Byla 2A-69-436/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant pareiškėjo Z. J. S. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei A. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-12625-521/2007 pagal pareiškėjo Z. J. S. skundą suinteresuotiems asmenims A. J. , A. J. , Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3

4P. Z. J. S. , tikslu atlikti teisinę registraciją, prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis įgijo nuosavybės teises į 1/12 dalį gyvenamojo namo lA2b, ( - ) , 1/6 dalį garažo 3Glp, ( - ) , 1/6 dalį šiltnamio 4Š1m, ( - ) , 1/12 kitų statinių, unikalus Nr.1995-6020-5054, esančių ( - ). Nurodė, kad jo mamai E. P. nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo lA2b, ( - ) , garažo 3G1p, ( - ) , šiltnamio, kitų statinių-kiemo statinių (šulinys, kiemo aikštelė, tvora, kanalizacijos šulinys, kuro rezervuaras), esančių ( - ). 1993 m. kovo 23 d. E. P. mirė, kuri dar 1971 m. spalio 8 d. testamentu paliko pareiškėjui visą minėtą turtą. Nuo mamos mirties dienos pareiškėjas valdo visą mamai priklausantį turtą, juo naudojasi, moka mokesčius, jį tvarko. 1998 m. birželio 10 d. pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, pagal kurį pareiškėjas paveldėjo 5/6 dalis mamai priklausančio turto, nuosavybės teisė į minėtą turto dalį yra įregistruota VĮ Registrų centre. Po pareiškėjo mamos mirties į notarinę kontorą kreipėsi ir jos sutuoktinis S. P. , kaip įstatyminis įpėdinis, bet jis turto nepaveldėjo, jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 1995 m. vasario 2 d. S. P. mirė ir dėl jo turto paveldėjimo byla taip pat nebuvo užvesta. Pareiškėjas nuo 1993 m. iki šiol valdo kaip savo E. P. priklausiusį turtą ir jį valdo nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai tačiau negali susitvarkyti dokumentų dėl mažos dalies statinių, t.y. 1/12 dalies gyvenamojo namo, 1/6 dalies garažo ir šiltnamio be 1/12 dalies kiemo statinių. Niekas per laikotarpį nuo 1993 m. iki šiol į patalpas nepareiškė jokių pretenzijų.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į 1/12 dalį pastato - gyvenamojo namo lA2b, ( - ) , 1/6 dalį garažo 3Glp, ( - ) , 1/6 dalį pastato - šiltnamio 4Š1 m, ( - ) , 1/12 dalį kitų statinių, ( - ) , esančių ( - ). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas suvokė, jog niekas, be jo paties, į minėtą turtą neturi daugiau teisių. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas turtą užvaldė apgaulingai, pažeidžiant kitų asmenų teises ar įstatymus. Asmenų, kurie pretenduotų į šį turtą ar būtų valdę kaip kiti galimi daikto savininkai, taip pat nėra. Byloje yra įrodyta ir ta aplinkybė, jog visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas atvirai ir nepertraukiamai, o valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų. Per visą valdymo laikotarpį nuo 1993 metų iki bylos iškėlimo niekas neginčijo pareiškėjo valdymo teisių į pastatus, nebuvo pareiškęs jokių reikalavimų, jog jis priklauso kitiems asmenims. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nepateikė teismui įrodymų, kad reiškė teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui dėl pripažinimo kito asmens teisę į daiktą. Iki teismo posėdžio dienos nebuvo gauti suinteresuotų asmenų pareiškimai ir nebuvo ginčijamas pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Turto kaip savo valdymą patvirtina ir faktas, kad pareiškėjas moka visus mokesčius (b.l.26,27,29). Tokiu būdu teismas konstatavo, jog pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų statinių valdymo įgyjamosios senaties būdu faktui nustatyti.

6Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškimą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

71. Teismas netinkamai vertino Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės 1996 m. lapkričio 27 d. pažymą Nr.44 (b.l.22), kaip įrodymą, ir nepagrįstai nepripažino, kad S. P. priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties. Minėta pažyma patvirtina, jog dėl palikimo po E. P. mirties kreipėsi testamentinis įpėdinis – sūnus Z.J. S. , ir įstatyminis įpėdinis – sutuoktinis S. P. . Todėl, pagal CK 587 straipsnio 2 dalį (1964 m. redakcija, galiojusi palikėjos E. P. mirties metu), laikytina, jog palikimą priėmė Z.J. S. ir S. P. . Kadangi S. P. palikimą priėmė paduodamas pareiškimą notarui (CK 587 straipsnio 5 dalis), todėl jam priklauso 1/12 dalis namo ir kitų statinių bei 1/6 dalis garažo ir šiltnamio, esančių ( - ), nuo palikėjos E. P. mirties momento.

82. Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės 2007 m. gegužės 23 d. pažyma patvirtina, jog paveldėjimo byla po S. P. , mirusio 1995 m. vasario 2 d., mirties neužvesta. Todėl S. P. priklausantį turtą turi paveldėti valstybė, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei priklausančius daiktus, kaip tai numato CK 4.69 straipsnio 3 dalis. Be to, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apie valstybės paveldėtiną turtą tapo žinoma tik iš šios bylos, todėl ankščiau ji negalėjo realizuoti valstybės, kaip S. P. turto paveldėtojos, teisių.

93. Po E. P. mirties pareiškėjui 1998 m. birželio 10 d. išduotame paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime nurodoma (pastabose), kad į dalį turto bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą vėliau. Tikėtina, jog notaras išaiškino pareiškėjui, kodėl jam išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas tik į dalį motinai priklausiusio turto – dalis turto priklauso įstatyminiam įpėdiniui, t.y. palikėjos sutuoktiniui. Todėl, apelianto nuomone, pareiškėjas turėjo ir galėjo žinoti, kad dalį jo motinos turto paveldėjo S. P. . Dėl šios priežasties nelaikytina, jog pareiškėjas valdė ginčo turtą sąžiningai ir teisėtai, kaip tai numato CK 4.67 straipsnio 1 dalis.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:

111. Teismas nustatė, kad po pareiškėjo motinos mirties į notarą kreipėsi jos sutuoktinis S. P. , kaip įstatyminis įpėdinis, tačiau jis turto nepaveldėjo, jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ką patvirtina Kauno m. 15-ojo notarų biuro 1996 m. lapkričio 27 d. išduota pažyma Nr.4 bei 2007 m. gegužės 23 d. pažyma. Niekas per laikotarpį nuo 1993 m. iki šiol jokių pretenzijų į ginčo patalpas nepareiškė, todėl pareiškėjas jas teisėtai įgijo pagal įgyjamąją senatį. Kadangi S. P. turto nepaveldėjo, nes jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CK 5.50 straipsnis), todėl apelianto teiginys, kad S. P. palikimą priėmė paduodamas pareiškimą notarui ir, kad jam priklauso 1/12 dalis namo ir kitų statinių bei 1/6 garažo ir šiltnamio, esančių ( - ), yra nepagrįstas.

122. Visiškai yra neįrodytas apeliacinio skundo argumentas, kad valstybė, kaip S. P. įpėdinė, turi daugiau teisių į ginčo turtą nei pareiškėjas, o argumentas, kad Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apie valstybės paveldėta turtą tapo žinoma tik iš šios bylos, yra prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms. Dar 1996 m. birželio 26 d. buvo iškelta civilinė byla Nr.2-1724/97 dėl S. P. pripažinimo nežinia kur esančiu, iš kurios duomenų tampa aišku, kad jau tuomet buvo aišku apie S. mirtį ir likusį turtą. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija minėtoje byloje buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu.

133. 1998 m. birželio 10 d. pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, pagal kurį pareiškėjas paveldėjo 5/6 dalis motinai priklausiusio turto, o pastaboje yra nurodyta, kad į dalį turto bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą vėliau. Tačiau joks paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo, dėl ko pripažintina, jog yra išpildytos visos sąlygos, numatytos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose, nuosavybės teisei įgyti pagal įgyjamąją senatį.

14Apeliacinis skundas atmestinas. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra šio daikto savininkas. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę (CK 4.25 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti (CK 4.27 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

15Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nėra pageidaujamų įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti pastatų dalies savininkas ir nepripažįsta, jog kiti asmenys turi daugiau už jį teisių į šiuos pastatus. Savo teises į šių pastatų dalį pareiškėjas kildina iš faktinio naudojimosi, kuriam neprieštaravo kiti asmenys. Pagal CK 4.70 straipsnį sąžiningumas yra taikomas dviem aplinkybėms: 1) daikto užvaldymo momentui ir 2) daikto viso valdymo laikui. Kad būtų konstatuotas sąžiningas valdymas, turi būti nustatytas valdytojo sąžiningumas ir užvaldymo, ir viso valdymo metu. Pagal CK 4.70 straipsnį asmuo laikomas sąžiningas, jeigu jis nežinojo apie kliūtis, trukdančias įgyti jam daiktą nuosavybėn. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas nepertraukiamai turi tęstis nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Valdymas turi būti sąžiningas, t. y. asmuo neturi žinoti apie kitų asmenų teises į daiktą.

