Byla 2A-661-160/2013
Dėl draudimo išmokos grąžinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės, Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. K.-M. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei E. K.-M. individualiai įmonei dėl draudimo išmokos grąžinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

31. Ginčo esmė

4„BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, prašė priteisti iš E. K.-M. individualios įmonės 739,39 Lt draudimo išmokos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Paaiškino, kad 2010-11-19 draudimo sutartimi Nr. 12 3047902 buvo apdrausta automobilio Mercedes Benz GL, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims avarijos metu padarytos žalos asmeniui ir turtui, atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė. 2011-08-29 įvyko autoįvykis, kurio kaltininku pripažintas E. K.-M. individualios įmonės vairuotojas A. M., vairavęs automobilį Mercedes Benz GL, valst. Nr. ( - ). Įvykio metu buvo apgadintas automobilis Audi A6, valst. Nr. ( - ), kurio savininkui ieškovas 2011-09-21 atlygino 3696,95 Lt žalą. 20 proc. šios sumos (739,39 Lt ) ieškovui turi atlyginti atsakovė, kadangi ji neįvykdė pareigos pranešti draudikui raštu per tris dienas apie įvykį (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str.). Atsakovės vengimas bendradarbiauti lėmė, kad draudimo įmonė neturėjo galimybės apskaičiuoti draudimo išmoką vadovaujantis objektyviais, visapusiškais įrodymais, todėl draudimo išmoka buvo išmokėta pagal nukentėjusiojo pateiktą informaciją.

5E. K.-M. individuali įmonė prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie įvykį, kadangi nedelsiant 2011-08-29 po eismo įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurią su kitais būtinais dokumentais 2011-08-30 nukentėjęs asmuo pristatė ieškovui. Ieškovas jokios papildomos informacijos nereikalavo, o tik išmokėjęs draudimo išmoką atsiuntė 2011-11-18 pretenziją. 2011-08-29 eismo įvykio deklaracijoje yra tiek nukentėjusiojo tiek ir draudėjo paaiškinimai bei parašai, dėl to draudimo išmoka buvo apskaičiuota ir išmokėta pagal atsakovo ir nukentėjusio asmens pateiktus paaiškinimus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Trakų rajono apylinkės teismas 2012-10-10 sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš E. K.-M. individualios įmonės 739,39 Lt, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-06-01) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 71 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje. Padarė išvadą, jog atsakovas netinkamai vykdė pareigą informuoti ieškovą apie įvykusį eismo įvykį. Atsakovo pareiga per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti ieškovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 60.3 punkte bei šalių sudarytoje 2010-11-08 ECA paprastosios draudimo sutarties Nr. 12 3047902 6.5 punkte. Todėl kritiškai vertintini atsakovės paaiškinimai, jog užpildžius eismo įvykio deklaraciją pakanka, kad ją draudikui pateiktų eismo įvykyje nukentėjęs asmuo. Atsakovės atstovas neginčijo, jog atsakovė arba eismo įvykio metu transporto priemonės valdytoju buvęs A. M. per tris darbo dienas neinformavo ieškovo apie eismo įvykį, taip pat nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovė negalėjo laiku informuoti ieškovą. 2011-09-08 A. M. buvo informuotas apie įstatymo reikalavimą informuoti raštu draudiką per 3 dienas bei apie draudiko teisę išreikalauti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos jei bendradarbiavimo pareiga vykdoma netinkamai. Taip pat buvo pateiktas prašymas kuo skubiau atvykti ir pranešti apie eismo įvykio aplinkybes bei pateikti savo transporto priemonę apžiūrai bei turimą eismo įvykio deklaracijos egzempliorių. Tačiau duomenų, kad atsakovė arba transporto priemonės valdytojas A. M. būtų kreipęsi į ieškovą ir pateikę prašomą informaciją, byloje nėra.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9E. K.-M. individuali įmonė apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-10 sprendimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės bei ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos turėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia. Tačiau nei viena iš išvardintų sąlygų pažeista nebuvo ir ieškovas neturi teisės reikšti draudėjui pretenziją šiais motyvais. Nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktas, kuriame nustatyta, jog draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktus argumentus ir įrodymus bei neatsižvelgė į atsakovo reikšmingus argumentus, netinkamai aiškino ir taikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas ir sutarties sąlygas. Ieškovas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie įvykį, nes nedelsiant 2011-08-29 po eismo įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, ją pasirašė atsakovės atstovas, kurią su kitais būtinais dokumentais 2011-08-30 pristatyta ieškovui. Šiuo atveju nėra būtinumo pačiam draudėjui asmeniškai dokumentus pristatyti draudikui, pakanka, jog įvykdytų ir kiti asmenys. Ieškovas iš atsakovės jokios papildomos informacijos nereikalavo, ir tik išmokėjęs draudimo išmoką, atsiuntė 2011-11-18 pretenziją sumokėti draudimo išmoką. Todėl negalima konstatuoti, kad atsakovė nebendradarbiavo. Teismas taip pat buvo šališkas, kadangi ieškovas teismui pateikė papildomus įrodymus (2011-09-08 kvietimas Nr. AJA/11/07433), kuriuos atsakovės atstovas gavo tik pasibaigus 2012-10-02 posėdžiui, t. y. teismas posėdžio metu nurodė, kad ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti irti nedalyvaujant, bet apie tai, kad su prašymu pateikti papildomi įrodymai nenurodė ir jų atsakovės atstovui teismo posėdžio metu nepateikė. 2011-09-08 ieškovo kvietimo bendradarbiauti žalos atlyginimo byloje atsakovė ir jos atstovas prieš tai niekada nebuvo gavę. 2011-08-29 eismo įvykio deklaracijoje yra tiek nukentėjusiojo, tiek ir draudėjo atstovo paaiškinimai bei parašai, todėl akivaizdu, kad draudimo išmoka buvo apskaičiuota ir išmokėta pagal draudėjo ir nukentėjusiojo asmens pateiktus paaiškinimus ir papildomų dokumentų bei paaiškinimų ieškovas nereikalavo. Ieškovas draudimo išmoką išmokėjo per 21 dieną nuo visų dokumentų gavimo dienos, taigi ieškovui pakako informacijos draudimo išmokai išmokėti ir šiuo metu piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis bei klastodamas įrodymus ieškovas nepagrįstai siekia prisiteisti dalį draudimo išmokos. Ieškovo veiksmai atitinka CPK 95 str. numatytas sąlygas, todėl yra pagrindas išspręsti klausimą dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir ieškovui paskirti baudą.

10„BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad apeliantas nenurodo ir neteikia jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti skundžiamu sprendimu. Atsakovė nebendradarbiavo su draudimo įmone, ignoravo įstatyminę prievolę pranešti apie įvykį per 3 dienas, bei prievolę bendradarbiauti ir draudikui prašant, teikti informaciją, kad būtų galima objektyviai nustatyti nukentėjusiojo patirtą žalą ir ištirti įvykio dalyvių atsakomybės klausimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, nes atsakovė neįrodė, kad jos, kaip transporto priemonės savininkės, atsakomybė pasibaigė dėl valdymo praradimo (CK 6.270 str. 3 d.), kad didesnio pavojaus šaltinio valdymas prarastas dėl kito asmens neteisėtų veiksmų, todėl prašymas pateikti informaciją pateiktas vairuotojui, yra laikomas pateiktu ir atsakovei.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).

13Atsakovei pateikta ieškovo pretenzija (b. l. 9) tvirtina, kad ieškovas reikalavo atsakovę sumokėti 20 procentų draudiminės išmokos regreso tvarka dėl to, kad atsakovė per 3 dienas dėl jos vairuotojo kaltės sukelto autoįvykio raštu nepranešė draudimo kompanijai apie įvykį. Todėl bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiamos nustatymu, ar atsakovė ar jos vairuotojas turėjo pareigą pranešti raštu apie įvykį ir ar ši pareiga buvo įvykdyta.

14Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Pareigą transporto priemonės valdytojui pranešti apie eismo įvykį, įvykusį dėl draudėjo kaltės, numatyta ir tarp šalių sudarytos draudimo sutarties 6.5 punkte (b. l. 10). Taigi tiek įstatymu, tiek sutartimi nustatyta, kad apdraustasis civiline atsakomybe asmuo, dėl kurio kaltės įvyko autoįvykis, privalo per 3 dienas raštu draudikui pranešti apie įvykį ir pats pateikti autoįvykio deklaraciją (egzempliorių, kuris paliekamas įvykio kaltininkui).

152011-08-29 Vilniaus g. 75, Grigiškėse dėl automobilį Mercedes Benz GL, valst. Nr. ( - ) vairavusio atsakovės darbuotojo A. M. kaltės kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas V. G. vairuotas R. M. firmai priklausantis automobilis Audi A6, valst. Nr. ( - ) (b. l. 5). Per 3 dienas nuo įvykio Mercedes Benz GL, valst. Nr. ( - ) valdytojas (savininkė arba vairuotojas) privalėjo pranešti jį apdraudusiam draudikui apie eismo įvykį. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog transporto priemonės valdytojas ar pati atsakovė per tris darbo dienas nuo įvykio informavo ieškovą apie eismo įvykį arba nurodė objektyvias neinformavimo priežastis. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė neįvykdė įstatymu ir draudimo sutartimi nustatytos pareigos. Apeliantės argumentai, kad 2011-09-08 ieškovo kvietimo bendradarbiauti nebuvo gavę bylos išsprendimui įtakos neturi, kadangi transporto priemonės valdytojo pranešimas apie eismo įvykį draudikui turėjo būti pateiktas iki 2011-09-01. Kadangi tiek įstatymas, tiek sutartis atsakovę įpareigojo per 3 dienas pranešti apie įvykį, nukentėjusiojo kreipimasis dėl draudimo išmokos išmokėjimo šiam pranešimui neprilygsta.

16Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60, 60.3 p. nustatyta, kad draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų draudimo išmokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas per 3 darbo dienas nepateikė draudikui eismo įvykio deklaracijos ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykių aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį (LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 aktuali redakcija). Taigi draudikas išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 20 proc. draudimo išmokos iš draudėjo (CK 6.280 str. 1 d.).

17Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl teisės normų aiškinimo, todėl nėra pagrindo teismo sprendimui naikinti.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

19Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-10 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai