendimas. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, tai teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė CPK 179 straipsnio 1 dalį, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos civilinėse bylose dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo (civilinės bylos Nr. 3K-3- 474/2005, Nr. 3K-3-187/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51).

17CPK 179 straipsnio 1 dalies ir 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į kitas CPK normas, reglamentuojančias bendruosius civilinio proceso principus, įrodinėjimo procesą ir šalių bei teismo pareigas įrodinėjimo proceso metu. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas didelę reikšmę įrodinėjimo procesui turintis rungimosi principas, įpareigojantis proceso šalis pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jų nurodytų faktų teisingumą. Įrodymų kiekis ir pobūdis nagrinėjamoje byloje iš esmės priklauso ne nuo teismo, kuris šiuo atveju yra pasyvus proceso dalyvis, bet nuo pačių proceso šalių valios. Siekdamas užtikrinti teismo nepriklausomumą ir nešališkumą bei teisingą bylos išnagrinėjimą teismas negali nurodyti šalims, kokius konkrečius įrodymus jos privalo pateikti ar pradėti rinkti įrodymus savo iniciatyva, dėl to nagrinėjant bylą išlieka besąlygiška šalių pareiga pateikti teismui visus bylai reikšmingas faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Darytina išvada, kad tuo atveju, kai teismas tinkamai įvykdo jam nustatytą dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų išaiškinimo pareigą, o šalys ar viena iš šalių nepateikia teismui tam tikrų savo nurodytų faktų teisingumą patvirtinančių įrodymų, teismas privalo pagal CPK 176 ir 185 straipsnių nustatytas taisykles tirti ir įvertinti visus likusius byloje esančius įrodymus bei jų pagrindu priimti teisingą ir nešališką sprendimą. Tokiu atveju CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikytinas ir teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisingu, nes šalys sąmoningai ir laisva valia lemia savo nurodytų aplinkybių pagrįstumą byloje bei joms viso bylos nagrinėjimo metu užtikrinama galimybė į tinkamą procesą ir teisingą bylos išsprendimą Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvykdė dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų išaiškinimo pareigą, visapusiškai bei objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad nebuvo atskleista bylos esmė.

18Apeliacinio teismo nutartis grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad atsakovams būtų sudaryta antra galimybė pakartotinai įrodyti savo argumentų pagrįstumą, kurią atsakovai jau turėjo ir ja tinkamai nepasinaudojo per visą pakankamai ilgą bylos nagrinėjimo procesą pirmosios instancijos teisme savo pačių apsisprendimu, reikštų kitos šalies – kasatorės, kuri tinkamai pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis ir įvykdė procesines pareigas, interesų pažeidimą. Pakartotinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme taip pat lemtų asmenų lygybės įstatymui ir teismui, šalių procesinio lygiateisiškumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų pažeidimą (CPK 3, 6, 7, 17 straipsniai).

19Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekė ne tik apginti pažeistą teisę, bet ir užtikrinti, kad atsakovui nebūtų padaryta žala pritaikant pasirinktą civilinių teisių gynimo būdą ir kad asmenys, padarę žalą, nepatirtų didesnių nuostolių nei sukėlė jų padarytas pažeidimas. Teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.146 straipsniu, nustatančiu, kad restitucija natūra neatliekama, jei tai sukeltų didelių nepatogumų šalims. Teismas didelius nepatogumus suprato kaip neadekvačias atsakovo darbo ir lėšų sąnaudas, reikalingas atkurti buvusią padėtį. Šie kriterijai yra tiesiogiai susiję su kasatorės nurodytais sąžiningumo, protingumo, asmens lygybės įstatymui ir teismui, šalių procesinio lygiateisiškumo principais bei jų įgyvendinimu. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo trečiųjų asmenų argumentų apie tai, kad butą reikėtų išgriauti ir perstatyti iš naujo, kad ginčo patalpa jau yra UAB „Vivenda“ buto dalis ir jos natūra jau nebėra.

20Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Vivenda“ apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimo atkurti ginčo patalpų buvusią padėtį įvykdymas reikalauja iš naujo išardyti namo stogą ir dalį atsakovui priklausančio buto. Išlaidos šiam įpareigojimui įvykdyti gerokai viršija 6,58 kv. m vertę ginčo patalpos dalies, kurios ieškovė, kaip bendraturtės, neteko po atliktų pastogės rekonstrukcijos darbų. Be to, ar protinga atstatyti pastogės patalpą, kurios aukštis 1,5 m ir kuria niekas nesinaudos. Teismo įpareigojimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas, nes name esančių butų savininkai neduos sutikimo iš naujo perstatyti stogą ir laiptinės dalį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Pakartotinai nagrinėjant bylą bus galima tinkamai, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nustatyti restitucijos būdą.

21Iki kasacinio teismo posėdžio šalys sudarė ir pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį:

221. Šalys patvirtina, kad taikos sutarties sudarymo dieną ieškovė yra pareiškusi atsakovui šiuos reikalavimus:

231.1. pripažinti, kad atsakovas neteisėtai užvaldė bendro naudojimo patalpas – palėpę, esančią ( - ), penktajame aukšte, ir taip pažeidė ieškovės, kaip bendraturtės, teises;

241.2. įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtą veiką ir atkurti bendro naudojimo patalpose – palėpėje iki teisės pažeidimo buvusią padėtį:

251.2.1. panaikinti perdangą laiptinėje, užtikrinant, kad iš bendro naudojimo laiptinės būtų galima patekti į pastogę pagal 1987 m. planą ir pagal iki teisės pažeidimo sudarytus namo inventorizacinius dokumentus;

261.2.2. įrengti laiptinėje laiptus į pastogę;

271.2.3. atstatyti duris iš laiptinės į pastogę pagal 1987 m. planą ir pagal iki teisės pažeidimo sudarytus namo inventorizacinius dokumentus;

281.2.4. atkurti perdangą tarp UAB „Vivenda“ priklausančio buto ir virš jo esančios pastogės patalpų taip, kad UAB „Vivenda“ buto aukštis neviršytų pagal 1987 m. planą ir pagal iki teisės pažeidimo sudarytuose namo inventorizaciniuose dokumentuose nurodyto aukščio 2,99 m;

291.2.5. nustatyti, kad jei atsakovai nevykdys įpareigojimo nutraukti neteisėtą veiką ir grąžinti bendro naudojimo patalpas – palėpę, esančią ( - ), penktajame aukšte arba vėluos jį įvykdyti, tai jiems bus skiriama 100 Lt dydžio bauda už kiekvieną praleistą dieną.

302. Atsakovas nurodo bei patvirtina, kad atsakovas įnešė 66 000 Lt (šešiasdešimt šeši tūkstančiai) Lt į antstolio I. Gaidelio depozitinę sąskaitą ieškovės reikalavimams užtikrinti.

313. Šalys susitaria taikiai nutraukti iškilusį ginčą tokiomis sąlygomis:

323.1. Atsakovas įsipareigoja per penkias darbo dienas nuo šios taikos sutarties įsigaliojimo dienos sumokėti ieškovei 66 000 (šešiasdešimt šeši tūkstančiai) Lt kompensaciją, kuri bus pervesta iš antstolio I. Gaidelio depozitinės sąskaitos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke.

333.2. Šalims taikiai išsprendus ginčą ieškovė atsisako kasacinio skundo ir prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinę bylą Nr. 3K-3-384/2006 nutraukti.

343.3. Ieškovė atsisako savo dalies turtinių teisių į pastato, esančio Vilniuje, ( - ), bendro naudojimo patalpas, esančias pastato ketvirtajame aukšte ir virš ketvirtojo aukšto esančias patalpas atsakovo naudai ir ateityje neturės pretenzijų atsakovui dėl nurodytų bendro naudojimo patalpų panaudojimo.

353.4. Po šios sutarties įsigaliojimo ieškovė įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sutarties įsigaliojimo dienos, imtis visų teisėtų veiksmų dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-58-391/06, nagrinėjamoje Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme, dėl padarytos žalos, netesybų, netiesioginių ir tiesioginių nuostolių priteisimo iš atsakovo.

364. Kiekviena šalis pati padengs savo turėtas teismo, atstovavimo bei kitas, susijusias su bylos nagrinėjimu, išlaidas.

375. Ieškovė, vadovaudamasi CPK 87 straipsniu, prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gražinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio sumos.

38Šalys prašė patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

41Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkintinas.

42Kasacinis teismas nagrinėja teisės, o ne fakto klausimus. Patvirtinant taikos sutartį turi būti įvertinta, ar sudaryta taikos sutartis yra galiojanti (CK 6.984 straipsnis), ar ja nepažeidžiami kitų asmenų teisės ar interesai. Be ieškovės ir atsakovo, civilinėje byloje dalyvauja ir kiti asmenys, kurie nedalyvavo sudarant taikos sutartį ir nėra duomenų, kad jie yra informuoti apie taikos sutartį, jos turinį ir sąlygas. Bylos reikalavimai susiję su statybos teisėtumu, o tai reglamentuojama ne tik privatinės, bet ir viešosios teisės normų. Atsižvelgiant į tai, kad turi būti įvertintos aplinkybės ne tik dėl teisinių, bet ir faktinių aplinkybių, kad ne visi dalyvaujantys byloje asmenys dalyvauja taikos sutartyje ir nežinoma jų nuomonė dėl sutarties, kasaciniame teisme neįmanoma įvykdyti CPK 42 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Prašymas dėl tokios taikos sutarties patvirtinimo netenkinamas (CPK 340 straipsnio 5 dalis, 353 straipsnio 1 dalis).

43Kasacinio skundo argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo atmetami.

44Šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymas ir jos vykdymas, teismo veiksmai įrodymų rinkimo procese (atitinkamai reglamentuoti CPK 178 ir 179 straipsniuose) turi tarnauti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimui (CPK 263 straipsnis), teismui vykdant svarbiausią užduotį – vykdant teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Šių teismo uždavinių ir pareigų kontekste turi būti aiškinama teismo teisė reikalauti papildomų įrodymų pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį.

45Teismo teisė siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį neturi būti suprantama kaip teisė savo nuožiūra ką nors daryti arba nedaryti. Teismas, įgyvendindamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į būtinumą tiesiogiai taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnis), šią teisę turi suprasti kaip pareigos užtikrinti teisingumą konkrečioje byloje sudėtinę dalį. Teismas nustato bylos aplinkybes įvertinęs įrodymus. Juos vertinti teismas turi remdamasis visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu (CPK 185 straipsnis). Įrodymai teisme vertinami ne tik priimant galutinį teismo procesinį dokumentą. Ar teismui pakanka pateiktų įrodymų pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį, teismas svarsto viso nagrinėjimo metu. Jis gali daryti išvadą, kad pateiktų įrodymų nepakanka ir nustatyti šaliai įpareigojimą patekti papildomus įrodymus.

46Kasaciniame skunde teismo teisė pareikalauti papildomų įrodymų aiškinama atskirai nuo teismo pareigų vykdyti teisingumą, priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, išvadas daryti pagal byloje esančius įrodymus, remiantis vidiniu savo įsitikinimu, kuris grindžiamas visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai nėra teisiškai pagrįsta.

47Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ne vien nurodydamas CPK 179 straipsnio 1 dalies pažeidimą, bet iš esmės dėl kitų procesinės ir materialinės teisės normų pažaidų. Šio teismo teisėjų kolegijos nuomone, ieškinio reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinti nepagrįstai, nes buvo pasirinktas neproporcingas ieškovės pažeistų teisių gynimo būdas iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas. Tai teismas argumentavo, nurodydamas CK 1.5, 1.137 ir 1.138 straipsnius. Jis motyvavo, kad atsakovo padarytas pažeidimas nėra pateisinamas, bet ieškovės pažeistos asmens teisės negali būti atkuriamos bet kokia kaina, o turi būti užtikrinta interesų pusiausvyra – pažeistą teisę galima apginti, bet kitai šaliai dėl to neturi tekti daug didesnių nuostolių, nei jų sukėlė pažeidimas. Tokie motyvai yra teisiškai priimtini, nes jais patvirtinamas teismo siekimas atkurti pažeistas teises ne formaliai taikant teisę, bet įgyvendinant teisingumą.

48Teismo nurodytos CK 6.137, 6.138 straipsnių nuostatos dėl pažeistų teisių gynimo būdų ir jų taikymo yra procesinio pobūdžio, nors ir inkorporuotos į materialinės teisės aktą. Su CPK 329 straipsnio 1 dalies pažeidimu sietinas ne tik CPK 179 straipsnis (pagrįstai manyta, kad dėl apsirikimo vietoj jo nutarties tekste nurodytas 178 straipsnis), bet ir pirmiau nurodytos normos. Jų pažeidimas yra pagrindinė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo priežastis. CPK 179 straipsnio 1 dalies pažeidimas vertinamas kaip vienas iš motyvų. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad rungtyniniame procese reikalauti papildomų įrodymų pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį yra teismo teisė, o ne pareiga, jeigu ji nenustatyta įstatymo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šis argumentas byloje nėra lemiamas, antra, jis teisingas tik iš dalies dėl nurodytų argumentų, kaip turi būti aiškinama teismo teisė reikalauti papildomų įrodymų. Pagal bylos aplinkybes reikalavimas teismui pasinaudoti CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise vertintinas kaip būdas teismui veikti visapusiško bylos išnagrinėjimo kryptimi, įgyvendinant tas materialines ir procesines nuostatas, kurios apeliacinės instancijos teismo manymu, buvo reikalingos ir tinkamos byloje teisingam sprendimui priimti. Šie motyvai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje esantis motyvas su nuoroda į CPK 179 straipsnio 1 dalies pažeidimą negali būti vertinamas kaip esminis procesinės teisės pažeidimas, galėjęs turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

49Dėl nurodytų argumentų CPK 179 straipsnio 1 dalies pažeidimas neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto nurodyto esmingumo kriterijaus.

50Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti ir kasacijai pagrindų nėra (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

52Prašymo dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo netenkinti.

53Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, esantis... 5. Ieškovė prašė:... 6. 1) pripažinti, kad atsakovai A. J. ir UAB „Artrio“ neteisėtai užvaldė... 7. 2) įpareigoti atsakovą UAB „Vivenda“ nutraukti neteisėtą veiką ir... 8. 3) nustatyti, kad jeigu atsakovai nevykdys įpareigojimo nutraukti neteisėtą... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. gegužės 31 d. sprendimu... 11. Teismas nurodė, kad ginčo dalykas yra namo, esančio Vilniuje, ( - ),... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad atsakovai neteisėtai... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 16. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir... 17. CPK 179 straipsnio 1 dalies ir 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos turi... 18. Apeliacinio teismo nutartis grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui... 19. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės... 20. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Vivenda“ apeliacinės... 21. Iki kasacinio teismo posėdžio šalys sudarė ir pateikė teismui tvirtinti... 22. 1. Šalys patvirtina, kad taikos sutarties sudarymo dieną ieškovė yra... 23. 1.1. pripažinti, kad atsakovas neteisėtai užvaldė bendro naudojimo patalpas... 24. 1.2. įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtą veiką ir atkurti bendro... 25. 1.2.1. panaikinti perdangą laiptinėje, užtikrinant, kad iš bendro naudojimo... 26. 1.2.2. įrengti laiptinėje laiptus į pastogę;... 27. 1.2.3. atstatyti duris iš laiptinės į pastogę pagal 1987 m. planą ir pagal... 28. 1.2.4. atkurti perdangą tarp UAB „Vivenda“ priklausančio buto ir virš jo... 29. 1.2.5. nustatyti, kad jei atsakovai nevykdys įpareigojimo... 30. 2. Atsakovas nurodo bei patvirtina, kad atsakovas įnešė 66 000 Lt... 31. 3. Šalys susitaria taikiai nutraukti iškilusį ginčą tokiomis sąlygomis:... 32. 3.1. Atsakovas įsipareigoja per penkias darbo dienas nuo šios taikos... 33. 3.2. Šalims taikiai išsprendus ginčą ieškovė atsisako kasacinio skundo ir... 34. 3.3. Ieškovė atsisako savo dalies turtinių teisių į pastato, esančio... 35. 3.4. Po šios sutarties įsigaliojimo ieškovė įsipareigoja nedelsiant, bet... 36. 4. Kiekviena šalis pati padengs savo turėtas teismo, atstovavimo bei kitas,... 37. 5. Ieškovė, vadovaudamasi CPK 87 straipsniu, prašo Lietuvos Aukščiausiojo... 38. Šalys prašė patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 41. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkintinas.... 42. Kasacinis teismas nagrinėja teisės, o ne fakto klausimus. Patvirtinant taikos... 43. Kasacinio skundo argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo... 44. Šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymas ir jos vykdymas, teismo veiksmai... 45. Teismo teisė siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus pagal CPK 179... 46. Kasaciniame skunde teismo teisė pareikalauti papildomų įrodymų aiškinama... 47. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo... 48. Teismo nurodytos CK 6.137, 6.138 straipsnių nuostatos dėl pažeistų teisių... 49. Dėl nurodytų argumentų CPK 179 straipsnio 1 dalies pažeidimas neatitinka... 50. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Prašymo dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo netenkinti.... 53. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...