Byla 2A-878-777/2015
Dėl paveldėjimo teisės pripažinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui J. B., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei J. M. dėl paveldėjimo teisės pripažinimo,

Nustatė

2ieškovė ieškinyje prašė teismo pripažinti teisę paveldėti mirusios močiutės A. B. turtą pagal 2004-01-16 testamentą Nr. 301, taip pat prašė pripažinti, kad ieškovė priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti A. B. turtą. Nurodė, jog A. B. mirė 2013-09-03. Iki mirties A. B. gyveno bute, esančiame ( - ). 2014-07-02 ieškovė iš Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro sužinojo, jog yra pradėta paveldėjimo byla, palikimą, be ieškovės, priėmė ir atsakovas – mirusiosios vaikaitis J. B.. Teigia, jog 2004-01-16 mirusioji sudarė testamentą, pagal kurį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą paliko savo sūnui – ieškovės tėvui V. B. (V. B.), kuris mirė 2012-08-05. Ieškovė teigia, jog po tėvo mirties rūpinosi močiute, mokėjo buto mokesčius, močiutei mirus, toliau rūpinasi turtu, faktiškai valdo mirusiosios turtą, o atsakovas močiutės neprižiūrėjo.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-18 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti teisę paveldėti mirusios močiutės A. B. turtą pagal 2004-01-16 testamentą Nr. 301 bei pripažinti, kad ieškovė priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti turtą. Iš byloje esančio 2004-01-16 testamento teismas nustatė, jog mirusioji butą, esantį ( - ), ir visą kitą jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, taip pat turtą, į kurį teisė atsirastų po A. B. mirties, paliko sūnui – ieškovės tėvui V. B. (V. B.), kuris mirė 2012-08-05, tai yra anksčiau, nei atsirado palikimas. Civilinio kodekso 5.21 straipsnyje numatyta, jog testatorius turi teisę nurodyti testamente kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu jo paskirtas įpėdinis pagal testamentą numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. Iš byloje esančio testamento nustatyta, jog kito įpėdinio, kuris priimtų palikimą pagal testamentą, mirusioji nepaskyrė. Civilinio kodekso 5.22 straipsnyje nurodyta, jog testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą. Kadangi V. B. mirė prieš atsirandant palikimui, kito įpėdinio, kuris priimtų palikimą paskirtojo įpėdinio mirties atveju, testatorė nepaskyrė, o po A. B. mirties vieninteliai įpėdiniai yra vaikaičiai J. V. ir J. B., palikimą, atsiradusį po A. B. mirties, paveldi antros eilės įpėdiniai – vaikaičiai (Civilinio kodekso 5.21 straipsnis, 5.22 straipsnis). Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą pripažinti, kad priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Savo reikalavimą grindžia įrodymais apie apmokėtas buto, esančio ( - ), sąskaitas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė 2013 m. padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, be to, ieškovė priėmė palikimą kartu su atsakovu. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimai nepagrįsti, ir ieškinį atmetė.

4Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

52015-02-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog po V. B. mirties A. B. kito įpėdinio nepaskyrė. Ji galėjo perrašyti testamentą, tačiau to nepadarė, vadinasi, jos valia liko ta pati: visą turtą turėtų paveldėti mirusiosios sūnus. Kadangi šis mirė, mirusiojo turtą turėtų paveldėti jo duktė, t. y. ieškovė. Ieškovė po A. B. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios turtą: tvarkė jos butą, mokėjo komunalinius mokesčius, todėl teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti, jog palikimas priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti.

6Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

9Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2004-01-16 A. B. sudarė testamentą, kuriame jai priklausantį turtą po mirties numatė palikti sūnui V. B. (V. B.) (b. l. 8). A. B. mirė 2013-09-03 (b. l. 11). V. B. mirė 2012-08-05 (b. l. 10). Ieškovė J. V. 2013-09-18 pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo (b. l. 7). Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro 2014-07-02 liudijime nurodyta, jog biure yra pradėta A. B. paveldėjimo byla. Palikimą priėmė vaikaitė J. V. V. ir vaikaitis J. B., paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (b. l. 12).

10Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę paveldėti mirusios močiutės A. B. turtą pagal 2004-01-16 testamentą Nr. 301, taip pat prašė pripažinti, kad ieškovė priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti A. B. turtą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Kolegija sutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu.

11Civilinio kodekso 5.51 straipsnyje numatyta, jog testatorius turi teisę nurodyti testamente kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu jo paskirtas įpėdinis pagal testamentą numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. Taip pat testatorius gali antriniam įpėdiniui paskirti kitą įpėdinį, jeigu antrinis įpėdinis numirtų iki atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. CK 5.58 straipsnio

121 dalyje nustatyta, kad jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą (šio kodekso 5.50 straipsnis), teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad mirusio įpėdinio įpėdinis negali išreikšti už mirusįjį jo valios, kurios jis neišreiškė, būdamas gyvas. Dėl to tokiems atvejams, kai įpėdinis, turintis teisę paveldėti pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą, reglamentuoti įtvirtintas mirusio įpėdinio teisės priimti palikimą perėjimo jo įpėdiniams institutas, suteikiantis teisę mirusiojo įpėdinio įpėdiniams savo, o ne mirusio įpėdinio vardu įgyvendinti mirusiojo neįgyvendintą teisę priimti palikimą. Teisės doktrinoje toks teisės priimti palikimą perėjimas vadinamas paveldėjimo transmisija. Priimti mirusio įpėdinio nepriimtą palikimą ar ne, lemia jau mirusio įpėdinio įpėdinių valia, t. y. paveldėjimo transmisijos institutas suteikia mirusio įpėdinio įpėdiniams teisę išreikšti savo, o ne mirusio įpėdinio valią dėl palikimo priėmimo. Tam, jog mirusio įpėdinio teisė priimti palikimą pereitų jo įpėdiniams nurodyto straipsnio pagrindu, viena iš būtinų sąlygų yra ta, kad įpėdinis teisę paveldėti pagal įstatymą ar pagal testamentą įgytų dar būdamas gyvas. Taigi mirusio asmens įpėdiniai teisę paveldėti mirusiajam asmeniui pagal testamentą ar įstatymą priklausiusią turto dalį įgyja tik tuo atveju, jeigu toks asmuo miršta jau po palikimo atsiradimo momento. Jei asmuo miršta iki palikimo atsiradimo momento (t. y. iki palikėjo pagal įstatymą arba testamentą mirties momento), paveldima įstatyme nustatyta eilės tvarka. Tokią išvadą patvirtina ir tai, jog 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad įpėdiniais, paveldint pagal testamentą, gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu. Nagrinėjamu atveju A. B. palikimo atsiradimo momentu V. B., kuris testamente buvo nurodytas kaip A. B. viso turto paveldėtojas, jau buvo miręs, taigi teisė paveldėti pagal testamentą V. B. neatsirado. A. B. antrinio įpėdinio paskyrusi nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad po A. B. mirties vieninteliai įpėdiniai yra vaikaičiai J. V. ir J. B., kurie palikimą, atsiradusį po A. B. mirties, paveldi kaip antros eilės įpėdiniai lygiomis dalimis (Civilinio kodekso 5.21 straipsnis, 5.22 straipsnis).

13Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą pripažinti, kad priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti. Savo reikalavimą grindžia įrodymais apie apmokėtas buto, esančio Ievos Kalno g. 14-10, Neringoje, sąskaitas. Pirmosios instancijos teismas šį jos reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Ieškovė A. B. palikimą priėmė 2013 m. padavusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo, palikimą taip pat priėmė kitas palikėjos vaikaitis J. B.. Kadangi ieškovė priėmė palikimą pateikdama pareiškimą dėl jo priėmimo, reikalavimas pripažinti, jog ieškovė priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti, vertintinas kaip perteklinis. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. N. P., bylos Nr. 3K-3-241/2007). Fakto, jog ieškovė priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti, nustatymas nesuteiktų ieškovei teisės vienai paveldėti visą palikėjos turtą, nes nepašalintų kito įpėdinio J. B., priėmusio palikimą pareiškimu dėl jo priėmimo, teisės paveldėti jam pagal įstatymą priklausančią turto dalį.

14Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2015-02-18 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

15Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai