Byla 2-7606-512/2014
Dėl skolos ir nuostolių priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Minibank“ ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos ir nuostolių priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 4829,20 Lt skolos, 664,80 Lt nuostolius, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas atsakovui 2013-06-12 suteikė 3500,00 Lt kreditą, kurį atsakovas kartu su 2295,04 Lt palūkanomis įsipareigojo grąžinti periodinėmis įmokomis po 241,46 Lt iki 2015-06-13. Sutartis buvo sudaryta bendrai dėl 5795,04 Lt sumos. Kadangi atsakovas, gavęs kreditą sumokėjo tik pirmas keturias įmokas, į raginimus neatsiliepė, nuo 2013-11-14 buvo pradėti skaičiuoti Vartojimo kredito sutartyje numatyti nuostoliai. Pagal sutartį pažeidusi prievolės įvykdymo terminą sutarties šalis, privalo mokėti ne mažesnius nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną nuostolius už naudojimąsi ieškovo piniginėmis lėšomis nuo laiku negrąžintos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovui laiku negrąžinus kredito, ieškovas vykdydamas savo veiklą, negalėjo toliau skolinti šių pinigų kitiems klientams už to paties dydžio palūkanas, dėl ko patyrė nuostolių. Palūkanų bei nuostolių dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pagrindinis veiklos objektas yra piniginių lėšų skolinimas ir už tokių lėšų suteikimą mokamos nustatyto dydžio palūkanos. Už kreditą skaičiuojamos 54,00 proc. palūkanos. Tokiu būdu palūkanos per dieną sudaro 0,15 proc. Pagal sutartį nuostolių dydis yra lygus palūkanų dydžiui. Nuo pirmos (2013-11-14) iki penkioliktos vėlavimo dienos (2013-11-28) nuostoliai buvo patiriami ir skaičiuojami nuo periodinės įmokos sumos arba 0,36 Lt per dieną (241,46 Lt x 0,15 proc. / 100,00 proc. = 0,36 Lt), iš viso už 15 d., kas sudaro 5,40 Lt (15 d. x 0,36 Lt = 5,40 Lt). Nuo šešioliktos vėlavimo dienos (2013-11-29) nuostoliai buvo patiriami ir skaičiuojami nuo likusios nesumokėtos kredito sumos (3140.82 Lt) arba 4.71 Lt per dieną (3140.82 Lt x 0.15 proc. / 100.00 proc. =4.71 Lt), iš viso už 140 dienas, kas sudaro 659,40 Lt (140 x 4,71 Lt = 659,40 Lt). Kadangi susidariusi skola dėl savalaikio įmokų nemokėjimo nebuvo padengta, nuostoliai buvo patiriami ir skaičiuojami iki 2014-04-17, už 155 dienas, kas sudaro 664,80 Lt sumą (b.l. 16-19).

3Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo priteisti sutartinių palūkanų tokią sumą, kuri susidarė iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 629,07 Lt; ieškovo reikalavimą priteisti 664,80 Lt nuostolių ir 242,00 Lt bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą; sutinka su negrąžintos kredito dalies suma -3140,82 Lt, 5 proc. procesinėmis palūkanomis. Nurodo, kad sutartinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo 2013-11-13 iki 2014-03-06. Įstatymai nenumato, jog už vieną ir tą pačią skolą būtų skaičiuojamos dvigubos palūkanos- procesinės ir sutartinės. Mano, kad procesinės palūkanos kompensuotų patiriamus nuostolius. Ieškovo prašoma priteisti nuostolių suma neprotingai didelė ir neįrodyta, sutartyje nėra numatyta, kad nuostoliai skaičiuojami nuo visos kredito sumos. Sumokėjus nuostolius, procesines palūkanas ir visas sutartines palūkanas bei likusį kreditą ieškovas gautų neplanuoto ir neprotingai didelį pelną. Tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Be to, išlaidos dėl paslaugų teikimo nepriskirtinos prie būtinųjų bylos vedimo išlaidų, juridinį asmenį byloje gali atstovauti CPK 55 str. bei 56 str. nurodyti asmenys (b.l. 45-47).

4Į teismo posėdį šalys neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotos tinkamai. 2014-07-03 ieškovas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (b.l. 51-54), kuriame prašo nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant pagal ieškovo byloje pateiktus duomenis ir šį paaiškinimą. 2014-07-15 atsakovas taip pat pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

5Ieškinys tenkintinas.

6Byloje dalyvaujančių asmenų rašytiniais paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp šalių 2013-06-12 sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu atsakovui ieškovas pervedė 3500,00 Lt, o atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą 3500,00 Lt kreditą ir mokėti 2295,04 Lt palūkanas periodinėmis įmokomis pagal mokėjimo grafiką (b.l. 21-36). Duomenų, kad kreditas ir kitos prašomos priteisti sumos ieškovui būtų sumokėtos, byloje nėra.

