Byla 2-1554-370/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Banga plius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atmestas šios atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-68-881/2016 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovams G. G., R. G., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Choreda“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Banga plius“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Aurum investicijų grupė“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Esama“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Alytaus keramika“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Atvanora“, A. D. dėl sandorių ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

3Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas M. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. G., R. G., BUAB ,,Choreda“, UAB ,,Banga plius“, UAB ,,Aurum investicijų grupė“, UAB ,,Esama“, UAB ,,Alytaus keramika“, UAB ,,Atvanora“, A. D. dėl sandorių ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei UAB ,,Esama“ nuosavybės teise priklausančių 40 vienetų 100 Lt nominalios vertės UAB ,,Atvanora“ akcijų, atsakovei R. G. priklausančių 1 150 vienetų 100 Lt nominalios vertės UAB „Aurum investicijų grupė“ akcijų ir atsakovui G. G. priklausančių 182 400 vienetų 1 Lt nominalios vertės UAB „Banga plius“ akcijų. Teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsakovui G. G. taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuota atsakovei UAB ,,Esama“ nuosavybės teise priklausančių 182 400 vienetų 1 Lt nominalios vertės UAB „Banga plius“ akcijų. Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikintos R. G. taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuota atsakovei UAB ,,Alytaus keramika“ nuosavybės teise priklausančių 1 150 vienetų 100 Lt nominalios vertės UAB „Aurum investicijų grupė“ akcijų.
  3. Atsakovė UAB ,,Banga plius“ 2016 m. gegužės 23 d. pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą pateikti jos nuostolių, atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 19 690,93 Eur sumai. Nurodė, kad dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo įgyvendinta su UAB „Catus“ sudaryta Investavimo sutartis, todėl atsakovė yra priverstas mokėti UAB „Catus“ 2,5 proc. metines palūkanas už suteiktą paskolą. Už laikotarpį nuo 2015 m. spalio mėnesio (kada pasibaigė investavimo sutartis) iki 2017 m. gruodžio 31 d. ji turės sumokėti 19 690,93 Eur palūkanų. Be to, pažymėjo, kad byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos patirtų nuostolių atlyginimas gali būti pasunkintas – nuostoliai dideli, o ieškovo finansinė padėtis sunki.
  4. Ieškovas su prašymu nesutiko, nurodė, kad jis yra iš esmės ydingas, nes kvestionuojama jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu išspręstas klausimas. Taip pat nurodė, kad atsakovės prašyme nurodytos palūkanos už gautą tikslinę paskolą negali būti laikomos nuostoliais, ir ieškovas negali būti siejamas su paties atsakovo veikla ir jos metu priimtais sprendimais.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetė.
  2. Teismas pažymėjo, kad nuostoliais, kurių atlyginimą atsakovė prašo užtikrinti, įvardijamos palūkanos, kurias atsakovė turi mokėti pagal 2015 m. birželio 3 d. su UAB „Catus“ sudarytą Tikslinę paskolos sutartį; kad paskolos sutarties 2.1. punkte nustatyta, jog šia sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis paskolos gavėjas (UAB „Banga plius“) įsipareigoja grąžinti paimtą paskolą, sumokėti palūkanas ir vykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovės pareiga mokėti palūkanas yra nustatyta su paskolos davėju sudarytoje sutartyje, todėl jų mokėjimas negali būti laikomos jos patiriamais nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės nurodomos Investavimo sutarties užbaigimo terminas buvo numatytas

    82015 m. rugsėjo 30 d., o laikinosios apsaugos priemonės, su kuriomis atsakovė sieja nuostolių atsiradimą, taikytos 2016 m. sausio 14 d., todėl konstatavo, kad priežastinio ryšio tarp deklaruojamų nuostolių, neįgyvendinus Investavimo sutarties, ir byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė neįrodė.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

10

  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB ,,Banga plius“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą patenkinti.
  2. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Nepagrįsta teismo išvada, kad paskolos sutarties pagrindu mokamos palūkanos nelaikytinos jos nuostoliais. Ji privalo mokėti palūkanas, nes ieškovas teikė prašymus dėl įvairių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įskaitant ir draudimą didinti įstatinį kapitalą.
    2. Tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovė nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jeigu nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovės įstatinis kapitalas būtų buvęs padidintas ir prievolės mokėti palūkanas ji neturėtų.
    3. Patirtų nuostolių atlyginimas gali būti pasunkintas, nes ieškovo turtinė padėtis yra bloga, jis neturi nekilnojamojo turto.
  1. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas M. V. prašo skundo netenkinti.
  2. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Atsakovės pareiga mokėti palūkanas nustatyta 2015 m. birželio 3 d. Paskolos sutarties 2.1. punkte, todėl jų mokėjimas negali būti laikomas atsakovės nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme. Neįgyvendindama 2015 m. birželio 3 d. Investavimo sutarties atsakovė gali grąžinti tikslinę paskolą ir taip išvengti palūkanų mokėjimo.
    2. Iš Sutarties kylanti pareiga mokėti palūkanas yra išimtinai susijusi tik su atsakovės, kaip verslininkės, prisiimtais įsipareigojimais, jų vykdymu, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Todėl argumentas, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp laikinųjų apsaugos priemonių ir nurodytų nuostolių ,yra nepagrįstas.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. CPK 320 straipsnio 1dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

    13

14Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2016 m. birželio 3 d. jos ir UAB ,,Esama“ bei UAB ,,Catus“ pasirašytą Priedą prie Investavimo sutarties dėl kapitalo investicijos į UAB ,,Banga plius“, kuriuo pakeistas Investavimo sutarties, pasirašytos 2015 m. birželio 3 d., 3.3.1 punktas ir sutarta, kad sandorio užbaigimas turi įvykti ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Apeliantė prašo šį rašytinį įrodymą pridėti prie bylos. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prieštaravimo nenurodė, tačiau paaiškino, kad tai dirbtinai sukurtas susitarimas dėl termino pratęsimo ir neturi reikšmės nagrinėtam klausimui.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas susitarimas sudarytas po skundžiamos teismo nutarties priėmimo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme objektyviai negalėjo būti pateiktas, kad teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, o pateikti duomenys yra aktualūs, vertinant nagrinėjamą klausimą, taip pat , kad ieškovas turėjo galimybę ir pasisakė dėl šio dokumento turinio, apeliacinės instancijos teismas priima UAB ,,Banga Plius“ pateiktus įrodymus ir vertina juos kitų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumoje (CPK 314, 338 straipsniai).

15Dėl atskirojo skundo argumentų

  1. CPK 146 straipsnio 1 dalyje numatytas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas. Pažymėtina, kad turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų; neatsižvelgiant į patirtį (spręsti, daryti išvadą)) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014). Taigi CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei tikėtinas nuostolių išieškojimo pasunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo.
  2. Apeliantė būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą grindė tuo, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji negalėjo įgyvendinti su UAB ,,Catus“ ir UAB ,,Esama“ sudarytos investavimo sutarties ir vietoj to, kad jos veikla būtų finansuojama be jokių papildomų išlaidų – investuojant pinigus tiesiogiai į įstatinį kapitalą, yra priversta vykdyti įsipareigojimus, numatytus jos ir UAB ,,Catus“ 2015 m. birželio 3 d. pasirašytoje Tikslinės paskolos sutartyje, mokėti 2,5 proc. metines palūkanas. Apeliantė, kvestionuodama teismo išvadas, atskirajame skunde iš esmės atkartoja pareikštame prašyme nurodytas aplinkybes, jos vertinimu, pagrindžiančias nuostolių užtikrinimo reikalingumą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo kitokioms išvadoms nei padarė pirmosios instancijos teismas.
  3. Neabejotina, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones asmuo paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti tam tikra tikimybė nuostoliams atsirasti ateityje ar jie gali būti patiriami ir tuojau pat po šių priemonių taikymo. Todėl apeliantė, kuri dėl jai taikomų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ar gali patirti nuostolių, turi įrodyti jų priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį (CPK 12, 178 straipsniai).
  4. Sutiktina su pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės nurodomi tiek jau patirti, tiek galimi nuostoliai faktiškai iš esmės nesusiję su byloje jai taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Kaip minėta, apeliantė nuostoliais, kurių atlyginimą prašo užtikrinti, įvardija palūkanas, kurias turi mokėti pagal Tikslinės paskolos sutartį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė ir UAB ,,Catus“ bei UAB ,,Esama“ 2015 m. birželio 3 d. pasirašė Investavimo sutartį dėl kapitalo investicijos į UAB ,,Banga plius“, kuria apeliantė įsipareigojo išleisti ir pasiūlyti UAB ,,Catus“ sandorio užbaigimo dieną įsigyti 1 450 000 vnt. naujų akcijų, kurių bendra kaina 420 500 Eur, sandorio užbaigimas turėjo įvykti ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 30 d., nebent šalys sutartų šį terminą pratęsti (Sutarties 3.1.1, 3.2.1, 3.3.1 punktai, b. l. 42–57). Be kita ko, minėta Sutartimi UAB ,,Catus“ įsipareigojo suteikti apeliantei 420 000 Eur tikslinę paskolą, skirtą paskolos sutartyje numatytam nekilnojamajam turtui įsigyti (3.4.1 c) punktas). Vykdydami minėtą Sutartį apeliantė ir UAB ,,Catus“ 2015 m. birželio 3 d. pasirašė Tikslinės paskolos sutartį, pagal kurią UAB ,,Catus“ suteikė apeliantei 420 000 Eur paskolą, skirtą Sutartyje numatytam nekilnojamajam turtui įsigyti (pastatui–mechaninėms dirbtuvėms, pastatui – buitiniam pastatui, pastatui–sandėliui, pastatui–dispečerinei, pastatui–stoginei, esantiems ( - )), taip pat sutarė, kad apeliantė pradės grąžinti paskolą praėjus 12 (dvylikai) ataskaitinių mėnesių nuo išmokėjimo dienos ir grąžins ją kas mėnesį lygiomis dalimis pagal grafiką, o iki visiško paskolos grąžinimo įsipareigojo mokėti 2,5 proc. dydžio metines palūkanas (Sutarties 1.1, 2.1, 3.1, 4.1 punktai, b. l. 159-167). Visų pirma pažymėtina tai, kad iš paminėtų faktinių aplinkybių matyti, jog pagal pradinį šalių susitarimą Investavimo sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2015 m. rugsėjo 30 d., o atsakovei laikinosios apsaugos priemonės taikytos praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo Sutartyje numatyto pradinio termino, t. y. 2016 m. sausio 14 d. (b. l. 138–142), todėl laikytini nepagrįstais argumentais, kad ši Sutartis negalėjo būti įvykdyta iki pirmiau numatytos datos dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Aplinkybė, kad šalys 2016 m. birželio 3 d. susitarimu šį terminą pratęsė nepaneigia pirmiau padarytos išvados. Antra, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantės pareiga grąžinti paskolą pagal Tikslinės paskolos sutartį atsirado tik 2016 m. birželio 5 d. (Sutarties 4.1 punktas), o palūkanos buvo (turėjo būti) mokamos nuo šios Sutarties sudarymo dienos ir nepriklausomai nuo to, ar būtų taikyti apribojimai jos turtui ar ne. Taip pat pažymėtina tai, kad net ir tuo atveju, jeigu apeliantė paskolą grąžintų prieš terminą, ji turėtų sumokėti ir visas paskaičiuotas palūkanas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliantė neįrodė priežastinio ryšio tarp jos nurodytų nuostolių ir teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl jos prašymas atmestas pagrįstai.
  5. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias galimų nuostolių užtikrinimo klausimo sprendimą, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Dėl žyminio mokesčio

  1. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 28 Eur žyminis mokestis. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 2 Eur. Atsakovė atskiruoju skundu apskundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas prašymas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą, t. y. šis prašymas susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, tačiau nepateikė duomenų, kad už šį skundą yra sumokėjusi žyminį mokestį (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantė atleista, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas (CPK 306 straipsnio 3 dalies, 338 straipsnio nuostatos). Kadangi apeliantė, pateikdama atskirąjį skundą, žyminio mokesčio nesumokėjo, tai paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme atskirąjį skundą nagrinėjant iš esmės, todėl vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnio 1 dalis) bei siekiant neužvilkinti bylos nagrinėjimo ir neužkirsti apeliantei teisės į apeliaciją, išnagrinėjus bylą apeliacinę tvarka bei atmetus atskirąjį skundą, valstybei iš apeliantės priteistina 21 Eur žyminio mokesčio.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės ,,Banga plius“ (j. a. k. 300003387) į valstybės biudžetą 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio už atskirąjį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai