Byla 1S-380-449/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. S. laikinai, iki bylos išnagrinėjimo teisme, apribota nuosavybės teisė į jam priklausantį ir esantį pas jį arba trečiuosius asmenis nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant gynėjui advokatui Rolandui Misiui,

2teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Rolando Misiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. S. laikinai, iki bylos išnagrinėjimo teisme, apribota nuosavybės teisė į jam priklausantį ir esantį pas jį arba trečiuosius asmenis nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.

3Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamąja byla ir kaltinamojo gynėjo skundu,

Nustatė

4

  1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. S. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo 2003-09-25 iki 2008-11-20, būdamas UAB “A“ (duomenys pakeisti), (įmonės kodas ( - ), ( - ), direktoriumi, t. y. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisę sudarinėti UAB „A“ vardu sutartis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, kuriuose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, ir šiais pažeidimais diskredituodamas valstybės tarnautojo vardą ir sumenkindamas UAB „A“ autoritetą, siekdamas turtinės naudos, veikdamas bendrininkų grupe vieninga tyčia su AB “B“ (duomenys pakeisti) generaliniu direktoriumi E. M. ir AB “B“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, 2007-02-20 – 2007-05-08 ir 2008-02-04 – 2008-02-14 laikotarpiu dirbusiu ir UAB ,,A“ konsultantu, A. S., 2003 m. rugsėjo 25 d. – 2008 m. kovo 5 d. laikotarpiu pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės – kas mėnesį gauti 245 litų atlygį – ir kitokios asmeninės naudos sau ir nusikaltimo bendrininkams, padėjo iššvaistyti bendrininkų grupės narių žinioje esantį AB „B“ didelės vertės – 9 522 115, 66 Lt – turtą.
    1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi, siekiant užtikrinti byloje AB „B“ pareikštą 2 757 795,31 Lt Eur (9 522 115, 66 Lt) dydžio civilinį ieškinį, kaltinamajam V. S. laikinai, iki bylos išnagrinėjimo teisme, apribota nuosavybės teisė į jam priklausantį ir esantį pas jį arba trečiuosius asmenis nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.
  2. Kaltinamojo V. S. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį. Nurodo, kad apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė bendruosius teisės principus, šalių interesų pusiausvyros principą, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis byloje Nr. 1S-207-177/2017), nes apribojo V. S. nuosavybės teisę į visą jam priklausantį turtą, nepalikdamas galimybės disponuoti lėšomis, reikalingomis būtiniems kasdieniams poreikiams patenkinti. Be to, laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. S. buvo paskirtas visiškai nepagrįsto bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 111, 135 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų neatitinkančio ieškinio užtikrinimui, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ir baudžiamojoje byloje reiškiamas civilinis ieškinys šiuos reikalavimus turi atitikti (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Pasak gynėjo, šioje baudžiamojoje byloje AB „B“ pareikštas civilinis ieškinys yra visiškai nemotyvuotas. Jame iš esmės nurodytas tik ieškovo nuomone kilusios žalos dydis, bet nenurodytos jokios aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo nurodoma žala, kokiais veiksmais ji buvo padaryta, kas ją sukėlė, nepateikti jokie žalos atsiradimo faktą pagrindžiantys duomenys.
    1. Gynėjas pažymi, kad pranešimas apie įtarimą V. S. buvo įteiktas dar 2011 m. sausio 28 d., kaltinamasis aktas surašytas 2011 m. balandžio 1 d., baudžiamoji byla teisme nagrinėjama jau ne vienerius metus, tačiau laikinas nuosavybės teisės apribojimas šio kaltinamojo turtui buvo pritaikytas tik bylos nagrinėjimo pabaigoje, t. y. praėjus daugiau nei šešeriems metams po įtarimo pareiškimo. Dėl kokių priežasčių ir kokiais motyvais remiantis tai buvo padaryta, kaltinamajam nėra žinoma, nes skundžiamoje nutartyje nenurodyti jokie nuosavybės teisės apribojimo taikymo motyvai bei pagrindai, taip pat dėl kokių priežasčių teismas šių veiksmų imasi tik bylos nagrinėjimo pabaigoje.
  3. Kaltinamojo gynėjas, vykdydamas skundą nagrinėjančio teismo įpareigojimą, iki teismo posėdžio pateikė duomenis apie V. S. gaunamas pajamas: 1) 2017-12-01 UAB „C“ (duomenys pakeisti) raštą, kuriuo patvirtinama, kad V. S. yra šios bendrovės darbuotojas, darbo užmokestis bei kitos išmokos V. S. pervedamos į jo asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), AB Swedbank; 2) 2017-11-29 UAB „C“ pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kurioje nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį V. S. priskaičiuota darbo užmokesčio bei kitų išmokų suma buvo 1327,81 Eur, išmokėta suma – 1037,86 Eur, rugsėjo mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kitų išmokų suma buvo 1097,81 Eur, išmokėta suma – 856,22 Eur, spalio mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kitų išmokų suma buvo 1198,62 Eur, išmokėta suma – 927,37 Eur.
  4. Teismo posėdžio metu kaltinamojo V. S. gynėjas prašė jo paduotą skundą patenkinti.
  5. Kaltinamojo V. S. gynėjo skundas tenkinamas iš dalies.
  6. Baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ir teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 116 straipsnis). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – gali būti taikoma esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
    1. V. S. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, veikdamas bendrininkų grupe su AB “B“ generaliniu direktoriumi E. M. ir AB “B“ generalinio direktoriaus pavaduotoju A. S. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos sau ir nusikaltimo bendrininkams, padėjo iššvaistyti bendrininkų grupės narių žinioje esantį AB „B“ didelės vertės – 9 522 115, 66 Lt (2 757 795,31 Lt Eur) – turtą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys leidžia manyti, kad V. S. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, dėl kurios AB „B“ patyrė turtinę žalą. AB „B“ šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį 9 522 115, 66 Lt (2 757 795,31 Lt Eur) sumai. Taigi apygardos teismas kaltinamajam V. S. procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį turtą – taikė pagrįstai, esant vienam iš BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų. Netaikant šios procesinės prievartos priemonės gali nelikti turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas tuo atveju, jei V. S. atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. S. buvo pritaikytas tik bylos nagrinėjimui teisme einant į pabaigą, šios procesinės prievartos priemonės pagrįstumo niekaip nepaneigia, BPK 116 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti nėra siejama su konkrečia baudžiamojo proceso stadija. Be to, atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad šioje proceso stadijoje klausimai dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, kaip ir dėl kaltinamojo kaltės, nėra sprendžiami. Tai bus padaryta pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.
    2. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su gynėjo argumentais, kad apygardos teismas, apribodamas kaltinamojo V. S. nuosavybės teisę ne tik į visą jam priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, bet ir į visas pinigines lėšas, uždraudžiant jomis disponuoti, nesivadovavo proporcingumo principu, įpareigojančiu teismą, sprendžiantį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo, įvertinti tiek nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo, tiek ir kaltinamojo teisėtus interesus, nei vienam iš jų nesuteikiant nepagrįsto prioriteto. Taip pat teismas nesivadovavo minėto principo pagrindu formuojama teismų praktika, pagal kurią, taikant procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą – fiziniam asmeniui, paprastai paliekama galimybė naudotis tam tikra pajamų dalimi, reikalinga būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. 1S-298-449/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis byloje Nr. 1S-207-177/2017). Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad ir šiuo atveju kaltinamajam V. S. turi būti palikta galimybė disponuoti lėšomis, reikalingomis būtiniems kasdieniams poreikiams patenkinti. Todėl apygardos teismo nutartis dalyje dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į pinigines lėšas keičiama. Nustatydamas lėšų, reikalingų būtiniems kasdieniams poreikiams patenkinti, dydį, skundą nagrinėjantis teismas vadovaujasi CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įvertinus kaltinamajam V. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, sunkumą, taip pat pareikšto civilinio ieškinio dydį, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. S. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, leidžiant jam per mėnesį laisvai disponuoti asmeninėje banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos sumos, bus adekvati ir proporcinga procesinė prievartos priemonė.
    3. Apygardos teismas laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. S. paskyrė iki bylos išnagrinėjimo teisme. Teismo sprendimas taikyti šią procesinę prievartos priemonę neapibrėžtam terminui neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 7 dalimi, baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas suteikia teismui teisę paskirti šią procesinę prievartos priemonę neapibrėžtam laikui. BPK 151 straipsnio 6 dalyje, reglamentuojančioje laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminus, nustatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Atsižvelgiant į šias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas bei vadovaujantis teismų praktika, skundžiama nutartis keičiama ir dalyje dėl paskirtos procesinės prievartos priemonės taikymo termino, nustatant konkretų įstatyme įtvirtintą trijų mėnesių laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą.
  7. Priimdamas šioje byloje nuosprendį pirmosios instancijos teismas klausimą dėl procesinių prievartos priemonių, taip pat ir dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo turės išspręsti taip, kaip tai numatyta BPK 307 straipsnyje. Užtrukus teisminiam bylos nagrinėjimui ir nepriėmus nuosprendžio iki termino, kuriam laikinai apribota kaltinamojo V. S. nuosavybės teisė, teismas turės spręsti klausimą dėl tolesnio BPK 151 straipsnio taikymo (laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo arba panaikinimo) šio straipsnio 6 arba 8 dalyse nustatyta tvarka.
  8. Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

5Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį pakeisti.

6Nustatyti, kad:

7- V. S., a. k. ( - ) gali per mėnesį disponuoti asmeninėje sąskaitoje Nr. ( - ), AB Swedbank, esančiomis piniginėmis lėšomis, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) sumos;

8- laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. S. priklausantį ir esantį pas jį arba trečiuosius asmenis nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, išskyrus asmeninėje sąskaitoje Nr. ( - ), AB Swedbank, esančias pinigines lėšas, kurių suma per mėnesį neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), skiriamas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 16 d.

9Nutarties nuorašą išsiųsti kaltinamajam V. S., turto arešto aktų registro tvarkytojui ir AB Swedbank.

10Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.

Ryšiai