Byla 2A-225-372/2009

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės, kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės, Petro Povilaičio, sekretoriaujant Kristinai Nemanytei, dalyvaujant ieškovo atstovei J. T., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-01-23 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungai, trečiajam asmeniui ieškovo pusėje E. B., trečiajam asmeniui atsakovo pusėje Valstybės įmonei „Valstybės turto fondas“ dėl savavališkos rekonstrukcijos pertvarkymo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2Ieškovas Šiaulių apskrities viršininko administracija kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovą pertvarkyti savavališkai pastatytą priestato, adresu ( - ), dalį pagal projekto sprendinius per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas 2006-02-28 išduotą statybos leidimą Nr. 06-13, pagal UAB „Tūrio forma“ parengtą projektą nuo jo nukrypo, dėl to išplėtė statinį ir užstatė 16 m2 plotą (vietoje 4,20 m X 3,5 m statinio pastatė 7,42 m X 5,70 m) kaimyniniame, trečiajam asmeniui E. B. priklausančiame sklype. Tai užfiksuota 2007-12-14 savavališkos statybos akte Nr. 5. Ieškovas nurodė, kad 2007-12-14 surašytas statybos sustabdymo aktas Nr. 4, kuriuo pareikalauta tuojau pat sustabdyti bet kokius blaivyklos pastato rekonstrukcijos į administracinį pastatą statybos darbus. Tą pačia dieną atsakovo Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkei A. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 7.

3Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir įpareigojo atsakovą Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungą pertvarkyti savavališkai pastatytą priestato dalį pagal 2006-02-28 Statybos leidime Nr. 06-13 nurodyto projekto sprendinius per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas pažymėjo, kad 2003-08-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2–904/03 išspręstas analogiškas klausimas dėl daikto valdymo pažeidimo, tačiau iš vietos apžiūros protokole užfiksuotų griovimo darbų matyti, kad sprendimas buvo pradėtas vykdyti, iš dalies įvykdytas. Todėl teismas laikė, kad nėra pagrindo manyti, jog dėl pareikšto ieškinio jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas nukrypo nuo projekto išplėsdamas pastatą ir tuo pažeidė trečiojo asmens teisę į jo turimo žemės sklypo valdymą. Todėl padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė statinio projekto sprendinius ir esmingai nukrypo nuo statinio projekto. Nurodęs, kad Statybų įstatymo 28 str. 2 d. 2 p. numatyta ieškovo teisė kreiptis į teismą reikalaujant įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), teismas patenkino ieškovo reikalavimą. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad išduotas leidimas yra negaliojantis dėl atsakovo negalėjimo jį paimti, todėl negalima reikalauti, jog būtų remiamasi neteisėtų dokumentu. Nurodė, jog 2001-04-20 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų panaudos sutartimi Nr. 34-15/04-2001 pastatai ir patalpos ( - ), perduotos Lietuvos žmonių su negalia sąjungos Radviliškio skyriui, o atsakovas yra asociacija, įregistruota Juridinių asmenų registre kaip juridinis asmuo, todėl turėjo visas teises savarankiškai veikti. Be to, teismas pažymėjo, jog pažeidimas yra akivaizdus ir todėl turėtų būti pašalintas net ir tuo atveju, jei šis atsakovo argumentas būtų teisingas. Teismas atmetė liudytojų parodymus, kad atsakovo statomas priestatas yra atsakovo sklypo ribose, nurodydamas, jog jie yra subjektyvūs, paremti vidiniu įsitikinimu ir prieštarauja byloje esančiai faktinei medžiagai, paremtai specialiais skaičiavimais, t.y. geodezinei nuotraukai. Teismas atmetė kaip teisiškai nereikšmingą atsakovo atstovės A. B. teiginį, kad ieškinys atmestinas, nes ne ji vykdė statybą. Nurodė, jog byloje konstatuojamas trečiojo asmens daikto valdymo pažeidimas dėl savavališkai pastatyto priestato dalies, šis pažeidimas tebesitęsia, todėl pertvarkymą turi atlikti daikto (priestato dalies), kuriuo užstatyta svetima teritorija, dabartinis teisėtas valdytojas, t.y. atsakovas.

4Apeliaciniu skundu atsakovas Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjunga prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

51. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2006-02-28 išduotu statybos leidimu atsakovas vykdė pastato rekonstrukciją, išplėtė pastato priestatą, pažeisdamas trečiojo asmens teisę į jo turimo žemės sklypo valdymą, tačiau liko nenustatyta konkreti trečiojo asmens teisių pažeidimo apimtis. Šiuo atveju nėra nustatytas nei konkretus gretimo žemės sklypo užstatytas plotas, nei konkrečios užstatyto ploto ribos.

62. Teismas rėmėsi prieštaraujančiais įrodymais: nurodo faktą, kad pastatas buvo dalinai nugriautas iš dalies įvykdant 2003-08-26 teismo sprendimą (patvirtina, kad pastatytas iki 2003-08-26) ir nurodo, kad atsakovas išplėtė pastatą, rekonstruodamas jį pagal 2006-02-28 išduotą statybos leidimą. Pagal byloje esančius įrodymus, kai buvo išduotas 2006-02-28 statybos leidimas, nei atsakovas, nei kitas asmuo pastato nestatė. Kadangi teismas neatliko išsamaus ir visapusiško įrodymų vertinimo, jis nepagrįstai nustatė, kad atsakovas 2006-02-28 išduotu statybos leidimu vykdė pastato rekonstrukciją ir išplėtė pastato priestatą.

73. Atsakovas yra savarankiškas juridinis asmuo, tačiau jis neturi nuosavybės teisės į statinius, dėl kurių yra pareikštas šis ieškinys. Nuosavybės teisę į šiuos statinius turi Valstybė ir patikėjimo teise juos valdo VĮ Valstybės turto fondas. Atsakovas valdo šį pastatą pagal su VĮ Valstybės turto fondu 2001-04-20 sudarytą panaudos sutartį. Teismas pasisakė dėl šios sutarties, tačiau nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino šį įrodymą, nes neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje nėra panaudos davėjo raštiško sutikimo dėl šių patalpų pertvarkymo. Todėl atsakovas, neturėdamas teisės pertvarkyti statinį, negalėjo gauti pastato rekonstrukcijos 2006-02-28 statybos leidimo Nr. 06-13. Kadangi atsakovas neturi teisės rekonstruoti pastatą, jis negali turėti pareigos pertvarkyti šį statinį pagal šio statybos leidimo reikalavimus, todėl ieškovas negali, remdamasis atsakovui 2006-02-28 išduotu pastato rekonstrukcijai statybos leidimu Nr. 06-13, reikšti atsakovui reikalavimą pertvarkyti statinį pagal šį leidimą, o teismas, nors ir laiko šį statybos leidimą pastato rekonstrukcijai galiojančiu, negalėjo tokio ieškovo ieškinio patenkinti.

8Atsiliepimu į atsakovo Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apskrities viršininko administracija prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas nenustatė konkrečios trečiojo asmens E. B. teisių pažeidimo apimties. 2007-12-14 buvo fiksuota savavališka statyba, kurios metu atliekant blaivyklos pastato į administracinį rekonstrukciją (pagal 2006-02-28 išduotą statybos leidimą), pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, t.y. užstatytas didesnis sklypo plotas, negu nurodytas projekte. Projekte numatomo statyti priestato gabaritai yra 4,20 m x 3,50 m, aukštis 4,13 m, tačiau faktiškai pastatytas didesnių išmatavimų priestatas, kurio matmenys 7,42 m x 5,70 m, aukštis 4,30 m, ko pasėkoje buvo užstatyta apie 16 m2 kaimyninio žemės sklypo ploto.
  2. Atmestinas apelianto motyvas dėl statybos laiko, nes savavališka statyba yra tęstinis teisės pažeidimas ir neturi senaties termino. Pagal CK 4.103 str. nuostatas, jei statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti.
  3. Pagal 2005-09-28 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą pastatas – blaivykla ( - ) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuo 2000-11-08 turto patikėjimo teise pastatas perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti Valstybės įmonei „Valstybės turto fondas“. 2001-04-20 pagal panaudos sutartį Valstybės įmonė „Valstybės turto fondas“ pastatą perdavė Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungai neatlygintinai naudotis. Todėl Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjunga yra teisėta pastato naudotoja.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kolegija analizuoja kiekvieną apelianto motyvą ir dėl jo pasisako iš esmės.

11Kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai nustatė, kaip pažeistos trečiojo asmens E. B. teisės, atlikus ginčo pastato rekonstrukciją. Byloje yra Statinio pastatymo vietos žemės sklype kontrolinė geodezinė nuotrauka (b.l. 20), iš kurios aiškiai matyti, jog statinio riba peržengta 2,70 m. Pagal Statybos leidimo Nr. 06-13 (b.l. 12) padarytą projektą (b.l. 19) priestato dydis turėjo būti 4,20 m x 3,50 m. Nei projektas, nei leidimas nebuvo keičiami, todėl laikytina, jog priestato gabaritai turi būti būtent tokie. Ištrauka iš genplano (b.l. 18) patvirtina, kad prie atsakovų rekonstruojamo priestato nėra skirta žemės sklypo. Tai įrodo ir Žemės sklypo planas prijungtoje byloje (b.l. 9, civilinė byla Nr. 2-904/2003) Tokiu atveju, nustačius, jog šio priestato gabaritai padidėjo iki 7,42 m x 5,70 m, šio statinio praplėtimas aiškiai pažeidė E. B. teises ir atėmė jam galimybę tinkamai naudotis savo žemės sklypu.

12Apelianto argumentas, jog po Statybos leidimo Nr. 06-13 išdavimo jokie rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami, nepagrįstas. UAB „Žėrutis“ pažyma, išduota 2007-12-14 (b.l. 10), įrodo, jog ši įmonė kaip statybos rangovas rekonstrukcijos darbus pradėjo būtent gavus minėtą leidimą. Taigi, apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog kai kurios konstrukcijos jau buvo pastatytos iki 2006 metų. Apelianto motyvas, kad teismas neįvertino to fakto, jog pastatas jau buvo griaunamas, vykdant Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, nepagrįstas. Šiuo sprendimu buvo uždrausta apelianto atliekama statyba E. B. žemės sklype bei apeliantas buvo įpareigotas savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį, pažeidžiantį šio asmens teises. Išdavus Statybos leidimą Nr. 06-13, buvo suteikta teisė statyti priestatą, tačiau tai nesuteikė apeliantui teisės vėl pažeidinėti E. B. teises ir jo sklype pastatyti didesnį nei projekte numatytą priestatą. Negalima nuneigti, kad rekonstrukcijos darbai buvo atliekami 2003 metais. Jų metu galiojusios LR statybos įstatymo 28 str. 2 d. nuostatos numatė, jog statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, nustačiusios savavališkos statybos faktą, turėjo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimą - jei statinio statyba gali būti vykdoma, leisti statytojui (užsakovui) parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą. Savo ruožtu, iki 2006 m. spalio 31 d. galiojusi CK 4.103 str. redakcija numatė, kad teismas sprendimu galėjo įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu, taip pat įpareigoti statytoją reikiamai pertvarkyti statinį. Net pasinaudojus šiomis įstatymo nuostatomis gauti leidimą ir projektą, apeliantas pažeidė juos ir pastatė didesnio nei leista dydžio priestatą. Nepriklausomai nuo to, kokiam direktoriui dirbant buvo padaryti pažeidimai, atsakovu šioje byloje yra pati sąjunga kaip juridinis asmuo, atstovaujamas jo vadovo(CK 2.33, 2.81 str.). Tai, jog vadovui buvo taikytos nuobaudos, nesuteikia teisės apeliantui nepašalinti atliktos rekonstrukcijos pasekmių – trečiojo asmens E. B. teisių pažeidimo.

13Apelianto teiginys, kad jis iš viso neturėjo teisės rekonstruoti pastatą, nes nėra jo savininkas, nepagrįstas. Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-904/2003 yra VĮ Valstybės turto fondo raštas (b.l. 26). Juo ši institucija leidžia perduotą panaudai pastatą pritaikyti žmonių su negalia reikmėms. Pats faktas, kad apeliantas tai padarė neteisėtai, pažeisdamas Statybos leidimą Nr. 06-13 ir projektą, nereiškia, jog pastato savininkas draudė jam iš viso jį rekonstruoti. Pastato pritaikymas žmonių su negalia poreikiams neprieštarauja jo rekonstrukcijai, juolab, kad jis prieš tai buvo specifinės paskirties ir naudojamas kaip blaivykla. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų panaudos sutarties Nr. 34-15/04-2001 (b.l. 40) papildomas Susitarimas dėl negyvenamųjų pastatų ir patalpų panaudos sutarties papildymo (b.l. 43) suteikė apeliantui teisę atlikti pastato pagerinimus, neatskiriamus nuo pastato ir kiemo statinių. Priestato prie pagrindinio pastato rekonstrukcija gali būti laikoma būtent panaudos sutarties papildymu. LR statybos įstatymo 2 str. 18 d. nurodyta, kas yra laikoma statinio rekonstravimu. Tai statybos rūšis, kai yra, be kita ko, siekiama prie pastato pristatyti priestatą. Apeliantas nurodo, kad Statybos leidimą Nr. 06-13 išdavęs Radviliškio rajono savivaldybės administracijos architektūros ir statybos skyrius iš viso nebuvo įgaliotas pakeisti apelianto ir VĮ Valstybės turto fondo pasirašytos panaudos sutarties sąlygų. Kolegija konstatuoja, kad Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 13 p. numatyta priskirtoji (riboto savarankiškumo) savivaldybės funkcija – statinių naudojimo priežiūra, statinio projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka. Priestato statytojas (užsakovas) buvo apeliantas. Būtent jis privalėjo gauti statybos leidimą (Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p.). Taigi, kreipdamasis į savivaldybės pareigūnus, apeliantas tuo pačiu pripažino, kad jis yra šio statinio statytojas (b.l. 12). Iš teismui pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos (vokas prie bylos) matyti, kad buvo žinoma, jog turtą patikėjimo teise valdo VĮ Valstybės turto fondas. Šioje byloje matyti, kad Fondas su apeliantu sudarė Nekilnojamųjų pastatų ir patalpų panaudos sutartį, kurios 5.2 punkte numatyta galimybė pagerinti ar pertvarkyti turtą, nekeičiant jo paskirties. Kadastrinėje byloje taip pat yra Susitarimas dėl negyvenamųjų pastatų ir patalpų panaudos sutarties papildymo, kuris iš esmės suteikė panaudos gavėjui atlikti pastato pagerinimus, neatskiriamus nuo pastato ir kiemo statinių. Taigi, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad savivaldybės pareigūnai, suteikę galimybę apeliantui tinkamai įforminti jau atliktus savavališkus rekonstrukcijos darbus, žinojo apie apelianto ir VĮ Valstybės turto fondo susitarimus.

14Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmu punktu,

Nutarė

16Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai