Byla eA-4643-556/2018
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Kauno apylinkės teismui dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti ( - ) rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 1-163 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėjo padėjėjai I. B.” (toliau – ir Įsakymas), kurio jai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. 2.

7Pareiškėja nurodė, kad ( - ) rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1-127 „Dėl tikslinio patikrinimo ir tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo” pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir šiam tarnybinio nusižengimo tyrimui buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija). 2017 m. gruodžio 11 d. Komisija pasirašė tyrimo išvadą Nr. 7-72 Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl ( - ) rajono apylinkės teismo teisėjo padėjėjos I. B. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, jog pareiškėja nesilaikydama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3, 15, 161 straipsnio 1 ir 2 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimų, dirbo su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamą darbą, t. y. teisines konsultacijas ir paslaugas teikiančioje MB „( - )” ėjo direktorės pareigas ir tuo padarė šiurkščius tarnybinius nusižengimus, numatytus VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose. 3.

8Pareiškėja, nesutikdama su Išvadoje nurodytu tarnybinio nusižengimo kvalifikavimu, teigė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 punkte yra įtvirtinta nuostata, nurodanti, kad jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas nurodant: padarymo dieną, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybes, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padarinius, tarnybinę atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes ir siūlomą konkrečią tarnybinę nuobaudą. Pareiškėja teigė, kad Išvadoje ir Įsakyme nėra tiksliai ir konkrečiai detalizuojama, kokių VTĮ straipsnių nesilaikė pareiškėja, kokiuose konkrečiuose jos veiksmuose yra nustatyta konkreti tarnybinio nusižengimo sudėtis, tiksliai neapibrėžta, kokios veikos pagrindu kvalifikuojama tarnybinio nusižengimo, numatyto VTĮ 3, 15, 161 ir 17 str., sudėtis. Pareiškėja nurodė, kad vienas ir tas pats veiksmas – MB „( - )“ įkūrimas ir aplinkybė, jog ji yra įkurtos įmonės direktorė, negali būti kvalifikuojamas kai keturių VTĮ straipsnių pažeidimas. Toks tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas yra nepagrįstas ir perteklinis. 4.

9Pareiškėja teigė, kad Išvadoje ir Įsakyme remiamasi tik prielaidomis, ko galimai pareiškėja galėjo neatlikti, ar kokius pažeidimus galėjo įvykdyti, neįvardijant, kokių būtent pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų pareiškėja neatliko, ar jas atliko netinkamai. Išvados teiginiai neapibrėžti laiko požiūriu, nepagrįsti jokiomis komisijos nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis, todėl šie Išvados trūkumai yra esminiai, kas lemia, jog Išvada yra nemotyvuota ir ja negali būti grindžiamas teisinis pagrindas Įsakymui priėmimui. 5.

10Pareiškėja pabrėžė, kad jos įsteigta MB „( - )” nuo įsteigimo dienos paslaugų neteikė, jokių įplaukų negavo, sutarčių su fiziniais ar juridiniais asmenimis nesudarė, todėl faktiškai jokios veiklos nuo pat įmonės įkūrimo iki jos likvidavimo nevykdė, o egzistavo tik formaliai. Ji kaip įmonės valdymo organo narė atlyginimo ar kitų išmokų negavo, veiklos nevykdė, todėl nekilo ir negalėjo kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas valstybės tarnyboje. Susiklosčiusi teisinė situacija jai nekliudė ir negalėjo kliudyti tinkamai atlikti teisėjo padėjėjos pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. 6.

11Atsakovas Kauno apylinkės teismas (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti. 7.

12Atsakovas paaiškino, kad VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktai Išvadoje ir Įsakyme yra nurodyti tik tiek, kiek yra susiję su būtinybe pagrįsti padaryto tarnybinio nusižengimo vertinimą kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Atsakovas pažymėjo, kad toks kvalifikavimas atitinka ir Valstybės tarnybos departamento 2014 m. liepos 31 d. Rekomendacijų dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo motyvuotos išvados surašymo nuostatas. 8.

13Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga patvirtina, jog tiek Išvadoje, tiek pranešime apie tarnybinį nusižengimą buvo tiksliai nurodytos visos būtinos veikos padarymo aplinkybės: vieta, laikas, įvykdymo aplinkybės, ar ji padaryta tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės, veikos kvalifikacija pagal atitinkamas VTĮ nuostatas, ir buvo siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog valstybės tarnyboje dirbantis asmuo savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė įstatymo reikalavimų, o aplinkybė, ar draudimą dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, pažeidęs asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, pasiekė norimą rezultatą, taip pat nėra teisiškai reikšminga. 9.

14Atsakovas vertino, kad pareiškėja nepagrįstai tvirtino, jog viena ir ta pati veika neteisingai kvalifikuota net pagal keturis VTĮ straipsnius. Šiuo atveju nei vienas iš pareiškėjos veiką kvalifikuojančių VTĮ straipsnių kiekvienas atskirai neapima visiškai jos padarytos veikos. Todėl jos veika kvalifikuota pagal sutaptį iš karto pagal kelis VTĮ straipsnius.

15II.

1610.

17Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjos I. B. skundą atmetė.

1811.

19Teismas byloje vertino, ar ginčijamu Įsakymu teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, ar teisėtai ir pagrįstai paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

2012.

21Teismas nustatė, kad pareiškėja apie galimą tarnybinį nusižengimą buvo informuota 2017 m. spalio 31 d. pranešimu. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog 2017 m. spalio 31 d. pranešime nebuvo nurodytas VTĮ 15 straipsnis, yra formalus pažeidimas ir iš esmės neturi lemiamos įtakos priimto administracinio akto teisėtumui bei pagrįstumui.

2213.

23Teismas, vertindamas tarnybinio nusižengimo sudėties klausimą, nustatė, kad pareiškėja nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. paskirta MB „( - )” direktore. MB „( - )” veiklos tikslas – teisinė veikla. Apie minėtą veiklą pareiškėja ( - ) rajono apylinkės teismo neinformavo, leidimo dirbti kitą darbą neprašė. Tačiau 2017 m. rugsėjo 20 d. Privačių interesų deklaracija patvirtina, kad pareiškėja deklaravo ryšius su juridiniais asmenimis – MB „( - )”, pareigos – vienasmenis juridinio asmens valdymo organas – vadovas ar jo pavaduotojas. Aplinkybės, kad buvo MB „( - )” direktore, neneigia ir pati pareiškėja. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ėjo teisėjo padėjėjos pareigas, t. y. valstybės tarnautojo pareigas vykdė teisme – institucijoje, kuriai Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymas ir kiti įstatymai yra pavedę vykdyti teisingumą. Pareiškėjos veikla vykdant teisėjo padėjėjo pareigas neturėjo kelti nė menkiausio nepasitikėjimo ( - ) rajono apylinkės teismu ir teismais, kaip teisingumą vykdančiomis institucijomis.

2414.

25Teismas, vadovaudamasis protingumo principu ir sistemiškai aiškindamas VTĮ nuostatas, taip pat atsižvelgdamas į pareiškėjos pagal pareigybės aprašymą eitų pareigų pobūdį, specifiką, vykdytas funkcijas, padarė išvadą, kad direktorės pareigos MB „( - )” dėl savo pobūdžio ir specifikos (iš byloje esančių įrodymų matyti, kad įmonė siūlė teikti teisines paslaugas), net jei ir už jas nebuvo gaunamas atlygis ar paslaugos nebuvo faktiškai suteiktos, nėra suderinama su teisėjo padėjėjo pareigomis. Teismas sprendė, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja užimdama teisėjo padėjėjos pareigas ir nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. eidama MB „( - )” vadovės pareigas, nesilaikė VTĮ 3 straipsnio, 161 straipsnio 1 ir 2 dalių, 15 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimų.

2615.

27Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nesikreipė į ją į pareigas priėmusį asmenį, kad gautų leidimą dirbti kitą darbą, byloje nėra duomenų, kad ji būtų kokiu nors kitu būdu pranešusi darbdaviui apie tai, jog eina direktorės pareigas MB „( - )”. Toks pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis negali būti laikomas tinkamu. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė tyčia, nes būdama susipažinusi su teisės aktų reikalavimais, privalėjo suprasti, kad jos veiksmai pažeidžia teisės normas ir dėl to kyla žalingų padarinių.

2816.

29Teismas nustatė, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017 m. gruodžio 21 d. raštu „Dėl I. B. elgesio vertinimo” konstatavo, jog Išvadoje pateiktas pareiškėjos veikos įvertinimas (sudarė prielaidas viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje konfliktui kilti) atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas. Teismas sprendė, kad nors byloje nėra konstatuotas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimas, tačiau pareiškėja savo veika sudarė prielaidas kilti viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje konfliktui. Todėl net nesant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo, pareiškėjos atlikti veiksmai kvalifikuojami kaip sudarantys tarnybinio nusižengimo sudėtį.

3017.

31Teismas pripažino pagrįsta Komisijos išvadą, jog pareiškėja, eidama teisėjo padėjėjos pareigas, nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. dirbo su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamą darbą – teisines konsultacijas ir paslaugas teikiančioje MB „( - )” ėjo direktorės pareigas. Tokiais savo veiksmais pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nes buvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimai, bei buvo sudarytos prielaidos kilti viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje konfliktui. Teismas sprendė, kad tokie pareiškėjos veiksmai iš esmės diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, menkino teisminės valdžios ir ( - ) rajono apylinkės teismo prestižą.

3218.

33Teismas vertino, kad nustatytas pareiškėjos, kaip teisėjo padėjėjos, elgesys negali būti niekuo pateisinamas ir toleruojamas, kadangi tokio pobūdžio teisės aktų reikalavimus pažeidžiantys pareiškėjos veiksmai menkino teisminės valdžios ir ( - ) rajono apylinkės teismo autoritetą ir pasitikėjimą apskritai teismu kaip teisingumą vykdančia valstybės institucija. Todėl teismas sprendė, kad Komisijos pasiūlyta pareiškėjai taikyti tarnybinė nuobauda yra proporcinga jos padarytam tarnybiniam nusižengimui.

3419.

35Teismas, vertindamas Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendė, kad Išvada atitinka Taisyklių 13 punkto reikalavimus, o Įsakymas yra priimtas laikantis VTĮ ir Taisyklių nuostatų reikalavimų.

36III.

3720.

38Pareiškėja I. B., nesutikdama su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą.

3921.

40Teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai ir pažeisdamas įstatymo reikalavimus įvertino byloje surinktų duomenų visumą, taip pat ir pareiškėjos paaiškinimus teismo posėdžio metu, pareiškėjos skundo visapusiškai neišanalizavo ir dėl daugelio skundo reikalavimų net nepasisakė, taip nesilaikydamas ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies, pagal kurią teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

4122.

42Pareiškėja teigia, kad atsakovas padarė esminius procedūrinius pažeidimus atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą. Teismas neįvertino, jog nei Išvadoje, nei pranešime apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą nėra nurodoma, kada gauta oficiali informacija galimai tarnybinį pažeidimą ir iš ko tokia informacija buvo gauta. Todėl negalima nustatyti, ar tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo, t. y. ar buvo laikomasi Taisyklių 3 punkto reikalavimų. Taip pat buvo tik formaliai įvardyti tarnybiniai nusižengimo straipsniai, t. y. ne konkretūs straipsniai nurodantys valstybės tarnautojų pareigas, todėl tokiu tarnybinio nusižengimo kvalifikavimu pažeisti Taisyklių 13 punkto reikalavimai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Taip pat pareiškėja nebuvo jokia forma supažindinta su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadomis, kas sudaro esminį tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidimą. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas padarė esminius įrodymų vertinimo ir pareiškėjos veikos kvalifikavimo taisyklių bei procedūrinius pažeidimus dėl terminų, per kuriuos turi būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir per kuriuos jis turi būti pabaigtas bei pateikta išvada. Pareiškėja nurodo, kad tiek Išvadoje, tiek Įsakyme yra apsiribojama tik abstrakčiu kvalifikavimu nurodant, jog pažeistas VTĮ 15 straipsnis. Išvada ir jos pagrindu priimtas Įsakymas nėra tinkamai motyvuotas. Dėl šių pažeidimų buvo apribota pareiškėjos teisė į teisminę gynybą.

4323.

44Pareiškėja nurodo, kad vien tik aplinkybė, kad pareiškėja 2017 m. rugsėjo mėn. įsteigė įmonę, nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo pažeisti visi pagrindiniai valstybės tarnautojų principai. Teismas neįvertino, kad pareiškėja nuo pat įmonės įsteigimo visą laiką – 1, 5 mėnesio veiklos įmonėje nevykdė, įmonė egzistavo tik formaliai, o netrukus ji pateikė prašymą atleisti iš pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų, kadangi savo karjeros valstybės tarnyboje neplanavo ir kūrėsi sau naują darbo vietą ir šiandien ji vykdo individualią veiklą. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėja, įsteigusi įmonę, tiesiogiai ar netiesiogiai būtų bandžiusi ar pasinaudojusi savo tarnybine padėtimi, savo konkrečiais kokiais veiksmais pažeidė pagrindinius valstybės tarnautojo principus, būtų diskreditavusi valstybės tarnybą, pažeminusi žmogaus orumą, ar atliko kitus veiksmus, tiesiogiai pažeidžiančius žmonių konstitucines teises (VTĮ 29 str. 6 d. 1 p.). Pažymi, kad nei atsakovas, nei teismas nenurodė, kodėl šių principų pažeidimas laikytinas šiukščiu tarnybiniu pažeidimu.

4524.

46Pareiškėjos nuomone, jai paskirta tarnybinės nuobaudos rūšis yra neadekvati ir neproporcinga, jai netinkamai buvo parinkta tarnybinė nuobauda. Teismas šių skundo argumentų visiškai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, todėl teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 3 punktą.

4725.

48Pareiškėjos nuomone, VTĮ 161 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos šiuo atveju jai negali būti taikytinos kaip perteklinės, tačiau teismas ir dėl šio skundo argumentų nepasisakė sprendime. Pažymi, kad tarp jos kaip vadovo ir mažosios bendrijos egzistuoja ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju pareiškėjai, kurią su mažąja bendrija siejo civiliniai teisiniai santykiai, nėra numatytas įpareigojimas gauti teismo leidimą dirbti kitą darbą. Taip pat, pareiškėjos nuomone, Išvadoje ir Įsakyme nurodytas VTĮ 171 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimų pažeidimo kvalifikavimas yra perteklinis, nes tokiu būdu nurodyta, jog yra padaryti net du tarnybiniai nusižengimai viena ir tapačia veika.

4926.

50Pareiškėja vertina, kad teismas taip pat nevisapusiškai įvertino pareiškėjos argumentus dėl skiriamos tarnybinės nuobaudos proporcingumo. Pažymi, kad jai 2017 m. spalio 31 d. buvo įteiktas pranešimas apie galimai padarytus tarnybinius nusižengimus jau pareiškėjai seniai padavus prašymą atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų, o skundžiamas Įsakymas, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, priimtas jau pareiškėjai valstybės tarnyboje nedirbant daugiau nei 1,5 mėnesio.

5127.

52Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ji prašė atsižvelgti į tai, kad privačių interesų deklaravimas ir deklaracijos išrašo pateikimas teismo administracijos darbuotojai patvirtino aplinkybę, jog ji įmonės įsteigimo fakto nesiekė nuslėpti, taip pat nesiekė valstybės tarnybos naudoti asmeniniais tikslais. Tačiau nei nuobaudą skyręs teismo pirmininkas, nei teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Be to, pareiškėjos manymu, atsižvelgtina į tai, kad pažeidimu reali žala padaryta nebuvo padaryta.

5328.

54Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-3372/2011, nurodo, jog minėtoje byloje valstybės tarnautojai, ėjusiai direktorės pareigas gerokai ilgesnį laiką uždarojoje akcinėje bendrovėje (įmonėje, faktiškai vykdančioje veiklą) buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, taigi neadekvatu, jog minimoje byloje asmeniui realiai atliekant direktoriaus pareigas veiklą vykdančioje įmonėje skiriamas griežtas papeikimas, o pareiškėjai, kuri faktiškai jokios veiklos kaip įmonės direktorė neatliko, o jos visi veiksmai apsiribojo tik įmonės įregistravimu VĮ Registrų centras, skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

5529.

56Atsakovas Kauno apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

5730.

58Atsakovas nurodo, kad savo skundą pareiškėja grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas vertino, ar teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, ar pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių taisyklių ir procedūrų bei sprendime pateikė dėl to motyvuotas išvadas, su kuriomis atsakovas visiškai sutinka. Atsakovo nuomone, tokia pirmos instancijos teismo sprendime padaryta išvada dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo yra pagrįsta ir teisinga, atitinkanti suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose iš esmės analogiškomis aplinkybėmis. Pažymi, kad pagal VTĮ 29 straipsnio 4 dalį tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir tai nėra siejama su kokių nors papildomų neigiamų padarinių atsiradimu.

59Teisėjų kolegija

konstatuoja:

60IV.

6131.

62Pateiktame apeliaciniame skunde, siekiant panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tvirtinama dėl nuobaudos negalimumo, nes atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą padaryti procedūriniai pažeidimai, taip pat teigiama, jog atleidimas iš pareigų buvo negalimas, kadangi pareiškėja (apeliantė) Įsakymo priėmimo metu jau nebedirbo, pagaliau, nurodoma, kad paskirtoji nuobauda visiškai neadekvati padarytam teisės pažeidimui, jei jis buvo padarytas. Dėl visų šių argumentų atskirai ir pasisakytina.

6332.

64Tarnybinių nuobaudų skyrimą apibrėžia VTĮ 30 straipsnis, kurio 5 – 7 dalių (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) nuostatos suponuoja išvadą, kad tarnybinė atsakomybė neišvengiama ir asmeniui jau nebesant valstybės tarnautoju. Tokiu atveju yra priimamas sprendimas dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta. Įsakymas suderinamas su VTĮ apibrėžtu teisiniu reguliavimu, todėl šio baigiamojo akto 26 punkte išdėstyta pareiškėjos apeliacija pripažintina nepagrįsta ir yra atmestina.

6533.

66Procedūrinių pažeidimų aspektu pažymėtina, kad Taisyklių 3 punkto reikalavimų nepaisymas, pagal formuojamą administracinių teismų praktiką, nėra esminis pažeidimas, galintis lemti paskirtos nuobaudos panaikinimą. Nėra abejonių, kad valstybės tarnautojo teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu nėra savitikslės, nes jų paskirtis yra užtikrinti tyrimo visapusiškumą ir objektyvumą, o valstybės tarnautojas tokiomis teisėmis turi naudotis sąžiningai. Bet formalaus pobūdžio procedūros trūkumas neturi būti visais atvejais vertinamas kaip esminis asmens teisių ribojimas, kartu pagrindžiantis ir parengtos tyrimo išvados neteisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018).

6734.

68Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog „<... tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

6935.

70Išdėstytų nuostatų pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo tvirtinimui, kad apeliantės nurodomi procedūriniai pažeidimai (Taisyklių 3 p.) daro esminę įtaką paskirtai tarnybinei nuobaudai, todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas – atmestinas.

7136. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

7237. Išvados rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, kad I. B. nesilaikė VTĮ 3 straipsnio, 15 straipsnio, 161 straipsnio 1 ir 2 dalių, 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimų, nes dirbo su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamą darbą – teisines konsultacijas ir paslaugas teikiančioje MB „( - )“ ėjo direktorės pareigas, tuo padarydama tarnybinius nusižengimus, numatytus VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose.

7338. Tas pats I. B. veikos teisinis kvalifikavimas nurodytas ir Įsakyme.

7439. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad VTĮ 3 straipsnis apibrėžia pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus ir pagal savo struktūrą susideda iš atskirų trijų dalių, iš kurių antroji turi 8 papunkčius.

7540. VTĮ 15 straipsnis (Valstybės tarnautojų pareigos) turi dvi dalis. Pirmoji susideda iš 8 punktų, o antroji dalis yra blanketinė teisės norma.

7641. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks teisinis kvalifikavimas, kai nėra atliekamas tikslus detalizavimas, nurodant tik teisės aktą ir jo straipsnį, nors pastarasis turi ir punktus (papunkčius ar kitas sudėtines dalis), kuriuose teisės subjektui apibrėžiamos elgesio taisyklės (teisės ir pareigos), teisiškai ydingas, nes atima galimybę atsakomybėn traukiam asmeniui suprasti kaltinimo ribas ir nuo pareikšto kaltinimo apsiginti, t. y. esant tokioms aplinkybėms yra ribojama teisė į teisminę gynybą.

7742. Pareigą tarnybinio tyrimo išvadoje bei įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo tinkamai kvalifikuoti valstybės tarnautojo nusižengimą taikant teisės normas įstatymų leidėjas nustato institucijai (bet ne teismui), kuri skiria tarnybinę nuobaudą. Tai, kad tarnybinio tyrimo išvadoje ir skundžiamame įsakyme tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai, laikytina esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu. Ši nustatyta aplinkybė lemia paskirtos nuobaudos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2966-756/2015).

7843. Dėl nurodytų aplinkybių (šios nutarties 41 – 42 p.) iš kaltinimo yra šalintini pažeidimai dėl VTĮ 3 ir 15 straipsnių nesilaikymo.

7944. VTĮ 161 straipsnio 1 dalis valstybės tarnautojui, leidžia dirbti įmonėse, įstaigose ir kt., kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo. I. B. buvo MB „( - )“ direktorė, o tai atitinka ką tik nurodytą įstatyminį draudimą, kas suponuoja išvadą dėl valstybės tarnyboje užimtų pareigų nesuderinamumo su pareigomis MB „( - )“. Nepaisius nurodyto draudimo nebuvo laikytasi tiek VTĮ 161 straipsnio (valstybės tarnautojo teisė dirbti kitą darbą) 1 dalyje apibrėžtos nuostatos, tiek VTĮ 17 (su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla) straipsnio 4 punkto nuostatos, ta apimtimi, kur valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.

8045. Atsižvelgiant į tai, tvirtintina, kad Išvadoje, Įsakyme bei pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos netinkamos išvados dėl teisei priešingos veikos pagal VTĮ 161 straipsnį ir 17 straipsnį. Teisinė kvalifikacija pripažintina pagrįsta tik pagal VTĮ 161 straipsnio 1 dalį, kartu ir 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą (išdėstyta šio baigiamojo akto 44 p.), šalinant Išvadoje bei Įsakyme I. B. veikos kvalifikavimą dėl jos elgesio, sudariusio prielaidas viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje konfliktui kilti, taip pat prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais tikslais, taip diskreditavus valstybės tarnautojo vardą, pakenkus viso valstybės tarnautojų bendruomenės įvaizdžiui, sumenkinus teisminės valdžios ir ( - ) rajono apylinkės teismo prestižą, taip pat šalinant iš kaltinimo kvalifikaciją pagal VTĮ 161 straipsnio 2 dalį ir VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

8146. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybes išdėstytas šio baigiamojo akto 44 ir 45 punktuose, tvirtina pirmosios instancijos teismo poziciją tik dėl I. B. veikos teisinės kvalifikacijos pagal VTĮ 161 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą – buvo pažeistas draudimas dirbti darbą tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo. Šis draudimas buvo įtvirtintas tiek apibrėžiant valstybės tarnautojo teises, tiek pareigas (VTĮ 161 ir 17 str.).

8247. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime buvo konstatuota: „Konstitucinė nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, konstitucinis atviros visuomenės imperatyvas, konstitucinė valstybės tarnybos samprata suponuoja tai, kad valstybės tarnyba turi būti atvira, prieinama žmonėms, kurių reikalus ji tvarko. Minėta, kad valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtis, taigi ir valstybės tarnybos paskirtis, – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą. [...]. Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių [...]. Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kad piliečiai turi teisę [...] apskųsti jų sprendimus, garantavus piliečiams galimybę ginti savo teises teisme, peticijos teisę, taip pat teisės aktuose reglamentavus piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. [...].“

8348. Nesilaikius VTĮ 161 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto reguliavimo (žr. šio baigiamojo akto 45 – 46 p.) kartu buvo nepaisyta teisėtumo reikalavimų, o tai ir suponavo (turėjo nulemti) tarnybinę atsakomybę.

8449. Pareiškėjai (apeliantei) buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktais.

8550. Teisėjų kolegijos vertinimu, VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata šiuo atveju netaikytina, kadangi teisei priešinga veika nebuvo susijusi su valstybės tarnautojo elgesiu, tarnybinių pareigų atlikimo metu. Teisei priešinga veika pasireiškė dalyvavimu veikloje už valstybės tarnybos ribų, t. y. įsteigus MB „( - )“ ir užimant direktorės pareigas, apskritai su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje, kas atitinka VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 5 punkto nuostatą bei laikoma šiurkščiu pažeidimu, galinčiu lemti tarnybinę nuobaudą atleidimą iš pareigų (VTĮ 29 str. 4 d., 6 d.). Toks sprendimas (Įsakymas) ir buvo priimtas.

8651. Pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492–360/2013).

8752. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

8853. Tarnybinių nuobaudų skyrimo kontekste svarbi praktika suformuota Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A552–2748/2012. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne. Priešingas vertinimas, t. y., kad teismas panaikina, o ne pakeičia paskirtą tarnybinę nuobaudą vien dėl to, jog ji nėra adekvati padarytam pažeidimui ar nėra kitų privalomų sąlygų atitinkamai nuobaudai skirti, nors tarnybinis nusižengimas buvo padarytas ir egzistuoja kitos sąlygos švelnesnei tarnybinei nuobaudai skirti, leistų tarnybinį nusižengimą padariusiems valstybės tarnautojams (pareigūnams) nepagrįstai išvengti teisinės atsakomybės už savo pareigų neatlikimą ar netinkamą jų atlikimą, t. y. valstybės tarnautojui (pareigūnui) neatsirastų jokių neigiamų pasekmių. Teismas neskiria tarnybinių (drausminių) nuobaudų valstybės tarnautojams (pareigūnams), o gali spręsti klausimą tik dėl šios nuobaudos panaikinimo ar pakeitimo. Vis dėlto toliau išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams.

8954. Kaip ne kartą nurodė Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies esmė – draudimas skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš valstybės tarnybos, nesant šioje teisės normoje numatytų sąlygų. Ši teisės norma neįpareigoja visais atvejais atleisti iš valstybės tarnybos, kai tarnautojas padaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o tik suteikia tokią galimybę. Atsižvelgiant į VTĮ 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, nustačius, jog valstybės tarnautojas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, parenkant tarnybinę nuobaudą turi būti įvertintos visos juridinę reikšmę turinčios aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2–334/2004, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5, 2004, p. 79–83).

9055. Įstatymų leidėjas nėra numatęs, jog už šiurkštų tarnybinį nusižengimą imperatyviai skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir apskritai nėra imperatyvo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo padarius tarnybinį nusižengimą. Vadinasi, prieš atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų, paprastai tarnybinio patikrinimo išvadoje arba įsakyme dėl tarnybos santykių nutraukimo, turi būti pasisakoma, kodėl atleidžiamam valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda ir kodėl skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–231/2009).

9156. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A7–842/2005, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog taikant tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, privalu laikytis bendrųjų reikalavimų, numatytų VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje – atsižvelgti į valstybės tarnautojo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes. Vertindama pareiškėjo veiksmus šioje byloje, teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį traukiamas atsakomybėn, tačiau pažeidimo padarymo priežastims ir aplinkybėms turėjo įtakos ne tik pareiškėjo, bet ir nepakankamas atsakovo atidumas vykdant finansinių išteklių administravimą, dėl to mažėja pareiškėjo kaltės laipsnis, tyrimo metu nenustatyta dėl šių pareiškėjo veiksmų (neveikimo) kilusių tiesioginių neigiamų pasekmių (organizacijos veiklos sutrikimai, nuostoliai, žala ir pan.). Byloje padaryta išvada, jog paskirtoji nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra per griežta, o tai sąlygoja ginčijamo įsakymo keitimą: tarnybinė nuobauda „atleidimas iš pareigų“ pakeista į tarnybinę nuobaudą „griežtas papeikimas“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7–842/2005; taip pat žr. 2013 m. sausio

9221 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662–322/2013).

9357. Iš administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų matyti, kad pareiškėjos įmonė buvo įsteigta 2017 m. rugsėjo mėnesį. Apie tai, jog būtų realiai vykdoma veikla duomenų nėra, kas iliustruoja tik formalų įmonės egzistavimą iki pat pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos – 2017 m. lapkričio 3 d. Ketinimas nutraukti su valstybės tarnyba susijusius santykius I. B. išreikštas dar 2017 m. spalio 10 d. Be kita ko, apeliantė įmonės įsteigimo fakto nesistengė nuslėpti, jokių neigiamų tiesioginių tarnybinio nusižengimo pasekmių nenustatyta, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog paskirta tarnybinė nuobauda neadekvati padarytam teisės pažeidimui, todėl keistina į švelnesnę – griežtą papeikimą.

9458. Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

95Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

96I. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

97Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

98Skundą patenkinti iš dalies.

99( - ) rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 1-163 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėjo padėjėjai I. B.” pakeisti, šio teisės akto pirmą bei antrą dalis išdėstant taip:

100I. B. pripažinti padarius tarnybinį nusižengimą ir I. B., ėjusiai valstybės tarnautojo pareigas, paskirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

101( - ) rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1-163 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėjo padėjėjai I. B.” trečią dalį palikti nepakeistą.

102Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą,... 7. Pareiškėja nurodė, kad ( - ) rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m.... 8. Pareiškėja, nesutikdama su Išvadoje nurodytu tarnybinio nusižengimo... 9. Pareiškėja teigė, kad Išvadoje ir Įsakyme remiamasi tik prielaidomis, ko... 10. Pareiškėja pabrėžė, kad jos įsteigta MB „( - )” nuo įsteigimo dienos... 11. Atsakovas Kauno apylinkės teismas (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į... 12. Atsakovas paaiškino, kad VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktai Išvadoje... 13. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga patvirtina,... 14. Atsakovas vertino, kad pareiškėja nepagrįstai tvirtino, jog viena ir ta pati... 15. II.... 16. 10.... 17. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai (toliau – ir... 18. 11.... 19. Teismas byloje vertino, ar ginčijamu Įsakymu teisėtai ir pagrįstai... 20. 12.... 21. Teismas nustatė, kad pareiškėja apie galimą tarnybinį nusižengimą buvo... 22. 13.... 23. Teismas, vertindamas tarnybinio nusižengimo sudėties klausimą, nustatė, kad... 24. 14.... 25. Teismas, vadovaudamasis protingumo principu ir sistemiškai aiškindamas VTĮ... 26. 15.... 27. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nesikreipė į ją į pareigas priėmusį... 28. 16.... 29. Teismas nustatė, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017 m. gruodžio... 30. 17.... 31. Teismas pripažino pagrįsta Komisijos išvadą, jog pareiškėja, eidama... 32. 18.... 33. Teismas vertino, kad nustatytas pareiškėjos, kaip teisėjo padėjėjos,... 34. 19.... 35. Teismas, vertindamas Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendė, kad... 36. III.... 37. 20.... 38. Pareiškėja I. B., nesutikdama su Regionų apygardos administracinio teismo... 39. 21.... 40. Teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė reikšmingų bylos... 41. 22.... 42. Pareiškėja teigia, kad atsakovas padarė esminius procedūrinius pažeidimus... 43. 23.... 44. Pareiškėja nurodo, kad vien tik aplinkybė, kad pareiškėja 2017 m. rugsėjo... 45. 24.... 46. Pareiškėjos nuomone, jai paskirta tarnybinės nuobaudos rūšis yra... 47. 25.... 48. Pareiškėjos nuomone, VTĮ 161 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos šiuo atveju... 49. 26.... 50. Pareiškėja vertina, kad teismas taip pat nevisapusiškai įvertino... 51. 27.... 52. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ji prašė atsižvelgti į tai, kad... 53. 28.... 54. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m.... 55. 29.... 56. Atsakovas Kauno apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį... 57. 30.... 58. Atsakovas nurodo, kad savo skundą pareiškėja grindžia iš esmės tais... 59. Teisėjų kolegija... 60. IV.... 61. 31.... 62. Pateiktame apeliaciniame skunde, siekiant panaikinti pirmosios instancijos... 63. 32.... 64. Tarnybinių nuobaudų skyrimą apibrėžia VTĮ 30 straipsnis, kurio 5 – 7... 65. 33.... 66. Procedūrinių pažeidimų aspektu pažymėtina, kad Taisyklių 3 punkto... 67. 34.... 68. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog... 69. 35.... 70. Išdėstytų nuostatų pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 71. 36. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarnybinio... 72. 37. Išvados rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, kad I. B. nesilaikė VTĮ 3... 73. 38. Tas pats I. B. veikos teisinis kvalifikavimas nurodytas ir Įsakyme.... 74. 39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad VTĮ 3... 75. 40. VTĮ 15 straipsnis (Valstybės tarnautojų pareigos) turi dvi dalis.... 76. 41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks teisinis kvalifikavimas,... 77. 42. Pareigą tarnybinio tyrimo išvadoje bei įsakyme dėl tarnybinės... 78. 43. Dėl nurodytų aplinkybių (šios nutarties 41 – 42 p.) iš kaltinimo yra... 79. 44. VTĮ 161 straipsnio 1 dalis valstybės tarnautojui, leidžia dirbti... 80. 45. Atsižvelgiant į tai, tvirtintina, kad Išvadoje, Įsakyme bei pirmosios... 81. 46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybes išdėstytas šio... 82. 47. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime... 83. 48. Nesilaikius VTĮ 161 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte... 84. 49. Pareiškėjai (apeliantei) buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas... 85. 50. Teisėjų kolegijos vertinimu, VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1 punkto... 86. 51. Pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės... 87. 52. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog... 88. 53. Tarnybinių nuobaudų skyrimo kontekste svarbi praktika suformuota... 89. 54. Kaip ne kartą nurodė Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas,... 90. 55. Įstatymų leidėjas nėra numatęs, jog už šiurkštų tarnybinį... 91. 56. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A7–842/2005, Vyriausiojo... 92. 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662–322/2013).... 93. 57. Iš administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų matyti, kad... 94. 58. Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies,... 95. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 96. I. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 97. Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m.... 98. Skundą patenkinti iš dalies.... 99. ( - ) rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr.... 100. I. B. pripažinti padarius tarnybinį nusižengimą ir I. B., ėjusiai... 101. ( - ) rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr.... 102. Sprendimas neskundžiamas....