Byla 2S-788-527/2012
Dėl juridinio fakto nustatymo (suinteresuotas asmuo AB SEB bankas)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos BUAB „TGS ir partneriai“ bankroto administratorės UAB „Bankroto Valdymas“ įgalioto asmens Nerijaus Činčiko atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3425-435/2012 pagal pareiškėjos BUAB „TGS ir partneriai“ bankroto administratorės UAB „Bankroto Valdymas“ įgalioto asmens Nerijaus Činčiko pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo (suinteresuotas asmuo AB SEB bankas),

Nustatė

2pareiškėjos bankroto administratorės įgaliotas asmuo, vykdydamas 2012-01-03 kreditorių susirinkimo nutarimą, 2012-01-18 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu (b. l. 3-6) nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis pastatas - vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ) g. 25, Rumšiškių mstl. Kaišiadorių r. sav. (toliau – Pastatas), yra įkeistas AB SEB bankui. Pareiškime nurodoma, kad nors pareiškėja (skolininkė) pagal Kreditavimo sutartį Nr. ( - )-66 (b. l. 9-27) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kuriuose buvo numatytas (b. l. 24) skolininkės įsipareigojimas ne vėliau kaip iki 2008-12-30 įkeisti bankui (suinteresuotam asmeniui) ant žemės sklypo kredito lėšomis statomą Pastatą, neįvykdė savo pareigos įkeisti žemės sklypo priklausinį (Pastatą), ir pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis naujai pastatytas statinys nėra atskirai įkeistas hipotekos lakštu Nr. 02/1/2007/0019199 (b. l. 28-29), tačiau jis pagal CK 4.171 str. 2 ir 12 dalis laikytinas įkeisto daikto priklausiniu, kuriam taip pat taikomas įkeitimas (LAT 2011-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011). Nors hipotekos sutarties šalys hipotekos lakšte neįvardijo po hipotekos lakšto sudarymo pastatyto Pastato, tačiau nėra ginčo, kad šis statinys savininko valia įgijo žemės sklypo priklausinio teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre, ir šie duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, hipotekos lakšte Nr. 02/1/2007/0019199 buvo aptartos papildomos hipotekos sąlygos ir nustatyta (b. l. 29), kad, įkeitus pagrindinį daiktą (žemės sklypą), laikoma, kad įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Pagal aptartą sutartinės hipotekos lakšto sąlygą Pastatas gali būti kvalifikuojamas kaip priklausinys ir jį turi ištikti įkeisto žemės sklypo likimas. Atsižvelgiant į tai, kad Kreditavimo sutartis tarp šalių yra nutraukta banko iniciatyva (nes skolininkė nevykdė savo įsipareigojimų) ir nebegali būti vykdoma, tikslu išvengti trečiųjų asmenų teisių ir interesų pažeidimų reikalinga išviešinti faktą apie įkeistą nekilnojamąjį turtą.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2012-01-30 nutartimi (b. l. 38) pareiškimą (prašymą) dėl juridinio fakto nustatymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), nes pareiškėja pateikė teismui rašytinius įrodymus apie tai, kad hipotekos lakštu banko naudai įkeistas pareiškėjos (skolininkės) nekilnojamasis turtas - žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), o tokiu atveju yra atitinkami dokumentai, patvirtinantys, kad šiuo hipotekos lakštu įkeistas tik žemės sklypas, juolab Pastatas įkeitimo metu net nebuvo pastatytas (CPK 445 str.). Laikomas įkeistu tas nekilnojamasis turtas, kuris yra įvardintas hipotekos lakšte ir įregistruotas hipotekos ir nekilnojamojo turto registre (LAT 2011-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011). Kai nėra CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos bent vienos sąlygos, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (LAT senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta LR teismų praktikos, taikant CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga).

4Pareiškėjos bankroto administratorės įgaliotas asmuo atskiruoju skundu (b. l. 41-42) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-30 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju nėra visų CPK 44 ir 445 str. įtvirtintų sąlygų teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o būtent sąlygos, kad pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjos teigimu, notarai atsisakė registruoti hipoteką Pastatui, motyvuodami tuo, kad sutartis yra nutraukta, įmonei yra iškelta bankroto byla. LR teisingumo ministro 2002-02-20 Nr. 40 įsakymu Nr. 46 patvirtintos Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo pildymo instrukcijos 4 d. numatyta, kad hipotekos ir įkeitimo lakštu įformintą sandorį tvirtina notaras. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į tai, kad Kreditavimo sutarties šalys nori ir siekia įkeisti ir išviešinti faktą apie įkeistą nekilnojamąjį turtą, vienintelis būdas yra teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju ji negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

5Atskirasis skundas atmestinas.

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7CPK XXVI skyriuje reglamentuojamas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas. CPK 444 str. išvardija konkrečias bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kurias nagrinėja teismai. CPK 444 str. 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos. LAT 2008-02-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008 konstatuota, kad pagal CPK 444 str. 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Būtent materialinis teisinis reglamentavimas lemia tai, kad tam tikras faktas turi teisinę reikšmę, todėl svarbu aiškinti ir taikyti materialinės teisės normas.

8Pareiškėja šioje byloje prašo nustatyti juridinį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausantis ginčo Pastatas, yra įkeistas AB SEB bankui. CK 4.170 str. 1 d. numatyta, jog hipoteka – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. CK 4.185 str., reglamentuojančio hipotekos įforminimą ir įregistravimą, 1 d. nustatyta, jog hipotekos sutartis, įkeičiamo daikto savininko vienašalis pareiškimas įkeisti daiktą, taip pat prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką įforminami surašant hipotekos lakštą. Jeigu hipoteka sutartinė, hipotekos lakštą tvirtina notaras. Šio straipsnio 3 d. numatyta, jog hipoteka registruojama hipotekos registre teisėjo sprendimu, pateikus hipotekos lakštą įkeisto daikto buvimo vietos hipotekos įstaigai. 4 d. nustatyta, jog hipotekos pakeitimai įrašomi hipotekos lakšte ir registruojami hipotekos registre ta pačia tvarka kaip ir hipoteka. CK 1.187 str. nustatyta, jog hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento, kai viešame registre įrašomi atitinkami įrašai. Pažymėtina, kad jokiame įstatyme nėra numatyta, kad nekilnojamojo turto įkeitimas yra nustatomas teismo sprendimu nustatyto fakto pagrindu. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog nekilnojamojo daikto įkeitimui (hipotekai) įforminti ir įregistruoti įstatymas numato specialią tvarką, būtent kuria pareiškėja arba kreditorius AB SEB bankas, siekdami įforminti ir įregistruoti Pastato hipoteką, turėjo pasinaudoti. Tai, kad šiuo metu, esant nutrauktai kreditavimo sutarčiai ir iškeltai pareiškėjos bankroto bylai, apeliantės teigimu, notarai atsisako Pastatui registruoti hipoteką (nors tai patvirtinantys įrodymai į bylą ir nepateikti), apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesudaro pagrindo pareiškėjai kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Pastatas yra įkeistas bankui, nes nuo šio fakto (nepatenkančio tarp CPK 444 str. 2 d. 9 p. išvardintų faktų) nustatymo, įstatyme esant įtvirtintai kitokiai hipotekos ir jos pakeitimų įforminimo ir įregistravimo tvarkai, negali priklausyti asmens teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

9Taip pat pažymėtina, jog, kaip spręstina iš LITEKO duomenų, Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. H2-26747-285/2010 priimta 2010-11-12 nutartimi (įsiteisėjusia Kauno apygardos teismui 2011-03-21 nutartimi c. b. Nr. 2S-469-527/2011 atmetus atskirąjį skundą) buvo netenkintas kreditoriaus AB SEB banko 2010-11-04 prašymas CK 4.177 str. pagrindu įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą (kuriuo įkeičiamas skolininkei priklausantis pastatas – vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), esantis Kaišiadorių r., Rumšiškėse, ( - ) g. 25 (Pastatas), užtikrinant 2007-11-07 kreditavimo sutarties Nr. ( - )-66 su vėlesniais sąlygų pakeitimais ir papildymais įvykdymą). Kauno apygardos teismo 2011-03-21 nutartyje c. b. Nr. 2S-469-527/2011 konstatuota nesant pagrindo tenkinti kreditoriaus prašymo dėl priverstinės hipotekos Pastatui įregistravimo, kadangi Pastatui kito kreditoriaus UAB „HILTI COMPLETE SYSTEMS“ prašymu, kaip laikinoji apsaugos priemonė, buvo pritaikytas areštas 2008-12-10 teismo nutartimi, t. y. dar netgi iki skolininkei 2008-12-19 pasirašant Kreditavimo sutarties Nr. ( - )-66 pakeitimą Nr. 1 (b. l. 23-25) ir įsipareigojant kreditoriui įkeisti Pastatą, o tuo labiau – gerokai iki kreditoriui kreipiantis į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo su 2010-11-04 prašymu įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą. Pagal teisminę praktiką tokiu atveju, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo (šiuo atveju akivaizdu, jog, įkeitus Pastatą, teisė atsirastų ne pačiai pareiškėjai bankrutuojančiai įmonei, o kreditoriui), o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o turi būti nustatinėjami kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Teisiškai reikšmingų faktų nustatymas – sudėtinė institucijos sprendimo ginčijimo (skundimo) proceso dalis. Po tokių faktų konstatavimo, sprendžiama dėl apskųsto institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios (LAT 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, kreditorius AB SEB bankas, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2011-03-21 nutartyje c. b. Nr. 2S-469-527/2011 padarytomis išvadomis, turėjo teisę šią nutartį skųsti kasaciniu skundu, tačiau, kaip matyti iš LITEKO duomenų, jis tokia teise nepasinaudojo.

10Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo priimti pareiškėjos pateiktą pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl ko skundžiama nutartis, kuria pareiškimas atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teisme, paliktina nepakeista apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

11Teismas, vadovaudamasis LR CPK 335-339 str.,

Nutarė

12atskirąjį skundą atmesti.

13Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai