Byla 2-145/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-4074-392/2011 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjui J. Š. ir V. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjui J. Š. ir V. V., prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 18 414 Lt turtins žalos ir 200 000 Lt neturtinės žalos.

5Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad ieškovas, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, neatvyko į teismo posėdį ir apie savo neatvykimo priežastis nepranešė, 2011 m. spalio 3 d. nutartimi nutarė A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjui J. Š. ir V. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d.).

6Vilniaus apygardos teisme 2011 m. spalio 17 d. gautas ieškovo A. B. prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarties paduoti ir atskirasis skundas dėl minėtos nutarties. Prašyme ieškovas nurodė, kad: 1) jis apie 2011 m. spalio 3 d. teismo posėdį buvo informuotas faksu 2011 m. spalio 3 d. ryte atsiųstu teismo pranešimu pavėluotai ir pažeidžiant CPK 133 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką ir terminus; 2) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartis jam buvo atsiųsta registruotu paštu ir įteikta 2011 m. spalio 10 d.; 3) jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie 2011 m. spalio 3 d. paskirtą teismo posėdžio vietą ir laiką, todėl terminas atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. panaikinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos (CPK 335 str.).

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo A. B. pareiškimą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti atmetė ir atsisakė priimti atskirąjį skundą bei nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui.

9Teismas nustatė, kad ieškovas apie 2011 m. rugsėjo 13 d. parengiamąjį teismo posėdį buvo informuotas šaukimu, todėl pagal CPK 133 straipsnio 1 dalies nuostatą, apie 2011 m. spalio 3 d. teismo posėdį ieškovui buvo pranešta pranešimu, kuris buvo išsiųstas ieškovo nurodytu adresu – ( - ), 2011 m. rugsėjo 15 d., t. y. daugiau nei prieš dvi savaites. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo pageidavimu, informacija apie teismo posėdį taip pat buvo išsiųstas faksu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir į tai, kad ieškovas apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą teismo neinformavo, teismas pripažino, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie 2011 m. spalio 3 d. teismo posėdį, todėl atskirojo skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo teismo posėdžio ir nutarties priėmimo dienos (CPK 335 str. 1 d.). Įvertinęs tai, kad ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas, nutarė praleisto termino atskirajam skundui paduoti neatnaujinti (CPIK 78 str.).

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį ir atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarties paduoti.

12Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 6, 7, 17, 117 straipsnius ir netinkamai aiškino CPK 121 straipsnį. Ieškovas 2011 m. rugsėjo 19 d. informavo Vilniaus apygardos teismą, jog jis sutinka, kad pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam būtų siunčiamas faksu. Taigi, nėra aišku, kodėl teismas ieškovui pranešimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą negalėjo nusiųsti faksu iki 2011 m. spalio 2 d. Ieškovas 2011 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu informavo teismą apie procesinių dokumentų jam įteikimo vietos pasikeitimą, prašydamas juos siųsti nurodytu numeriu, kaip į naują procesinių dokumentų įteikimo vietą. CPK 117 straipsnio 1 dalis reikalauja informuoti teismą apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą, bet ne apie gyvenamosios vietos, kurios ieškovas nėra pakeitęs, pasikeitimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovui pranešimą apie teismo posėdį atsiuntė pavėluotai ir tokiu būdu pažeidė CPK 133 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Teismas netinkamai taikė CPK 335 straipsnio 1 dalį. Septynių dienų apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo dienos tik tokiu atveju, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Šiuo atveju teismo pranešimas faksu buvo atsiųstas pavėluotai, t. y. tą pačią dieną, kai turėjo įvykti teismo posėdis. Todėl nagrinėjamu atveju terminas atskirajam skundui paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo skundžiamos nutarties jam įteikimo dienos – 2011 m. spalio 10 d.

13Atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo A. B. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

14Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Nagrinėjamoje byloje 2011 m. spalio 3 d. teismo posėdis vyko žodinio proceso tvarka. Ieškovas neneigia, jog apie teismo posėdį jam buvo pranešta faksu tą pačią dieną, kai vyko teismo posėdis. Vadinasi, ieškovas, net ir neatvykęs į teismo posėdį, turėjo galimybę sužinoti apie teismo priimtą nutartį ir ją apskųsti nepraleisdamas septynių dienų termino.
  2. Ieškovas privalėjo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis, tačiau šių pareigų tinkamai nevykdė (CPK 42 str. 5 d.). Todėl teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą. Tai, kad ieškovas netinkamai naudojosi savo procesinės teisėmis patvirtina ir faktas, jog jis neatvyko ir į parengiamąjį teismo posėdį.
  3. Ieškovo nurodytos termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neturi būti naikinama.

15Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Ieškovas pripažįsta, jog apie 2011 m. spalio 3 d. įvyksiantį teismo posėdį sužinojo tą pačią dieną, gavęs pranešimą faksu. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovas praleido septynių dienų terminą atskirajam skundui paduoti.
  2. Ieškovas galėjo ir turėjo pareigą informuoti teismą apie tai, kad jis negali atvykti į teismo posėdį ir nurodyti neatvykimo priežastis, tačiau to nepadarė, todėl pasekmės, kilusios dėl ieškovo nerūpestingumo ir neapdairumo, tenka jam pačiam.

17Teisėjų kolegija konstatuoja:

18Atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis paliktina nepakeista.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

21Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto A. B. atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ji ribojama laike. CPK 335 straipsnyje nustatyta, jog atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos; kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

23Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalies nuostatą, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Taigi, praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies, 307 straipsnio 2 dalies, 338 straipsnio nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Tačiau tuo atveju, kai terminas atskirajam skundui paduoti praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).

24Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarties tuo pagrindu, kad apeliantas praleido įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti ir nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

25Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas, nors ir tinkamai informuotas apie teismo posėdį, neatvyko į 2011 m. spalio 3 d. teismo posėdį, apie savo neatvykimo priežastis nepranešęs, 2011 m. spalio 3 d. nutartimi nutarė A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai, J. Š. ir V. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą (253 b. l.). Ši nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka, todėl jos apskundimo terminas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pasibaigė 2011 m. spalio 10 d. (CPK 335 str. 1 d.). Atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarties paštui ieškovas įteikė 2011 m. spalio 12 d. (263 b. l.), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti.

26Anot apelianto, septynių dienų apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo dienos tik tokiu atveju, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismo pranešimas jam faksu buvo atsiųstas pavėluotai, t. y. tą pačią dieną, kai turėjo įvykti 2011 m. spalio 3 d. teismo posėdis. Apelianto nuomone, terminas atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarties turėjo būti skaičiuojamas nuo skundžiamos nutarties įteikimo jam dienos – 2011 m. spalio 10 d. Su tokiu apeliacinio skundo padavimo termino skaičiavimu teisėjų kolegija nesutinka.

27Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas apie 2011 m. spalio 3 d. 15.30 val. įvyksiantį teismo posėdį ieškovą informavo 2011 m. rugsėjo 14 d. pranešimu, kuris buvo siunčiamas ieškovo ieškinyje ir kituose jo procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu – ( - ) (245 b. l.), tačiau pranešimas grįžo neįteiktas su Lietuvos pašto žyma, kad atsakovas dokumentų neatsiėmė (269 b. l.). Kadangi Vilniaus apygardos teisme 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas ieškovo prašymas pranešimus apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam siųsti faksu (246 b. l.), teismas apie 2011 m. spalio 3 d. 15.30 val. įvyksiantį teismo posėdį ieškovą informavo jo prašomu būdu (249 b. l.). Toks proceso šalies informavimo būdas, vadovaujantis CPK 117 straipsnio 1 dalimi, laikytinas tinkamu. Taigi, yra pagrindas teigti, kad ieškovas apie 2011 m. spalio 3 d. 15.30 val. vykusį teismo posėdį faktiškai sužinojo tą pačią dieną. Šio fakto neneigia ir pats ieškovas.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad faktas, jog ieškovas apie teismo posėdį buvo informuotas tą pačią dieną ir kad jis, atsižvelgiant į CPK 133 straipsnio 2 dalies teisinį reglamentavimą, kuriame numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmeniui šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas tokiais terminais, kad jis turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai, apie teismo posėdį buvo informuotas per vėlai, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę turi tas faktas, kad ieškovas žinojo, kad 2011 m. spalio 3 d. įvyko teismo posėdis, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų išsiaiškinti kuo baigėsi teismo posėdis, kuriame jis nedalyvavo, kokie procesiniai sprendimai jame buvo priimti, nors būdamas rūpestingas ir apdairus proceso dalyvis (šalis), bylos eiga domėtis privalėjo. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo žodinio proceso tvarka priimtos nutarties apskundimo terminą skaičiuoti kitokia nei CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atitinkamai nėra pagrindo ir atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, kadangi terminas buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties ieškovo nerūpestingumo.

29Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimo sąlygas, ir pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra svarbių priežasčių, sąlygojančių būtinumą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį ieškovo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

31Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su patikslintu... 5. Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad ieškovas, apie teismo posėdį... 6. Vilniaus apygardos teisme 2011 m. spalio 17 d. gautas ieškovo A. B. prašymas... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo A. B.... 9. Teismas nustatė, kad ieškovas apie 2011 m. rugsėjo 13 d. parengiamąjį... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 12. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Pirmosios... 13. Atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimu į ieškovo... 14. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
    1. Nagrinėjamoje... 15. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo... 16. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
      1. Ieškovas... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 18. Atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d.... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 20. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 21. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos... 22. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio... 23. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalies nuostatą, teisė atlikti procesinius veiksmus... 24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi... 25. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgęs į... 26. Anot apelianto, septynių dienų apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas... 27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas apie 2011 m. spalio 3 d. 15.30 val.... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktas, jog ieškovas apie teismo posėdį buvo... 29. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį nepakeistą....