7Nagrinėjamoje byloje tarp šalių sudarytos kredito sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai: ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui kreditą, o atsakovas įsipareigojo gautą kreditą grąžinti dalimis iki sutartyje nustatyto termino. Ieškovas suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas nustatytais terminais kredito negrąžino ir palūkanų nemokėjo (CK 6.881 straipsnis, 6.886 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas.).

8Pagal CK 6.886 straipsnio, apibrėžiančio vartojimo kredito sutarties sąvoką, 1 dalies nuostatą, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Remiantis CK 6.874 straipsnio, reglamentuojančio paskolos gavėjo sutarties pažeidimo pasekmes, 2 dalies nuostatą, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 4829,20 Lt skolos (3140,82 Lt negrąžinto kredito ir 1688,38 Lt nesumokėtų palūkanų), 664,80 Lt nuostolius. Atsakovas pripažįsta 3140,82 Lt negrąžinto kredito sumą, 629,07 Lt sutartines palūkanas. Byloje kilo ginčas dėl sutartinių palūkanų ir 664,80 Lt patirtų nuostolių. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pagal kredito mokėjimo grafiką turėjo nuo 2013-07-13 kas mėnesį ieškovui mokėti 241,46 Lt dydžio įmoką (b. l. 30). Atsakovas sumokėjęs keturias įmokas, toliau įmokų nebemokėjo.

9CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje paskolos sutarties sampratoje nustatyta pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas - atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją (kaip mokestis kreditoriui už pinigų skolinimą, šios palūkanos vadinamos mokėjimo ar pelno palūkanomis) bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją. Šias skirtingo pobūdžio funkcijas atliekančias palūkanas paskolos teisiniuose santykiuose reglamentuoja skirtingi CK straipsniai. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato palūkanų, kurios atlieka atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma, teisinį reglamentavimą, kuriame nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

10Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tai ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje pagal AB banko „Hansa–LTB“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2004 m. kovo 3 d nutartį civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v. Lietuvos ir Kinijos UAB „Lichua“, bylos Nr. 3K-3-161/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje D. Z. v. AB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2007). Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

11Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Pateiktoje Vartojimo kredito sutartyje nurodyta, kad už kredito suteikimą yra mokamos nustatyto dydžio palūkanos, kurios nurodomos informaciniame lape (4.1 punktas) (b.l. 25). Nagrinėjamu atveju už kredito suteikimą buvo numatytos kredito palūkanų norma 54 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 69,59 proc. (b.l. 31). Pagal Vartojimo kredito sutarties 1.19 punktą, nuostoliai yra kredito davėjo negautos pajamos ir kita patirta žala dėl to, kad kredito gavėjas negrąžina kredito ar jo dalies ir/ ar nesumoka palūkanų ar jų dalies, taip pat jeigu suėjus periodinės įmokos mokėjimo terminui, kredito gavėjas nesumoka periodinės įmokos ar jos dalies. Nuostoliai patiriami ir skaičiuojami už kiekvieną kredito termino praleidimo dieną ir yra ne mažesni nei palūkanų norma per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Informaciniame lape nurodyta, kad nuostoliai patiriami ir pradedami skaičiuoti kitą kalendorinę dieną po kredito ar jo dalies sumokėjimo termino pabaigos. Jei ilgalaikio kredito atveju vėluojama sumokėti periodinę įmoką ar jos dalį ilgiau kaip 15 dienų, tai 16 dieną ir toliau nuostoliai patiriami ir skaičiuojami nuo visos kredito sumos (b.l. 33). Byloje nustatyta, kad atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Atsakovas neginčija, kad kredito bei palūkanų ieškovui nustatytais terminais nemokėjo. Pažymėtina, kad ieškovo veikla yra teikti kreditus bei gauti už suteiktus kreditus atlyginimą, t. y. palūkanas. Atsakovas sutartį su joje esančiomis sąlygomis pasirašė laisva valia, suprasdama sutarties sąlygų esmę. Teismas pagal pateiktus byloje įrodymus ir reikšmingas bylai aplinkybes, atsižvelgiant į šalių susitartos kredito palūkanų normos dydį, pateiktus palūkanų ir nuostolių paskaičiavimus laiko pagrįstais.

12Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimais dėl negrąžinto kredito dalies, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl kredito, palūkanų bei nuostolių priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

13Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansabankas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-572/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovui priteistinos iš atsakovo 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

14Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas - 165,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 3, 20) ir 1089,00 Lt už procesinių dokumentų parengimą, t.y. kitas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 5-7, 40). Atsakovo argumentai dėl išlaidų už teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus teismui laikytini nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 str.), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 str. 1 d. 8 punkte. Ieškovas pateikė įrodymus apie turėtų išlaidų už teisines paslaugas, rengiant procesinius dokumentus (pareiškimą ir ieškinį) dydį, jos buvo būtinos. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistinos 1254,00 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

16ieškinį tenkinti.

17Priteisti iš atsakovo E. B., a.k. ( - ), 4829,20 Lt skolą, 664,80 Lt nuostolius, 5 procentus metines palūkanas už priteistą 5494,00 Lt sumą, nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1254,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Minibank“ naudai.

18Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai