Byla 2S-1737-480/2012
Dėl atsidalijimo iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo, nuosavybės dalių pakeitimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-551-358/2012 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams A. R., I. R., V. R., V. R., R. S., D. R., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atsidalijimo iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo, nuosavybės dalių pakeitimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė V. S. ieškiniu be kitų reikalavimų prašo priteisti jai gyvenamąjį namą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). Ieškovė savo reikalavimus padalinti bendrą turtą grindžia dalijamo turto verte, nors žemės sklypo, kuriame stovi minėtas pastatas, vertė nėra nustatyta.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi (b.l. 134) civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki bus išduoti bylos šalims paveldėjimo teisės liudijimai į turtą/žemę/ pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą.

6Nutartyje nurodyta, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog mirusios O. R. vardu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012-03-08 priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,93 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ( - ). Ieškovė savo reikalavimus padalinti bendrą turtą grindžia dalijamo turto verte. Aplinkybė, kad ne visas atidalinamas turtas yra įtrauktas į atidalintino turto masę, yra teisiškai svarbi šalims - neįvertinus žemės sklypo vertės, ant kurio stovi ieškovės reikalaujamas priteisti pastatas, būtų pažeistos kitų paveldėtojų, atsakovų šioje byloje, teisės bei teisėti interesai ir nebūtų įgyvendintas teisinių santykių stabilumas.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Ieškovė atskiruoju skundu (b.l. 138-140) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais: 1) teismas neišsiaiškino reikšmingos bylai aplinkybės, ar pagrįstai atsakovė D. R. paaiškino, kad šiuo metu yra suprojektuotas sklypas nuosavybės teisės atkūrimui apie pastatą ( - ) 2012-05-21 teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos atstovas nedalyvavo, o ieškovės atstovas, 2012-05-25 pateikęs paklausimą Kauno rajono žemėtvarkos skyriui, 2012-05-28 telefonu iš specialistės gavo informaciją, kad joks naujas sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo po 2012-03-08 sprendimo nėra priimtas; 2) teismas nepagrįstai susiejo atidalinimą iš bendrosios nuosavybės su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę. Ieškiniu prašoma atidalinti ieškovės dalį iš turto, kuris yra suformuotas kaip savarankiški nuosavybės teisės objektai. O. R. pastatą nuosavybės teise valdė nuo 1996-05-13, nepaisant to, jog žemės sklypas po juo priklausė valstybei. Priteisus apeliantei šį pastatą, ji turėtų teisę naudotis prie pastato esančia žeme tomis pačiomis teisėmis, turėtų teisę šį sklypą nuomotis ar išsipirkti iš valstybės, be to, nebūtų pagrindo atkurti nuosavybės teises kitiems O. R. įpėdiniams į po juo esančią žemę; 3) ieškovė pareiškė ieškinį, nes pažeistos jos teisės: nors pastarajai priklauso 1/3 dalis O. R. palikimo, tame tarpe ir po 1/3 dalį gyvenamų namų ( - ), ( - ), ji neturi kur gyventi, tad sustabdžius bylą iki bus išduoti bylos šalims paveldėjimo teisės liudijimai į turtą /žemę/ pagal nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą, jos teisės būtų neginamos nepateisinamai ilgą laiko tarpą - per paskutinius 12 metų priimtas tik vienas sprendimas atkurti nuosavybės teises; 4) teismas nepagrįstai sieja ieškovės dalies atidalijimą iš bendrosios nuosavybės su paveldėjimo teisės liudijimų į turtą/žemę/ pagal nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą išdavimu šalims, nes palikimas priklauso įpėdiniui ne nuo paveldėjimo liudijimo išdavimo, bet nuo palikimo atsiradimo.

9Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

10IV. Apeliacinio teismo argumentai

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

13Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

14Įstatymas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Lietuvos Respublikos CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Šis sąrašas nėra išsamus. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011). Taigi, civilinės bylos sustabdymas (privalomasis ar fakultatyvusis) gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismas nustato, jog civilinės bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti tol, kol neišnyks/neatsiras tam tikros aplinkybės, kurių išnykimas/atsiradimas nepriklauso nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų valios.

15Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą sustabdyti bylą pagal Lietuvos Respublikos CPK 164 straipsnio 4 punktą motyvavo tuo, kad ieškovė savo reikalavimus padalinti bendrą turtą grindžia dalijamo turto verte, ir kad aplinkybė, jog ne visas atidalinamas turtas yra įtrauktas į atidalintino turto masę, yra teisiškai svarbi šalims - neįvertinus žemės sklypo vertės, ant kurio stovi ieškovės reikalaujamas priteisti pastatas, būtų pažeistos kitų paveldėtojų, atsakovų šioje byloje, teisės bei teisėti interesai ir nebūtų įgyvendintas teisinių santykių stabilumas. Apeliacinės instancijos teismo teisėja sprendžia, kad šie pirmosios instancijos teismo motyvai dėl civilinės bylos sustabdymo yra pakankamai išsamūs ir pagrįsti. Šios išvados atskirojo skundo argumentai, kurie laikytini deklaratyvaus pobūdžio, nepaneigia.

16Pažymėtina, kad teismas turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, nesudaryti sąlygų vilkinti bylą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., CPK 2 str., 7 str., 72 str.). Apeliacinės instancijos teisėjos nuomone, šiuo atveju sustabdžius bylos nagrinėjimą iki kol bus išduoti bylos šalims paveldėjimo teisės liudijimai į turtą \žemę\ pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teismą per kuo įmanoma trumpesnį laiką nėra pažeidžiama.

17Įvertinusi visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Lietuvos Respublikos CPK 164 straipsnio 4 punkto nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.

18Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19palikti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai