Byla 1-1007-865/2016

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant civilinio ieškovo UAB „Radveža“ atstovei Ž. R., jos advokatei L. S., atsakovui J. M., atsakovo R. M. advokatei Giedrei Liutkevičiūtei, vertėjams Helenai Žemaitel, Giedriui Račkauskui, Svetlanai Miniakovai,

2baudžiamojoje byloje išnagrinėjusi išskirtą civilinio ieškovo UAB „Radveža“ civilinį ieškinį atsakovams nuteistiesiems R. M., a.k. ( - ) ir J. M., a.k. ( - ) -

Nustatė

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu UAB „Radveža“ civilinis ieškinys dėl 5680,66 EUR turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Nurodyta, jog byloje rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad kaltinamųjų veiksmais UAB „Radveža“ padaryta 2714,94 EUR turtinė žala, kuri priteista solidariai iš kaltinamųjų R. M. ir J. M., likusioje dalyje civilinis ieškinys netenkintas, nepagrindus įrodymais ieškinio dalyje dėl negautų pajamų. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš R. M. ir J. M. solidariai priteista UAB „Radveža“ naudai 2714,94 EUR turtinei žalai atlyginti. Pripažinta civiliniam ieškovui teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta įrodytomis pripažintos aplinkybės dėl civiliniam ieškovui UAB „Radveža“ padarytos turtinės žalos dydžio – 2714,94 U. N. nurodyta, jog teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad UAB „Radveža“ padarytos turtinės žalos dydis 2714,94 Eur nustatytas nesurinkus pakankamai tokį žalos dydį patvirtinančių duomenų. Motyvuose nurodyta, jog nagrinėjamu atveju, pagal į bylą pateiktus dokumentus, nurodomas turtinės žalos dydis gali būti vertinamas kaip tikėtinas ir be papildomų duomenų negalima daryti išvados, kad nustatytas žalos dydis yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dėl neteisėtų R. M. ir J. M. veiksmų buvo sugadintas automobilis, tačiau neatidėjus bylos nagrinėjimo ir neatlikus papildomų veiksmų, nėra galimybės nustatyti realaus padarytos žalos dydžio. R. M. ir J. M. nusikalstama veika padaryta žala civilinei ieškovei buvo, tačiau nepagrįstas žalos dydis, taigi, pastarasis klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme.

4UAB „Radveža“ baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 5680,66 EUR turtinę žalą (t. 1, b.l. 65). Pridėjo dokumentus. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog tento gamyba ir karkaso remontas kainavo 1145,20 Lt (t. 1, b.l. 64), keturi vienetai padangų kainavo 1100 Lt (t. 1, b.l. 63), nurodo, jog padangų keitimas ir sumontavimas kainavo 40 Lt. Sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog priekinis stiklas kainavo 366 EUR, šoninių durelių stiklas (atidaromas) (2 vnt.) 478,28 EUR, šoninių durelių stiklas (trikampis) 143,77 EUR, priekinis žibintas (2 vnt.) 738.56 EUR, šoninis veidrodėlis kainavo 391,64 EUR, viso 2118,25 EUR. Ieškovė nurodo, jog negavo 10 000 Lt pajamų (t. 1, b.l. 61) už laikotarpį nuo 2013-10-30 iki 2013-11-20, nes nedirbo su minėtu automobiliu. 2016 m. balandžio 20 d. UAB „Radveža“ baudžiamojoje byloje pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl pradurtų keturių automobilio R. M. padangų, išdaužto priekinio stiklo bei šoninių stiklų, išdaužto kairės pusės trikampio lango stiklo, supjaustyto kėbulo tento, sudaužyto dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio, sudaužytų dviejų priekinių žibintų. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad automobilis R. M., valst. Nr. ( - ) vienintelis ieškovo turtas, ieškovo pagrindinė veikla – transporto ir logistikos paslaugos. Minėto automobilio pagalba uždirbamos įmonės pajamos. Dėl atsakovo veiksmų ieškovas negalėjo naudotis apgadintu automobiliu, jį teko remontuoti. Dėl remonto automobilis nebuvo naudojamas pagal paskirtį nuo 2013-10-30 iki 2013-11-17 įskaitytinai, t.y. 12 darbo dienų (spalio 30, 31, lapkričio 4-8, 11-15). Šiuo laikotarpiu įmonė nevykdė veiklos. Tikslu įvertinti žalos dydį ieškovas kreipėsi į UAB „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, kuri atliko transporto priemonės ekspertizę ir pateikė išvadą, kad transporto priemonės atkūrimo kaštai 2013-10-30 datai, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą, yra 2254,98 EUR +PVM, viso 2728,53 EUR. Taigi, ieškovas nurodo, jog dėl transporto priemonės apgadinimo padarytos žalos dydis yra 2728,53 EUR. Taip pat nurodo, jog be tiesioginės žalos automobiliui ieškovas patyrė žalą negautų pajamų forma. Spalio – gruodžio mėnesiai vežėjams yra patys pelningiausi, per šiuos mėnesius būna daugiausiai užsakymų. Byloje yra pateiktas 2013 m. spalio – gruodžio mėnesių išrašas iš išrašomų sąskaitų – faktūrų registro, kuris įrodo, kad minėtu laikotarpiu įmonė suteikė vežimo paslaugų už 9536,08 EUR. Bendras darbo dienų skaičius 2013 m. spalio – gruodžio mėnesiais buvo 62 (spalis – 23, lapkritis – 20, gruodis – 19), iš kurių įmonė dėl automobilio remonto nedirbo 12 darbo dienų (spalio 30 – lapkričio 15). Tai reiškia, kad 9536,08 EUR suma buvo uždirbta per likusias 50 darbo dienų, t.y. vidutiniškai po 190,72 EUR per vieną darbo dieną. Padauginus vienos dienos vidutinę uždirbtų pajamų sumą š 12 nedirbtų darbo dienų gaunama suma, kurią įmonė realiai galėjo uždirbti ir kurios negavo dėl atsakovų įvykdyto nusikaltimo, t.y. 2288,66 EUR. Bendras ieškovo patirtos žalos dydis sudaro 5017,18 EUR (2728,53 + 2288,66). Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas byloje pateikė UAB „Radveža“ įstatus, patvirtinančius, kad pagrindinė ieškovo veikla transporto ir logistikos paslaugos, UAB „Radveža“ ilgalaikio turto sąrašą, iš kurio matyti, kad krovininis automobilis R. M. buvo vienintelis įmonės automobilis, Lenkijos įmonės Transporter T. R. sąskaitą už krovininį automobilį R. M. kopiją bei UAB „Radveža“ kasos išlaidų orderį, patvirtinančius automobilio įsigijimą, UAB „Radveža“ sąskaitos „Skolos tiekėjams“ apyvartos žiniaraštį, patvirtinantį, kad krovininis automobilis R. M. buvo įtrauktas į apskaitą 2013-01-10, UAB „Trinitronas“ PVM sąskaitą – faktūrą už tentą ir apmokėjimą patvirtinančius pavedimus. R. R. firmos „Autokamera“ sąskaitą už padangas, sutartį su K. R., patvirtinančią, kad įmonė skolinosi iš K. R. lėšų padangų apmokėjimui ir K. R. banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį apmokėjimą, nuotraukas, iš kurių matyti, kad padangos yra sumontuotos automobilyje, UAB „Radveža“ 2013 m. spalio – gruodžio mėnesių išrašomų sąskaitų – faktūrų registro kopijas, patvirtinančias aplinkybę, kad po žalos padarymo sąskaitos – faktūros nebuvo išrašinėjamos, t.y. įmonės veikla nebuvo vykdoma, VSDFV informaciją apie tai, kad UAB „Radveža“ darbuotojos Ž. R. draudžiamosios pajamos 2013 m. lapkritį buvo per pusę sumažėjusios, įsakymą dėl Š. R. nemokamų atostogų, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtinančią automobilio perleidimą MB „Radveža ir Ko“ (t. 3, b.l. 49-72).

6Ieškovas pateikė VšĮ „nepriklausomų draudimo ekspertų grupės ekspertizės išvadą dėl žalos. Išvadoje nurodyta, jog transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą su PVM 2,728.53 EUR. Transporto priemonės vidutinė rinkos vertė iki apgadinimo (pagal VšĮ „Emprekis“ su PVM 10,620 EUR (t.3, b.l. 21-37).

7A. R. M. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog nesutinka su reikalavimu priteisti 2728,53 EUR turtinę žalą. Iš ieškovo pateikto civilinio ieškinio turinio matyti, kad automobilis R. M., v/n ( - ) laikotarpiu nuo 2013-10-30 iki 2013-11-17 (<... dėl remonto automobilis nebuvo naudojamas pagal paskirtį nuo 2013-10-30 iki 2013-11-11...>), buvo remontuojamas, tačiau UAB „Radveža”, pateikdama civilinį ieškinį, nepateikė jokių mokėjimo dokumentų, kurie patvirtintų šios įmonės patirtus nuostolius, susijusius su automobilio remonto išlaidomis. Automobilį suremontavus ir pareiškus ieškinio reikalavimus dėl patirtos žalos, patirtų nuostolių suma yra įrodinėjama mokėjimo dokumentais, patvirtinančiais, kad UAB ..Radveža" patyrė atitinkamo dydžio sumas įsigydama reikalingas detales (stiklus ir kt.), paslaugas. Taigi negalima sutikti, kad nustatant žalos dydį būtų remiamasi specialisto išvada, kuri yra atlikta praėjus trisdešimt mėnesių po žalą sukėlusio įvykio, kadangi patirtos žalos faktą įrodo faktiškai patirtos remonto sąnaudos. Specialisto išvada būtų galima remtis tik tuo atveju, jeigu automobilio defektai nebūtų pašalinti ir automobilį su esamais defektais būtų apžiūrėjęs specialistas nedelsiant po įvykusio įvykio, kurio metu buvo transporto priemonei padaryta žala. Šiuo atveju specialisto išvada buvo atlikta praėjus daugiau nei dvejiems su puse metų po įvykio. Taip pat išvadoje yra nurodyta, kad transporto priemonė apžiūrai pateikta po remonto darbų. Be to, pateiktos išvados aiškinamojo rašto 4 punkte nurodyta, kad sugadinimai apžiūros akte buvo užfiksuoti vadovaujantis užsakovo paaiškinimais. Taigi, vadovautis specialisto išvada, kuri yra apskaičiuota remiantis tik užsakovo paaiškinimais, nėra teisinga bei sąžininga. Pažymėtina ir tai, kad civilinis ieškovas po įvykio nebendradarbiavo su atsakovais dėl žalos dydžio nustatymo, nepateikė iš karto automobilio apžiūrai (tai atliko praėjus dvejiems su puse metų), kad nustatyti konkretų žalos dydį, be to, iki šiol nepateikti mokėjimo dokumentai; patvirtinantys UAB „Radveža“ patirtus nuostolius automobilio remonto metu. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra suremontuotas, todėl nėra pagrindo vadovautis pateikta specialisto išvada, kuri tik preliminariai nustato patirtos žalos nuostolių dydį (be to, žalos dydis buvo nustatytas praėjus trisdešimt mėnesių nuo padarytos žalos momento). Pažymėtina, kad specialistas gali nustatyti realų žalos dydį tik apžiūrėjęs automobilį nedelsiant po padarytos žalos momento, o ne praėjus dvejiems su puse metų ir remiantis užsakovo paaiškinimais dėl galimos žalos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo įmonė buvo nurodžiusi, kad buvo pirktos atitinkamos automobilio detalės, tačiau nėra pateiktų UAB „Radveža" mokėjimo kvitų. Be to, dalis darbų - stiklų keitimas - buvo atlikti savo jėgomis, todėl nėra pagrindo priteisti nuostolius už savo jėgomis atliktus darbus, priešingu atveju tokių sumų priteisimas būtų pripažįstamas kaip nepagrįstas praturtėjimas civilinių atsakovų sąskaita. Ieškovas, pareiškė reikalavimą dėl 2288,66 Eur dydžio negautų pajamų priteisimo, prašymas buvo grindžiamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013-10-30 iki 2013-11-18 (12 darbo dienų) ieškovo įmonė dėl remonto darbų negalėjo naudoti vienintelės transporto priemonės veiklai vykdyti. Ieškovas teigia, kad laikotarpiais nuo spalio iki gruodžio mėn. pabaigos yra gaunama daugiausia užsakymų, todėl apskaičiuojant negautas pajamas buvo imamos darbo dienos (sumažinus nedirbtomis dienomis dėl remonto darbų) laikotarpiu 2013 m. spalio- gruodžio mėn., kas sudarė 658,52 Lt vienai darbo dienai gaunamų apyvartinių lėšų (32926,16 Lt / 50 darbo dienų). Su šia ieškinio dalimi atsakovas taip pat nesutinka, nurodo, jog iš ieškinio turinio matyti, kad nuo 2013-10-30 iki 2013-11-18 (12 darbo dienų) automobilis buvo remontuojamas, dėl ko negalėjo įmonė vykdyti veiklos, tačiau iš pateiktų išrašomų 2013 m. spalio mėnesio sąskaitų - faktūrų registro duomenų matyti, kad 2013-10-31 Įmonė vykdė veiklą, gaudama 14847,04 Lt dydžio apyvartines lėšas. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad įmonės galimas nedarbo laikotarpis sudarė ne laikotarpiu nuo 2013-10-30 iki 2013-11-18, o nuo 2013-11-03 iki 2013-11-18 (10 darbo dienų, 2013-11-01 - nedarbo diena, 2013-11 -02 ir 2013-11 -03 buvo savaitgalis, t. y. ne darbo dienos). Be to, kartu su civiliniu ieškiniu nebuvo pateikti duomenys apie tai, kiek laiko truko mašinos remontas, t. y. nėra objektyvių duomenų, kad transporto priemonė buvo remontuojama ištisai 12 darbo dienų. Pažymėtina, kad įmonė galėjo veiklos nevykdyti ne dėl to, kad transporto priemonė buvo remontuojama, o dėl to, kad įmonė neturėjo užsakymų aukščiau minimu laikotarpiu. Iš 2013 m. lapkričio mėnesio išrašomų sąskaitų - faktūrų registro duomenų turinio matyti, kad įmonė veiklą vykdė nuo 2013 m. lapkričio 18 d. Per visą šį mėnesį įmonė pardavė prekių ar suteikė paslaugų už 1461,00 Lt, t. y. dirbant dešimt darbo dienų. Taigi vienos darbo dienos metu gaunamos apyvartinės lėšos sudarė 146,10 Lt (1461,00 Lt/10 darbo dienų), kas prilyginama 42,31 Eur/dienai. Įmonei negalėjus dirbti 10 darbo dienų - galimos negautos pajamos sudaro ne 2288,66 Eur, tačiau 423,10 Eur (42,31 Eur * 10 darbo dienų). Nėra jokio teisinio pagrindo, apskaičiuojant negautas pajamas remtis 2013 m. gruodžio mėnesio gaunamomis pajamomis, kadangi šiuo laikotarpiu įmonė pilnai vykdė veiklą, naudojo suremontuotą automobilį ir gaudavo pajamas. Pažymėtina, kad ieškovės įmonė, reikalaudama priteisti negautas pajamas, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2013-11-03 iki 2013-11-15 (įskaitytinai) įmonė galėjo gauti pajamų, t. y. turėjo užsakymų, kurių negalėjo įvykdyti. Kadangi ieškovė verčiasi krovinių gabenimo veikla bei teikia transporto paslaugas, todėl esant klientų užsakymams ir siekiant gauti pajamų ieškovės įmonė galėjo nuomotis kitas transporto priemones tam, kad nestabdyti įmonės veiklos ir nenutraukiamai teikti paslaugas. Kadangi tokių veiksmų ieškovė neatliko, laikytina, kad dėl jos veiksmų atsirado ir padidėjo įmonės nuostoliai negautų pajamų atžvilgiu. Esant tokiems nukentėjusiojo veiksmams civilinė atsakomybė nėra taikoma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės įmonė siekia priteisti negautas pajamas, tačiau jei įmonė laikotarpiu nuo 2013-11-03 iki 2013-11-15 (įskaitytinai) būtų vykdžiusi veiklą, būtų ne tik gavusi atitinkamo dydžio apyvartines lėšas, tačiau ir patyrusi kasdienėje įmonės veikloje atitinkamo dydžio sąnaudas, kurios mažintų įmonės gaunamas pajamas. Priešingu atveju, jei negautos pajamos būtų skaičiuojamos tik nuo įmonės gautinų apyvartinių lėšų, neatskaičius įmonės patiriamų sąnaudų, tokiu atveju ieškovas galėtų įgyti didesnę negautų pajamų sumą, palyginus su gaunamomis įmonės pajamomis, atskaičius sąnaudas, kurios yra gaunamos įmonei vykdant veiklą. Atsakovas prašo atsižvelgti į jo padėtį, nurodo, jog augina du nepilnamečius vaikus - A. M., gim. 2008-09-13, ir N. M., gim. 2010-06-16. Jo gaunamos pajamos per mėnesį viduniškai sudaro apie 900,00 Eur. Jo sutuoktinė I. M. nedirba, yra registruota darbo biržoje nuo 2015 rugsėjo mėn., todėl jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Gaunamos pajamos yra išimtinai panaudojamos pragyvenimui bei nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui. Pažymėtina, kad šeima turi įsipareigojimą kreditoriui, kuriam kas mėnesį reikalinga mokėti po 190,00 EUR, taip pat už sūnaus lankomą ugdymo įstaigą reikalinga kas mėnesį vidutiniškai mokėti po 3 Eur, taip pat kiekvieną mėnesį yra patiriamos būsto išlaikymo išlaidos bei tenkinami kiti būtini šeimos poreikiai. Gaunamos šeimos pajamos, kurios per mėnesį sudaro apie 1000,00 Eur, yra ganėtinai nedidelės pajamos, kad tinkamai išlaikyti keturių asmenų šeimą. Jo sunkią turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad siekdamas sumokėti baudą, buvo priverstas pasiskolinti 2000,00 Eur (2016-05-02), kuriuos įsipareigojo grąžinti per vienerius metus. Prašo, tuo atveju jei UAB „Radveža" ieškinys būtu tenkintas pilnai ar iš dalies atsižvelgti į jo, atsakovo R. M. turtinę padėtį ir išdėstyti priteistą sumą, leidžiant atlikti mokėjimus ieškovui periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokant po 100.00 Eur.

8Teisminio proceso metu atsakovas R. M. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl UAB „Radveža“ pateiktų papildomų įrodymų. Paaiškinimuose nurodė, jog 2016 m. gegužės 16 d. UAB „Radveža" pateikė papildomus rašytinius dokumentus, įrodančius patirtą turtinę žalą. Civilinis ieškovas nurodė, jog teikia transporto ir logistikos paslaugas, todėl įmonė turėdama vienintelę transporto priemonę ir negalėdama ja naudotis patyrė tiek turtinę, tiek negavo planuotų pajamų. Su tokiais civilinio ieškovo argumentais R. M. nesutinka. 2013-10-30 UAB „Radveža" įsakymu šios įmonės direktorė pati save išleido nemokamų atostogų laikotarpiu nuo 2013-10-30 iki 2013-11-15, motyvuodama tuo, kad smarkiai apgadintas automobilis, kuriuo dirba įmonės vadovė. Jei įmonė būtų turėjusi planuotų užsakymų, tokiu atveju vienintelis įmonės darbuotojas ne tik nebūtų išleistas nemokamų atostogų, tačiau būtų nuomojamos kitos transporto priemonės, siekiant įvykdyti klientų užsakymus. Taigi darytina pagrįsta išvada, kad UAB „Radveža" laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2013-11-15 neturėjo jokių užsakymų, todėl ar būtų dirbęs vienintelis įmonės darbuotojas, ar nebūtų jis dirbęs - įmonė pajamų nebūtų gavusi. Be to, iš įsakymo turinio matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-10-30 iki 2013-11-15 įmonės direktorė nedirbo, t. y. nedirbo vienintelis įmonės darbuotojas, tačiau nėra suprantama dėl kokių priežasčių įmonei nevykdant veiklos (nedirbant vieninteliam darbuotojui) 2013-10-31 įmonė išrašė sąskaitą 14847,04 Lt sumai. Darytina pagrįsta išvada, kad 2013 m. spalio 31 d. įmonė vykdė veiklą ir gavo apyvartinių pajamų. Civilinis ieškovas teigia, kad nemokamų atostogų laikotarpis buvo siejamas su automobilio remontu, tačiau iki šiol nepateikti duomenys, patvirtinantys aplinkybes, kad UAB „Radveža" nuosavybės teise valdomam automobiliui buvo atliekamas remontas laikotarpiu nuo 2013-10-31 iki 2013-11-18. Taip pat nėra pateiktas nei vienas rašytinis dokumentas, patvirtinantis patirtas remonto išlaidas aukščiau nurodytu laikotarpiu (2013-10-31 iki 2013-11-18). Nesant šių dokumentų darytina pagrįsta išvada, kad automobilis nebūtinai galėjo būti remontuojamas visu šiuo laikotarpiu, o įmonės negavo pajamų ne dėl automobilio remonto, o dėl to, kad įmonės vienintelis darbuotojas nedirbo nesant užsakymų iš potencialių klientų. Be to, civilinis ieškovas teigia, kad buvo pradurtos 4 padangos, dėl ko reikėjo jas pakeisti. Iš pateiktų dokumentų turinio matyti, kad naujos padangos buvo įsigytos ne iš karto po įvykio, tačiau 2014-04-14, t. y. praėjus pusmečiui po įvykio. Tuo tarpu iš pateiktų išrašomų sąskaitų - faktūrų registro turinio matyti, kad įmonė turėjo užsakymų nuo 2013-11-18 ir sėkmingai vykdė šiuos užsakymus iki pat naujų padangų įsigijimo. Taigi, naujų padangų įsigijimas nebuvo susietas su aukščiau nurodytu įvykiu, kurio metu buvo pradurtos automobilio padangos. Kiekvieno automobilio padangos yra keičiamos, kai padangų protektoriaus lygis pasiekia tam tikrą ribą. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad automobiliui teikiant logistikos ir pervežimo paslaugas, padangas reikia keisti dažniau, kadangi jos greičiau dėvisi, nei įprastai. Ieškovui teigiant, kad padangos buvo pradurtos, o įmonei vykdant veiklą laikotarpiu nuo 2013-11-18 iki šiol, tikėtina, kad pradurtas padangas galimai eksploatavo veikloje atlikus tokių padangų remontą, t. y. neiškilo būtinybė jų keisti naujomis padangomis. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad 2014-04-14 įsigijus įmonei naujas padangas galėjo būti įsigyjamos naujos padangos dėl kitų priežasčių - neatitiko protektorius teisės aktuose reglamentuojamo dydžio ar dėl kitų priežasčių (pvz., automobilis įvažiavo į kelyje esančią duobę ar teikiant transporto paslaugas sprogo padanga ir kt.). Vien tas faktas, kad įmonė vykdė veiklą 6 mėnesius iki padangų pakeitimo, patvirtina aplinkybę, kad naujų padangų įsigijimo būtinybė negali būti siejama tik su 2013-10-30 įvykusiu įvykiu. Be to, buvo įsigytos naujos padangos, todėl negalima priteisti pilnos sumos už daiktą, kuris buvo nenaujas ir sugadintas. Tokiu atveju yra laikytina, kad civilinis ieškovas siekia pasipelnyti civilinių atsakovų atžvilgiu. Nėra žinoma, dėl kokių priežasčių UAB „Radveža” neįsigijo dėvėtų (rekonstruotų) padangų. Taip pat ginčytinas pateiktas rašytinis dokumentas, patvirtinantis, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo užsakyta naujo tento gamyba bei atliktas karkaso remontas. Darytina išvada, kad iki naujo tento gamybos ir karkaso remonto įmonė sėkmingai vykdė veiklą, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių nuo įvykio praėjus beveik vieneriems metamas atsirado būtinumas užsakyti naują tentą ir atlikti karkaso remontą. Tuo labiau, įvykio metu karkasas nebuvo pažeistas (baudžiamojoje byloje nebuvo konstatuotos aplinkybės dėl automobilio karkaso pažeidimo), todėl nėra aišku dėl kokių priežasčių karkaso remontą turėtų finansuoti civiliniai atsakovai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kyla abejonės dėl automobilio, kuriam buvo reikalinga įsigyti naują tentą ir remontuoti jo karkasą. Ši išvada daroma dėl to, kad pirkėjas, kuris užsakė naują tentą ir karkaso remontą, buvo ne civilinis ieškovas UAB „Radveža", į/k 302941158, tačiau kita įmonė - MB „Radveža", į/k 303337075. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į atsiliepime pateiktus argumentus, prašo ieškinj atmesti kaip nepagrįstą. Tuo atveju, jei teismas tenkintų civilinį ieškinį pilnai arba iš dalies, prašo atsižvelgti į atsiliepime nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius turtinę padėtį, ir išdėstyti mokėjimus, kas mėnesį mokant po 100,00 Eur (t.3, b.l. 114-116).

9Civilinis ieškinys tenkintinas.

10Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi pripažinta civiliniam ieškovui teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui.

11Dėl žalos atlyginimo.

12CK 6.245 straipsnyje nustatyta, kad atsakingam asmeniui pareiga atlyginti žalą kyla tuomet, kai konstatuojamas jo neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp pastarųjų dviejų ir kaltės faktai. Vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pripažino R. M. ir J. M. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, tai yra, tai, jog kaltinamieji bendrais vandališkais veiksmais apgadindami automobilį atliko neteisėtus veiksmus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju būtent kaltinamųjų neteisėti veiksmai sąlygojo ieškovo UAB „Radveža“ patirtus nuostolius dėl automobilio apgadinimo. Analogiškai konstatuota ir nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Minėti asmenys laikytini kaltais dėl savo veiksmų ir jų rezultato (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi konstatuotina, jog ieškovas patyrė turtinės žalos, kurią sąlygojo neteisėti kaltinamųjų R. M. ir J. M. veiksmai. Vadinasi, vadovaujantis CK 6.245 straipsnio normų turiniu, minėtiems asmenims kyla prievolė atlyginti ieškovo patirtą žalą. Kaip matyti, kaltinamasis R. M. tvirtina, kad turtinė žala nepagrįsta. Kitas kaltinamasis J. M. savo pozicijos neišreiškė. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 2, 3 punktus nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Įsiteisėjusio procesinio dokumento negalima paneigti ar nuginčyti; teismo nuosprendžio prejudicinės galios taisyklė galioja ir teismui. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padarinių. CPK 182 straipsnio 3 punkto norma reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio; tokiu reglamentavimu užtikrinamas visų asmenų lygybės įstatymui įgyvendinimas. Nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka iš naujo nesvarstoma dėl ieškinio pagrįstumo, tik nustatomas civilinio ieškinio dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Taigi, teismas atmeta atsakovo argumentus, jog nebuvo civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala dėl automobilio apgadinimo, kaip minėta, teismo nuosprendžiu nustatyta, jog kaltinamieji: pradūrė automobilio „R. M.“, valst. Nr. ( - ), 4 (keturias) padangas, bendros 318,58 Eur (1100 Lt) vertės, išdaužė priekinį šio automobilio stiklą, 358,84 Eur (1239 Lt) vertės, išdaužė 2 (du) šoninius stiklus, bendros 513,21 Eur (1772 Lt) vertės, išdaužė kairės pusės trikampio lango stiklą, 118,15 Eur (408 Lt vertės), supjaustė kėbulo tentą, 331,67 Eur (1145,20 Lt) vertės, sudaužė dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, 388,67 Eur (1342 Lt) vertės, sudaužė 2 (du) priekinius žibintus, bendros 685,82 Eur (2368 Lt) vertės, tuo padarydamas UAB „Radveža“ 2714,94 Eur (9374,20 Lt) turtinę žalą. Civilinis ieškovas dėl nuteistųjų kaltės patyręs turtinę žalą, turi teisę į realiai padarytos žalos atlyginimą. Pažymėtina ir tai, jog baudžiamojoje byloje civiliniam ieškiniui keliami kitokie reikalavimai negu civilinėje teisenoje. T.y. ieškovui arba nukentėjusiajam nekyla pareiga būtinai išsaugoti visus daiktų, turto disponavimo dokumentus neribotą skaičių metų, t.y. pirkimo kvitus ir pan., kadangi šiuo atveju civilinis ieškovas yra nuo nusikaltimo nukentėjusi auka. Žmogus juk negali numatyti, jog įvyks nusikalstama veika, o saugoti kiekvieno daikto įsigijimo, perleidimo, pardavimo (pvz., smulkaus namų apyvokos daikto) dokumentų neįpareigoja įstatymai. Neteisinga būtų nusikaltimo aukai nepriteisti žalos, kai neginčyjamai nustatyti padariniai, kai auka patyrė žalos, jeigu auka neturi išsaugojusi kokio nors kvito ar kito dokumento. Tokiu atveju nebūtų saugojami aukos interesai. Baudžiamosiose bylose atsakovui – kaltinamajam tenka pareiga atlyginti padarytus nuostolius, nes tik jis pats kaltas, kad padarė nusikalstamą veiką. Tokie yra bendrieji principai dėl žalos atlyginimo aukoms nusikalstamų veikų padarymo atvejais. Taip pat akcentuotina, jog šioje byloje pateiktos sąskaitos – faktūros dėl sugadintų detalių įsigijimo, todėl neteisus atsakovas teigdamas, jog turtinė žala šioje dalyje nepagrįsta.

13Pažymėtina, jog šioje byloje civilinis ieškinys kilo iš nusikalstamos veikos. Kaip matyti, civilinis ieškovas tikslino civilinį ieškinį. Jame vadovaujasi eksperto išvada. Teismas sutinka su argumentais, jog eksperto išvada yra tik tikėtina.

14Neginčytina, jog kaltinamieji bendrais vandališkais veiksmais pradūrė 4 automobilio padangas, reiškia, ieškovė dėl to patyrė žalą. Nusikalstama veika buvo padaryta spalio mėnesį. Ieškovė nurodė, jog tuo metu ant automobilio buvo uždėtos vasarinės padangos, jos ir buvo pradurtos. Pradūrus padangas, tąkart pakeitė jas žieminėmis, nes jau čia pat buvo žiemos sezonas. Tačiau, kaip minėta, keturios vasarinės padangos buvo pradurtos, ieškovė patyrė nuostolių, nes reikėjo įsigyti naujas. Ieškovė nurodė, jog padangas pirko iš UAB “Autokamera”. Ant minėtos sąskaitos-faktūros yra direktorės Ž. R. parašas. Dėl to atmestini atsakovo argumentai, jog nereikia kompensuoti žalos, nes naujos padangos įsigytos ne iš karto, o tik pavasarį, nėra konkrečiai įrašyta juridinio asmens ir neaišku, kas pirko padangas. Ieškovė paaiškino, jog buvo pirktos lizingo būdu. Tai nurodyta ir dokumentuose (t. 3, b.l. 61, 141). Taip pat atmestini argumentai, jog ieškovė kažkodėl privalėjo įsigyti dėvėtas padangas, o ne pirkti naujas. Tokios pareigos ieškovė neturėjo. Padangos buvo sugadintos, jas ieškovė pakeitė naujomis. Nėra skirtumo, kada jos įsigytos, nes konstatuota, kad jos buvo sugadintos ir žala ieškovei, kaip minėta, padaryta. Kaip matyti, naujų padangų vertė reali (viena padanga kainavo 275 Lt), atitinka rinkos kainas, todėl šiuo atveju nėra jokio ketinimo praturtėti atsakovų sąskaita. Sąskaitoje – faktūroje nurodyta, jog keturi vienetai padangų kainavo 1100 Lt (t. 1, b.l. 63). Nėra atlygintini 40 Lt, t.y. padangų keitimo kaštai, kadangi, ar šiaip, ar taip, padangas būtų tekę keisti žieminėmis. Ieškovei atlygintina padangų įsigijimo kaina, kas sudaro 318,58 EUR.

15Nustatyta, jog kaltinamieji išdaužė priekinį automobilio stiklą, išdaužė 2 (du) šoninius stiklus, išdaužė kairės pusės trikampio lango stiklą, sudaužė dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, sudaužė 2 (du) priekinius žibintus, t.y. šių daiktų netekimas ar sugadinimas sudaro turtinę žalą (taip pat remonto darbai). Byloje esančioje sąskaitoje-faktūroje nurodyta, jog priekinio stiklo kaina 366 EUR, šoninių durelių stiklo (atidaromas) (2 vnt.) - 478,28 EUR, šoninių durelių stiklo (trikampis) - 143,77 EUR, priekinio žibinto (2 vnt.) - 738.56 EUR, šoninio veidrodėlio kaina 391,64 EUR, viso 2118,25 EUR (t. 2, b.l. 65). Ieškovė nurodė, jog jie pakeitė patys priekinį stiklą, taip pat dešinės ir kairės pusių šoninių kvadratinių langų stiklus, kurių vieno vertė 886 Lt, abiejų – 1772 Lt, kairės pusės trikampio lango stiklą 408 Lt vertės. Minėtus stiklus pakeitė ieškovės vyras, o stiklus pirko iš žmogaus, kuris prekiauja detalėmis, jis neišrašė kvito (t. 1, b.l. 2). Nurodytos kainos yra realios, tai patvirtina ir minėta sąskaita-faktūra, išrašyta UAB „Lautra Motors“, kurioje nurodytos detalių kainos skiriasi vos keliais eurais nuo kainų, kurias sumokėjo ieškovė ir jos vyras, patys keisdami sudaužytus stiklus. Žala buvo padaryta ir ji atlygintina pagal tą vertę, kurią nurodė ieškovė (t. 1, b.l. 61).

16Nustatyta, jog kaltinamieji supjaustė automobilio kėbulo tentą, dėl to ieškovė patyrė turtinę žalą. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, jog tento gamyba ir karkaso remontas kainavo 1145,20 Lt (t. 1, b.l. 64). PVM sąskaitoje- faktūroje nurodyta, jog apmokėjo MB „Radveža“, sąskaitą pasirašiusi ta pati direktorė Ž. R.. Šiuo atveju negalima formaliai atmesti žalos šioje dalyje vien todėl, kad įmonė buvo perregistruota iš UAB „Radveža“ į MB „Radveža“ civilinėje apyvartoje. Kaip minėta, žala padaryta ir šiuo atveju vertinama pati situacija: automobilis tas pats, bendrovės pavadinimas tas pats, atstovė ta pati, taigi vadovaujamasi protingumo principais. Ši žala yra atlygintina, kas sudaro 331,67 EUR

17Taigi, viso dėl automobilio apgadinimo padaryta turtinė žala lygi 2714,94 EUR, ši suma ir atlygintina.

18Ieškovė nurodo, jog be tiesioginės žalos automobiliui ieškovas patyrė žalą negautų pajamų forma. Pateikė 2013 m. spalio – gruodžio mėnesių išrašą iš išrašomų sąskaitų – faktūrų registro, kuris įrodo, kad minėtu laikotarpiu įmonė suteikė vežimo paslaugų už 9536,08 EUR. Nurodo, jog bendras darbo dienų skaičius 2013 m. spalio – gruodžio mėnesiais buvo 62 (spalis – 23, lapkritis – 20, gruodis – 19), iš kurių įmonė dėl automobilio remonto nedirbo 12 darbo dienų (spalio 30 – lapkričio 15). Tai reiškia, kad 9536,08 EUR suma buvo uždirbta per likusias 50 darbo dienų, t.y. vidutiniškai po 190,72 EUR per vieną darbo dieną. Padauginus vienos dienos vidutinę uždirbtų pajamų sumą š 12 nedirbtų darbo dienų gaunama 2288,66 EUR. Ieškovė taip pat pateikė įsakymą dėl nemokamų atostogų automobilio remonto dienomis. Nurodė, jog užsakymus vežti krovinius priimdavo telefonu, dėl to nėra preliminarių sutarčių, kurios galėtų įrodyti tų dvylikos dienų galimus užsakymus vežti krovinius. Tačiau, kaip minėta, pateikta sąskaita-faktūra už visus tris mėnesius, nurodyta gauta pajamų suma paskaičiuotas vidutinis vienos dienos pelnas, kuris yra realus. Taigi, padauginus iš dvylikos dienų, kuriomis įmonė nedirbo dėl padaryto nusikaltimo ir automobilio remonto, gaunamos galimos pajamos. 2288,66 EUR negautos pajamos atlygintinos.

19A. R. M. prašo, jog jei teismas tenkintų civilinį ieškinį pilnai arba iš dalies, atsižvelgti į atsiliepime nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius turtinę padėtį, ir išdėstyti mokėjimus, kas mėnesį mokant po 100,00 Eur (t.3, b.l. 114-116). Kitas atsakovas J. M. tokio prašymo nepateikė. Teismas prašymo netenkina, kadangi atsakovas yra darbingas, gauna atlygį, prisiimti lizingai ar kreditai yra savo turtinės padėties gerinimas, be to, atsakovų atsakomybė yra solidarinė.

20Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, todėl iš R. M. ir J. M. priteistina ieškovo patirtų 620 EUR bylinėjimosi išlaidų (kasos išlaidų orderis Nr. RK119, sąskaita už teisines paslaugas Nr. 7/2016) (CPK 98 straipsnis).

21Civilinio atsakovo R. M. advokatės prašymą priteisti iš UAB „Radveža“ 460 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas tikslinga atmesti.

22Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 307 str. 1 d.,-

Nutarė

23civilinio ieškovo UAB „Radveža” civilinį ieškinį tenkinti.

24Priteisti iš atsakovų R. M. ir J. M. civilinio ieškovo naudai solidariai atlyginti 5003,6 EUR turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25Priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis R. M. ir J. M. ieškovo naudai 620 EUR ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

26Civilinio atsakovo R. M. advokatės prašymą priteisti iš UAB „Radveža“ 460 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas atmesti.

27Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma... 2. baudžiamojoje byloje išnagrinėjusi išskirtą civilinio ieškovo UAB... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu UAB... 4. UAB „Radveža“ baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo... 5. Ieškovas byloje pateikė UAB „Radveža“ įstatus, patvirtinančius, kad... 6. Ieškovas pateikė VšĮ „nepriklausomų draudimo ekspertų grupės... 7. A. R. M. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog nesutinka su... 8. Teisminio proceso metu atsakovas R. M. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl... 9. Civilinis ieškinys tenkintinas.... 10. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi pripažinta civiliniam... 11. Dėl žalos atlyginimo.... 12. CK 6.245 straipsnyje nustatyta, kad atsakingam asmeniui pareiga atlyginti... 13. Pažymėtina, jog šioje byloje civilinis ieškinys kilo iš nusikalstamos... 14. Neginčytina, jog kaltinamieji bendrais vandališkais veiksmais pradūrė 4... 15. Nustatyta, jog kaltinamieji išdaužė priekinį automobilio stiklą,... 16. Nustatyta, jog kaltinamieji supjaustė automobilio kėbulo tentą, dėl to... 17. Taigi, viso dėl automobilio apgadinimo padaryta turtinė žala lygi 2714,94... 18. Ieškovė nurodo, jog be tiesioginės žalos automobiliui ieškovas patyrė... 19. A. R. M. prašo, jog jei teismas tenkintų civilinį ieškinį pilnai arba iš... 20. Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai,... 21. Civilinio atsakovo R. M. advokatės prašymą priteisti iš UAB „Radveža“... 22. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 23. civilinio ieškovo UAB „Radveža” civilinį ieškinį tenkinti.... 24. Priteisti iš atsakovų R. M. ir J. M. civilinio ieškovo naudai solidariai... 25. Priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis R. M. ir J. M. ieškovo naudai 620 EUR... 26. Civilinio atsakovo R. M. advokatės prašymą priteisti iš UAB „Radveža“... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti...