Byla 2A-1789-553/2013
Dėl išlaikymo tevui priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Aldonos Tilindienes, kolegijos teiseju Andriaus Ignoto ir Astos Radzevicienes, rašytinio proceso tvarka išnagrinejo apelianto (ieškovo) Vytauto V. Š. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2012-11-08 sprendimo, priimto civilineje byloje pagal ieškovo Vytauto V. Š. ieškini atsakovams A. Š. ir V. Š., treciasis asmuo D. Š., del išlaikymo tevui priteisimo.

2Teiseju kolegija, išnagrinejusi apeliacini skunda,

3n u s t a t e:

  1. Ginco esme

4Ieškovas V. V. Š. ieškiniu praše priteisti jo naudai iš sunu A. Š. ir V. Š. periodinemis išmokomis kas menesi mokama 1 000 Lt dydžio išlaikyma, t. y. po 500 Lt iš kiekvieno. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas yra sunkiai sergantis pensininkas, gaunantis tik 702,39 Lt netekto nedarbingumo pensija. Esa tokiu pajamu neužtenka, nes, be butiniausioms kasdienems reikmems skiriamu pinigu, butinos lešos ir vaistams, proceduroms, operacijoms ir slaugai. Ieškovo teigimu, iš viso jo minimaliu poreikiu patenkinimui yra butina 1 720 Lt suma per menesi. Kadangi santykiai su sutuoktine ir vaikais iširo, jie esa ieškovo nelanko, juo nesidomi ir neteikia jokios paramos.

5Atsakovai A. Š. ir V. Š. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydami, kad atsakovas ne visada tinkamai vykde savo kaip tevo pareigas, šeimos materialiniu gerbuviu rupinosi atsainiai, gaunamas pajamas liguistai kaupe visa gyvenima, ir šis iprotis senatveje dar labiau paumejo. Ieškovas, gaudamas pakankamai didele pensija, šykšti pats sau butiniausiu reikmenu, perka pacius pigiausius produktus, dešimtmeti devi tuos pacius rubus ne todel, kad jam truktu piniginiu lešu, taciau del ligoto potraukio kaupti. Atsakovai iš tevu namu išejo vos tik gave bent minimalia galimybe patys save išlaikyti, nes ieškovas nuolat priekaištavo, negerbe savo vaiku. Atsakovai, net ir išeje gyventi atskirai, visai imanomais budas sieke bendrauti su tevu, taciau ieškovas venge ir vengia bendravimo su sunumis, neteikia jiems jokios informacijos, o paklaustas apie poreikius akivaizdžiai tyli ir išreiškia priešiškuma vaikams. Atsakovai nurode, kad jie niekada neatsisake ir neatsisako pareigos padeti savo tevui, taciau, žinodami jo gyvenimo buda, kategoriškai nesutinka teikti jam išlaikymui po 500 Lt kas menesi, nes tos lešos bus naudojamos ne poreikiu tenkinimui, o kaupimui neaiškiu tikslu. Atsakovai pažymejo, kad jie turi nepilnameciu vaiku, kuriuos reikia išlaikyti, o ieškovas butinu poreikiu patenkinimui lešu turi pakankamai. Atsakovai nurode, kad reikalaujamas priteisti išlaikymo dydis yra visiškai nepagristas jokiais irodymais.

6Treciasis asmuo D. Š. su pareikštu ieškiniu nesutiko, motyvuodama tuo, kad ieškovas yra problemiška asmenybe, turinti psichikos sutrikimu, nuolat konfliktuojanti su artimaisiais ir kaimynais. 2009 metu pabaigoje del ieškovo ligos paumejimo jai teko palikti namus ir prisiglausti pas netoliese gyvenanti sunu, taciau ji nuolat rupinasi vyro sveikatos bukle, namais, augintiniais ir augalais. Ieškovas nuo pat atsakovu vaikystes elgesi su jais neadekvaciai, despotiškai ir nepagarbiai, reikalaudavo, kad jie nekeltu kojos i namus. Jis daugiau kaip dešimt metu neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedave jokiu lešu maistui, vaiku ir busto išlaikymui. D. Š. teigimu, ieškovas visas pajamas ivairiausiais budais kaupe, todel turi santaupu, iš kuriu gali gyventi, turi nemažai nekilnojamojo turto. Treciais asmuo nurode, kad ieškovo keliamo reikalavimo dydis yra neadekvatus ir prieštaraujantis protingumo principams, nes tiek avaline, tiek rubus jis nešioja tuos pacius, namuose yra visa buitine technika ir namu apyvokos daiktai, turi darža, kuriame augina daržoves, jokiu mokesciu nemoka, perka tik kompensuojamus vaistus, fiziškai yra stiprus ir darbingas. Be to, vaikai, nepaisant ieškovo nepagarbaus elgesio, visada rupinosi ir rupinasi abejais tevais.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

7Vilniaus miesto 3 apylinkes teismas 2012-11-08 sprendimu ieškovo ieškini nusprende atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui V. Š. 3 000 Lt bylinejimosi išlaidu ir 30 Lt procesiniu dokumentu iteikimo išlaidu valstybei. Pirmosios instancijos teismas sprende, kad ieškovas turi pakankamai vertingo turto, gyvenamaji nama, gauna 702,39 Lt netekto darbingumo pensija, turi santaupu, iki kreipimosi i teisma i atsakovus jokios paramos nesikreipe, o pastarieji vienareikšmiškai sutinka tevui padeti, taciau ne tokia forma, kokia reikalauja ieškovas.

  1. Apeliacinio skundo bei atskirojo skundo ir atsiliepimo i juos argumentai

8Apeliantas (ieškovas) V. V. Š. skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2012-11-08 sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – ieškini tenkinti visiškai. Nurode, kad pirmosios instancijos teismas ieškini atmete vieninteliu motyvu, kad ieškovas turi pakankamai turto, taciau nepaneige, jog ieškovo gaunamos lešos yra nepakankamos jam save išlaikyti, nors konstatavo, kad ieškovas serga daugybe ligu, yra nedarbingas, kad jam neužtenka gaunamos pensijos pragyvenimui ir ligoms gydyti. Esa teismas pažeide procesines ir materialines teises normas ir prieme visiškai nepagrista ir neteisinga, logiškai ydinga teismo sprendima. Teismas nenurode jokiu aplinkybiu, paneigianciu ieškovo sunu pareigos pasirupinti pensininku neigaliu tevu, o atsakovai nepateike irodymu, kad ju turtine padetis neleidžia to daryti. Vaiku auklejimas ir drausminimas pagal individualu supratima nepatvirtina, kad ieškovas nevykde tevo pareigu. Apelianto teigimu, teismas neteisingai ivertino aplinkybe apie ieškovo turima turta – esa teismo nurodyti nekilnojamieji daiktai yra ginco objektas ieškovo ir jo sutuoktines santuokos nutraukimo byloje, be to, nekilnojamuju daiktu turejimas nereiškia, kad ieškovui nereikalingas išlaikymas. Turimam namui yra butinas remontas, reikia moketi už teikiamas komunalines paslaugas, pirkti malku, o galimybe nama parduoti yra apribota vykstancio ginco. Namo pardavimo atveju ieškovui nepakaktu lešu butui isigyti. Apelianto vertinimu, tai, kad prieš kelis metus jis iš banko paeme apie 43 000 Lt, nereiškia, kad jis turi lešu pragyvenimui – esa tie pinigai buvo naudojami butent todel, kad jam nepakanka gaunamos pensijos. Esa todel jam buvo paskirta ir speciali pagalba i namus. Apeliantas nurode, kad jo išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, todel teismas pažeide irodinejima reglamentuojancias teises normas, motyvuodamas, kad ieškovas neirode, kur jis išleido iš banko paimtus 43 000 Lt, vertindamas, kad ieškovas šiuo metu yra sukaupes nurodyta suma.

9Atsakovai A. Š. ir V. Š. su apeliaciniu skundu nesutiko ir atsiliepime i apeliacini skunda nurode, kad ieškovas, siekdamas išlaikymo priteisimo, turejo pareiga išrodyti, išlaikymo jam reikalinguma, taciau tokios pareigos neivykde, nepaisant to, kad teismas ne karta jam buvo paaiškines, kad jis privalo irodyti tai, ka teigia. Ieškovas atitiko tik viena salyga, butina išlaikymo priteisimui – jis yra nedarbingas, taciau antroji salyga – išlaikymo reikalingumas buvo paneigta byloje esanciais irodymais. Byloje nera nei vieno dokumento, pagrindžiancio ieškovo nurodyta ligu saraša, taciau ir nurodytas sarašas išlaikymo reikalingumo nepatvirtina. Pagal Vilniaus miesto socialines paramos centro nustatytus poreikius apeliantui teikiama pagalba ruošiant maista, taciau jis tokia pagalba faktiškai nesinaudoja, i byla nera pateikta jokiu irodymu, kad ieškovas yra sumokejes už tokias paslaugas. Apeliantas i byla nepateike nei saskaitu už vaistus, nei už komunalines išlaidas, nei už bet kokias kitas išlaidas. Vienintelis ieškovo pateiktas irodymas – 3,40 Lt išlaidos nugaros masažui. Apeliantui sprendimas del socialiniu paslaugu ir specialiosios pagalbos teikimo buvo iki 2012-09-30, irodymu apie pratesta sprendima byloje nera. I byla pateikti irodymai patvirtina, kad per pora metu V. V. Š. iš banko saskaitu paeme mažiausiai 43 000 Lt. Apeliantas irodymu apie tai, kur jis tuos pinigus išleido, teismui nepateike, o jo sutuoktine D. Š. nurode apie liguista V. V. Š. taupuma ir potrauki kaupti pinigus. Apeliantas teismui nepateike jokiu irodymu, kokias išlaidas jis patiria, o teismo posedžio metu pats nurode, kad nauju rubu neperka, maista atneša socialiniai darbuotojai, vaistus kompensuoja valstybe, iš sodo gauna vaisius ir daržoves, turi atsargu. Apeliantas nutyli apie kita turima kilnojamaji turta – statybine mediena, stakles, suvirinimo aparata, pašto ženklu kolekcija. Apeliantas ji pardavineja ir nutyli apie gautas pajamas. Atsakovai ypac pabreže, kad apeliantas del išlaikymo i savo vaikus nera kreipesis ir nera nurodes, kad neturi, ko valgyti ar neužtenka pinigu vaistams isigyti. Atsakovai taip pat prašo atsižvelgti i ju turtine padeti ir išlaikomus asmenis. Atsakovai nesutinka, kad išlaikymo butinumas yra preziumuojamas – atitinkamas aplinkybes privalejo irodyti pats ieškovas.

10Treciasis asmuo D. Š. su apeliaciniu skundu taip pat nesutiko ir atsiliepime nurode, kad ieškovas prieš pradedamas skyrybu procesa 2009-2010 metais iš banko saskaitu nueme ne mažiau kaip 100 000 Lt. Treciojo asmens teigimu, ji du tris kartus per savaite lankosi namuose, kuriuose liko gyventi ieškovas, todel gali patvirtinti, kad jis tokios sumos negalejo niekur išleisti, nes pats užsiaugino vaisius ir daržoves, nepirko malku, nevykde namo remonto, rengesi kukliai, pietus gauna dienos centre „Giedra“, gauna labdaros maisto davinius ir parama bei pajamas už parduotus ivairius daiktus. Esa už šiukšliu išvežima moka ji pati, taip pat nuperka maisto šuniui ir katems. Treciojo asmens teigimu, ieškovas gali išnuomoti viena iš dvieju name esamu butu ir tokiu budu gauti papildomu pajamu.

  1. Apeliacines instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

11Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dali bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas. Teiseju kolegija, nagrinedama atsakovo apeliacini skunda, laikosi nurodytu nuostatu ir nagrineja ši skunda pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, del kurio reiketu šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinejamoje byloje teiseju kolegija nenustate Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje numatytu absoliuciu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.

12Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilineje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinejimo ribas ir istatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkancia irodinejimo pareiga. Irodinejimas civiliniame procese grindžiamas tikimybiu pusiausvyros principu - teismas pripažista fakta esant nustatytu, jei, ivertinus i byla pateiktus irodymus, yra didesne tikimybe manyti tam tikra faktine aplinkybe egzistavus nei neegzistavus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2001 m. kovo 26 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Tuo paciu, esant byloje surinktu irodymu prieštaravimams, kile neaiškumai vertinami atsižvelgiant i šalims tenkancia irodinejimo pareiga.

13Gincas byloje yra kiles del pilnameciu vaiku pareigos išlaikyti nedarbinga teva.

14Vaiku ir tevu tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria tarpusavio išlaikymo pareiga. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje itvirtinta vaiku pareiga gerbti tevus, globoti juos senatveje ir tausoti ju palikima. Civilinio kodekso 3.162 straipsnis taip pat numato, kad vaikai turi gerbti tevus ir tinkamai atlikti savo pareigas, o šio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalyje itvirtinta pilnameciu vaiku pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tevus ir jais rupintis. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, pasisakydamas del Civilinio kodekso 3.205 straipsnio taikymo ir aiškinimo, nurode, kad pilnameciu vaiku pareiga išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tevus yra susijusi su gyvybiškai svarbiu poreikiu patenkinimu, todel istatymo leidejas numate šios pareigos ivykdymo tvarka ir salygas. Kai ši pareiga nevykdoma savanoriškai, alimentai priteisiami teismo keliu. Tevu teise i išlaikyma siejama su dviem salygomis. Pirma, tevai turi buti nedarbingi, t.y. arba senatves pensininkai, arba invalidai. Antra, nedarbingiems tevams turi buti reikalingas materialinis išlaikymas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003-03-12 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-340/2003). Nedarbingi tevai, turintys pakankamai lešu gyventi (gaunantys pakankama pensija, turintys santaupu, kitokio turto ir pan.), teises i išlaikyma neturi. Teismas gali atleisti pilnamecius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tevus, jeigu nustato, kad tevai venge atlikti savo pareigas nepilnameciams vaikams (CK 3.206 str. 1 d.).

15Todel nagrinejamuoju atveju, ieškovui pareiškus reikalavima priteisti išlaikyma iš pilnameciu vaiku, buvo butina nustatyti, ar ieškovas yra nedarbingas, ar jam reikalinga parama ir ar ieškovas nevenge atlikti savo pareigu nepilnameciams vaikams. Pirmosios instancijos teismas nustate tik viena butina išlaikymo iš pilnameciu vaiku priteisimo juridini fakta, t. y. kad ieškovas V. V. Š. yra pensinio amžiaus sulaukes neigalus asmuo, kuriam nustatytas vidutiniu specialiuju poreikiu lygis. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad jam pragyvenimui neužtenka 702,39 Lt, taciau tokios savo išvados nepagrinde jokiais motyvais ir byloje esanciais irodymais. Apeliacines instancijos teiseju kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nes, ištyrus ir ivertinus byloje esancius irodymus, nera jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad ieškovas per menesi, gyvendamas individualiame name su daliniais patogumais, savo butinu poreikiu patenkinimui išleidžia didesne nei gaunama 702,39 Lt suma. Treciojo asmens D. Š. paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas yra labai taupus ir turi liguista potrauki kaupti pinigus, nauju rubu neperka, maistui neišlaidauja, turi galimybe užsiauginti vaisiu ir daržoviu, išnuomoti viena iš dvieju name esanciu butu, už komunalines paslaugas nemoka, o gydytoju paskirtus vaistus kompensuoja valstybe. Irodymu, paneigianciu treciojo asmens paaiškinimus, ieškovas i byla nepateike. Tokiu budu vertintina, kad nustatytos aplinkybes apie ieškovo kas menesi gaunamos pensijos dydi ir išlaidu dydi, sudaro pagrinda išvadai, jog ieškovo pajamos užtikrina jo minimaliu poreikiu patenkinima. Atsakovai, siekdami paneigti išlaikymo butinuma, teismui taip pat pateike irodymus apie ieškovo vykdytas finansines operacijas bei turetus vertybinius popierius ir tokiu budu irodinejo, kad ieškovas, be turimo vertingo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, mažiausiai turi apie 43 000 Lt santaupu. Apeliacines instancijos teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas kontekste treciojo asmens paaiškinimu teisingai ivertino byloje esancius irodymus apie ieškovo iš banko SNORAS išimtas pinigines lešas ir ju suma, teisingai paskirste irodinejimo pareiga ir padare pagrista išvada, jog ieškovas nepaneige byloje esanciu irodymu apie jo turimas santaupas. Taip pat teiseju kolegija vertina, kad byloje esantys irodymai apie ieškovo turima nekilnojamaji ir kilnojamaji turta, net ir atsižvelgiant i tai, kad teismo sprendimas del ieškovo ir treciojo asmens ištuokos dar nera isiteisejes, patvirtina, jog ieškovas turi objektyvias galimybes gauti papildomu pajamu iš turimo turto. Todel teiseju kolegija konstatuoja, kad prielaidu nustatyti Civilinio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, su kuriomis istatymu leidejas sieja tevu teise gauti išlaikyma iš pilnameciu vaiku teisinio ipareigojimo forma, nera, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai nugincijo išlaikymo reikalinguma, yra pagrista ir teisinga. Akcentuotina ypac svarbi aplinkybe, kad atsakovai neatsisako pareigos teikti ieškovui išlaikyma ir parama, todel nera pagrindo pripažinti, kad ieškovo teise yra pažeista ir turi buti ginama teismine tvarka.

16Del kitu apeliacinio skundo argumentu apeliacines instancijos teismas nepasisako, nes jie neitakoja skundžiamo sprendimo teisetumo ir pagristumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažistama, kad teismo pareiga pagristi priimta procesini spendima neturetu buti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti i kiekviena argumenta. Atmesdamas apeliacini skunda, apeliacines instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnes instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasi anksciau išdestytais argumentais, teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyre visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taike galiojancias šeimos teises bei procesines normas ir prieme teiseta ir pagrista sprendima, kurio nera pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdestytais argumentais. Todel apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos sprendima, kuris atitinka geros morales bei teisingumo, protingumo ir sažiningumo kriterijus numatytus CK 1.5 straipsnio 1dalyje.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

Nutarė

18Apelianto Vytauto V. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2012 m. lapkricio 8 d. palikti nepakeista.

Ryšiai