Byla 2-2615/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarties įtraukti uždarąją akcinę bendrovę „Bajorkalnio prekyba“ į kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos finansinį reikalavimą uždarajai akcinei bendrovei „AKS projektai“ restruktūrizavimo byloje (civilinės bylos Nr. B2-617-436/2011).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi UAB „AKS projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla, o 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas.

5Pareiškėjas UAB „Bajorkalnio prekyba“ 2010 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu atnaujinti terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti, įtraukti jį kreditoriumi ir patvirtinti 844 563,36 Lt dydžio kreditinį reikalavimą (1 t., 6-11 b. l.). Nurodė, kad pareiškėjas įstatymų nustatytais terminais apie UAB „AKS projektai“ restruktūrizavimo bylą nebuvo informuotas, o apie bylos nagrinėjimą sužinojo 2010 m. gruodžio 10 d., atsitiktinai, iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos tinklapyje viešai paskelbtų duomenų, todėl laiku pateikti finansinį reikalavimą neturėjo galimybės. Be to, pats atsakovas susirašinėjimo su juo (pareiškėju) metu elgėsi nesąžiningai – neinformavo apie pasikeitusį įmonės statusą. Pareiškėjas prašė minėtas priežastis, dėl kurių praleido terminą pateikti kreditinį reikalavimą, pripažinti svarbiomis. Nurodė, kad 844 563,36 Lt kreditinis reikalavimas kildinamas iš žalos, atsiradusios dėl RUAB „AKS projektai“ nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų, vykdytų pagal 2005 m. rugpjūčio 1 d. šalių sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 05-08-01 (toliau – Sutartis) bei jos priedus. Atsakovas atliko prekybos centro statybos darbus ir juos perdavė (atliktų darbų aktai: Nr. 2005/10/21/01 už 2005 m. rugpjūtį – 2005 m. rugsėjį atliktus darbus; Nr. 2005/12/19 už 2005 m. spalį – 2005 m. gruodį atliktus darbus; Nr. 2006/03/23 už 2005 m. lapkritį – 2006 m. kovą atliktus darbus; Nr. 2006/05/18 už 2006 m. sausį – 2006 m. gegužę atliktus darbus). Bendra atsakovo atliktų bei pareiškėjo priimtų darbų vertė – 3 900 000 Lt. Pareiškėjas teigia, kad su atsakovu iš dalies atsiskaitė, sumokėjęs 3 645 000 Lt. Likusios 255 000 Lt sumos mokėjimą sustabdė, nustatęs, kad atsakovas sutartinius įsipareigojimus įvykdė netinkamai, t.y. statybos rangos darbus atliko nekokybiškai, su trūkumais, nukrypdamas nuo Sutartyje numatytų sąlygų. Dėl to pablogėjo galimybė naudoti prekybos centrą normaliai ir tinkamai. Apie sutartinės prievolės (t.y. įsipareigojimo atsiskaityti su skolininku) vykdymo laikiną sustabdymą atsakovas buvo informuotas 2009 m. birželio 8 d. registruotu laišku. Preliminariai įvertinus atliktus darbus, buvo nustatyta, kad statybos rangos darbai įvykdyti su defektais – prekybos centro stogo ir pirmo aukšto monolitinio betono grindų kokybė neatitinka Statybos įstatymo, taip pat statybos reglamentų reikalavimų, netinkamai atlikti cokolio skardinimo ir tinkavimo darbai, sienos sumontuotos iš daugeliu atveju deformuotų panelių, fasadinė pastato siena deformuota ir su įtrūktais, betoninių trinkelių ir šaligatvio danga vietomis įdubusi dėl nusėdusių pagrindų. UAB „Skena“ atlikto darbų kokybės vertinimo ataskaitos duomenimis, patikrinimo metu nustatytų ir ataskaitoje išvardintų trūkumų pašalinimo kaštai pagal 2009 m. spalio mėnesio kainas sudaro 844 563,36 Lt.

6Atsakovas RUAB „AKS projektai“ nesutiko nei su pareiškėjo UAB „Bajorkalnio prekyba“ nurodytu kreditiniu reikalavimu, nei su jo prašymu įtraukti jį (pareiškėją) į RUAB „AKS projektai“ kreditorių sąrašą ir nurodė, kad pareiškėjas reikalavimą kildina iš 2005 m. rugpjūčio 1 d. Statybos rangos sutarties Nr. 05-08-01 pagrindu atliktų prekybos centro nekokybiškai atliktų darbų, tačiau UAB „AKS projektai“ nesutinka, kad darbus atliko nekokybiškai (1 t., b. l. 78-79).

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą – atnaujino terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti, įtraukė UAB „Bajorkalnio prekyba“ į kreditorių sąrašą ir patvirtino 844 563,36 Lt dydžio finansinį reikalavimą.

9Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys įrodo, kad atsakovo administratorius neinformavo pareiškėjo įstatymų nustatytais terminais apie restruktūrizavimo bylos UAB „AKS“ iškėlimą. 2010 m. pradžioje, jau įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareiškėjas ir atsakovas derinio skolą, tačiau ir tuo metu atsakovas neinformavo pareiškėjo apie pasikeitusį įmonės statusą. Teismas sprendė esant tikėtina, kad pareiškėjui tapo žinoma apie tai, kad UAB „AKS projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla – 2010 m. gruodžio 10 d. iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos tinklapyje viešai skelbiamų duomenų, nes 2010 m. gruodžio 14 d. jis (pareiškėjas) kreipėsi į administratorių dėl kreditinio reikalavimo tvirtinimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dar nėra priimtos teismo nutarties dėl įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo, padarė išvadą, kad pareiškėjas kreditoriniam reikalavimui pareikšti terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti atnaujino.

10Teismas konstatavo, kad pasirašant darbų priėmimo aktus, pareiškėjo nurodyti trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus. Komisija 2009 m. birželio 5 d. nustatė defektus pastatytame objekte. Pareiškėjo direktorė tą pačią dieną raštu kreipėsi į atsakovą dėl statybos defektų ištaisymo, vėliau, 2009 m. birželio 8 d. raštu vėl kreipėsi į atsakovą dėl iškilusios problemos sprendimo ir, pasinaudodama CK 6.207 straipsnio 2 dalyje suteikta teise, sustabdė likusios sutarties kainos dalies (255 000 Lt) mokėjimą iki atsakovas ištaisys atliktų darbų trūkumus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nustatė statybos darbų defektus ir kreipėsi dėl jų ištaisymo po trijų metų, kai buvo pasirašyti darbų atlikimo aktai, t. y. nepažeidžiant įstatymo nustatyto termino (CK 6.698 str.). Pareiškėjas dėl skolininko netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų savo pažeistas teises siekia apginti reikalaudamas, kad atsakovas atitinkamai sumažintų Sutarties pagrindu atliktų ir pareiškėjui perduotų darbų kainą. Iš byloje esančios UAB „Skena“ darbų kokybės patikrinimo ataskaitos nustatyta, kad atsakovo nekokybiškai atliktų statybos darbų ištaisymui reikia 844 563,36 Lt. Vadovaudamasis šia ataskaita, pareiškėjas teikė tokio dydžio kreditorinį reikalavimą, kurį teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, patenkino.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskirtuoju skundu atsakovas RUAB „AKS projektai“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą įtraukti kreditoriumi į restruktūrizavimo bylą ir patvirtinti kreditinį reikalavimą, atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas praleido terminą kreditiniams reikalavimui pareikšti dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėjas žinojo apie iškeltą UAB „AKS projektai“ restruktūrizavimo bylą. Tai teisme patvirtino atsakovo direktorius, liudytojai bei administratorius. Teismas šių įrodymų nevertino ir terminą kreditiniam reikalavimui pateikti atnaujino, nenustatęs jokių objektyvių, svarbiomis pripažintų priežasčių, kurios sutrukdė pareiškėjui anksčiau kreiptis į teismą.

142. Teismas, patvirtinęs kreditinį reikalavimą, nepagrįstai nustatė, kad trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus. Pareiškėjas visus darbus priiminėjo dalyvaujant tiek statybų techniniam prižiūrėtojui, tiek atestuotam statinio projekto dalies ekspertizės vadovui. Visi atlikti darbų priėmimo-perdavimo aktai buvo pasirašomi tik po to, kai pareiškėjo samdomas ekspertas konstatuodavo, jog darbai yra atlikti tinkamai, todėl teismo argumentai, kad trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus yra nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinei situacijai. Be to, liudytojas A. Z. teisme patvirtino, kad visi trūkumai galėjo būti nustatyti priimant darbus. Tai, kad visi darbai buvo atlikti tinkami, įrodo iš banko išreikalauti dokumentai – išvados apie tinkamai atliktus darbus. Didžioji kreditinio reikalavimo dalis buvo susijusi su pastato stogo dengimo bei sienų darbais. Pareiškėjo specialistai šių darbų eigą, jų etapus galėjo nuolat stebėti ir pastebėti bei nurodyti jų trūkumus. Pareiškėjas sėkmingai eksploatuoją pastatą nuo 2006 metų, tačiau nesumokėjus už atliktus darbus 255 000 Lt ir atsakovui pareikalaus juos sumokėti, pareiškėjas siekė šio apmokėjimo išvengti ir 2009 metais nustatė defektus, kurie, atsakovo nuomone, jei egzistavo, tai dėl pareiškėjo netinkamai naudoto pastato.

153. Apie sutartinės prievolės vykdymo laikiną sustabdymą atsakovas nebuvo informuotas. 2009 m. birželio 8 d. pašto siunta atsakovui buvo atsiųsti visiškai kiti dokumentai nei nurodė pareiškėjas, t. y. 2009 m. birželio 5 d. pranešimas ir defektinis aktas. Šioms aplinkybėms patvirtinti byloje pateiktas antstolio faktinių aplinkybių protokolas.

164. Teismas netinkami aiškino CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų analogiškose bylose. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Trūkumų nenurodymas atliktų darbų priėmimo akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima. Pareiškėjas galėtų reikšti ieškinį tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Pareiškėjo nurodyti trūkumai nelaikomi trūkumais, atsiradusiais vėliau garantiniu laikotarpiu.

175. Teismas netyrė atsakovo argumentų dėl to, kad pareiškėjas į bylą nepateikė statybos darbų žurnalų, kurie buvo perduoti jam iki statinio priėmimo naudotis akto, netyrė argumentų apie tai, kad pareiškėjas pateikė nepatvirtintą projektą. Projektas buvo eilę kartų keistas, visos medžiagos ir darbų atlikimas derintas su užsakovu. Atsakovas darbus atliko pagal projektą ir jokių nukrypimų nuo jo nebuvo. Į bylą pateiktas nepatvirtintas projektas.

186. Nuostolių dydį teismas nustatė, remdamasis paties pareiškėjo nustatytų defektų kainos paskaičiavimu, kurį atliko UAB „Skena“. Pareiškėjas, teigdamas, jog dėl atsakovo veiksmų jam buvo padaryta žala, privalėjo įrodyti ne tik žalos faktą ir dydį, bet ir atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovo kaltę. Kreditorinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų byloje nebuvo apskritai, todėl teismas nepagrįstai jį patvirtino. UAB „Skena“ atliko tik statybos darbų kokybės patikrinimą ir nustatytų defektų pašalinimo kainos paskaičiavimą, kas yra tik tam tikra specialistų nuomonė, kuri prieštarauja kitų specialistų nuomonei (pareiškėjo samdytų atestuotų statinio projekto dalies ekspertizės specialistų, kurie priiminėjo atliktus darbus ir jokių defektų nenustatė) bei užfiksuotiems darbų priėmimo-perdavimo aktuose patvirtinimams, kad darbai atlikti tinkamai.

19Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Bajorkalnio prekyba“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, objektyviai ir visapusiškai įvertino byloje nurodytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą esant labiau tikėtina, jog pareiškėjas apie restruktūrizuojamos bylos iškėlimą sužinojo pavėluotai ne dėl savo kaltės, todėl pagrįstai atnaujino terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad priimant naudoti pastatą, trūkumų jame nebuvo matyti, todėl, norit pažiūrėti, kas buvo viduje, reikėjo pramušti betoną, o iš byloje esančios UAB „Skena“ darbų kokybės patikrinimo ataskaitos matyti, kad atliekant tyrimą buvo atlikti stogo ir monolitinio betono grindų konstrukcijų kontroliniai praardymai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui pasirašant darbų priėmimo aktus, minėti darbų trūkumai negalėjo būti nustatyti priimant darbus, kadangi jie buvo paslėpti, o ne akivaizdūs. Todėl CK 6.662 straipsnio 3 d. netaikytina. Į atsakovą dėl atliktų darbų trūkumų buvo kreiptasi iš karto juos nustačius, o trūkumai nustatyti praėjus vos trejiems metams po galutinio darbų atlikimo akto pasirašymo, darytina išvada, kad pareiškėjas nepažeidė CK 6.662 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos prievolės per protingą laiką nuo paslėptų trūkumų nustatymo pranešti apie juos rangovui. Pažymi, kad iš teismui pateiktų įrodymų (2006 m. gegužės 25 d. perduodamų objekto dokumentų rejestro bei jame išvardintų dokumentų) matyti kokius dokumentus atsakovas perdavė pareiškėjui. Atsakovas nurodyto objekto statybos žurnalų pareiškėjui niekada neperdavė, todėl atsakovo pozicija, kaltinant pareiškėją statybos žurnalų teismui nepateikimu, vertintina kaip nepagrįsta. Atsakovo teigimu, pareiškėjo raštas apie prievolės įvykdymo sustabdymą niekada nebuvo atsakovui pateiktas, tačiau atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat nurodo, kad pareiškėjo teismui pateiktas rašytinis įrodymas – UAB „Skena“ apžiūros ataskaita, pagrįstai patvirtina pareiškėjo dėl statybos darbų trūkumų patirtos žalos faktą bei jos dydį. Nustatytos ir įrodytos visoms sąlygos, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei dėl pareiškėjo patirtų nuostolių, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai patvirtino pareiškėjo 844 563,36 Lt dydžio finansinį reikalavimą.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Dėl termino kreditiniam reikalavimui pareikšti

22Pirmosios instancijos teismas atnaujino terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti, pripažinęs svarbia priežastimi pareiškėjo nežinojimą apie restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas negalėjo žinoti apie tokios bylos iškėlimą dėl to, nes apeliantas apie tai neinformavo pareiškėjo įstatymo nustatytais terminais. Tačiau teismas, nuspręsdamas dėl svarbios priežasties, nulėmusios pareiškėjo pavėluotą kreipimąsi dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo, neatsižvelgė į tai, kad duomenys apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą skelbiami viešai. Teismas nesiaiškino, ar pareiškėjas turėjo galimybę anksčiau sužinoti apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą ir laiku pateikti savo kreditinį reikalavimą, o jei negalėjo – kokios priežastys sukliudė tai padaryti. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo atstovas teisme patvirtino, jog pareiškėjas apie atsakovui iškeltą restruktūrizavimo bylą žinojo anksčiau, nepasibaigus terminui kreditiniam reikalavimui pareikšti (2 t., b. l. 98). Teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Išsiaiškinus visas reikšmingas praleisto termino kreditiniam reikalavimui pareikšti aplinkybes ir nustačius svarbią priežastį dėl kurios jis praleistas, atnaujinus šį terminą, turi būti sprendžiama dėl kreditinio reikalavimo pagrįstumo.

23Dėl kreditinio reikalavimo

24Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjo UAB „Bajorkalnio prekyba“ kreditinio reikalavimo atsakovui RUAB „AKS projektai“ pagrįstumo klausimas. Asmens pareikštas prašymas dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo yra iš esmės tapatus ginčo teisenos tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditinį reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. Restruktūrizavimo bylos turi viešą interesą, todėl nagrinėdamas šios kategorijos bylas teismas turi būti aktyvus.

25Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp pareiškėjo (užsakovo) UAB „Bajorkalnio prekyba“ ir atsakovo (rangovo) UAB „AKS projektai“ (buvusi UAB „Autokaustos statyba“) 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta Sutartis dėl prekybos centro statybos, šios Sutarties priedai bei 2006 m. gegužės 19 d. ir 2006 m. gegužės 22 d. susitarimai (1 t., b. l. 12-18, 35-39). Atsakovas Sutarties ir jos priedų pagrindu atliko numatytus statybos darbus ir perdavė juos pareiškėjui, pasirašant atliktų darbų aktus: Nr. 2005/10/21/01 už 2005 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesius, Nr. 2005/12/19 už 2005 m. spalio – gruodžio mėnesius, Nr. 2006/03/23 už 2005 m. lapkričio – 2006 m. kovo mėnesius, Nr. 2006/05-18 už 2006 m. sausio – gegužės mėnesius (1 t., 40-48 b. l.). Pareiškėjas kreditorinį reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas pagal minėtą Sutartį bei jos priedus atliko statybos rangos darbus su kokybės trūkumais, dėl ko pablogėjo pareiškėjo normalaus ir tinkamo naudojimosi prekybos centru galimybės. Pareiškėjas pateikė 2009 m. gruodžio mėnesio UAB „Skena“ atliktą prekybos centro statybos darbų patikrinimo ir nustatytų defektų pašalinimo kainos apskaičiavimo ataskaitą, pagal kurią trūkumų šalinimo kaštai sudaro 844 563,36 Lt (1 t., 49-71 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas pareiškėjo 844 563,36 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, nurodė, kad pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį pareiškėjas (užsakovas) turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl atsakovo netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų savo pažeistas teises siekia apginti reikalaudamas, kad atsakovas atitinkamai sumažintų minėtos statybos rangos sutarties pagrindu atliktų ir pareiškėjui perduotų darbų kainą.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.665 straipsnis reglamentuoja rangovo atsakomybę už netinamos kokybės darbą, o šio straipsnio 1 dalies nuostata numato užsakovo teisių gynimo būdus tais atvejais, kai nustatyta, jog darbai atlikti nukrypsant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta – pagal normalią paskirtį.

27Apelianto manymu, darbai buvo atlikti tinkamai, darbų priėmimo-perdavimo aktuose jokie trūkumai nebuvo užfiksuoti, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005). Nagrinėjamoje byloje teismas, remdamasis UAB „Skena“ pateikta darbų kokybės ataskaita, taip pat minėtą ataskaitą parengusio liudytojo parodymais, nurodė, kad atliekant tyrimą buvo atlikti stogo ir monolitinio betono grindų konstrukcijų kontroliniai praardymai tam, kad nustatyti, ar šie konstruktyvai atlikti vadovaujantis techninio projekto sprendimais. Teismas konstatavo, kad pasirašant darbų priėmimo aktus, nurodyti trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus. Tačiau, kaip matyti iš minėtos ataskaitos, joje nurodyta daugiau nekokybiškai atliktų darbų (pvz. dalis sieninių daugiasluoksnių panelių sumontuoti deformuoti, cokolio skardinimas atliktas netinkamai, cokolio tinkas nenudažytas ir kt.).

29Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ta tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kreditinio reikalavimo dydį, rėmėsi tik pareiškėjo iniciatyva UAB „Skena“ atlikta darbų trūkumų ir jų pašalinimo kainos nustatymo ataskaita, kuri, kaip rašytinis įrodymas, nagrinėjamoje byloje neturi didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinama visų kitų byloje esančių įrodymų visete (CPK 185 str.). Kaip matyti iš minėtos ataskaitos, ekspertas nustatė, kad rangovas, vykdydamas sutartinius rangos darbus, neįvykdė dalies normatyvinių statybos techninių dokumentų ir techninio projekto reikalavimų. Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas atsakovo atstovas (direktorius) patvirtino, kad statybos eigoje techninis projektas buvo taisomas, atitinkami pakeitimai buvo fiksuojami statybos žurnale (2 t., b. l. 97, 103). Kaip matyti iš bylos, statybos žurnalai į bylą nebuvo pateikti, ir teismas šių aplinkybių netyrė. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas UAB „Skena“ ekspertas A. Z. patvirtino, kad jis, atlikdamas ataskaitą, vadovavosi tuo projektu, kurį jam pateikė užsakovas ir jeigu jį apgavo, ataskaitoje gali būti ir netikslumų (2 t., 99 b. l.).

30Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas pareiškėjo kreditinį reikalavimą, nesiaiškino ginčui reikšmingų aplinkybių, t.y. nustatytų darbų trūkumų pobūdžio, jų atsiradimo laiko ir priežasčių, darbų priėmimo aplinkybių, ar šie trūkumai galėjo egzistuoti priimant darbus, ar jie galėjo atsirasti dėl nukrypimų nuo Sutarties sąlygų, ar eksperto nustatyti nukrypimai nuo techninio projekto buvo atlikti žinant užsakovui ir jam pritariant, ir t.t.. Nagrinėjamam ginčui taip pat reikšmingas ir pastato eksploatavimo faktas, todėl būtina išsiaiškinti ar pareiškėjas jį (pastatą) naudojo tinkamai, pagal paskirtį; ar nustatyti defektai nėra netinkamo pastato eksploatavimo pasekmė ir t.t.). Kadangi byloje kilęs ginčas dėl darbo kokybės, atsakovui nesutinkant su pareiškėjo nurodytais trūkumais, teismas turi svarstyti dėl statybos darbų ekspertizės skyrimo.