16Kaip matyti iš paveldėjimo bylos Nr. 211/93 duomenų, 1993 m. kovo 23 d. mirė pastatų ( - ) savininkė E. P. , kuri šiuos pastatus testamentu paliko savo sūnui – nagrinėjamos bylos pareiškėjui Z.J.S. Pareiškėjas palikimą priėmė 1993 m. kovo 31 d. paduodamas pareiškimą notarui. 1998 m. birželio 10 d. pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, pagal kurį pareiškėjas paveldėjo 5/6 dalis motinai priklausiusio turto. 1993 m. rugsėjo 11 d. pareiškimą notarui į privalomąją palikimo dalį taip pat padavė ir E. P. sutuoktinis S. P. Paveldėjimo teisės liudijimas jam neišduotas, teisinė turto registracija jo vardu neatlikta. Tačiau pagal tuo metu galiojusio CK 587 straipsnio 5 dalį priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Nuosavybės teisė pagal paveldėjimo teisę atsiranda dėl sandorio – palikimo priėmimo. Įstatymas nuosavybės teisės pagal sandorį iš paveldėjimo atsiradimo nesiejo su jos registracija, dėl to teisiškai nereikšmingos aplinkybės dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo S. P. ir paveldėto turto teisinės registracijos jo vardu. CK 149 straipsnio nuostatos netaikomos visiems sandoriams, jos taikomos tik sutartims. Teisinė registracija yra informacijos paviešinimas, jeigu įstatymo nenustatyta, kad tai yra vienas iš pagrindų ar reikšmingų juridinių faktų nuosavybės teisei atsirasti. Paveldėjimo santykiuose paveldėtojo palikimo priėmimas yra jo nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisinė registracija kaip paviešinimas naudojamas tuo metu ir prieš tuos asmenis, kurie faktiškai nežinojo apie registruotiną sandorį, juridinį faktą ar kitą jam žinomą informaciją. Jeigu asmuo faktiškai žinojo apie tai, kad konkretų turtas kaip palikimas priimtas, tai jis negali naudotis argumentu, jog teisinio pobūdžio duomenys nebuvo įregistruoti. Žinojimo faktą turi įrodyti asmuo, kuris neatliko teisinės registracijos ir tvirtina, kad trečiasis asmuo faktiškai tai žinojo (CPK 178 straipsnis). Privalomąją E. P. palikimo dalį priėmęs S. P. mirė 1995 m. vasario 2 d. Pareiškėjas neneigia, jog jam buvo žinoma, kad S. P. po E. P. mirties padavė pareiškimą notarui į privalomąją palikimo dalį. Šią aplinkybę pareiškėjas pripažįsta ir savo pareiškime teismui. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo sąžiningo pastatų dalies valdymo laikotarpis prasidėjo 1993 metais, mirus E. P. . Kaip jau minėta, S. P. mirė 1995 m. vasario 2 d. Dėl jo palikimo teisių nepareiškė nei įstatyminiai, nei testamentiniai įpėdiniai, paveldėjimo byla nepradėta. Jeigu dėl palikimo nėra įstatyminių ir testamentinių įpėdinių, teises gali reikšti valstybė, kurios iniciatyva sudaromas paveldimo turto apyrašas, tokiu būdu informuojant apie valstybės teises į palikimą, ir tai yra kliūtis įgyti palikimą įgyjamosios senaties būdu. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju valstybė teisių į S. P. palikimą nepareiškė, nors apie palikimo atsiradimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai tapo žinoma 1996 m. birželio 26 d., pareiškėjui iškėlus bylą dėl S. P. pripažinimo nežinia kur esančiu. Tokiu būdu pareiškėjo sąžiningo pastatų dalies valdymo laikotarpis prasidėjo ne 1993 metais, mirus E. P. , o 1995 m. vasario 2 d. mirus S. P. , nes į pastarojo palikimą teisių nepareiškė nei įstatyminiai, nei testamentiniai įpėdiniai, nei valstybė. Šis valdymas tęsiasi ne mažiau kaip dešimt metų. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į 1/12 dalį pastato - gyvenamojo namo lA2b, ( - ), 1/6 dalį garažo 3Glp, ( - ) , 1/6 dalį pastato - šiltnamio 4Š1 m, ( - ) , 1/12 dalį kitų statinių, ( - ), esančių ( - ) priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl tenkinti apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

18Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.