Byla 2A-2031/2013
Dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys: notarė D. Š., BUAB „Jurtinga“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės ir Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių G. Ž. ir Z. D. ieškinį atsakovams AS „Parex banka“ (dabar – AS „Reverta“), AB Citadele bankui dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys: notarė D. Š., BUAB „Jurtinga“,

3kurioje, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. birželio 20 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. sprendimą ir palikus nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2007 m. gegužės 21 d. G. Ž. ir Z. D. pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius dėl 2 400 000 Lt, o bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti 2009 m. gruodžio 21 d. notarės D. Š. vykdomuosius įrašus Nr. 1-14537 ir Nr. 1-14536 ir bylinėjimosi išlaidų perdavus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, sprendžiami 2009 m. gruodžio 21 d. notarės D. Š. vykdomųjų įrašų Nr. 1-14537 ir Nr. 1-14536 panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.Ginčo esmė

6Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais jų 2007 m. gegužės 21 d. pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius bei panaikinti 2009 m. gruodžio 21 d. vykdomuosius įrašus. Nurodė, kad 2007 m. gegužės 21 d. AS Parex banko Klaipėdos filialas ir UAB ,,Jurtinga“, atstovaujama direktorės G. Ž., pasirašė kreditavimo sutartį, pagal kurią bendrovei buvo suteiktas 2 400 000 Lt kreditas. Sutarties specialiosios dalies 4 dalyje buvo numatyta, kad kredito grąžinimui užtikrinti iš viso bus įkeistas turtas, kurio vertė apie 3 720 000 Lt. Tą pačią dieną ieškovės G. Ž. ir Z. D., kaip fiziniai asmenys, taip pat UAB ,,Jurtinga“ pasirašė tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius po 2 400 000 Lt. Pagal sutarties specialiosios dalies 7.1 punktą bankas įsipareigojo atsisakyti visų trijų vekselių, įkeitus nekilnojamąjį turtą, nurodytą sutarties 4 dalyje, tačiau UAB ,,Jurtinga“ įkeitė ne visą numatytą įkeisti turtą per 40 dienų nuo sutarties pasirašymo. 2009 m. rugsėjo 23 d. UAB ,,Jurtinga“ iškelta bankroto byla ir joje patvirtintas 2 405 406,29 Lt banko reikalavimas. Bankas taip pat pareiškė reikalavimą ieškovėms sumokėti vekseliuose nurodytus 2 400 000 Lt, 2009 m. gruodžio 21 d. notarė D. Š. išdavė vykdomuosius įrašus. Ieškovės taip pat nurodė, kad vekseliai buvo pasirašyti bankui darant ekonominį spaudimą, banko veiksmai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes jis nepagrįstai siekia praturtėti jų sąskaita. Vekseliai, ieškovių nuomone, yra sąlyginiai, nes juose nurodytos sumos vekselio turėtojui turi būti sumokėtos tuo atveju, jei UAB ,,Jurtinga“ neįvykdys savo prievolių pagal sutartį arba jas įvykdys netinkamai, todėl toks vekselis negali būti pripažintas tinkamai įformintu vertybiniu popieriumi. Ieškovės nurodė, kad skolos išieškojimas pradėtas vykdyti pagal kredito sutartį, o ne pagal vekselį; vekseliai buvo laidavimas pagal kredito sutartį, tačiau juose nėra jokių įrašų apie tai; susitarimas dėl laidavimo įformintas atskirame dokumente, t. y. sutartyje, neatitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ) 33 str. 1 d. imperatyviųjų reikalavimų. Ieškovės neprašė ir negavo iš atsakovo paskolos, jos pagal atsakovo pasiūlytą būdą, išrašydamos vekselius, nežinojo vekselio teisinės prigimties, paskirties bei sukeliamų padarinių ir buvo atsakovo suklaidintos dėl šio dokumento savybių bei turinio reikšmės. Taip pat ieškovės nurodė, kad bankas nesilaikė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str. 1 d. nustatytų terminų, todėl notarė D. Š. neturėjo teisės išduoti vykdomųjų įrašų.

7II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarčių esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovės įsipareigojo 2009 m. lapkričio 21 d. sumokėti vekselio turėtojui po 2 400 000 Lt ir jokių sąlygų, turinčių įtakos vekselio apmokėjimui, vekseliuose nenurodyta, todėl nesutiko su ieškovių teiginiais, kad vekseliai įforminti netinkamai, nes yra sąlyginiai. Teismas pažymėjo, kad ieškovių išduoti vekseliai ir įsipareigojimas sumokėti nurodytas sumas yra savarankiška prievolė; šiuo atveju ieškovių laidavimas už jų įmonę buvo įformintas vekseliais, todėl apie tai vekseliuose nurodyti nereikėjo; atsakovė negali ir nesirengia iš visų skolininkų (UAB „Jurtinga“ ir ieškovių) gauti daugiau, nei buvo sumokėta paskola. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės neginčija laidavimo sutarčių, kurių pagrindu buvo išrašyti vekseliai. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovės nesuprato pasirašomų dokumentų esmės, priešingai, jos suprato, kad, pasirašydamos vekselius, laidavo bankui tinkamą UAB „Jurtinga“ prievolės įvykdymą pagal kredito sutartį; banko reikalavimo laiduoti pasirašant vekselius teismas nevertino kaip ekonominio spaudimo, nes bankas turėjo teisę užsitikrinti, jog skolininkė tinkamai įvykdys prisiimtus įsipareigojimus. Teismas taip pat padarė išvadą, kad vekseliai buvo pateikti apmokėti nepažeidžiant ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 31 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą ir priėmė naują – pripažino negaliojančiais ieškovių 2007 m. gegužės 21 d. išduotus paprastuosius vekselius, notarės D. Š. 2009 m. gruodžio 21 d. išduotus vykdomuosius įrašus. Kolegija nurodė, kad šalys pripažįsta, jog paskolos sutartyje nurodytą sumą UAB ,,Jurtinga“ gavo tik vieną kartą ir tik pagal paskolos sutartį. Vekseliuose nurodyta, kad jie negali būti apmokėti anksčiau nei 2009 m. lapkričio 21 d., ši data yra numatyta ir kaip paskolos grąžinimo terminas, taigi ieškovėms išrašant vekselius dar du kartus buvo įforminti tie patys ieškovių ir banko paskolos santykiai, t. y. šiais vekseliais nebuvo sukurtos naujos prievolės; atsakovas nepagrįstai vekselius sutapatina su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Kolegijos vertinimu, atsakovas siekė, kad vekseliais būtų laiduojama pagal kredito sutartį, tačiau juose nėra jokių įrašų, patvirtinančių tokią vekselių paskirtį; teiginys, kad ieškovių laidavimas įformintas kitame dokumente, neturi nieko bendro su vekseliais. Kolegija konstatavo, kad ieškovės vekseliuose nurodytų sumų iš banko nėra gavusios, todėl neprivalo mokėti pagal kiekvieną vekselį po 2 400 000 Lt. Vekseliuose nenurodyta, kad iš ieškovių išieškomos sumos turi neviršyti bendros gauto kredito sumos. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog prievolės įvykdymą galima užtikrinti vekseliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, yra nurodęs, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, negali būti laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone. Nagrinėjamu atveju susidarė faktinė situacija, kai atsakovas reikalavo įvykdyti prievoles tiek pagal paskolos sutartį, tiek pagal tris vekselius. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovės buvo suklydusios dėl sandorio (vekselio išdavimo) esmės: jos suklydo, manydamos, jog prievolės grąžinti paskolą neįvykdymo atveju iš jų skola nebus išieškoma pagal paskolos sutartį su bendrove ir pagal vekselius kartu, taip neproporcingai suvaržant jų teises, t. y. iš esmės areštuojant keliskart didesnės vertės turtą nei reikėtų skolos sumai pagal paskolos sutartį padengti. Kolegija pripažino neturinčia teisinės reikšmės byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad skirtinguose išieškojimo procesuose pagal paskolos sutartį ir vekselius visos iš ieškovių išieškotos sumos turėjo būti skirtos tik skolai pagal paskolos sutartį padengti. Kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad ieškovės nežinojo vekselio teisinės prigimties ir paskirties bei sukeliamų padarinių, t. y. buvo banko, kuris kreditiniuose santykiuose yra stiprioji šalis, suklaidintos dėl šio dokumento savybių bei turinio reikšmės, t. y. vekselių išrašymas neatitiko jų davėjų valios.

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. sprendimą. Paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2007 m. gegužės 21 d. G. Ž. ir Z. D. pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius dėl 2 400 000 Lt. Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti 2009 m. gruodžio 21 d. notarės D. Š. vykdomuosius įrašus Nr. 1-14537 ir Nr. 1-14536 ir bylinėjimosi išlaidų perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

11Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus kasacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovės vienu iš ieškinio reikalavimų prašė panaikinti vykdomuosius įrašus, kuriuos pagal vekselius išdavė notarė; nurodė, kad notarė neturėjo teisės jų išduoti, nes vekseliai buvo pateikti apmokėti pažeidus įstatymo nustatytą terminą (ĮPVĮ 40 str.). Tokius pat argumentus dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo ieškovės nurodė ir apeliaciniu skundu ginčydamos pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys visa apimtimi atmestas. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą ir pripažindamas vekselius negaliojančiais, nurodė, kad vykdomieji įrašai naikintini dėl to, jog neteisėti ir negalioja vekseliai, tačiau netyrė ir nevertino vykdomųjų įrašų teisėtumo pagal ieškinio ir apeliacinio skundo pagrindu nurodytas aplinkybes. Kasacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinti vykdomieji įrašai, panaikino, ir šią bylos dalį grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 str. 1 d. 5 p.).

12Grąžindamas dalį bylos nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, taip pat panaikino. Atkreipė dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas ginčą dėl vekselių pripažino neturtiniu ginču. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių. Reikalavimas pripažinti vekselį negaliojančiu kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas turtiniu ir įkainotinu, nes, atmetus tokį reikalavimą, ieškovui liktų turtinė pareiga, o ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovo turtinė reikalavimo teisė ir dėl to atsakovas patirtų turtinių praradimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009). Kasacinės instancijos teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovių reikalavimus vertino kaip neturtinius ir grąžino joms už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalį.

13III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo

15Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. Ž. 2007 m. gegužės 21 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 400 000 Lt sumai, kurį AB Parex bankui įsipareigojo apmokėti 2009 m. lapkričio 21 d. (t. 1, b. l. 20). Ieškovė Z. D. taip pat 2007 m. gegužės 21 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 400 000 Lt sumai, kurį AB Parex bankui įsipareigojo apmokėti 2009 m. lapkričio 21 d. (t. 1, b. l. 20). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. sprendimą ir paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2007 m. gegužės 21 d. G. Ž. ir Z. D. pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius dėl 2 400 000 Lt. Byloje liko neišspręstas 2009 m. gruodžio 21 d. notarės D. Š. vykdomųjų įrašų Nr. 1-14537 ir Nr. 1-14536 panaikinimo klausimas.

16Ieškovės tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas turėjo pripažinti vekselių pagrindu išduotus notaro vykdomuosius įrašus negaliojančiais, nes anot ieškovių šie vykdomieji įrašai buvo išduoti pažeidžiant Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytus terminus.

17Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Taigi šiuo konkrečiu atveju AB Parex bankas, kaip vekselių turėtojas, vekselius apmokėti privalėjo pateikti 2009 m. lapkričio 21 d., tačiau kadangi ši diena 2009 metais buvo nedarbo diena (šeštadienis), vekselius apmokėti galėjo pateikti ir per dvi po jos einančias darbo dienas, t. y. 2009 m. lapkričio 23 d. (pirmadienį) bei 2009 m. lapkričio 24 d. (antradienį).

18ĮPVĮ 40 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų įvykdymas yra būtinas vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka. Tiek notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, tiek teismas turi pareigą patikrinti, ar vekselio turėtojas tinkamai įvykdė, be kita ko, ĮPVĮ 40 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Pagal Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punktą notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio ar čekio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį ar čekį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, arba čekis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų).

19Iš bylos medžiagos matyti, kad į Vilniaus miesto 6-ąjį notarų biurą AB Parex bankas kreipėsi 2009 m. gruodžio 21 d. (t. 1, b. l. 98, 103). AB Parex bankas notarų biurui pateikė 2009 m. gruodžio 21 d. prašymą Nr. 10.3-4/11088 išduoti vykdomąjį įrašą dėl G. Ž. 2007 m. gegužės 21 d. pasirašyto ir neapmokėto vekselio, taip pat 3 pranešimus G. Ž. dėl įsipareigojimų pagal pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį įvykdymo (2009 m. lapkričio 23 d. Nr. 10.3.-9/10038 (įteiktas paštui antrą dieną po vekselio mokėjimo termino) (t. 1, b. l. 101, t. 2, b. l. 6), taip pat 2009 m. lapkričio 26 d. Nr. 10.3-9/10313 (t. 1, b. l. 100) bei 2009 m. gruodžio 3 d. Nr. 10.3-9/10521 (t. 1, b. l. 99)) ir greitojo pašto įteikimo pranešimą (t. 1, b. l. 102). Iš 2009 m. lapkričio 26 d. pranešimo Nr. 10.3-9/10313 (t. 1, b. l. 100) turinio matyti, kad 2009 m. lapkričio 23 d. Nr. 10.3.-9/10038 pranešimo, išsiųsto G. Ž. vekselyje nurodytu adresu – ( - ), įteikti nepavyko, todėl 2009 m. lapkričio 26 d. raštas kartu su 2009 m. lapkričio 23 d. Nr. 10.3.-9/10038 pranešimu buvo išsiųstas kitu adresu – ( - ) ir įteiktas Z. D. 2009 m. lapkričio 30 d. (t. 1, b. l. 102). AB Parex bankas notarų biurui taip pat pateikė 2009 m. gruodžio 21 d. prašymą Nr. 10.3-4/11089 išduoti vykdomąjį įrašą dėl Z. D. 2007 m. gegužės 21 d. pasirašyto ir neapmokėto vekselio, taip pat 2 pranešimus Z. D. dėl įsipareigojimų pagal pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį įvykdymo (2009 m. lapkričio 23 d. Nr. 10.3-9-10040 (išsiųstas antrą dieną po vekselio mokėjimo termino) (t. 1, b. l. 105), taip pat 2009 m. gruodžio 3 d. Nr. 10.3-9/10522 (t. 1, b. l. 104) ir du greitojo pašto įteikimo pranešimus (t. 1, b. l. 106-107). Iš šių greitojo pašto pranešimų matyt, kad Z. D. išsiųstas 2009 m. lapkričio 23 d. pranešimas Nr. 10.3-9-10040 vekselyje nurodytu adresu – ( - ), buvo įteiktas 2009 m. lapkričio 26 d. M. D., bei kitu adresu – ( - ), buvo įteiktas 2009 m. lapkričio 30 d. taip pat M. D. (t. 1, b. l. 106-107).

20Aukščiau nurodytus faktus savo atsiliepime į ieškinį patvirtino ir trečiasis asmuo - Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarė D. Š. (t. 1, b. l. 52-53).

21Taip pat pažymėtina, kad iš į bylą pateikto Lietuvos pašto sąrašo K 6 formos matyti, jog AB Parex bankas 2009 m. gruodžio 3 d. pateikė paštui 2009 m. gruodžio 3 d. pranešimus Nr. 10.3-9/10521 ir Nr. 10.3-9/10522 adresuotus G. Ž. ( - ) bei Z. D. ( - ), kuriuose pažymėjo, kad ieškovėms buvo tinkamai įteikti banko reikalavimai nedelsiant sumokėti 2007 m. gegužės 21 d. paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais įsipareigotas sumokėti pinigines lėšas ir pakartotinai įspėjo, kad neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų, bankas įstatymų nustatyta tvarka kreipsis dėl vykdomųjų dokumentų išdavimo bei priverstinio skolos išieškojimo.

22Pagrindinis byloje keliamas klausimas ar vykdomieji įrašai buvo išduoti pažeidžiant Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytus terminus. Vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka notarui išduodant vykdomąjį įrašą, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (IPVĮ 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas,72 straipsnio 2 dalis). Nurodytus terminus pažeidus, vekselis praranda vertybinio popieriaus statusą, tai reiškia, kad nebegali būti įvykdytas ne ginčo tvarka. Taigi, vekselio turėtojas, pažeidęs pirmiau nurodytas taisykles, pagal ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalį netenka teisės pareikšti reikalavimų, t. y. reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Toks aiškinimas dėl vekselių turėtojo reikalavimų pareiškimo tvarkos atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga ,,neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

23Šioje byloje būtina įvertinti ar pareiškimo apmokėti vekselį įteikimas paštui yra tinkamas pareigos pateikti vekselį apmokėti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio prasme. Įstatymas nenurodo kokiu būdu vekselis turi būti pateiktas apmokėti vekselio davėjui, o pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 straipsnio 4 dalį pranešti galima bet kuria forma, net ir grąžinant vekselį. Pagal Civilinio kodekso 1.122 straipsnio 1 dalį, jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Tačiau jeigu veiksmas turi būti atliktas organizacijoje, terminas baigiasi tą valandą, kurią šioje organizacijoje pagal nustatytas taisykles baigiasi darbo laikas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi atliktais laiku. Analogiškas taisykles, taikytinas procesinių terminų skaičiavimui, įtvirtina ir Civilinio proceso kodekso 74 straipsnis. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vekselio pateikimas apmokėti registruotu laišku yra tinkamas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio nuostatų įgyvendinimas. Šioje byloje nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 23 d. pranešimas G. Ž. dėl įsipareigojimų pagal pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį įvykdymo Nr. 10.3.-9/10038 įteiktas paštui 2009 m. lapkričio 23 d. (t. 1, b. l. 101), o analogiškas 2009 m. lapkričio 23 d. pranešimas Nr. 10.3-9-10040 Z. D. paštui įteikti 2009 m. lapkričio 23 d. (t. 1, b. l. 106, t. 2, b. l. 6). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai pripažino, kad ieškovėms pranešimai dėl įpareigojimo pagal pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį įvykdymo buvo pateikti 2009-11-23, t. y. per dvi dienas po nedarbo dienos, kai vekselis turėjo būti apmokėtas – 2009-11-21 (t. 1, b. l. 101, 105) ir padarė išvadą, kad vekseliai apmokėti buvo pateikti nepažeidžiant ĮPVĮ 40 str. 1 d. nustatytų terminų, todėl tokius ieškovių teiginius atmetė (ĮPVĮ 40 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

24Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus savo sprendime pagrįstai konstatavo, kad vekseliai ieškovėms buvo pateikti apmokėti nepraleidus įstatyme nustatytų terminų bei visiškai pagrįstai atmetė šį ieškovių reikalavimą.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

26Ieškovių ieškinį pilnai atmetus iš jų priteistinos pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijų teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

27Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartį (t. 1, b. l. 40) už ieškinį turėjo sumokėti po 28 000 Lt žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo tik po 400 Lt (t. 1, b. l. 10-11). Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi tiek G. Ž., tiek Z. D. atidėjo likusio 27 600 Lt žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

28Ieškovės už pateiktą apeliacinį skundą taip pat turėjo sumokėti po 28 000 Lt žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo tik po 500 Lt (t. 2, b. l. 46-47). Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi tiek G. Ž., tiek Z. D. atidėjo likusio 27 500 Lt žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

29Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. birželio 20 d. nutartimi išaiškinus, kad ieškovių pareikšti reikalavimai turėtų būti vertinami kaip turtiniai reikalavimai, bei ieškovių ieškinį pilnai atmetus, iš G. Ž. į valstybės biudžetą priteistina nesumokėta 55 100 Lt žyminio mokesčio dalis, mokėtina už ieškinį bei apeliacinį skundą, taip pat iš Z. D. į valstybės biudžetą priteistina nesumokėta 55 100 Lt žyminio mokesčio dalis, mokėtina už ieškinį bei apeliacinį skundą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tiek už ieškinį, tiek už apeliacinio skundo padavimą mokėtino žyminio mokesčio dydį, netinkamai taikė žyminio mokesčio apskaičiavimo taisykles. Šioje byloje pareikšti sujungti reikalavimai (CPK 136 str.), kurie apmokestinami vienu žyminiu mokesčiu, nustatomu pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Kadangi tokiu būdu nustačius už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį jo suma (52 000 Lt) viršytų bendrą įstatymo leidžiamą maksimalų žyminio mokesčio dydį, mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 39 810 Lt (30 000 Lt x 132,7 (ketvirčio vartojimo kainų indeksas ieškinio pateikimo teismui (2010-09-07) dieną). Atitinkamai perskaičiuojama ir žyminio mokesčio suma apeliacinio skundo pateikimo (2011-04-19) dienai – 40 440 Lt (30 000 Lt x 134,8 ketvirčio vartojimo kainų indeksas apeliacinio skundo pateikimo teismui dieną). Taigi bendra mokėtino žyminio mokesčio suma už ieškinį ir apeliacinį skundą sudaro 80 250 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės 1 800 Lt yra sumokėjusios (t. 1, b. l. 10-11; t. 2, b. l. 46-47), viso iš ieškovių priteistina po 39 225 Lt žyminio mokesčio mokėtino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

30Atsakovas pateikdamas kasacinį skundą sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (t. 2, b. l. 74). Šios išlaidos lygiomis dalimis, t. y. po 72 Lt, priteistinos iš ieškovių atsakovo naudai.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartyje nurodė, jog patyrė 79,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas patyrė 1,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Minėtos išlaidos lygiomis dalimis, t. y. po 40,25 Lt, priteistinos iš ieškovių į valstybės biudžetą.

32Taip pat pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė teismui jokių įrodymų, kad bylos nagrinėjimo teisme metu būtų patyrę kokių nors atstovavimo išlaidų.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių G. Ž. ir Z. D. ieškinio reikalavimas panaikinti 2009 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarės D. Š. vykdomuosius įrašus Nr. 1-14537 ir Nr. 1-14536, palikti nepakeistą.

35Priteisti iš ieškovių G. Ž. (a. k. ( - )) ir Z. D. (a. k. ( - )) į valstybės biudžetą po 39 265,25 Lt (trisdešimt devyni tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt penki litai ir 25 centai) bylinėjimosi išlaidų.

36Priteisti iš ieškovių G. Ž. (a. k. ( - )) ir Z. D. (a. k. ( - )) atsakovo AS „Reverta“ (į. k. 40003074590) naudai po 72 Lt (septyniasdešimt du litai) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. kurioje, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. birželio 20 d. nutartimi... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.Ginčo esmė... 6. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti... 7. II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų sprendimo ir... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi panaikino... 11. Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius... 12. Grąžindamas dalį bylos nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo... 13. III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. Ž. 2007 m. gegužės 21 d.... 16. Ieškovės tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas... 17. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje... 18. ĮPVĮ 40 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų įvykdymas yra būtinas... 19. Iš bylos medžiagos matyti, kad į Vilniaus miesto 6-ąjį notarų biurą AB... 20. Aukščiau nurodytus faktus savo atsiliepime į ieškinį patvirtino ir... 21. Taip pat pažymėtina, kad iš į bylą pateikto Lietuvos pašto sąrašo K 6... 22. Pagrindinis byloje keliamas klausimas ar vykdomieji įrašai buvo išduoti... 23. Šioje byloje būtina įvertinti ar pareiškimo apmokėti vekselį įteikimas... 24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 26. Ieškovių ieškinį pilnai atmetus iš jų priteistinos pirmosios,... 27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės pagal Klaipėdos apygardos teismo... 28. Ieškovės už pateiktą apeliacinį skundą taip pat turėjo sumokėti po 28... 29. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. birželio 20 d. nutartimi... 30. Atsakovas pateikdamas kasacinį skundą sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (t.... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartyje nurodė,... 32. Taip pat pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė teismui... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas... 35. Priteisti iš ieškovių G. Ž. (a. k. ( - )) ir Z. D. (a. k. ( - )) į... 36. Priteisti iš ieškovių G. Ž. (a. k. ( - )) ir Z. D. (a. k. ( - )) atsakovo...