31Apelianto manymu, pareiškėjas galėtų reikšti ieškinį tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte trūkumai buvo aptarti arba numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 1, 3 d.). Analogiška nuostata įtvirtinta ir tarp šalių pasirašytos Sutarties VI-19 punkte. Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme, sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Pagal CK 6.697 straipsnio 5 dalį užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui. Analogiška nuostata įtvirtinta ir šalių pasirašytos rangos sutarties VI-20 punkte. Taigi tiek įstatymas, tiek šalių sudaryta Sutartis nustato atitinkamą tvarką, kaip turi elgtis užsakovas, nustatęs objekto defektus. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 2009 m. birželio 5 d. pareiškėjo komisija nustatė defektus statytame objekte ir tos pačios dienos raštu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl statybos defektų ištaisymo. Kaip matyti iš bylos duomenų, minėtas užsakovo pranešimas dėl nustatytų defektų ir defektinis aktas sudarytas dėl visiškai kitų defektų negu pareiškėjas grindžia savo kreditinio reikalavimo dydį (t. y. nurodyti trūkumai dėl išsikilnojusių grindų plytelių, vandens tekėjimo, iškritusio šviestuvo, 1 t., 89–94 b. l. ). Taip pat teismas nurodė, kad 2009 m. birželio 8 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymo iki rangovas ištaisys darbų vykdymo trūkumus užsakovo nurodytais būdais. Pareiškėjas kreditiniame reikalavime taip pat nurodė, kad minėtu raštu jis informavo atsakovą apie darbų trūkumus. Teismas netyrė minėto pranešimo pobūdžio, ar toks raštas gali būti prižintas pretenzija rangovui (CK 6.697 str. 5 d., Sutarties 20 p.); nesiaiškino ar atsakovas šalino pareiškėjo nurodytus darbų trūkumus (CK 6.665 str.). Be to, atsakovas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios neigė gavęs minėtą 2009 m. birželio 8 d. pranešimą ir pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo įrodinėja, jog atsiųsti visiškai kiti dokumentai nei nurodė pareiškėjas (1 t., b. l. 78, 96, 2 t. b. l. 96). Šių aplinkybių teismas taip pat netyrė ir dėl jų nepasisakė.

32Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų esminių bylos aplinkybių. Pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti bylos iš esmės ir priimti vienokio ar kitokio sprendimo nėra galimybės, nes reikia rinkti ir vertinti naujus įrodymus ir tirti bylą iš naujo visa apimtimi. Iš to sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

34Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo bei kreditorinio reikalavimo tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi UAB „AKS... 5. Pareiškėjas UAB „Bajorkalnio prekyba“ 2010 m. gruodžio 20 d. kreipėsi... 6. Atsakovas RUAB „AKS projektai“ nesutiko nei su pareiškėjo UAB... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patenkino pareiškėjo... 9. Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys įrodo, kad atsakovo... 10. Teismas konstatavo, kad pasirašant darbų priėmimo aktus, pareiškėjo... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atskirtuoju skundu atsakovas RUAB „AKS projektai“ prašo panaikinti Kauno... 13. 1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas praleido terminą... 14. 2. Teismas, patvirtinęs kreditinį reikalavimą, nepagrįstai nustatė, kad... 15. 3. Apie sutartinės prievolės vykdymo laikiną sustabdymą atsakovas nebuvo... 16. 4. Teismas netinkami aiškino CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nukrypo... 17. 5. Teismas netyrė atsakovo argumentų dėl to, kad pareiškėjas į bylą... 18. 6. Nuostolių dydį teismas nustatė, remdamasis paties pareiškėjo nustatytų... 19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Bajorkalnio prekyba“... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 21. Dėl termino kreditiniam reikalavimui pareikšti... 22. Pirmosios instancijos teismas atnaujino terminą kreditiniam reikalavimui... 23. Dėl kreditinio reikalavimo ... 24. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjo UAB „Bajorkalnio prekyba“... 25. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp pareiškėjo (užsakovo) UAB... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.665 straipsnis reglamentuoja rangovo... 27. Apelianto manymu, darbai buvo atlikti tinkamai, darbų priėmimo-perdavimo... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių... 29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ta tai, kad pirmosios instancijos... 30. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios... 31. Apelianto manymu, pareiškėjas galėtų reikšti ieškinį tik tuo atveju,... 32. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 34. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą...