Byla 2S-1305-259/2017
Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo E. Š. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovams E. Š., antstoliams A. K., G. S., D. K., tretiesiems asmenims kuratorei O. K., J. P., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, UADBB „Colemont draudimo brokeris“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu antstolės A. K. 2016 m. rugsėjo 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. ( - ), kuriuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. įvykusiose varžytynėse Nr. ( - ) už 5 840 Eur atsakovui E. Š. buvo parduotas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 2-jų kambarių butas su rūsiu, esantys adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ); taikyti restituciją ir grąžinti butą ieškovei nuosavybės teise.
  2. Ieškovė pareikštiems reikalavimams užtikrinti pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-762-292/2017, sustabdyti procesinius veiksmus antstolio G. S. vykdomojoje byloje Nr. ( - ) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5193-179/2016. Nurodė, kad antstolis G. S. vykdo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5193-179/2016 vykdomojoje byloje Nr. ( - ). 2017 m. vasario 9 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-17-182-1993 antstolis ieškovę ragina per 30 dienų nuo raginimo įteikimo jai dienos su visais jai priklausančiais daiktais išsikraustyti iš ginčo buto, esančio ( - ). Tapo žinoma, kad atsakovas E. Š. užvedė vykdomąją bylą Nr. ( - ) ir siekia iškeldinti ieškovę iš ginčo buto. Antstoliui G. S. priverstinai iškeldinus ieškovę su visais jai priklausančiais daiktais iš ginčo buto iki galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo, apsunkins ieškovės padėtį, nes ji turės išsivežti visą savo turtą, kurį ji sukaupė ir užgyveno. Šiame bute ieškovė gyvena su sūnumis, o savo daiktų ji šiuo metu neturi kur padėti, todėl tikslinga iki bylos išnagrinėjimo iš esmės išsaugoti esančią situaciją. Be to, ginčo bute gyvena ieškovės sūnūs J. G., gimęs ( - ), ir L. G., gimęs ( - ), kurie šiame bute yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ir jame yra jų namų apyvokos daiktai, rūbai ir kiti jiems priklausantys bei jų užgyventi daiktai. Pažymėjo, kad atsakovas, kreipdamasis į teismą dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo buto, nepareiškė reikalavimų dėl jos sūnų iškeldinimo ir šie asmenys ginčo bute gyvena. Mano, kad kai iš ginčo buto nėra iškeldinti ieškovės sūnūs, ginčo butu atsakovui faktiškai naudotis dėl šios priežasties iškėlus ieškovę nebūtų įmanoma, todėl yra tikslinga stabdyti procesinius veiksmus G. S. vykdomojoje byloje Nr. ( - ) iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovės R. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir jos reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė procesinius veiksmus antstolio G. S. vykdomojoje byloje Nr. ( - )pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5193-179/2016 iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-762-292/2017.
  2. Teismas nustatė, kad antstolis G. S. vykdo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-5193-179/2016 vykdomojoje byloje Nr. ( - ). Iš pateikto 2017 m. vasario 9 d. raginimo Nr. S-17-182-1993 įvykdyti sprendimą matyti, kad ieškovę antstolis G. S. ragina per 30 dienų nuo raginimo įteikimo jai dienos su visais jai priklausančiais daiktais išsikraustyti iš ginčo buto, esančio ( - ). Ieškovės nurodymu, ginčo bute gyvena ieškovės sūnūs J. G., gimęs ( - ), ir L. G., gimęs ( - ), kurie šiame bute yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ir šiame bute yra jų namų apyvokos daiktai, rūbai ir kiti jiems priklausantys bei jų užgyventi daiktai.
  3. Atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes bei į įstatymines nuostatas, teismui pripažinus esant reikalinga sustabdyti antstolio veiksmus, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas sustabdyti procesinius veiksmus antstolio G. S. vykdomojoje byloje Nr. ( - ) iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-762-292/2017 tenkinamas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Atskirajame skunde atsakovas E. Š. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįsigilino ir neištyrė bylos medžiagos. Apeliantas yra sąžiningas ginčo buto įgijėjas (CK 4.96 str. 2 d.). Šį turtą apeliantas įgijo 2016 m. rugsėjo 12 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. ( - ) pagrindu. Nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad pirkėjui pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą (CPK 715 str.). Teismas neįvertino galimai nepalankaus ieškovei R. A. sprendimo ir nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
    2. Ieškovė, reikšdama turtines pretenzijas į butą, esantį adresu ( - ), šiuo metu nemoka buto komunalinių mokesčių. Prievolę mokėti visus buto komunalinius mokesčius vykdo apeliantas, kadangi jis yra turto savininkas. Tokiu atveju susiklosto ydinga teisinė situacija, kadangi dėl ieškovės veiksmų apeliantas patiria tiesioginius nuostolius. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė naudotųsi butu, kuris jai nepriklauso be jokių apribojimų, o visus mokesčius buto išlaikymui privalėtų mokėti apeliantas. Pastarajam siekiant patirtas išlaidas ir nuostolius prisiteisti iš ieškovės, teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas, kadangi ieškovė turi neįvykdytų skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Be to, nagrinėjamojoje civilinėje byloje ieškovės prašymu jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - draudimas perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga ir pakankama teisingumo principui įgyvendinti.
    3. Ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti teiginiai, jog ginčo bute ieškovė gyvena kartu su savo sūnumis, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ginčo bute, jog E. Š., kreipdamasis į teismą dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo buto, nepareiškė reikalavimų dėl jos sūnų iškeldinimo ir šie asmenys ginčo bute gyvena, yra neteisingi. Alytaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. vasario 1 d. pažymoje yra nurodoma, kad E. Š. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ), nėra asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą. Taip pat ieškovės ieškinyje yra nurodoma, jog ginčo bute gyvena sūnaus draugas. Jokių aplinkybių dėl kitų asmenų gyvenimo ginčo bute, ieškovė nenurodė. Be to, elektros energijos tiekimas apelianto prašymu butui, esančiam ( - ), buvo atjungtas dar 2017 m. sausio 25 d. Jokių pretenzijų dėl elektros energijos atjungimo ieškovė neteikia. Iš to seka, jog ginčo butu nesinaudoja nei pati ieškovė, nei kiti jos nurodomi asmenys. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir ieškovės ieškinyje išdėstytos aplinkybės dėl jos nuolatinės gyvenamosios vietos užsienyje. Visus ginčo buto komunalinius mokesčius moka apeliantas, nors butu kaip savo naudotis negali, tad laikinoji apsaugos priemonė, kuri draustų iškeldinti ieškovę iki kol bus išspręsta civilinė byla iš esmės, pažeidžia teisingumo bei sąžiningumo principus.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė R. A. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę, nes jos netaikius, galima situacija, kai teismo sprendimas gali tapti neįmanomu arba jo įvykdymas gali labai pasunkėti dėl atsakovo galimų veiksmų bute, t. y. juo ėmus naudotis ir valdyti, ginčo butas gali būti taip pakeistas, kad byloje nustatytinas faktines aplinkybes dėl ginčo buto vertės gali tapti neįmanoma nustatyti, nes ginčo dalyku yra turtas ir jo vertė, kuriai nustatyti turės būti skiriama ekspertizė. Todėl teismas įvertino galimo būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo tikimybę ir pagrįstai taikė šią laikinąją apsaugos priemonę. Turto arešto, apribojant tik atsakovo disponavimo teisę, byloje nepakanka, kad būtų užtikrintas tikėtino ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas.
    2. Apeliantas klaidina teismą, kad ieškovė visiškai nemoka mokesčių už ginčo butą. Ieškovė 2017 m. sausio 17 d. per AB „Lietuvos paštas“ sumokėjo visą mokėtiną sumą ESO už suvartotą elektros energiją iki 2017 m. sausio 17 d. pagal pateiktą sąskaitą. Kitų mokesčių ji mokėti negali, nes atsakovas, įsijęs butą, visas sutartis su paslaugas teikiančiomis įmonėmis yra sudaręs savo vardu, o ieškovė sąskaitų negauna. Apie tai, kad apeliantas savavališkai 2017 m. sausio 27 d. nutraukė elektros energijos tiekimą ginčo butui, ieškovei tapo žinoma ne iš karto, nes tuo metu bute niekas negyveno, t. y. ieškovė 2017 m. sausio 26 d. išvyko iš Lietuvos, o jos sūnūs tuo metu dar nebuvo grįžę į namus. Apeliantui apie esamą situaciją pranešė ieškovė 2017 m. sausio 25 d. susitikimo su juo metu. Ji pranešė, kad ginčo bute gyvena jos sūnūs J. G. ir L. G. Sužinojęs aplinkybę, kad ginčo bute deklaravusi duomenis ir gyveno ne tik ieškovė, bet ir jos sūnūs, apeliantas Alytaus miesto savivaldybės administracijos CMS panaikino L. G. ir J. G. deklaravimo duomenis šiame bute, tačiau ši aplinkybė nekeičia fakto, kad šie asmenys gyvena bute ir/arba negyventų jame, jeigu apeliantas nebūtų nutraukęs elektros energijos ginčo butui tiekimo, be to, teismo sprendimu jie nėra iškeldinti su visais savo daiktais iš ginčo buto. Ieškovė nesikreipė dėl elektros ginčo butui tiekimo atnaujinimo, nes sūnus J. grįžo vasario mėnesį du kartus, butu negalėjęs naudotis be elektros energijos apsistojo pas giminaičius ( - ), o sūnus L. grįžo į ( - ) 2017 m. vasario 24 d. ir iki šiol yra apsistojęs pas giminaičius, nes bute be elektros energijos gyventi neįmanoma. Tai, kad dėl apelianto savavaldžiavimo ieškovės vaikai negali grįžti į butą ir juo naudotis, nereiškia, jog jie negyventų bute, jeigu būtų elektros energija. Tai tik įrodo, kad apeliantas savo teises įgyvendina neteisėtu būdu. Atjungdamas elektros energiją ginčo butui, jis sudarė prielaidas, kad butu niekas nesinaudotų ir jame niekas negyventų.
    3. Ieškovė ir jos sūnūs negali naudotis ir gyventi ginčo bute, tačiau ši aplinkybė nepaneigia būtinumo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, t. y. iškeldinimo sustabdymą vykdymo procese, nes bute yra ne tik ieškovės, kaip ginčo buto ankstesnės savininkės daiktai, bet ir sūnų J. ir L. G. per gyvenimą bute užgyventi daiktai, sūnūs grįžta į namus ir jais naudojasi ne kiekvieną dieną, bet tai nepaneigia fakto, kad čia jų gyvenamoji vieta ir su šia vieta jie susiję betarpiškai, nes butą laiko savo gyvenamąja vieta, kur daugiausia gyvena.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. vasario 1 d. pažymą Nr. (2017-3-PS)-35 apie asmenis deklaravusius savo gyvenamąją vietą; AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017 m. sausio 25 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. 41/11-6/1700008 dėl elektros energijos nutraukimo.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, tačiau šiuo atveju prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo sprendžiamas nepranešus atsakovui, todėl spręstina, kad apeliantas neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti anksčiau. Šiais įrodymais apeliantas siekia paneigti teismo išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo. Ieškovė su šiais įrodymais yra susipažinusi ir dėl jų vertinimo pasisakė atsiliepime į atskirąjį skundą. Dėl tokių priežasčių minėti rašytiniai įrodymai prijungiami prie bylos.

12Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

  1. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – procesinių veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymą (CPK 145 str. 1 d. 10 p., 13 p.).
  2. Iš suformuotos civilinės bylos medžiagos dalies matyti, kad ieškovė R. A. pareikštame ieškinyje nesutinka su antstolės A. K. procesiniais veiksmais, parduodant iš varžytynių ieškovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių su rūsiu butą, esantį adresu ( - ). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 3 d.) taip pat matyti, kad antstolio G. S. kontoroje vykdomas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-5193-179/2016 dėl R. A. iškeldinimo su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. ( - ). Ieškovės teigimu, jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs ir iš varžytynių parduotas nekilnojamasis turtas buvo parduotas pažeidžiant LR CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų nuostatas, taip pažeidžiant ieškovės teises, nes butas buvo parduotas iš varžytynių už žymiai mažesnę kainą, negu reali turto rinkos vertė. Apie visus vykdymo procesinius veiksmus ieškovė asmeniškai nebuvo informuota, nes nuo 2011 metų pabaigos yra išvykusi iš Lietuvos. Siekdama apginti savo teises, ieškovė 2017 m. sausio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu antstolės A. K. 2016 m. rugsėjo 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. ( - ), kuriuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. įvykusiose varžytynėse Nr. ( - ) už 5 840 Eur atsakovui E. Š. buvo parduotas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 2-jų kambarių butas su rūsiu, esantys adresu ( - ), ir restitucijos taikymo. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti procesinius veiksmus antstolio G. S. vykdomojoje byloje Nr. ( - ) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5193-179/2016 iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje.
  3. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Taikant laikinąsias apsaugos priemones (vykdymo proceso sustabdymą pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą) ir nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pagrindinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis). CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
  4. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (LR CPK 178 str.).
  5. Papildomai pažymėtina, kad, civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese galimybę, kartu nustato bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir esminius ribojimus – teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo.
  6. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendė, kad nesustabdžius vykdymo procesinių veiksmų, teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tuo pačiu teismas antstolio G. S. raginimą įvykdyti sprendimą laikė patvirtinančiu tą aplinkybę, kad antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį rašą dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo buto, esančio ( - ). Ieškovė savo ruožtu mano, jog pradėti vykdymo veiksmai kelia realią grėsmę, jog sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės dėl atsakovo galimų veiksmų ginčo bute, t. y. juo atsakovui ėmus naudotis ir valdyti, ginčo butas gali būti pakeistas taip, kad byloje nustatytinas faktines aplinkybes dėl jo vertės gali tapti neįmanoma nustatyti, nes šiuo atveju ginčo dalyku ir yra turtas ir jo vertė, kuriai nustatyti turėtų būti skiriama ekspertizė, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ieškovė pateikė antstolio G. S. 2017 m. vasario 9 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-17-182-1993, kuriuo antstolis ragina ieškovę per trisdešimt dienų nuo šio raginimo gavimo dienos išsikelti su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, esančio ( - ). Taigi, iš byloje pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, kad ieškovės atžvilgiu iš tiesų pradėti vykdomojo dokumento vykdymo veiksmai. Kaip jau minėta, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ginčo buto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 ir 13 punktai numato vykdymo procesinių veiksmų sustabdymą, todėl teismas, remdamasis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, turėjo galimybę spręsti apie galimą grėsmę ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui ir sustabdyti šiuos vykdymo veiksmus (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
  7. Nors šiuo atveju skundžiamoje teismo nutartyje nebuvo tiesiogiai nurodyta, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas preliminariai įvertino pareikšto ieškinio pagrįstumą, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks vertinimas nebuvo atliktas. Ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, nes ji pateiktame procesiniame dokumente aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, ir juos pateikė. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl nėra pagrindo sutiktu su apelianto argumentu, kad šiuo pagrindu laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai.
  8. Pasisakydamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino, nes įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovo prašymu pradėjus iškeldinimo veiksmus ieškovės atžvilgiu ir juos įvykdžius, nebūtų galima atkurti iki tol buvusios padėties. Ieškovės prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis išsaugoma šalių interesų pusiausvyra, kol nėra iki galo išspręsti tarp šalių kilę tarpusavyje susiję ginčai. Kitoks aiškinimas galėtų neatitikti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Leidus tęsti vykdymo veiksmus, kol įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra patvirtintas ar paneigtas ieškovės reikalavimo pagrįstumas, ir iškeldinus ieškovę iš ginčo turto, ieškovės pareikštas reikalavimas iš esmės nebetektų teisinės prasmės.
  9. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
  10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

13Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

14Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai