Byla I-3930-484/2008
Dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Renatai Paukštaitei, dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Žalgirio loto“ atstovui advokatui Ignui Vėgelei, atsakovo atstovui Šarūnui Jazukevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Žalgirio loto“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėja UAB ,,Žalgirio loto“ kreipėsi į teismą su skundais ir prašė iš dalies panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-06-19 sprendimą Nr. S-119 (7-77/2008), iš dalies panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008-03-17 sprendimą Nr. 69-40 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-01-14 sprendimą Nr. (21.26)-256-15, panaikinant papildomai apskaičiuotus: 67 539 Lt pelno mokestį; atitinkamą sumą šio mokesčio delspinigių; 13 508 litų pelno mokesčio baudą (b. l . 3-8).

4Pareiškėja skunde nurodė, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Inspekcija), atlikusi bendrovės pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo pakartotinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2004-12-31, 2007-10-29 patikrinimo aktu Nr. (21.26)-07-77-28 bendrovei papildomai apskaičiavo 74 689 Lt pelno mokesčio ir 15 013 Lt pelno mokesčio delspinigių. Inspekcija 2008-01-14 sprendimu Nr. (21.26)-256-15 patvirtino patikrinimo aktą bei papildomai apskaičiuotą 74 689 Lt pelno mokestį ir 15 013 Lt šio mokesčio delspinigius bei skyrė 22 407 Lt (30 proc.) pelno mokesčio baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2008-03-17 sprendimu Nr. 69-40 patvirtino minėtą Inspekcijos sprendimą. Mokestinių ginčų komisija 2008-06-19 sprendimu Nr. S-119(7-77/2008) patvirtino nurodymus sumokėti į biudžetą 74 689 Lt pelno mokesčio, 15 013 Lt pelno mokesčio delspinigių bei sumažino paskirtą baudą nuo 30 proc. iki 20 proc., nurodydama sumokėti 14 938 Lt pelno mokesčio baudos.

5Pareiškėja mano, kad mokesčių administratorius nepagrįstai atsisako pripažinti bendrovės beviltiškas skolas sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, be pagrindo nepripažįsta natūralios netekties nuostolių bei labdaros suteiktos loterijų bilietais.

6Dėl beviltiškų skolų pripažinimo leidžiamais atsiskaitymais

7Pareiškėjos nuomone bendrovei netaikytinas finansų ministro 2000-12-29 įsakymu Nr. 351 „Dėl skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo ir pranešimo apie beviltiškas skolas tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos tvarkos (toliau - Tvarka) 15 punktas, kuriame nustatyta, kad tais atvejais, kai skolos jau yra laikomos beviltiškomis, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių mokesčių mokėtojas netenka teisės iš skolininko (jo teisių perėmėjo arba įpėdinio) reikalauti skolų, tai tokiu atveju skolos neturi būti laikomos beviltiškomis, o ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai tarp mokesčių mokėtojo ir skolininko yra atnaujinamas procesas bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir priimamas bei įsiteisėja sprendimas, pagal kurį sumažėja arba paneigiamos skolininko skolos.

8Bendrovės nuomone, mokesčių administratorius nepagrįstai nevertina bendrovės pateiktų įrodymų apie įmonių skolas bendrovei ir bendrovės pastangas skolas susigrąžinti. Mokesčių administratorius nepagrįstai netaiko supaprastintos skolų pripažinimo beviltiškomis tvarkos, kaip numatyta finansų ministro 2002-02-11 įsakymu Nr. 40 patvirtintų Skolų beviltiškumo ir pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių 34 punkte.

9Bendrovės manymu, Inspekcija nepagrįstai teigia, kad nėra jokių dokumentų, įrodančių, kad nurodytų asmenų skolų sumos yra apskaitytos pajamose.

10Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 2 d. nurodoma, kad apskaičiuodamas mokesčius mokesčių administratorius turi remtis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. Bendrovė pateikė visus teisės aktais nustatytus ir privalomus saugoti dokumentus, įrodančius, kad skolos sumos buvo įtrauktos į mokesčių mokėtojo realizavimo pajamas, o dėl kitų dokumentų, kurių ji neprivalo saugoti dėl pasibaigusių saugojimo terminų, nustatytų teisės aktuose, pateikė savo paaiškinimus.

11Teiginiai, esą Bendrovė netinkamai apskaitė pajamas ir išlaidas už 1996 - 1999 m. vertintini kaip Mokesčių administravimo įstatymo 68 str., nustatančio mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį, pažeidimas.

12Pareiškėja mano, kad beviltiškų skolų pripažinimo atveju taip pat turi būti taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas, įformindamas apskaitos dokumentus ir pateikdamas mokesčio deklaraciją, suklysta, taip pat kitais atvejais, kai mokesčio mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestis apskaičiuojamas taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Mano, kad jei pats mokesčių administratorius pripažįsta, kad ūkio subjektas neegzistuoja ir iš jo skolų išsiieškoti nėra įmanoma, papildomai prašyti iš mokesčių mokėtojo tokių faktų įrodymų nėra pagrįsta. Tokiu atveju mokesčių mokėtojas turėtų įrodyti tik pastangas susigrąžinti skolą.

13Dėl natūralios netekties nuostolių

14Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius neteisingai aiškina Pajamų mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 23 straipsnio nuostatas, pabrėždamas, kad natūralios netekties nuostoliams nepriskiriami dėl prekių gedimo ar broko susidarę nuostoliai. Pareiškėjos manymu, natūralios netekties nuostoliais nelaikytini tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su prekių nekokybiškumu ar netinkamumu vartoti dėl realizacijos terminų pasibaigimo. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų loterijos bilietų realizacijos terminai nebuvo pasibaigę, o jų sumažėjimas įvyko dėl produkcijos saugojimo, šie nuostoliai pripažintini natūralios netekties nuostoliais.

15Dėl suteiktos labdaros-paramos Bendrovės organizuojamų loterijų bilietais

16Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-06 nutartyje (administracinė byla Nr.A248 - 745/2008) pažymima, kad labdara ir parama išdalinti loterijos bilietai laikytini išplatintais bilietais. Šioje nutartyje teismas taip pat pabrėžė, kad mokesčių administratorius negali aiškinti Loterijų įstatymo 7 str. numatytos pareigos 8 procentų nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės skirti labdarai arba paramai. Mokesčių administratoriui nėra suteikta paramos ir labdaros teikimo kontrolės funkcija, todėl mokesčių administratorius gali aiškinti įstatymo nuostatas tiek, kiek jos reikšmingos mokesčių bazės nustatymui. Nustatant mokesčių bazę, parama suteikti loterijos bilietai laikytini išplatintais, todėl nuo jų mokėtinas loterijų ir azartinių lošimų mokestis. Nei vienas norminis aktas neriboja bendrovės teisės teikti labdarą-paramą loterijos bilietais.

17Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad galimybė juridiniams asmenims (vienetams) sumažinti apmokestinamąjį pelną iš bendrųjų pajamų atimant mokestiniu laikotarpiu atsiradusią beviltiškų skolų sumą atsirado įsigaliojus 2000-07-11 Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo (toliau –JAPMĮ) 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. VIII-1818.

18Dėl beviltiškų skolų pripažinimo leidžiamais atsiskaitymais

19Atsakovės teigimu, mokesčių mokėtojas negali atitinkamų beviltiškų skolų sumų priskirti to laikotarpio leidžiamiems atskaitymams, jeigu skolos pripažįstamos beviltiškomis ne tuo mokestiniu laikotarpiu, iš kurio apmokestinamųjų pajamų tokius leidžiamus atskaitymus siekiama atimti. Pažymi, kad jeigu skolos pripažintinos beviltiškomis mokestiniais laikotarpiais, buvusiais iki 2000 metų, tokios skolos iš vieneto apmokestinamųjų pajamų negali būti atimtos, nes tokios galimybės nenustatė tuo metu galiojęs JAPMĮ.

20Atsakovės teigimu bendrovė nepateikė jokių dokumentų (nei teismo sprendimų nei kitų galimų įrodymų), kurie leistų daryti išvadą, kad iš įmonių, nebuvo galima atgauti skolų ir kad Bendrovė šių skolų neatgavo. Pažymi, kad kai kuriais atvejais pateikti įrodymai apie pastangas susigrąžinti skolą, tačiau, neesant įrodymų apie skolų atgavimo negalimumą, šių įmonių skolos negali būti pripažintos beviltiškomis.

21Dėl natūralios netekties nuostolių

22Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad bendrovės patirti nuostoliai susidarė dėl loterijos bilietų prekinės išvaizdos praradimo ir nurodo, kad, tokio pobūdžio nuostoliai nepripažintini natūralios netekties nuostoliais, nes jiems nepriskiriami dėl prekių (produkcijos) gedimo ar broko susidarę nuostoliai. Visi atvejai, kai prekės (produkcija) išlieka, tačiau dėl įvairių priežasčių nebetinka pardavimui (naudojimui), negali būti pripažįstami natūralios netekties nuostoliais. Loterijos bilietai nebuvo prarasti, jų apgadinimas (apsitrynimas, sušlapimas) negali būti pripažįstamas ta aplinkybe, dėl kurios atsirado natūralios netekties nuostoliai pelno mokesčio prasme. Pabrėžia, kad bendrovė nepateikė jokių dokumentų dėl loterijos bilietų nurašymo.

23Dėl suteiktos labdaros-paramos Bendrovės organizuojamų loterijų bilietais

24Atsakovė nurodo, kad mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino kaip labdara-parama perduotų 181 539 Lt nominalios vertės loterijos bilietų bendrovės leidžiamais atskaitymais. Bendrovei suteikus labdarą bei paramą loterijos bilietais, nebuvo įvykdytas 2003-07-01 Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 įtvirtintas reikalavimas skirti labdarai ir paramai 8 proc. išplatintų loterijų bilietų nominalios vertės: įstatymų leidėjas, įtvirtindamas šį reikalavimą siekė, kad labdaros ir paramos gavėjams būtų suteikta reali nauda - piniginės lėšos, turtas ar paslaugos, kurių vertę būtų galima aiškiai apibrėžti, o perdavus labdaros ir paramos gavėjams loterijos bilietus gaunama nauda nėra apibrėžta. Todėl, loterijos bilietų teikimas labdaros-paramos gavėjams negali būti laikomas labdaros ir paramos teikimu Labdaros ir paramos įstatymo 9 straipsnio prasme. Pažymi, kad pareiškėja klaidingai cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A2 8-745/2008 (b. l. 64-70).

25Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad palaiko Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 72).

26Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.

27Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais.

28Skundas atmestinas.

29Nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi bendrovės 2001-01-01 - 2004-12-31 laikotarpio pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo pakartotinį patikrinimą nustatė, jog bendrovė pažeidė 1990-07-21 Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo Nr. 1-442 5 straipsnio 1 dalies 15 punkto bei finansų ministro 2000-12-29 įsakymu Nr. 351 patvirtintos Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymų bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo ir pranešimo apie beviltiškas skolas tvarkos patvirtinimo nuostatas dėl beviltiškų skolų pripažinimo sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, ir nepagristai apskaičiavo ir perkėlė į sąnaudas bei sumažino 2001 metų apmokestinamąjį pelną 37687 Lt beviltiškų skolų sumą, apskaičiuodama pelną už 2002 metus, nepagrįstai sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, pripažino 217 772 Lt beviltiškų skolų. Bendrovė, apskaičiuodama 2004 metų apmokestinamąjį pelną, pažeidė 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 23 ir 25 straipsnio nuostatas, nepagrįstai sąnaudoms priskyrė 16 203 Lt beviltiškų skolų ir 1 730 Lt natūralios netekties nuostolių. Bendrovė suteikdama labdarą-paramą Bendrovės organizuojamų loterijų bilietais, pažeidė 2000-07-11 Labdaros ir paramos įstatymo Nr. VIII-1811 2 straipsnio 4 dalies bei Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2004-05-21 nutarimu Nr. N-186 patvirtintų taisyklių nuostatas (MGK byla, b. l. 170-208, t. 1). Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008-01-14 sprendimu Nr. (21.26)-256-15 patvirtino patikrinimo aktą bei papildomai apskaičiuotą 74689 Lt pelno mokestį ir 15013 Lt šio mokesčio delspinigius bei skyrė 22407 Lt (30 proc.) pelno mokesčio baudą (MGK byla, b. l. 162-170, t. 1). Valstybinė mokesčių inspekcija 2008-03-17 sprendimu Nr. 69-40 patvirtino minėtą Inspekcijos sprendimą (MGK byla, b. l. 32-39, t. 1). Mokestinių ginčų komisija 2008-06-19 sprendimu Nr. S-119(7-77/2008) patvirtino nurodymus sumokėti į biudžetą 74689 Lt pelno mokesčio, 15013 Lt pelno mokesčio delspinigių bei sumažino paskirtą baudą nuo 30 proc. iki 20 proc., nurodydama sumokėti 14938 Lt pelno mokesčio baudos (MGK byla, b. l. 192-204, t. X1). Pareiškėja prašo panaikinti Komisijos sprendimo dalį, kuria nurodyta sumokėti į biudžetą 67539 Lt pelno mokesčio (neginčija 7150 Lt pelno mokesčio) bei su šiuo mokesčiu susijusius delspinigius bei baudą.

30Ginčas byloje yra kilęs dėl bendrovės skolų pripažinimo beviltiškomis ir jų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams, taip pat dėl sugadintų loterijos bilietų pripažinimo natūralios netekties nuostoliais bei bendrovės teiktos labdaros-paramos loterijos bilietais.

31Dėl beviltiškų skolų pripažinimo leidžiamais atsiskaitymais

32Norint nuspręsti ar bendrovė turi teisę įtraukti atitinkamas sumas į sąnaudas (atimti iš apmokestinamųjų pajamų / pripažinti leidžiamais atskaitymais), reikia nustatyti, kada atsirado aplinkybės, dėl kurių skola pelno mokesčio tikslais buvo pripažinta beviltiška, o nustačius, kad tokios aplinkybės yra susiklosčiusios, beviltiškas skolas atskaityti iš to mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų (pripažįstamos tuo mokestiniu laikotarpiu leidžiamais atskaitymais), kurį minėtos aplinkybės susiklostė.

33Įsigaliojus 2000-07-11 Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 14, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. VIII-1818 (įsigaliojo 2000-07-31) papildytam JAPMĮ 5 straipsniu juridiniams asmenims nuo 2000 metų atsirado galimybė sumažinti apmokestinamąjį pelną iš bendrųjų pajamų atimant mokestiniu laikotarpiu atsiradusią beviltiškų skolų sumą. Minėto straipsnio15 punkte buvo nurodyta, kad nustatant bendrąjį apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės pajamų atimama mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma, jei iki mokestinio laikotarpio ta suma buvo įtraukta į įmonės realizavimo pajamas. Taip pat nustatyta, kad skolos laikomos beviltiškomis, jei įmonė negali jų susigrąžinti, praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos įtraukimo į įmonės realizavimo pajamas, arba skolininkas yra miręs, arba paskelbtas mirusiu, arba likviduotas, arba bankrutavęs ir visais atvejais įmonė įrodo skolos beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas.

34Taigi, pagal nustatytą teisinį reguliavimą bendrovė turėjo teisę apmokestinamąjį pelną sumažinti tomis beviltiškų skolų sumomis, kurios susidarė 2000 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais. Todėl, bendrovė turėjo galimybę sumažinti apmokestinamąjį pelną tomis skolų sumomis, kurios 2000 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais pripažintinos beviltiškomis.

352002-01-01 įsigaliojusio Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma, jei iki mokestinio laikotarpio tos sumos buvo įtrauktos į mokesčių mokėtojo pajamas ir vieneto balansą. Skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu mokesčių mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į mokesčių mokėtojo pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčių mokėtojo apskaitos dokumentuose, arba jei skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu, arba likviduotas, arba bankrutavęs. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

36Kokiu būdu juridinio asmens pelno mokesčio mokėtojai ir ūkio subjektai, mokantys mokestį Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo IV dalyje nustatyta tvarka, mokesčių tikslais įrodo skolų arba jų dalies beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti tas skolas, taip pat, kaip mokesčio mokėtojai apskaičiuoja beviltiškų skolų sumas ir praneša apie beviltiškas skolas iki 2003-01-01 reglamentavo finansų ministro 2000-12-29 įsakymu Nr. 351 „Dėl skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo ir pranešimo apie beviltiškas skolas tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta tvarka. Tvarkos 15 punktas nustatė, kad tais atvejais, kai skolos jau yra laikomos beviltiškomis, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių mokesčių mokėtojas netenka teisės iš skolininko (jo teisių perėmėjo arba įpėdinio) reikalauti skolų, tai tokiu atveju skolos neturi būti laikomos beviltiškomis, o ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai tarp mokesčių mokėtojo ir skolininko yra atnaujinamas procesas bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir priimamas bei įsiteisėja sprendimas, pagal kuri sumažėja arba paneigiamos skolininko skolos. Nuo 2003-01-01 šiuos santykius pradėjo reguliuoti finansų ministro 2002-02-11 įsakymu Nr. 40 patvirtintos Skolų beviltiškumo ir pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklės, kurių 20 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojo skolų (nesusigražintų praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į pajamas ir atvaizdavimo balanse) beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti tokias skolas įrodo: įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo (arba ginčą nagrinėjusios institucijos) sprendimas, nuosprendis arba nutartis, kuriais patvirtinama mokesčių mokėtojo teisė susigrąžinti skolas (20.1 p.); jeigu sprendimas yra vykdomas Lietuvos Respublikoje, teismo antstolio surašytas aktas ir vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas (20.2 p.). Minėtų taisyklių 27 p. nurodyta, jog jeigu mokesčių mokėtojas neturi reikiamų dokumentų, kuriais remdamasis skolas pripažįsta beviltiškomis, skolos negali būti pripažįstamos beviltiškomis. Taisyklių 30 p. nustatyta, kad jeigu vieno skolininko skolų, įtrauktų į pajamas arba užfiksuotų mokesčių mokėtojo apskaitos dokumentuose per vieną mokestinį laikotarpį, suma neviršija 500 litų (nuo 2006-03-17 - 5000 Lt, Taisyklių redakcija, patvirtinta finansų ministro 2006-03-08 įsakymu Nr. 1K-099), tai norint skolas laikyti beviltiškomis, yra netaikomi reikalavimai privalomai turėti dokumentus, nurodytus 20.1 ir 20.2 punktuose. Šiais atvejais mokesčių mokėtojas turi turėti dokumentus, įrodančius skolų beviltiškumą ir mokesčių mokėtojo pastangas atgauti tokias skolas. Skolų beviltiškumą ar pastangas susigrąžinti skolas liudijančiais dokumentais yra laikomi dokumentai, kurie leidžia padaryti išvadą, kad atgauti skolų negalima ir kad mokesčių mokėtojas stengėsi skolas susigrąžinti: skolų suderinimo aktai, susitikimų su skolininku protokolai, įvairi vidinė mokesčių mokėtojo dokumentacija, taip pat išorinė dokumentacija (susirašinėjimo su skolininku įrodymai - registruoti laiškai, telegramos, fakso pranešimai, bankų, audito firmų ir kitų organizacijų rašytinė informacija, susijusi su skolininko finansinės būklės įvertinimu ir kiti dokumentai).

37Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad bendrovė ėmėsi tam tikrų veiksmų iš UAB „Logika ir azartas“ skolai prisiteisti bei išsiieškoti. Apie išieškojimo negalimumą bendrovė buvo informuota 1998-12-18 aktu apie išieškojimo negalimumą. UAB „Logika ir azartas“ informavo bendrovę apie Kauno apygardos teismo 1999-10-12 nutartį iškelti bankroto bylą, pagal kurią UAB „Logika ir azartas“ kreditoriai turi pateikti savo reikalavimus, o taip pat uždrausta vykdyti UAB „Logika ir azartas“ finansines prievoles, išieškoti skolas, nutraukti delspinigių už visas prievoles skaičiavimą. Bendrovė buvo informuota apie įvyksiančius kreditorių susirinkimus. Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 1999-10-12 nutarčiai iškelti bankroto bylą, buvo sustabdytas Kauno miesto apylinkės teismo 1997-12-18 sprendimo vykdymas ir skolą bendrovė galėjo atgauti tik pateikusi kreditorinius reikalavimus UAB „Logika ir azartas“ bankroto administratoriui. Darytina išvada, jog bendrovė veikdama protingai, ir sužinojusi apie jos skolininkui iškeltą bankroto bylą bei siekdama užtikrinti UAB „Logika ir azartas“ įsipareigojimų jai įvykdymą turėjo įgyvendinti kreditoriams suteiktas teises, dalyvauti kreditorių susirinkimuose, užtikrinti, kad bendrovės skola būtų įtraukta į kreditorinius reikalavimus. Bendrovė mokesčių administratoriui nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad ėmėsi siekių užtikrinti savo kaip skolintojos prievoles, todėl konstatuotina, jog mokesčių administratorius pagrįstai UAB „Logika ir azartas“ skolos nepripažino beviltiškomis skolomis, o jų sąnaudas nepriskyrė sąnaudoms mažinančioms apmokestinamąjį pelną.

38Tam, kad Vytauto Karalevičiaus, Ramunės Tamošiūnienės, Janinos Kvedaravičienės, P. Galijausko firmos „Perflka“, UAB „Dalvita“ skolos būtų pripažintos beviltiškomis pareiškėja pateikė teismo sprendimus, kuriais pripažintos asmenų skolos, susidariusios dėl platinti patikėtų ir bendrovei negrąžintų loterijos bilietų bei teismo antstolių kontoros aktus apie išieškojimo negalimumą. Dokumentų įrodančių, kad akte nurodytų asmenų ir bendrovių, skolų sumos yra apskaitytos pajamose, o įsiskolinimai sudarė dėl loterijos bilietų gautų pagal važtaraščius konsignacijos pagrindais nepateikė. Nesant duomenų, jog bendrovė skolų sumas pripažino pajamomis, mokesčių mokėtojas neturėjo pagrindo skolas pripažinti beviltiškomis. Bendrovė siekdama skolas pripažinti beviltiškomis ir jų sąnaudas priskirti apmokestinamąjį pelną mažinančioms sąnaudoms surinko ir pateikė nepakankamai dokumentų, kuriais remiantis galima būtų padaryti besąlygišką išvadą, kad atgauti skolų negalima ir kad stengėsi skolas susigrąžinti. Didžiąja dalimi bendrovės pateikti dokumentai įrodo skolų susigrąžinimo negalimumą dėl skolininkų – juridinių asmenų veiklos nutraukimo, tačiau neįrodo bendrovės veiksmų, kuriais ji siekė atgauti susidariusias skolas, todėl konstatuotina, jog mokesčių administratoriaus sprendimas nepripažinti skolų beviltiškomis skolomis mažinančiomis apmokestinamąjį pelną yra teisėtas.

39Dėl natūralios netekties nuostolių

40Nuo 2002-01-01 įsigaliojusio PMĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo.

41Aiškinant sąvoką „prekių (produkcijos) sumažėjimas“, akivaizdu, kad į ją patenka visi tie atvejai, kai prekės (produkcija) prarandamos dėl natūralaus tokių prekių (produkcijos) saugojimo ar tvarkymo veiksmų. Visi tie atvejai, kai prekės (produkcija) išlieka, tačiau dėl įvairių priežasčių nebetinka pardavimui (naudojimui), negali būti pripažįstami natūralios netekties nuostoliais.

42Iš mokestinėje byloje pateiktų buhalterinių dokumentų, matyti, kad bendrovė loterijos bilietų nebuvo praradusi, jie buvo apgadinti, t. y. apsitrynę, sušlapę, praradę prekinę išvaizdą, o tai negali būti pripažįstama aplinkybe, dėl kurios atsirado natūralios netekties nuostoliai pajamų mokesčio prasme. Bendrovė mokesčių administratoriui nepateikė jokių dokumentų dėl loterijos bilietų nurašymo, todėl bendrovės deklaruoti natūralios netekties nuostoliai nepripažinti pagrįstai.

43Dėl suteiktos labdaros-paramos Bendrovės organizuojamų loterijų bilietais

44Labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja labdaros ir paramos teikimą, gavimą ir naudojimą, kiek tai susiję su mokesčių lengvatų taikymu, o 3 dalis, kad nustačiusi labdaros ir paramos teikimo, gavimo arba naudojimo pažeidimus, panaikina mokesčių lengvatas ir taiko įstatymų nustatytas sankcijas. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punktą parama priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. To paties įstatymo 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčio mokėtojams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti labdarą ir paramą, iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos labdarai ir paramai.

45Loterijų įstatymo 7 straipsnį loterijų organizatoriai privalo 8 proc. nominalios išplatintų bilietų vertės skirti labdarai ir paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros ir paramos gavėjams. Labdaros ir paramos įstatymo 4 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad labdaros ir paramos dalykas yra labdaros ir paramos teikėjo piniginės lėšos, bet koks kitas turtas, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes bei suteiktas paslaugas. Labdaros ir paramos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad labdara ir parama teikiama neatlygtinai perduodant pinigines lėšas ar bet kokį turtą, suteikiant paslaugas arba kitais būdais, kurių nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai bei tarptautinės sutartys.

46Byloje nustatyta, kad bendrovė 2004 metais paramą labdaros-paramos gavėjams suteikė bendrovės organizuojamų loterijų bilietais už 181 539 Lt. Bendrovė šių bilietų savikaina, o taip pat atiduotų bilietų lošimų fondo atidėjimu sumažino labdaros ir paramos mokėjimo įsipareigojimus, kuriuos, vadovaujantis Loterijų įstatymo 7 straipsniu, privalo skirti labdarai ir paramai.

47Pagal Loterijų įstatymo 2 str. 4 dalį loterijos bilietas yra tik žaidėjo dalyvavimą loterijoje patvirtinantis dokumentas arba identifikuojamas įrašas kompiuterinėje duomenų bazėje, todėl loterijos bilietas negali būti paramos ir labdaros dalyku. Analizuojant Labdaros ir paramos įstatymo 3 str. (Labdaros ir paramos tikslai), 4 str. (Labdaros ir paramos dalykai) ir 9 str. (Labdaros ir paramos teikimo būdai) darytina išvada, kad labdara ir parama turėtų būti teikiama ne suteikiant teisę dalyvauti loterijoje (perduodant loterijos bilietus), o perduodant už išplatintus bilietus gautas pinigines lėšas (ar už šias lėšas įsigytas materialines vertybes), kurios gali būti panaudotos paramos gavėjo visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimui ar labdaros gavėjo socialiai priimtiniems poreikiams tenkinti. Iš pasakyto darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino kaip labdara-parama perduotų 181 539 Lt nominalios vertės loterijos bilietų bendrovės leidžiamais atskaitymais.

48Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjos skundą, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

49Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

50Pareiškėjos UAB ,,Žalgirio loto“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

51Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėja UAB ,,Žalgirio loto“ kreipėsi į teismą su skundais ir... 4. Pareiškėja skunde nurodė, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių... 5. Pareiškėja mano, kad mokesčių administratorius nepagrįstai atsisako... 6. Dėl beviltiškų skolų pripažinimo leidžiamais atsiskaitymais... 7. Pareiškėjos nuomone bendrovei netaikytinas finansų ministro 2000-12-29... 8. Bendrovės nuomone, mokesčių administratorius nepagrįstai nevertina... 9. Bendrovės manymu, Inspekcija nepagrįstai teigia, kad nėra jokių dokumentų,... 10. Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 2 d. nurodoma, kad apskaičiuodamas... 11. Teiginiai, esą Bendrovė netinkamai apskaitė pajamas ir išlaidas už 1996 -... 12. Pareiškėja mano, kad beviltiškų skolų pripažinimo atveju taip pat turi... 13. Dėl natūralios netekties nuostolių... 14. Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius neteisingai aiškina Pajamų... 15. Dėl suteiktos labdaros-paramos Bendrovės organizuojamų loterijų bilietais... 16. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-06... 17. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjos skundu nesutiko.... 18. Dėl beviltiškų skolų pripažinimo leidžiamais atsiskaitymais... 19. Atsakovės teigimu, mokesčių mokėtojas negali atitinkamų beviltiškų... 20. Atsakovės teigimu bendrovė nepateikė jokių dokumentų (nei teismo... 21. Dėl natūralios netekties nuostolių... 22. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad bendrovės patirti... 23. Dėl suteiktos labdaros-paramos Bendrovės organizuojamų loterijų bilietais... 24. Atsakovė nurodo, kad mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino kaip... 25. Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių... 26. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti remdamasis... 27. Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti remdamasis... 28. Skundas atmestinas.... 29. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi... 30. Ginčas byloje yra kilęs dėl bendrovės skolų pripažinimo beviltiškomis ir... 31. Dėl beviltiškų skolų pripažinimo leidžiamais atsiskaitymais... 32. Norint nuspręsti ar bendrovė turi teisę įtraukti atitinkamas sumas į... 33. Įsigaliojus 2000-07-11 Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3,... 34. Taigi, pagal nustatytą teisinį reguliavimą bendrovė turėjo teisę... 35. 2002-01-01 įsigaliojusio Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje... 36. Kokiu būdu juridinio asmens pelno mokesčio mokėtojai ir ūkio subjektai,... 37. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad bendrovė ėmėsi tam tikrų veiksmų... 38. Tam, kad Vytauto Karalevičiaus, Ramunės Tamošiūnienės, Janinos... 39. Dėl natūralios netekties nuostolių... 40. Nuo 2002-01-01 įsigaliojusio PMĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad natūralios... 41. Aiškinant sąvoką „prekių (produkcijos) sumažėjimas“, akivaizdu, kad... 42. Iš mokestinėje byloje pateiktų buhalterinių dokumentų, matyti, kad... 43. Dėl suteiktos labdaros-paramos Bendrovės organizuojamų loterijų bilietais... 44. Labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybinė... 45. Loterijų įstatymo 7 straipsnį loterijų organizatoriai privalo 8 proc.... 46. Byloje nustatyta, kad bendrovė 2004 metais paramą labdaros-paramos gavėjams... 47. Pagal Loterijų įstatymo 2 str. 4 dalį loterijos bilietas yra tik žaidėjo... 48. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus konstatuotina, kad tenkinti... 49. Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 50. Pareiškėjos UAB ,,Žalgirio loto“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 51. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...