Byla I-5838-244/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Henriko Sadausko, dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. Z. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

3Pareiškėjas B. Z. skunde prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2014-12-05 sprendimą Nr. 78 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui B. Z.“; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) išduoti jam nacionalinę vizą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) ginčijamu sprendimu atsisakė jam išduoti nacionalinę vizą atvykti į Lietuvos Respubliką, motyvuodama, kad jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų - negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų. Pareiškėjas remiasi Europos parlamento ir tarybos 2009-07-13 reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau - Vizų kodeksas), įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) ir Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašo nuostatomis ir atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyrius 2014 m. rugsėjo 23 d. pranešimu Nr. (15/4-5) 10K-42291 jį informavo, kad priėmė sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vienus metus. Taigi jam, kaip užsieniečiui, kuris nėra Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės pilietis, ketinant atvykti į Lietuvos Respubliką įforminti Migracijos departamento suteiktą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, būtina gauti nacionalinę vizą. Būtent dėl šios priežasties kreipėsi į ambasadą ir konsuliniam pareigūnui pateikė atvykimo tikslą pagrindžiantį dokumentą - Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2014 m. rugsėjo 23 d. pranešimą Nr. (15/4-5) 10K-42291. Ambasada nevertino aplinkybės, kad teisės aktai nenustato galimybės, trečiam asmeniui pateikti dokumentus už asmenį, kuriam suteikiamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiam formalumui sutvarkyti jam buvo būtina viza. Ambasada turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes. Ambasados konsulinis pareigūnas, atsisakydamas išduoti vizą ir nurodydamas, kad nėra pagrįstas numatomo buvimo tikslas ir yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, peržengė savo kompetencijos ribas, pažeidė galiojančius teisės aktus. Nepaisant to, jog ginčijamo sprendimo priėmimas yra pareigūno, įgalioto išduoti vizas, diskrecijos teisė, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ja negali būti naudojamasi abstrakčiai. Konsulinis pareigūnas, atmesdamas jo prašymą išduoti nacionalinę vizą, nepateikė objektyvių įrodymų ir priežasčių, kad jis tikrai gali kelti nelegalios imigracijos grėsmę, bei nemotyvavo argumento, kad nėra pagrįstas numatomo buvimo tikslas.

5Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno valstybių ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių. Teisinis reglamentavimas, nustatantis Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą, nustato Užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. ES bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų nagrinėjant prašymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis priimdamas arba jau priėmęs dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu. 2014-11-27 ambasadoje su pareiškėju buvo atliktas pokalbis-interviu, pareiškėjas atvyko kartu su kitais dviem asmenimis, prašančiais vizos. Pokalbio metu pareiškėjas nurodė, kad užsiima verslu Jungtinėje karalystėje bei JAV, tačiau asmens dokumentuose nebuvo šių valstybių vizų, pase nurodyta, kad pareiškėjui buvo atsakytos išduoti Italijos, kitų valstybių vizos. URM konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, todėl URM konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Pareiškėjas neteisus teigdamas, jog jis konsului pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į Lietuvą tikslą, o konsulinis pareigūnas privalėjo išduoti vizą. Pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas, kad turi pakankamai vykimui ir pragyvenimui lėšų numatomo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo gyvenamąją vietą. Konsulas neturi pareigos neapibrėžtą ilgą laiką bendrauti su besikreipiančiu užsienio piliečiu, siekiančiu gauti vizą, iki pastarasis susirinks ir konsului pateiks visus reikiamus dokumentus ir paaiškinimus, kurių pagrindu būtų priimtas sprendimas išduoti vizą. Pareiškėjas, pateiktų dokumentų pagrindu negavęs prašomos vizos, turi teisę vėl kreiptis į Ambasadą dėl vizos gavimo pateikiant papildomus duomenis ir dokumentus. Nagrinėjamoje byloje svarstomu atveju konsului sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo konsulo nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiškėjas ir dėl ko gali kilti nelegalios migracijos rizika.

7Skundas netenkinamas.

8Ginčas šioje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2014-12-05 sprendimo Nr. 78, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, motyvuojant, kad nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas.

9Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2014-11-27 Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) pateikė specialios formos prašymą išduoti nacionalinę vizą ir dokumentus, kuriais norėta pagrįsti kelionės tikslą ir buvimo sąlygas – paso kopiją, kelionės sveikatos draudimo dokumentą, Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2015-01-20.

10Dokumentų pateikimo - priėmimo metu (2014-11-27) Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini) su pareiškėju buvo atliktas pokalbis - interviu. Pareiškėjas į jį atvyko kartu su kitais dviem asmenimis, prašančiais vizų. Pokalbio metu pareiškėjas nurodė, kad užsiima verslu Jungtinėje karalystėje bei JAV.

11Ambasados konsulinis pareigūnas, spręsdamas vizos išdavimo pareiškėjui klausimą, laikydamasis reikalavimo konsultuotis su Lietuvos nacionalinėmis institucijomis dėl vizos išdavimo, specialaus elektroninio ryšio pagalba per Vizų informacinę sistemą (VIS) 2014-11-28 kreipėsi konsultacijos į Lietuvos Respublikos Migracijos departamentą dėl galimumo išduoti vizą pareiškėjui.

12Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas 2014-12-01 Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) konsulinių procedūrų valdymo sistemoje (KPVS) pateikė neigiamą išvadą: „Remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 str. 1 p. (Šengeno sienų kodekso 5 str. 1 d., c p. - užsienietis turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą ir sąlygas) rekomenduojame neišduoti LR vizos“.

13Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas - Ambasados (duomenys neskelbtini) darbuotojas, įvertinęs visą turimą medžiagą dėl pareiškėjo prašymo išduoti vizą, padarė išvadą, jog pareiškėjas, norėdamas gauti nacionalinę vizą, nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, ir priėmė 2014-12-05 sprendimą Nr. 78 atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 10 punktu, t. y. yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

14Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei užsienio reikalų ministro 2011- 03-24 įsakymu Nr. 1V-233/V-66 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas.

15Pagal Įstatymo 11 str. l d. užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, kirsdami išorines Europos Sąjungos sienas, privalo turėti vizas. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai yra nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje, kurio 2 p. nustatyta, kad vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, Įstatymo 19 straipsnio 10 punkte reglamentuota, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

16Aprašas reglamentuoja dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų. Pagal Aprašo 4 punktą dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgalioti vizų tarnybų valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos išdavimu, atsisakymu išduoti vizą. Aprašo VII skyriuje nustatyta vizų tarnybos konsultavimosi dėl vizos išdavimo tvarka. Vadovaujantis Aprašu, konsulinis pareigūnas, kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, elektroninių paklausimų forma dėl vizų išdavimo kreipiasi į Lietuvos Respublikos Migracijos departamentą. Migracijos departamentas apraše nustatytais atvejais ir tvarka konsultuojasi su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Valstybės saugumo departamentu, kurie patikrina duomenis apie užsienietį ir pagal kompetenciją įvertina turimą informaciją.

17Europos Parlamento ir Tarybos 2009 07 13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas, kuriame tarp prašymų nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų nagrinėjimo tikslas ? nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

18Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad šia tvarka Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) konsulinis pareigūnas pasinaudojo. Elektroninio ryšio priemonėmis gauta išvada. Valstybės saugumo departamentas išduoti pareiškėjui nacionalinės vizos nerekomendavo.

19Konsulinis pareigūnas, atlikęs konsultavimosi procedūrą, gavęs Valstybės saugumo departamento konsultaciją, išklausęs pareiškėją pokalbio - interviu metu, susipažinęs su jo pateiktais dokumentais, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

20Konsulinis pareigūnas pokalbio - interviu su pareiškėju metu nustatė, kad nors pareiškėjo teigimu jis ketina plėtoti druskos importo verslą į Lietuvą, o šiuo metu užsiima verslu Jungtinėje karalystėje ir JAV, tačiau pareiškėjo asmens dokumentuose nebuvo šių valstybių vizų, be to pase nurodyta, kad pareiškėjui buvo atsisakytos išduoti Italijos, Turkijos vizos.

21Kaip minėta, Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) konsulinis pareigūnas pasinaudojo išankstinėmis konsultacijomis ir elektroninio ryšio priemonėmis gavo Valstybės saugumo departamento išvadą, kuri rekomendavo pareiškėjui nacionalinės vizos neišduoti.

22Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) konsulinis pareigūnas veikė aktyviai ir prašymą išnagrinėjo nuosekliai, t. y. atliko pokalbį - interviu su pareiškėju, kilus abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų objektyvumo ir juose pateiktos informacijos tikrumo, ėmėsi veiksmų siekdamas išsiaiškinti ar nėra Įstatyme nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, kreipėsi į Migracijos departamentą dėl išvados pateikimo ir tik surinkęs ir išanalizavęs turimus dokumentus, padarė išvadas, kurių pagrindu atsisakė B. Z. išduoti nacionalinę vizą.

23Pareiškėjas skunde nepagrįstai tvirtina, kad Lietuvos Respublikos ambasada neturėjo teisės atsisakyti išduoti pareiškėjui vienkartinę nacionalinę vizą, kai Migracijos departamento priimtu sprendimu pareiškėjui jau buvo suteikta teisė laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas sprendžia, kad šių dviejų administracinių sprendimų priėmimas nėra siejamas tarpusavyje ir joks teisės aktas nenustato, kad nacionalinė viza gali būti išduodama kita tvarka, nei įprasta, kai asmuo yra gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vienkartinės nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau vadovaujantis Vizų kodekse, Apraše ir Įstatyme įtvirtintu reglamentavimu už vizų užsieniečiams išdavimą atsakinga institucija, siekdama išvengti nelegalios migracijos grėsmės, kiekvieną prašymą išduoti vizą privalo vertinti individualiai, pagal jai pateiktus duomenis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kompetentinga institucija, įvertinusi pateiktus duomenis ir nustačiusi aukščiau minėtus teisės normose įvardintus pagrindus, turi teisę atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime R. K. (C-84/12) konstatavo, jog kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardintais pagrindais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-421/2014). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Migracijos departamento išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nelaikytinas savaiminiu pagrindu kompetentingos institucijos teigiamam sprendimui dėl nacionalinės vizos išdavimo.

24Pareiškėjas skunde teigia, kad iš konsulinio pareigūno sprendimo turinio jam nėra aiškūs atsisakymo išduoti vizą pagrindai. Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo apie priimtą sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje. Kompetentingos institucijos sprendimo dėl nacionalinės vizos neišdavimo tipinę formą nustato Aprašo 9 priedas. Skundžiamame sprendime bendriausia prasme yra nurodytas aiškus atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindas, t. y., iš priimto sprendimo matyti jo teisinis pagrindas, o atsakovė pateikė jį pagrindžiančius motyvus ir įrodymus. Įstatyme ir Apraše nėra nustatyta imperatyvi Ambasados pareiga išsamiai informuoti suinteresuotą asmenį apie priimto sprendimo pagrindus. Tai, jog tipinėje formoje įtvirtintas kompetentingos institucijos sprendimas atsisakyti išduoti vizą suinteresuotam asmeniui yra tinkamos formos, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014).

25Teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2014-12-05 sprendimas Nr. 78 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui B. Z.“ yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. atitinka teisės aktų reikalavimus, priimtas surinkus pakankamus įrodymus dėl pareiškėjo keliamos rizikos nelegaliai migracijai. Byloje rašytiniais įrodymais patvirtintos sprendime nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, todėl yra pagrindo manyti, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą sprendimą, nenustatyta. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, reikalavimas įpareigoti atsakovę imtis priemonių, kad pareiškėjui būtų išduota viza atvykimui į Lietuvos Respubliką taip pat atmestinas.

26Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis su prašymu išduoti nacionalinę vizą ir pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas, kad turi pakankamai vykimui ir pragyvenimui lėšų numatomo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo gyvenamąją vietą.

27Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

28Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Nutarė

30Atmesti pareiškėjo B. Z. skundą kaip nepagrįstą.

31Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Išnagrinėjęs bylą, teismas... 3. Pareiškėjas B. Z. skunde prašo: 1) panaikinti Lietuvos... 4. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos ambasada 5. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime į... 6. Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad pareiškėjas netinkamai... 7. Skundas netenkinamas.... 8. Ginčas šioje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados 9. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad... 10. Dokumentų pateikimo - priėmimo metu (2014-11-27) Lietuvos Respublikos... 11. Ambasados konsulinis pareigūnas, spręsdamas vizos išdavimo pareiškėjui... 12. Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas 2014-12-01 Lietuvos... 13. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas -... 14. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas, Lietuvos Respublikos vidaus... 15. Pagal Įstatymo 11 str. l d. užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos... 16. Aprašas reglamentuoja dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir... 17. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 07 13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009... 18. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad šia tvarka Lietuvos Respublikos... 19. Konsulinis pareigūnas, atlikęs konsultavimosi procedūrą, gavęs Valstybės... 20. Konsulinis pareigūnas pokalbio - interviu su pareiškėju metu nustatė, kad... 21. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys... 22. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog, prieš... 23. Pareiškėjas skunde nepagrįstai tvirtina, kad Lietuvos Respublikos ambasada... 24. Pareiškėjas skunde teigia, kad iš konsulinio pareigūno sprendimo turinio... 25. Teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ambasados 26. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis... 27. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip... 28. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 30. Atmesti pareiškėjo B. Z. skundą kaip nepagrįstą.... 31. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...