Byla 2-147-881/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, sekretoriaujant Ritai Sindikaitei, dalyvaujant ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovo restruktūrizuojamos VĮ ,,Visagino statybininkai“ atstovui A. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-147-881/2012 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai VĮ ,,Visagino statybininkai“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo restruktūrizuojamos VĮ „Visagino statybininkai“ 932,84 Lt žalos atlyginimą, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog tarp ieškovo ir M. Š. buvo sudaryta transporto priemonės Renault Laguna (( - )) draudimo sutartis. 2010 m. rugsėjo 23 d. Visagine, elektrinės teritorijoje, aptarnavimo bazėje dėl atsakovo kaltės (atsakovo darbininkai vykdė rekonstravimo darbus – dažė kraną, pučiant vėjui dažai aptaškė automobilį) buvo sugadinta minėta transporto priemonė. Šią aplinkybę patvirtina 2009 m. liepos 8 d. Utenos VPK Visagino policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus pažyma dėl įvykio, M. Š. paaiškinimas ir 2009 m. rugpjūčio 5 d. pretenzija. Dėl atsakovo padarytos žalos, ieškovas išmokėjo 932,84 Lt dydžio išmoką.

4Atsakovas restruktūrizuojama VĮ „Visagino statybininkai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti.

5Ieškinys atmetamas.

6Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ir M. Š. buvo sudaryta transporto priemonės Renault Laguna (( - )) draudimo sutartis (b. l. 24-25). Ieškovas įrodinėja, jog 2010 m. rugsėjo 23 d. Visagine, elektrinės teritorijoje, aptarnavimo bazėje dėl atsakovo VĮ ,,Visagino statybininkai“ kaltės (atsakovo darbininkai vykdė rekonstravimo darbus – dažė kraną, pučiant vėjui dažai aptaškė automobilį) buvo sugadinta minėta transporto priemonė, dėl ko, 2009 m. rugpjūčio 5 d. pretenzijos pagrindu ieškovas išmokėjo M. Š. 932,84 Lt dydžio draudiminę išmoką, kuri turi būti priteista draudikui iš asmens, kuris kaltas dėl transporto priemonės sugadinimo.

7CK 6.987 straipsnyje nustatyta, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str.). Taigi nagrinėjamu atveju reikšminga nustatyti, ar atsakovas, į kurį regresinį reikalavimą reiškia draudikas, yra atsakingas už trečiojo asmens M. Š., kuriam buvo išmokėta draudimo išmoka, turtui padarytą žalą.

8Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei.

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos draudimo bendrovė „Zurich Versicherung AG“ v. S. M., bylos Nr. 3K-3-580/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005).

10Ieškovas, įrodinėdamas ieškinio pagrįstumą, nurodo, jog teismas turėtų remtis CK 6.270 straipsnio 1 dalies norma, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Be to, pažymi, kad to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ar pan.).

11Tačiau teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti taikoma, nes nagrinėjamas atvejis į šios normos reguliavimo sritį nepatenka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl minėtos teisės normos aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu. Pasak kasacinio teismo, šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. UADB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2011).

12Visų pirma, liudytoju apklaustas M. Š. paaiškino, jog jis dirbo Ignalinos atominės elektrinės įrangos bazėje, kurioje buvo vykdomi įvairūs darbai, vienas iš jų ožinio krano dažymas. Jo žiniomis, kraną dažė įmonė ,,Visagino statybininkai“. Atvykęs į darbą, automobilių stovėjimo aikštelėje, ne Atominės elektrinės įrangos bazės teritorijoje, jis pasistatė automobilį, o vėliau, gal po savaitės, nuplovęs automobilį pastebėjo, kad jis aptaškytas baltais dažais (b. l. 51-52). Tuo tarpu, rašydamas paaiškinimą Utenos apskrities VPK Visagino policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriui, M. Š. paaiškino, jog ožinį kraną įrangos bazėje dažė VTIRS įmonė (b. l. 9).

13Atsakovo atstovas paaiškino, jog jų įmonė apskritai nėra dirbusi su baltais dažais, jokių pretenzijų dėl padarytos žalos niekada nėra gavusi, be to, M. Š. pareiškime policijai nurodė visiškai kitą įmonę, kuri vykdė darbus, todėl atsakovas nėra atsakingas už sugadintą automobilį (b. l. 40, 58).

14Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas sprendžia, jog CK 6.270 straipsnio normos, pagal kurias didesnio pavojaus šaltinio asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą be kaltės, negali būti taikoma, nes ieškovas apskritai neįrodė, kad atsakovas iš tiesų vykdė darbus Visagino atominės elektrinės teritorijoje, t. y. buvo šio objekto, ar objekte esančios įrangos valdytojas, naudojo pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdė tokio pavojingumo veiklą, kurios jis buvo nepajėgus visiškai kontroliuoti. O kartu ieškovas neįrodė, jog ieškovo apdraustai transporto priemonei kilusi žala būtų susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovo vykdyta veikla. Kaip jau buvo minėta, liudytojas M. Š. paaiškino, jog tai, kad automobilis yra aptaškytas baltais dažais jis pastebėjo tik po savaitės, todėl apskritai nėra aišku, ar būtent dėl atsakovo vykdytų dažymo darbų, ar dėl kokių nors kitų priežasčių (trečiųjų asmenų poveikio ar tinkamo pareigų nevykdymo, neužtikrinant savo teritorijos ir joje vykstančių darbų apsaugos) automobilis buvo apgadintas. Tai, kad tarp automobilio apgadinimo ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, o būtent, ieškovas transporto priemonės apžiūros aktą surašė 2009 m. birželio 18 d. ir jame nurodė, kad įvykis įvyko 2009 m. birželio 12 d. (b. l. 10). Tuo tarpu į policiją su pareiškimu apie įvykį M. Š. kreipėsi 2009 m. birželio 18 d. (b. l. 9). Minėtame pareiškime (pasiaiškinime) M. Š. apskritai nenurodė kada jo automobilis buvo aptaškytas dažais. Įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, taip pat galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), o taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Tuo tarpu ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent į atsakovą VĮ ,,Visagino statybininkai“ ieškovui perėjo teisė CK 6.1015 straipsnio pagrindu reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų draudimo išmokų priteisimo.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas straipsniais,

Nutarė

16Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai VĮ ,,Visagino statybininkai“ dėl žalos atlyginimo atmesti.

17Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai