Byla 2A-527/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

3dalyvaujant apeliantės A. K. atstovėms L. L. , advokatei Vytautei Ladigaitei-Balčiūnienei,

4atsakovui S. G. ir jo atstovui advokatui Andriui Norkūnui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui S. G. dėl paveldimo turto atidalinimo; trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvauja akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė bankas SNORAS, uždaroji akcinė bendrovė Ūkio banko lizingas, uždaroji akcinė bendrovė „MICHEL IR PARTNERIAI“ ir įmonė MICHEL S. A.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8Ginčas kilo dėl palikėjos – ieškovės A. K. dukters, atsakovo S. G. sutuoktinės – paveldimo turto atidalinimo.

9Ieškovė prašė: 1) priteisti ieškovei butą, esantį ( - ) (toliau – butas), du žemės sklypus, esančius ( - ) (toliau – žemės sklypai), ir 4 348,13 Lt dydžio pinigines lėšas, esančias palikėjos banko sąskaitose; 2) priteisti atsakovui gyvenamąjį namą su jo priklausiniais, esantį ( - ) (toliau – sodyba), 1 261,70 Lt dydžio pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose, 414 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Aonidė“ akcijų, registruotų palikėjos vardu, 1253 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Aonidė“ akcijų, registruotų atsakovo vardu, ir du automobilius „Alfa Romeo 75“ bei automobilį „VW Golf“; 3) pripažinti ieškovei kreditorinius įsipareigojimus pagal AB SEB banko 2001 m. rugpjūčio 1 d. suteiktą 82 511,73 Lt dydžio paskolą butui įsigyti; 4) pripažinti atsakovui 14 300 Lt dydžio kreditorinį įsipareigojimą UAB „MICHEL IR PARTNERIAI“, 93 600 Lt dydžio įsipareigojimą įmonei MICHEL S. A. ir 3 325,76 Lt dydžio įsipareigojimą UAB Ūkio banko lizingui; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už paimtus namų apyvokos daiktus ir baldus, buvusius paveldimame bute, ir 80 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui paliekamą sodybą.

10Ieškovė nurodė, kad 2006 m. turto apyraše palikėjos asmenine nuosavybe buvo įvardinta sodyba, žemės sklypai, 360 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Aonidė“ akcijų ir du automobiliai „Alfa Romeo 75“, o bendrąją jungtine nuosavybe – butas, automobilis „VW Golf“, turtinė teisė į 28 246,07 Lt įmoką, sumokėtą pagal lizingo sutartį, 4 348,13 Lt dydžio piniginės lėšos, esančios palikėjos banko sąskaitose, ir 1 261,70 Lt dydžio piniginės lėšos, esančias atsakovo banko sąskaitose, 414 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Aonidė“ akcijų, registruotų palikėjos vardu, bei 1253 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Aonidė“ akcijų, registruotų atsakovo vardu. 2006 m. vasario 23 d. turto apyrašas buvo papildytas naujais kreditoriais. Tačiau ieškovė pripažįsta tik kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui – 82 511,73 Lt paskolą, suteiktą butui įsigyti. Kitų įsipareigojimų nepripažįsta: neaišku, ar 2001 m. lapkričio 29 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, kurios pagrindu esą atsirado 93 360 Lt dydžio įsiskolinimas įmonei MICHEL S. A, yra palikėjos parašas, o kiti įsipareigojimai yra išimtinai atsakovo, jie nesusiję su šeimos interesais. Ieškovės nuomone, dalinant paveldimą turtą, turėtų būti nukrypta nuo lygių įpėdinių dalių principo, nes palikėjos turtas buvo jai atiduotas ieškovės ir jos sutuoktinio (tėvų). Ieškovė ir sutuoktinis turėtą butą ( - ), privatizavo palikėjos vardu, taip pat jai atidavė investicinius čekius. Už lėšas, gautas pardavus nurodytą butą, buvo įsigytas butas, esantis ( - ). Įsigytame bute su palikėja ir atsakovu gyveno ir ieškovė. Kadangi pastariesiems trūkdavo pinigų, ieškovė padėdavo sumokėti mokesčius, taip pat jiems atidavė visas santaupas ir po sutuoktinio mirties paveldėtas lėšas. Šiuo metu ieškovė gyvena pas kitą dukterį, tačiau norėtų grįžti į paveldėtiną butą.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino ieškovei nuosavybės teisę į žemės sklypus, 597 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Aonidė“ akcijų, 1/4 piniginių lėšų, esančių palikėjos ir atsakovo banko sąskaitose, ir du automobilius „Alfa Romeo 75“; 2) pripažino atsakovui nuosavybės teisę į butą, sodybą, 1 430 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Aonidė“ akcijų, 3/4 piniginių indėlių, esančių palikėjos ir atsakovo banko sąskaitose, ir automobilį „VW Golf“; 3) pripažino atsakovo prievole skolininius įsipareigojimus AB bankui SNORAS (5 968,89 Lt), AB SEB bankui (82 511,73 Lt), UAB Ūkio banko lizingui (3 325,76 Lt), UAB „MICHEL IR PARTNERIAI“ (14 300 Lt) ir įmonei MICHEL S. A. (93 360); 4) priteisė ieškovei iš atsakovo 24 258 Lt dydžio kompensaciją. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

13Teismas nurodė, kad ginčo dėl 2006 m. vasario 23 d. paveldimo turto apyraše ir 2007 m. rugsėjo 21 d. jo papildyme nurodyto paveldėtino turto bei jo priklausomybės asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise tarp šalių nėra. Ieškovė nesutinka tik su įsipareigojimų kreditoriams apimtimi – pripažįsta tik įsipareigojimą AB SEB bankui dėl paskolos butui. Tačiau, teismo nuomone, nė vienas iš ieškovės nepripažįstamų įsipareigojimų kreditoriams nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčytas, taip pat nėra pateikta konkrečių įrodymų, kad tai būtų išimtinai vien atsakovo asmeniniai įsipareigojimai, nesusiję su šeimos interesais, todėl nėra pakankamo pagrindo nesivadovauti apyraše užfiksuotais įsipareigojimais.

14Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju negalima nesivadovauti paveldėjimo lygiomis dalimis principu, nors ieškovė, nurodydama prisidėjusi prie dalies paveldėtino turto įgijimo ir pagerinimo, prašo nuo šio principo nukrypti jos naudai. Teismo vertinimu, jokių patikimų įrodymų, kad ieškovė iš tikrųjų ženkliai prisidėjo prie turto įgijimo ar jo pagerinimo, nėra pateikta. Buto atveju taip pat nėra pakankamo pagrindo nukrypti nuo šio principo. Tuo labiau, kad ieškovės argumentai nepatvirtina jos teiginių esą už ginčo butą buvo mokama iš lėšų, gautų pardavus palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą ( - ): paveldimas butas pirktas atsakovui esant santuokoje su palikėja 2001 m. liepos 9 d., ketvirtadalis sumos buvo sumokėta prieš sudarant paveldimo buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsiskaitymui dėl likusios sumos iš AB SEB banko buvo paimta paskola (paskola paimta lygiai tokiai pačiai, kaip ir nesumokėta pagal šią sutartį kainos dalis), o tuo tarpu butas ( - ) parduotas vėliau ir, dar daugiau, jis parduotas už ženkliai mažesnę kainą (60 000 Lt) negu likusi už paveldimą butą nesumokėta kainos dalis. Todėl daryti išvadą, kad už ginčo butą buvo atsiskaityta ne paskolos, o parduoto palikėjos asmeninio turto pinigais, nepakanka įrodymų.

15Teismas, įvertinęs išdėstytą, konstatavo, kad turtas, turto apyraše įvardintas asmeniniu palikėjos turtu, šalių paveldėtinas lygiomis dalimis. Tuo tarpu į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą paveldėjimas lygiomis dalimis atsiranda į pusę šio turto – palikėjai priklausančią dalį.

16Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu šalys susitarė dėl buto vertės (390 500 Lt) ir žemės sklypų vertės (65 000 Lt ir 90 000 Lt, iš viso 155 000 Lt). Šalys neprieštaravo ir atsakovo pateiktam sodybos įvertinimui (98 000 Lt). Nors ieškovė paskutinio posėdžio metu ėmė teigti, kad sodybos vertė yra didesnė, tačiau konkrečių kitokios vertės įrodymų nepateikė. Klausimas dėl konkretaus paveldimo turto vertės buvo ne kartą svarstomas, netgi buvo paskirta ekspertizė, tačiau, ieškovei atsisakius už ją mokėti ir nurodžius, kad ginčas iš esmės esąs tik dėl akcijų vertės, ekspertizė tik dėl jų ir buvo paskirta. Dėl šios priežasties teismas vadovavosi nurodytu sodybos įvertinimu. Teismas pažymėjo, kad į turto apyrašą yra įtrauktos transporto priemonės, tačiau abiejų šalių teigimu šio turto realiai nebėra arba jis yra bevertis. Taigi šis turtas neturi įtakos paveldimo turto pasidalijimui, o teismas dėl jo paskyrimo įpėdiniams sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisako tik dėl galimų šio turto išregistravimo komplikacijų.

17Teismas, remdamasis išdėstytu, nurodė, kad paveldėtino ir dalintino nekilnojamojo turto vertė būtų 448 250 Lt. ((390 500:2) + 155 000 Lt + 98 000 Lt). Lygiomis dalimis kiekvienam įpėdiniui turėtų tekti po 224 125 Lt vertės nekilnojamojo turto. Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškinyje ieškovės keliamų reikalavimų, kad žemės sklypai atitektų ieškovei, o sodyba – atsakovui. Todėl minėtas turtas atitinkamai šalims ir paskirtinas. Tokiu būdu ieškovei atitektų 155 000 Lt vertės turtas, atsakovui – 98 000 Lt vertės turtas.

18Teismas nurodė, kad šalys nesutaria dėl buto atidalinimo. Atsižvelgiant į tai, kad butas yra bendroji jungtinė nuosavybė bei į įpėdiniams priklausančias paveldėti dalis, 3/4 dalys šio buto tenka atsakovui, o ieškovei – tik 1/4 buto dalis. Teismo nuomone, be aplinkybės, kad atsakovui tenkanti buto dalis yra ženkliai didesnė, reikšminga šiuo atveju yra tai, kad atsakovas visą laiką mokėjo ir tebemoka paskolą už butą bankui, kuriam butas yra dar ir įkeistas. Taip pat akivaizdu, kad buto paskyrimo ieškovei atveju ji turėtų sumokėti atsakovui itin ženklią kompensaciją, kas tam tikra prasme beveik reikštų didesnės buto dalies pirkimą-pardavimą. Ieškovė siūlo tokią kompensaciją padengti kitu paveldimu turtu – iš esmės UAB „Aonidė“ akcijomis (kitas paveldimas turtas – piniginiai indėliai – nėra didelis). Tačiau, teismo vertinimu, toks kompensavimo būdas nėra nei apskritai pakankamai pagrįstas, nei būtų pagrįstas dėl šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių. Visų pirma akcijų vertė rinkoje atskirais laikotarpiais kinta (ir kartais gana sparčiai). Todėl toks kompensavimo mechanizmas jau net ir trumpalaikėje perspektyvoje gali arba neužtikrinti realios kompensacijos arba priešingai – suteikti perdėtą pranašumą. Antra, šalys nurodo ženkliai skirtingas akcijų vertes, ieškovė nesutinka ir su bylos nagrinėjimo eigoje paskirtos ekspertizės nustatyta daugiau kaip du kartus mažesne negu pagal jos pateiktą vertinimą akcijų verte. Todėl tinkamai užtikrinti lygiateisius šalių interesus akcijų kompensavimu, esant tokiai situacijai, teismo nuomone, nebūtų teisinga. Trečia, netgi apskaičiavus akcijų vertę pagal ieškovės pageidaujamą jos pačios pateiktą akcijų vertinimą (781 700 Lt), ieškovės paveldėtinos akcijų dalies vertė nepadengtų atsakovui skirtinos kompensacijos dydžio. Dėl šių priežasčių butas skirtinas atsakovui, kompensuojant ieškovei jos paveldimą 1/4 buto dalį, o paveldimos akcijos dalintinos lygiomis dalimis. Tokiu atveju ieškovei atitektų 597 akcijos, atsakovui – 1430 vnt. Lygiomis paveldimomis dalimis taip pat dalintini ir piniginiai indėliai, nes jų dydis priklausomai nuo palūkanų už jas per atitinkamus laikotarpius kinta, todėl kitoks padalinimas gali būti nelygiavertis.

19Teismas sprendė, kad, esant tokiam palikimo atidalijimo variantui, atsakovui tektų 293 250 Lt vertės paveldėtinas nekilnojamasis turtas, o ieškovei – 155 000 Lt vertės. Todėl ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteisiama 69 125 Lt piniginė kompensacija. Tačiau pagal paveldimo turto apyrašą paveldėtini taip pat ir skoliniai įsipareigojimai. Jų apyrašo sudarymo dieną iš viso buvo už 199 466 Lt, taigi paveldima pusė jų lygiomis dalimis – po 49 867 Lt įsipareigojimų. Turint omenyje, kad šie įsipareigojimai yra prisiimti atsakovo vardu, dalį jų atsakovas bylos nagrinėjimo metu dengė, jie ir paliktini atsakovui. Todėl atsakovo už paveldimą turtą ieškovei mokėtina kompensacija mažintina šių įsipareigojimų suma ir yra 19 258 Lt. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė turi teisę į 5 000 Lt dydžio kompensaciją už atsakovui likusius namų apstatymo bei apyvokos daiktus, todėl iš viso jai priteisė 24 258 Lt dydžio kompensaciją.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21Apeliantė A. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti skundžiamoje dalyje. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

221. Teismas, pažeisdamas CPK 272 straipsnio reikalavimus, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė priteisiamo turto vertės. Dėl šios priežasties negalima spręsti dėl turto paskirstymo įpėdiniams teisingumo ir tai yra esminis procesinis pažeidimas (CPK 329 str. 1 d.). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, iš naujo turėtų būti nustatoma turto vertė. Nors apeliantės atstovė teismo posėdžiu metu ir sutiko, kad bendra žemės sklypų vertė yra 155 000 Lt, tačiau ji yra neprotingai didelė. Pagal su apeliaciniu skundu pateikiamus naujus įrodymus sklypų vertė siekia 62 800 Lt. Tuo tarpu akcijų ir sodybos vertė yra neprotingai maža. Teismas nepasisakė, kokio laikotarpio turto vertėmis vadovavosi. Apeliantės nuomone, viso turto vertė turėtų būti nustatoma palikėjos mirties momentu – 2005 m. spalio 15 d., nes iki skundžiamo sprendimo priėmimo praėjo penkeri metai. Jei būtų vadovaujamasi bylos nagrinėjimo metu esančia turto verte, turėtų būti įvertinti atsakovo veiksmai, įtakoję turto (akcijų) vertės sumažėjimą, bei kitos reikšmingos aplinkybės.

232. Teismas turėjo priteisti butą ieškovei arba, vadovaudamasis analogija su CK 3.98 straipsnio 2 dalimi, už jį priteisti ieškovei didesnę kompensaciją (3/4 buto vertės). Sprendžiant šį klausimą, yra reikšminga tai, kad ieškovės nuolatinės gyvenamoji vieta iki palikėjos mirties buvo prašomame priteisti bute, šio buto įsigijimui buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, atsakovas paveldimu butu po palikėjos mirties nesinaudoja, nepriteisus šio buto, ieškovė neturės jokio nuosavo būsto, be to, ieškovė sutinka padengti paskolos likutį už butą, buvusį palikėjos mirties dieną. Teismo išvada, kad nepakanka įrodymų spręsti, jog už prašomą priteisti butą buvo atsiskaityta lėšomis, gautomis pardavus palikėjai priklausiusį butą, vertintina kritiškai. Sandoriai dėl paskolos butui ir jo įsigijimo vyko paraleliai (2001 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje). Be to, akivaizdu, kad vos prieš mėnesį susituokę sutuoktiniai priešingai šeimos interesams nesielgia, asmeninio turto neslepia ir skyryboms nesiruošia, todėl labiau tikėtina, kad palikėja gautas lėšas panaudojo prašomo priteisti buto įrengimui bei kitiems šeimos poreikiams.

243. Teismas nesiaiškino skolų UAB „MICHEL IR PARTNERIAI“ ir įmonei MICHEL S. A. pagrįstumo. Tai, kad apeliantė neginčijo atsakovo iniciatyva 2007 m. rugsėjo 21 d. sudaryto paveldimo turto apyrašo, kuriame įrašytos šios abejotinos skolos, o jas ginčijo šioje byloje, neleido teismui, netyrus aptariamų skolų pagrįstumo, jas pripažinti. Dėl tokių neegzistuojančių palikėjos skolų apeliantei priteistina kompensacija yra sumažinta 107 660 Lt. Apeliantės nuomone, aptariamų skolų nepagrįstumą patvirtina šios aplinkybės: kreditoriai reikalavimo įpėdiniams dėl skolos išieškojimo nėra pareiškę (CK 5.63 str. 1-4 d.), tokiems reikalavimams pareikšti yra suėjęs senaties terminas, palikėja pati nebuvo sutarčių su kreditoriais šalimi, o jas pasirašė ir teismui pateikė bylos baigtimi suinteresuotas atsakovas, su šiais kreditoriais susijęs verslo tikslais, nepašalintos abejonės dėl sutarčių sudarymo datos, pačių sutarčių tikrumo. Be to, neaišku, kodėl visa skola aptariamiems kreditoriams dalinama kaip asmeninė palikėjos skola.

254. Teismo sprendimas priteisti automobilius apeliantei yra neprotingas ir neteisingas. Apeliantė neturi jokių priteistų automobilių dokumentų, duomenų apie jų buvimo vieta, pati nevairuoja, yra senyvo amžiaus (90 m.), tačiau turi pasirūpinti automobilių išregistravimu. Dėl šių priežasčių visi automobiliai turėjo būti priteisti atsakovui.

265. Teismas nepagrįstai priteisė apeliantei dalį UAB „Aonidė“ akcijų. Apeliantė visiškai nesusijusi su šios bendrovės veikla, neišmano ir negali įgyvendinti savo teisių bendrovėje. Tuo tarpu atsakovas yra vienas iš bendrovės įkūrėjų, ji yra pagrindinė atsakovo darbo vieta, pragyvenimo šaltinis ir užsiėmimas. Toks neargumentuotas teismo sprendimas yra jo šališkumo apraiška. Be to, minėta, apeliacinės instancijos teismas turėtų būti pasisakyta dėl tikrosios akcijų vertės.

27Atsakovas S. G. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

281. Teismas rėmėsi dalintino turto vertėmis, dėl kurių šalys susitarė bylos nagrinėjimo metu, o dalintino turto vertei, dėl kurios šalims susitarti nepavyko, buvo paskirta ekspertizė, kurios išvadomis buvo remtasi. Priešingai nei nurodo apeliantė, šioje byloje CPK 272 straipsnis netaikytinas. Kita vertus, iš teismo sprendimo aišku, kokios vertės turtas yra priteistas kiekvienai iš šalių. Jei ir būtų galima sutikti, kad teismas pažeidė aptariamo straipsnio normą, tai toks pažeidimas nėra esminis.

292. Teismas teisingai nustatė žemės sklypų, sodybos ir akcijų vertę. Apeliantės atstovė sutiko su žemės sklypų verte, todėl, apeliantei manant, kad jos atstovė tokiu būdu peržengė įgaliojimų ribas, tai sudaro pagrindą reikalauti iš atstovės atlyginti nuostolius, o ne iš naujo nustatinėti šio turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus, kuriais apeliantė grindžia žemės sklypų vertę, nes jie galėjo būti pateikti anksčiau. Apeliantė taip pat neginčijo ir sodybos vertės. Akcijų vertė buvo nustatyta ekspertų, todėl apeliantės teiginiai, kad atsakovas sąmoningai sumažino jam priteistino turto vertę, yra nepagrįsti. Kadangi didžioji dalis turto buvo padalinta natūra, klausimas, kurio laikotarpiu turto vertėmis (palikimo atsiradimo dienos ar bylos nagrinėjimo metu) reikia vadovautis, nėra aktualus. Tuo tarpu dėl buto, kuris nebuvo priteistas apeliantei natūra, o jos paveldėta dalis kompensuota pinigais, vertės ginčo nebuvo.

303. Apeliantė neįrodė, kad buto dalis buvo įgyta iš asmeninių palikėjos lėšų, o kitos apeliantės nurodomos aplinkybės, turinčios pagrįsti būtinumą priteisti butą apeliantei, yra nereikšmingos.

314. Priešingai nei teigia apeliantė, byloje yra įrodymai apie skolas UAB „MICHEL IR PARTNERIAI“ ir įmonei MICHEL S. A. Be to, apeliantės teiginys, kad ji neginčijo antstolio sudaryto ir vėliau papildyto paveldimo turto apyrašo ta tvarka, kurią nustato įstatymas, tačiau pasirinko spręsti apyrašo teisėtumo klausimą šioje byloje, nesuderinamas su CPK XXXI skyriaus nuostatomis. Analogiška situacija ir su sandorių, kurių pagrindu atsirado apeliantės nepripažįstamos skolos, ginčijimu. Priešingai nei mano apeliantė, teismas nelaikė skolų aptariamiems kreditoriams asmeninėmis palikėjos skolomis.

325. Automobilių priteisimas apeliantei nesukelia pareigos išregistruoti automobilius iš transporto priemonių valstybinės apskaitos registro.

336. Teismo sprendimas dėl akcijų padalinimo yra motyvuotas, o teismo šališkumas – neįrodytas. Teismo motyvai apeliantės argumentus dėl nesugebėjimo įgyvendinti savo, kaip akcininkės, teisių daro nereikmingais. Be to, apeliantė akcijas gali perleisti, akcininkės teises įgyvendinti per įgaliotą asmenį ir pan.

34Tretysis asmuo AB SEB bankas prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų apeliacinį skundą nepateikė.

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atidalinti šalims paveldėtą turtą pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas spręstinas neperžengiant apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo (CPK 320 str.).

37Dėl dalintino turto vertės nustatymo momento ir jos nenurodymo teismo sprendime

38CK 5.68 straipsnis nustato, kad kelių įpėdinių paveldėtas turtas yra visų jų bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Įstatymas nustato teisę įpėdiniams atsidalinti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 5.69 str.). Tačiau ši teisė nėra kartu ir pareiga – įpėdiniai gali išlaikyti turto bendrosios dalinės nuosavybės rėžimą. Be to, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės gali būti nuspręsta ir ženkliai vėliau nei buvo priimtas palikimas. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, atidalintino turto vertė turi būti nustatoma tuo metu, kai sprendžiamas turto atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas. Jei šis klausimas sprendžiamas teisme, ilga teisminio nagrinėjimo trukmė taip pat turi būti įvertinta nustatant dalinamo turto vertę, tai yra, užsitęsus bylai, gali tekti iš naujo atlikti turto vertės nustatymą, nes ji dėl objektyvių aplinkybių (pavyzdžiui, pokyčių rinkoje) gali kisti. Tuo pačiu būtina užtikrinti, kad nustatant turto vertę, būti laikomasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

39Nagrinėjamoje byloje palikimas atsirado 2005 m. spalio 13 d. Byla dėl turto atidalinimo užvesta 2007 m. sausio 29 d., o pirmosios instancijos teismo sprendimas joje priimtas 2010 m. rugsėjo 15 d. Skundžiamame sprendime, nustatant buto ir žemės sklypų vertes buvo remtasi šalių susitarimu, o nustatant sodybos vertę – 2009 m. gegužės 6 d. esančia šio turto verte (T. 4, b. l. 177). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau nurodytų nuostatų pirmosios instancijos teismas nepažeidė, o apeliantės argumentas, kad teismas turėjo remtis palikimo atsiradimo metu buvusia turto verte, susiklosčiusioje situacijoje laikytinas nepagrįstu.

40Priešingai nei teigiama skunde, iš sprendimo galima nustatyti, kokiomis turto vertėmis vadovavosi teismas: butas – 390 500 Lt, žemės sklypai – 155 000 Lt, sodyba – 98 000 Lt, transporto priemonės – bevertės. Pirmosios instancijos teismas neįvardino tik akcijų vertės, tačiau, priešingai nei nurodyto nekilnojamojo turto atveju, akcijos buvo dalinamos natūra abiem šalim lygiomis dalimis, todėl jų vertės nenurodymas neturėjo jokios įtakos tokiam šio turto padalinimo būdo teisingumui.

41CPK 272 straipsnyje nurodyta, kad priteisdamas turtą natūra, teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, kad priteisto turto nėra. Tokia norma laikytina papildoma teismo sprendimo įvykdymo garantija, nes dėl įvairių priežasčių įvykdyti sprendimą natūra gali tapti neįmanoma (pavyzdžiui, atsakovas daiktus gali paslėpti, daiktai gali sugesti). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje didžioji dalis natūra priteisto turto yra nekilnojamasis, kuris sugesti ar būtų paslėptas negali, ši norma nagrinėjamu atveju netaikytina.

42Dėl žemės sklypų, sodybos ir akcijų vertės

43Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 str.). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma.

44Apeliantė ginčija sodybos įvertinimą (T. 4, b. l. 177), teigdama, kad turto vertintojų nustatyta sodybos vertė – 98 000 Lt – yra per maža. Tačiau šiems teiginiams pagrįsti, išskyrus savo subjektyvius pamastymus, nepateikė jokių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos metu, taip pat neprašė pavesti nustatyti šio turto vertę specialistams (CPK 178 str.). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti nurodyta sodybos verte.

45Apeliantė skunde taip pat nesutinka su šalių sutarimu pirmosios instancijos teisme nustatyta žemės sklypų verte – 155 000 Lt (T. 3, b. l. 163), nurodydama, kad vertė yra mažesnė – 62 800 Lt. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantės atstovė dar kartą pakeitė poziciją, teigdama, kad dabartinė sklypų vertė yra artima nustatytai, o ateityje ji tik didės. Minėta, dalintino turto vertė turi būti nustatoma tuo momentu, kad sprendžiamas klausimas dėl turto padalinimo, todėl pačios apeliantės atstovės teiginiai paneigia skundo argumentus apie mažesnę sklypų vertę.

46Apeliantės nuomone, nepagrįstai maža ir akcijų vertė, kurią nustatė teismo paskirti ekspertai (T. 4, b. l. 4-136). Tačiau vėlgi jokių įrodymų, galinčių paneigti atliktos ekspertizės išvadas, apeliantė nepateikia. Kita vertus, minėta, padalinus paveldėtas akcijas abiem šalim natūra, jų vertės klausimas nėra aktualus.

47Dėl skolų egzistavimo

48Byloje yra ginčijamas 93 360 Lt dydžio įsiskolinimas, kylantis iš 2001 m. lapkričio 29 d. įmonės MICHEL S. A (pardavėjo) ir atsakovo (pirkėjo) sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties (T. 1, b. l. 128-129). Apeliantė abejoja šios sutarties tikrumu, jos sudarymo diena, taip pat tuo, ar sutartyje iš tiesų pasirašė palikėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė savo abejonių pagrįstumo neįrodė. Priešingai nei ji teigia, byloje yra aptariamos sutarties originalas (T. 2, b. l. 72). Nėra nuginčyta, kad sutartyje yra palikėjos parašas, todėl negalima daryti išvados, jog sandoris sudarytas po palikėjos mirties. Be to, sutartimi įgytos akcijos egzistuoja ir jų padalinimo šalims klausimas buvo sprendžiamas šiame ginče. Byloje yra įrodymas – pardavėjo raštas, kad už įgytas akcijas nebuvo atsiskaityta (T. 3. b. l. 18). Šių įrodymų visuma neleidžia daryti išvados apie sandorio apsimestinumą ir skolos nebuvimą (CPK 185 str.).

49Apeliantė nesutinka ir 14 300 Lt skola, kylančia iš 2003 m. UAB „MICHEL IR PARTNERIAI“ (paskolos davėjo) ir atsakovo (paskolos gavėjo) sudarytos paskolos sutarties. Abejojama šio sandorio tikrumu, taip pat atkreipiamas dėmesys, kad paskolos davėją kaip jo vadovas atstovavo pats atsakovas. Tačiau pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia juridinio asmens organo nariui sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra (CK 2.87 str. 6 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė vėlgi neįrodė nei šio sandorio apsimestinumo, nei gautos paskolos panaudojimo ne šeimos interesams.

50Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei teigiama skunde, nurodytus įsipareigojimus pirmosios instancijos teismas laikė ne asmeniniais palikėjos, o bendrais palikėjos ir atsakovo įsipareigojimais ir dėl to atitinkamai juos paveldėtojams padalino.

51Dėl turto padalinimo

52Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, galinčių pagrįsti, jog už ginčo butą buvo atsiskaityta ne paskolos, o palikėjos asmeninėmis lėšomis. Apeliantė neįrodė, kad butas buvo pirktas už per didelę kainą, o jam įsigyti paimta paskola buvo naudojama ir kitiems poreikiams. Įvertinus tai, kad ginčo butas buvo skirtas būtent sutuoktinių gyvenimui, apeliantė turi teisę į 1/4 buto dalį, o atsakovas – į 3/4, atsakovas baigia apmokėti butui įsigyti skirtą paskolą, darytina išvada, kad šis turtas pagrįstai natūra buvo priteistas atsakovui. Aplinkybės, kad iki palikėjos mirties bute gyveno ir apeliantė, čia deklaruota jos gyvenamoji vieta, o atsakovas, apeliantės teigimu, bute negyvena, negali paneigti pirmosios instancijos teismo parinkto šio turto padalinimo būdo. Šiuo metu apeliantė gyvena pas kitą dukterį, todėl skundžiamas sprendimas gyvenamosios vietos iš apeliantės neatima.

53Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas padalinti šalims akcijas natūra, iš esmės rėmėsi tuo, kad akcijų vertė nuolat kinta, todėl priteisus vienai iš šalių akcijas ir įpareigojus ją kitai šaliai sumokėti kompensaciją, gali būti pažeisti tiek vienos, tiek kitos šalies interesai. Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka. Apeliantės teigimu, akcijos yra labai vertingos – vertė siekia apie 500 000 Lt. Priteisus apeliantei akcijų dalį, ją apeliantė gali parduoti, taip pat įgyvendinti akcininko teises per kitą asmenį, pavyzdžiui, per ją atstovaujančią dukterį, turinčią verslo patirtį.

54Šalys neginčija, kad dalintos transporto priemonės yra bevertės. Nepaisant to, teismas turėjo paskirstyti šį turtą tarp paveldėtojų, nes jis yra nurodytas paveldimo turto apyraše. Priešingai nei teigia apeliantė, transporto priemonių priteisimas savaime nesukelia pareigos jas išregistruoti.

55Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantė neįrodė savo argumentų pagrįstumo, todėl jos skundas atmestinas.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų

57Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš apeliantės priteistina 1 210 Lt išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti (CPK 93, 98 str.).

58Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

59Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

60Priteisti atsakovui S. G. iš apeliantės A. K. 1 210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,... 3. dalyvaujant apeliantės A. K. atstovėms L. L. , advokatei Vytautei... 4. atsakovui S. G. ir jo atstovui advokatui Andriui Norkūnui,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A.... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Ginčo esmė... 8. Ginčas kilo dėl palikėjos – ieškovės A. K. dukters, atsakovo S. G.... 9. Ieškovė prašė: 1) priteisti ieškovei butą, esantį ( - ) (toliau –... 10. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. turto apyraše palikėjos asmenine nuosavybe... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino... 13. Teismas nurodė, kad ginčo dėl 2006 m. vasario 23 d. paveldimo turto apyraše... 14. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju negalima nesivadovauti paveldėjimo... 15. Teismas, įvertinęs išdėstytą, konstatavo, kad turtas, turto apyraše... 16. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu šalys susitarė dėl buto vertės... 17. Teismas, remdamasis išdėstytu, nurodė, kad paveldėtino ir dalintino... 18. Teismas nurodė, kad šalys nesutaria dėl buto atidalinimo. Atsižvelgiant į... 19. Teismas sprendė, kad, esant tokiam palikimo atidalijimo variantui, atsakovui... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 21. Apeliantė A. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir... 22. 1. Teismas, pažeisdamas CPK 272 straipsnio reikalavimus, sprendimo... 23. 2. Teismas turėjo priteisti butą ieškovei arba, vadovaudamasis analogija su... 24. 3. Teismas nesiaiškino skolų UAB „MICHEL IR PARTNERIAI“ ir įmonei MICHEL... 25. 4. Teismo sprendimas priteisti automobilius apeliantei yra neprotingas ir... 26. 5. Teismas nepagrįstai priteisė apeliantei dalį UAB „Aonidė“ akcijų.... 27. Atsakovas S. G. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas... 28. 1. Teismas rėmėsi dalintino turto vertėmis, dėl kurių šalys susitarė... 29. 2. Teismas teisingai nustatė žemės sklypų, sodybos ir akcijų vertę.... 30. 3. Apeliantė neįrodė, kad buto dalis buvo įgyta iš asmeninių palikėjos... 31. 4. Priešingai nei teigia apeliantė, byloje yra įrodymai apie skolas UAB... 32. 5. Automobilių priteisimas apeliantei nesukelia pareigos išregistruoti... 33. 6. Teismo sprendimas dėl akcijų padalinimo yra motyvuotas, o teismo... 34. Tretysis asmuo AB SEB bankas prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios... 37. Dėl dalintino turto vertės nustatymo momento ir jos nenurodymo teismo... 38. CK 5.68 straipsnis nustato, kad kelių įpėdinių paveldėtas turtas yra visų... 39. Nagrinėjamoje byloje palikimas atsirado 2005 m. spalio 13 d. Byla dėl turto... 40. Priešingai nei teigiama skunde, iš sprendimo galima nustatyti, kokiomis turto... 41. CPK 272 straipsnyje nurodyta, kad priteisdamas turtą natūra, teismas... 42. Dėl žemės sklypų, sodybos ir akcijų vertės... 43. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo,... 44. Apeliantė ginčija sodybos įvertinimą (T. 4, b. l. 177), teigdama, kad turto... 45. Apeliantė skunde taip pat nesutinka su šalių sutarimu pirmosios instancijos... 46. Apeliantės nuomone, nepagrįstai maža ir akcijų vertė, kurią nustatė... 47. Dėl skolų egzistavimo... 48. Byloje yra ginčijamas 93 360 Lt dydžio įsiskolinimas, kylantis iš 2001 m.... 49. Apeliantė nesutinka ir 14 300 Lt skola, kylančia iš 2003 m. UAB „MICHEL IR... 50. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei teigiama skunde, nurodytus... 51. Dėl turto padalinimo... 52. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 53. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas padalinti šalims akcijas natūra,... 54. Šalys neginčija, kad dalintos transporto priemonės yra bevertės. Nepaisant... 55. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, sprendžia, kad pirmosios... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 57. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš apeliantės priteistina 1 210 Lt... 58. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 59. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti... 60. Priteisti atsakovui S. G. iš apeliantės A. K. 1 210 Lt (vieną tūkstantį du...