Byla 2S-326-605/2012
Dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarties pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-480-358/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Venckienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarties pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-480-358/2011,

Nustatė

2Ieškovas B. G., kurio procesiniai teisių perėmėjai yra M. G., T. G. ir Š. G., pateikė teismui prašymą, kuriuo atsisakė nuo ieškinio reikalavimų, o civilinę bylą prašė nutraukti. Taip pat prašė grąžinti 75 procentus jo sumokėto žyminio mokesčio bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2009-12-17 sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl išnyko būtinumas nustatyti kelio servitutą.

3Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi (II tomas, b.l. 54-55) ieškovo ir trečiųjų asmenų SB „Žaisa“, T. R. ieškinio atsisakymą priėmė, civilinę bylą nutraukė. Priteisė iš R. G. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po 500 litų B. G.. Grąžino B. G. 100 litų žyminio mokesčio.

4Nutartyje nurodyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2006-02-03 nutartimi šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje pagal ieškovo B. G. ieškinį dėl įsakymo panaikinimo, pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pažeistų teisių gynimo. Sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-0116-485/2006 yra įsiteisėjęs, ieškovo teisės apgintos. Įsiteisėjus teismo sprendimui, išnyko būtinybė spręsti ginčą dėl servituto nustatymo. Šios bylos nutraukimas nepažeis kieno nors teisių ar teisėtų interesų.

5Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu (II tomas, b.l. 58-59) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį pakeisti. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba niekada nebuvo atsakovu šioje byloje, ji yra tretysis asmuo, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos. Teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai nurodė proceso šalis, nepagrįstai nusprendė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens, dėl ko netinkamai pritaikė civilinio proceso normas.

6B. G. procesinių teisių perėmėjų M. G., T. G. ir Š. G. atsiliepime į atskirąjį skundą (II tomas, b.l.125) nurodyta, kad B. G. kreipėsi į teismą dėl kelio servituto nustatymo. Tačiau tiek R. G., tiek Kauno apskrities viršininko administracija neleistinomis priemonėmis ginčijo teisę naudotis įvažiavimu, todėl B. G. buvo priverstas kreiptis dėl neteisėto įsakymo ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais. Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino ir dalinai panaikino Kauno apskrities viršininko įsakymą ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Nagrinėjant šią bylą Kauno apskrities viršininko administracijos atstovai teismui teikė klaidinančius įrodymus ir visais būdais stengėsi sutrukdyti teismui nustatyti objektyvią tiesą. Dėl tokio elgesio B. G. buvo padaryta ne tik turtinė žala, bet ir patirta moralinė žala. CPK 94 str. nustato, kad kai byla baigiama nepriėmus sprendimo, tai teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. B. G. ieškinys buvo pareikštas pagrįstai, todėl bet kuriuo atveju jo turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos. Bylinėjimosi išlaidos pagrinde susidarė tik dėl neteisėtų Kauno apskrities viršininko ir jo pareigūnų veiksmų ir elgesio bylinėjimosi metu bei atsakovo R. G. piktavališko susitarimo su pareigūnais. Kauno rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teisminė praktika pripažįsta ir trečiųjų asmenų pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, jeigu jos kilo dėl pastarųjų neteisėtų veiksmų.

7Atskirasis skundas tenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

9Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į tesimą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 140 str. 1 d.). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas B. G. ieškinio atsisakė, teismas atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė (II tomas, b.l.54-55). Ginčijamos apylinkės teismo nutarties priėmimo metu galiojęs LR CPK 94 straipsnis reglamentavo, kad ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Tačiau jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nuo 2011-10-01 galiojančio LR CPK (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) 94 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi ir iki 2011-10-01, ir nuo 2011-10-01 galiojančios Civilinio proceso kodekso normos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių. Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 41 str. 1 d.). Tretieji asmenys nėra šalimis. Bylos medžiaga patvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo trečiuoju asmeniu byloje (II t., b.l.36-37). Taigi ieškovui atsisakius ieškinio, bylinėjimosi išlaidos iš trečiojo asmens negali būti priteisiamos. Apeliacinės instancijos teismo teisėja, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė dalį bylinėjimosi išlaidų iš trečiojo asmens.

10Atskirajame skunde nurodyti motyvai, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2009-12-17 sprendimu ieškinį patenkino ir dalinai panaikino Kauno apskrities viršininko įsakymą ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, nagrinėjant bylą Kauno apskrities viršininko administracijos atstovai teismui teikė klaidinančius įrodymus ir visais būdais stengėsi sutrukdyti teismui nustatyti objektyvią tiesą, neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Jeigu buvo patirta bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje, kurioje 2009-12-17 buvo priimtas sprendimas, tai būtent toje byloje reikėjo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus ir juos prašyti priteisti.

11Apeliacinės instancijos teismo teisėja nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teisminė praktika pripažįsta ir trečiųjų asmenų pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, jeigu jos kilo dėl pastarųjų neteisėtų veiksmų. Teisminė praktika yra susiklosčiusi priešingai – jeigu tretysis asmuo patiria bylinėjimosi išlaidas, tai jos gali būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.

12Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad iš trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos yra priteistos nepagrįstai. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartis keistina.

13Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

14Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį: panaikinti nutarties dalį, kuria iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteista 500 litų B. G..

15Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai