Byla 1S-962-557/2012
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties perduoti baudžiamąją bylą, kurioje V. N. kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d., prokuratūrai kaltinamojo akto trūkumams pašalinti

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Saulei Pučkienei, teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties perduoti baudžiamąją bylą, kurioje V. N. kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d., prokuratūrai kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, ir

Nustatė

2V. N. kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d. tuo, kad nebūdamas UAB „H.“, įmonės kodas ( - ), registruota ( - ), akcininku, Kauno mieste, ( - ), advokato V. M. kontoroje, turėdamas išankstinę tyčią apgaule savo naudai panaikinti turtinę prievolę 880 000 Lt sumai pagal 2010-06-21 reikalavimo sutartį kreditoriui UAB „R.“, įmonės kodas ( - ), registruotai ( - ), UAB „R.“ įgaliotam asmeniui R. N. patvirtino, kad jis yra vienintelis UAB „H.“ akcininkas, R. N., patikėdamas V. N., sudarė 2012-06-13 UAB „H.“ akcijų pardavimo sutartį, kurioje savo vardu pasirašė V. N., tuo sumažindamas V. N. turtinę prievolę kreditoriui UAB „R.“ 25 000 Lt sumai. Tokiu būdu V. N. apgaule, savo naudai siekdamas panaikinti turtinę prievolę, pardavė svetimas UAB „H.“ akcijas, priklausančias: 99 akcijos R. P., 1 akcijos vertė 30 676 Lt, ir 1 akciją, kurios vertė 30 676 Lt, priklausančią G. V., tuo padarydamas R. P. 3036934 Lt turtinę žalą ir G. V. 30 676 Lt turtinę žalą.

3Bylos parengimo nagrinėti teisme metu pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokuratūrai kaltinamojo akto trūkumams pašalinti konstatuodamas, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, kadangi jame nėra nurodytos visos nusikalstamos veikos aplinkybės. Nutartyje, be kita ko, teismas nurodė, jog nėra aišku, ar V. N. veikė apibrėžta konkretizuota tyčia panaikinti didelės vertės 880 000 Lt turtinę prievolę, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, ar veikė neapibrėžta tyčia ir apgaule panaikino tik dalį prievolės – 25 000 Lt. Pirmuoju atveju V. N. veika kvalifikuotina kaip nebaigtas nusikaltimas (BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.), antruoju - pagal realiai kilusias pasekmes: panaikintą 25 000 Lt turtinę prievolę (BK 182 str. 1 d.). Nukentėjusiųjų R. P. ir G. V. turto aktyvui nesumažėjus, kaltinamojo V. N. veika kvalifikuotina tik kaip pasikėsinimas įvykdyti sukčiavimą. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 1 d. gali būti pradedamas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo reikalavimą, ar prokuroro reikalavimą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas nukentėjusiosios R. P. pareiškimo pagrindu, dėl jai, kaip UAB „H.“ akcininkei, padarytos žalos. Kaltinamojo V. N. turtinės prievolės turėtojas UAB „R.“ dėl panaikintos 25 000 Lt turtinės prievolės prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą nepateikė. Kaltinamajame akte nurodyta, kad po 2012-06-13 UAB „H.“ akcijų pardavimo sutarties pasirašymo buvo panaikinta kaltinamojo V. N. turtinė prievolė kreditoriui UAB „R.“, tačiau byloje nėra jokio šio fakto pagrindimo bylos duomenimis. Kaltinime nurodyta, kad V. N., apgaule parduodamas UAB „H.“ akcijas bendrovei „R.“, padarė turtinę žalą UAB „H.“ akcininkams R. P. 3036934 Lt ir G. V. 30 676 Lt, tačiau turtinė žala sukčiavimo nusikaltimo sudėtyje nėra aprašyta kaip šio nusikaltimo pasekmė. Kaltinime nenurodyta, kokia iš įstatyme numatytų nusikalstamų alternatyvių veikų buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiesiems R. P. ir G. V.: apgaule kito asmens naudai įgyjant jų turtą ar turtinę teisę, kito asmens nepagrįstu praturtėjimu šių nukentėjusiųjų sąskaita. Vienas pagrindinių sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymių yra apgaule įgyto turto, turtinės teisės, ar išvengtos prievolės dydis. Akcijų vertės pagrindimo bylos duomenimis nėra, jų vertė nustatyta pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. parodymus, įvertinus įmonės balanse esantį turtą ir skolas. Esant ginčui dėl akcijų, jų vertė turi būti nustatoma eksperto. Akcijų vertės ekspertizės paskyrimas yra didelės apimties ir laiko reikalaujantis procesinis veiksmas. Teismui neaiškios kaltinimo ribos, kadangi kaltinime aprašomi (inkriminuoti) V. N. veiksmai neapima visų atsiradusių pasekmių. Ikiteisminis tyrimas atliktas labai greitai ir neišsamiai, perkeliant įrodinėjimo naštą teismui.

4Skundu prokurorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nurodo, jog sutinkamai su BPK 219 str., reglamentuojančiu kaltinamojo akto turinį, kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu. Pagal BPK 234 str. 2 d. bylą grąžinti prokurorui teismas gali esant dviejų sąlygų visumai: 1) nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir 2) tai trukdo nagrinėti bylą. Įstatymas reikalauja, kad būtų nustatyti būtent BPK 219 str. numatytų reikalavimų neatitikimai, o ne kokie nors kiti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar kitokie trūkumai. Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis, atsižvelgiant į kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus, galima pagrįstai teigti, jog baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00239-12 surašytame kaltinamajame akte dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., yra nurodytos visos BPK 219 str. reikalaujamos aplinkybės. Kaltinime yra nurodytas tiek nusikaltimo padarymo laikas, tiek būdas, tiek kitos svarbios aplinkybės. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad V. N. apgaule siekė panaikinti 880 000 Lt turtinę prievolę, ką patvirtino pats įtariamasis V. N., liudytojas R. N.. Apgaule įgyto turto vertės nustatymas pagal pirkimo – pardavimo sutarties kainą būtų abejotinas ir neteisingas, nes sutartis buvo sudaryta ne UAB „H.“ akcininkų ir pirkėjo UAB „R.“, bet nusikalstamai veikusio V. N., kuris nebuvo įgaliotas atlikti tokius veiksmus. Kitaip tariant, toks sandoris ne tik neišreiškia tikros šalių, taigi ir akcininkų, valios, bet ir yra neteisėtas, todėl jame nurodyta akcijų pardavimo kaina negali būti laikoma realia turto verte BK 182 str. prasme.

5Teismo nutartyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 1 d. pradedamas pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo reikalavimą, ar prokuroro reikalavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas ir tais atvejais, kai kaltininkas apgaulę naudoja siekdamas suklaidinti ne tik turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, bet ir asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Tokiu atveju apgautasis asmuo ir nukentėjusysis nesutampa. Ikiteisminis tyrimas pradėtas nepažeidžiant BPK 167 str. reikalavimų – pagal nukentėjusiosios, UAB „H.“ akcininkės R. P., pareiškimą.

6BPK 255 str. numatytos nagrinėjimo teisme ribos. Šio straipsnio nuostatos įsakmiai teismui nurodo, jog „byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje“. Šiuo konkrečiu atveju teismui susipažinus su teisminiam nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga tapo neaišku, kaip kvalifikuoti įtariamojo veiksmus – pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ar kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. Šį klausimą galima išspręsti tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

7Atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareikšti kaltinimai gali būti koreguojami, tikslinami ar kitaip ištaisomos ikiteisminio tyrimo metu padarytos klaidos prokuroro ar kitų proceso dalyvių iniciatyva (BPK 256 str.). Nutartyje nurodytus kaltinamojo akto trūkumus (jeigu jie iš viso yra) galima ištaisyti teisme, tai netrukdo nagrinėti bylą. Visos kitos abejonės dėl kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių nėra tokios, kurių nebūtų galima išsiaiškinti ar pašalinti nagrinėjant bylą teisme. Tai liečia ir procesinius veiksmus, kurie siejami su ikiteisminio tyrimo kokybe, bet ne su kaltinamojo akto surašymu. BPK 287 str. nuostatos teismui leidžia atlikti proceso veiksmus arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teismas, pažeisdamas BPK 1 str. įtvirtintą nuostatą „greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas“, vilkina šios bylos nagrinėjimą.

8Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti.

9Skundas tenkintinas.

10BPK 234 str. 2 d., 3 d. nustatyta, jog byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Byla taip pat gali būti perduota prokurorui jo prašymu ikiteisminiam tyrimui papildyti. Pirmosios instancijos teismas bylą prokurorui perdavė nustatęs, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Tačiau aukštesnysis teismas negali sutikti su apylinkės teismo išvada, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, o pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės trukdytų bylą nagrinėti teisme.

11Visiškai pagrįstas prokurorės argumentas, jog išnagrinėjus bylą teisme ir atlikus išsamų įrodymų tyrimą bei vertinimą bus galima teisingai kvalifikuoti kaltinamojo V. N. veiksmus, kurie, kaip nurodoma kaltinime, pasireiškė apgaulės panaudojimu, siekiant savo naudai panaikinti turtinę prievolę 880 000 Lt sumai. Šiuo metu V. N. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 str. 2 d., o bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad kaltinime nurodytos veikos esminės faktinės aplinkybės ar veikos kvalifikavimas turi būti keičiamas, tai padaryti bus galima ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 256 str. nuostatomis.

12Aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas, teismo nuomone, netinkamo asmens reikalavimu, atliktas neišsamiai, trūksta įrodymų, reikalinga skirti ekspertizę, nėra kaltinamojo akto trūkumai.

13Pažymėtina, jog BPK 167 str. 1 d. inter alia nustatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir 3 d., ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. BK 182 str. 4 d. taip pat nustatyta, jog už BK 182 str. 1 d. ir 3 d. numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Tačiau įstatymas nereikalauja, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., pagal kurį šiuo atveju kvalifikuoti V. N. veiksmai, būtų pradedamas tik gavus nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą.

14Teismui nustačius, jog tikslinga atlikti papildomus proceso veiksmus, jis tai savo iniciatyva galės atlikti remdamasis BPK 287 str. O nesant galimybės dėl kokių nors priežasčių proceso veiksmų atlikti teisme arba jeigu tai labai apsunkintų bylos nagrinėjimą, teismas, vadovaudamasis BPK 287 str. nuostatomis, turės teisę pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš to seka, kad bylos nagrinėjimo metu kilusius neaiškumus nagrinėjantis bylą teismas gali išsiaiškinti ir pats, betarpiškai atlikdamas procesinius veiksmus, arba pavesdamas juos atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pripažinęs, jog byloje reikalinga skirti ekspertizę, teismas, vadovaudamasis BPK 287 str., tai galės padaryti ir savo iniciatyva, esant reikalui, pavesdamas prokurorui surinkti ekspertizei daryti reikalingą medžiagą, kaip tai numato BPK 286 str. 2 d.

15Aukštesnysis teismas sutinka, jog kaltinamajame akte, surašytame V. N. atžvilgiu, yra nurodytos visos esminės, pagal BPK 219 str. reikalaujamos nurodyti, aplinkybės. Kaltinamojo akto turinys patvirtina, kad jame yra pateiktas proceso įstatymo reikalaujamas V. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tas aprašymas iš esmės atitinka BK normos, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota, t.y. BK 182 str. 2 d., dispoziciją. Teismo padaryta išvada, jog kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, prieštarauja šios procesinės normos turiniui ir bylos medžiagai, o argumentas, jog teismui perkeliama įrodinėjimo našta, yra nepagrįstas. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismas perdavė bylą prokurorui nesant BPK 234 str. 2 d. numatytų tokio sprendimo priėmimo pagrindų, todėl skundžiama nutartis naikintina.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., teisėjas

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti, ir perduoti baudžiamąją bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui BPK 232 str. numatytiems klausimams spręsti.

18Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Proceso dalyviai