Byla AS-146-513-10
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Serfas“ skundą atsakovui Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Serfas“ skundu (b. l. 8-21) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2010 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 7KS-10-311-85 “Laikinai uždrausti tiekti, siūlyti į rinką ir demonstruoti produktą”. Pareiškėjas UAB „Serfas“ taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti ginčijamo galiojimą.

5II.

6Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino ir laikinai sustabdė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2010 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 7KS-10-311-85 “galiojimą.

7Teismas išanalizavęs skundo turinį ir prie jo pridedamus dokumentus pažymėjo, jog Valstybinė ne maisto produktų inspekcija nėra konstatavusi, jog pareiškėjo į rinką tiekiamas produktas – suvirinti armatūriniai tinklai ir strypynai betonui sutvirtinti pagaminti nemašininiu būdu, ženklinami užkabinamomis ženklinimo etiketėmis (toliau – ir produktas) – yra nesaugus, ginčo sprendime tik keliamos abejonės dėl galimo produkto nesaugumo. Todėl tuo atveju, jei išnagrinėjus bylą būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas ir ginčijamas sprendimas nebūtų sustabdytas, pareiškėjas prarastų klientus, įmonė patirtų finansinius nuostolius, būtų paralyžuota jos veikla. Teismas konstatavo, jog pirmiausiai turi būti galutinai išspręstas ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl produkto saugumo ir tik po to turi būti vykdomas skundžiamo akto revoliucinėje dalyje priimtas sprendimas dėl uždraudimo tiekti, sulūti į rinką ir demonstruoti produktą. Skundžiamo atsakovo sprendimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo sprendimo nevykdymas.

8III.

9Atsakovas Valstybinė ne maisto produktų inspekcija pateikė atskirąjį skundą (b. l. 112-116) dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Skunde pateikia argumentus, susijusius su pareiškėjo skundžiamo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2010 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 7KS-10-311-85 teisėtumu, kurie yra analogiški pateiktiesiems atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą. Pareiškėjas UAB „Serfas“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir išdėsto šiuos argumentus: 1. Apeliantas atskirajame skunde nepateikia jokių teisinių ir faktinių argumentų bei motyvų, patvirtinančių ginčijamos nutarties neteisėtumą, todėl atskirasis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, nevertinant skunde nurodomų su ginčo nagrinėjimu iš esmės susijusių aplinkybių. 2. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas neturėtų galimybės įvykdyti savo prievolių, tarp jų ir išankstinių įsipareigojimų klientams, nukentėtų jo reputacija, jis patirtų žymius finansinius nuostolius, būtų sustabdyta svarbių objektų statyba. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV.

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių (priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą)) teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (ABTĮ 92 str.).

13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

14Pareiškėjas ginčija atsakovo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2010 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 7KS-10-311-85 “Laikinai uždrausti tiekti, siūlyti į rinką ir demonstruoti produktą”, kuriuo nuspręsta pareiškėjui laikinai uždrausti tiekti į rinką ir demonstruoti produktą kol bus atlikti produkto privalomi atitikties įvertinimo veiksmai ir kartu su produktu pateikti tai įrodantys dokumentai ir techninė informacija apie produkto paskirtį bei naudojimo savybes (b. l. 106-107). Inicijuodamas ginčą dėl administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti šio akto galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

15Teisėjų kolegija pažymi, kad ji nevertins atskirajame skunde atsakovo pateiktų su ginčo nagrinėjimu iš esmės susijusių aplinkybių bei argumentų, kadangi šioje byloje išimtinai nagrinėjamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas, kurį sprendžiant būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

16Pareiškėjas galimą būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalimumą aiškina tuo, kad jam įvykdžius atsakovo sprendime nurodytą įpareigojimą ir laikinai sustabdžius produkto tiekimą į rinką ir jo demonstravimą jis prarastų klientus, įmonė patirtų finansinius nuostolius, būtų paralyžuota jos veikla, nukentėtų komercinė reputacija.

17Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas suformuluotas interesų pusiausvyros principas reikalauja kiekvienu individualiu atveju įvertinti, ar taikomos reikalavimo užtikrinimo priemones nepadarytų žalos daugiau nei jų netaikymas. Teisėjų kolegija čia pat pastebi, jog tiek įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo būtų panaikintas atsakovo sprendimas, tiek įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo atsakovo sprendimas būtų pripažintas kaip pagrįstas, būtų galimai pažeisti pareiškėjo, arba, atitinkamai, vartotojų interesai. Tačiau kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju yra reikšminga pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovas Valstybinė ne maisto produktų inspekcija nėra konstatavusi (pripažinus), jog pareiškėjo į rinką tiekiamas produktas yra nesaugus, o ginčo sprendime tik keliamos abejonės dėl galimo produkto nesaugumo, kurios siejamos su tuo, kad nėra atlikti produkto privalomi atitikties įvertinimo veiksmai ir kartu su produktu pateikti tai įrodantys dokumentai ir techninė informacija apie produkto paskirtį bei naudojimo savybes, todėl šiuo atveju aktualu tai, jog neigiamas pareiškėjo į rinką tiekiamo produkto poveikis vartotojų interesams nėra galutinai įrodytas (nėra priimtas sprendimas dėl nesaugaus produkto pašalinimo iš rinkos). Nagrinėjimu atveju vertinant situaciją, kai sprendimo įsiteisėjimo dieną pripažįstama, kad atsakovo sprendimas, taigi atitinkamai ir įpareigojimas, susijęs su laikinu uždraudimu tiekti į rinką ir demonstruoti produktą, yra nepagrįstas, būtina atsižvelgti į tai, kokio masto žala būtų padaryta pareiškėjui. Tuo atveju, jei teismas išnagrinėjęs bylą dėl atsakovo sprendimo panaikinimo priimtų palankų pareiškėjui sprendimą, buvusios padėties atkūrimas pareiškėjo vykdomos ūkinės komercinės veiklos srityje būtų labai apsunkintas (pakartotinis produkto įvedimas į rinką galėtų sukelti žymius papildomus nuostolius pareiškėjui, o taip pat galimai ir tretiesiems asmenims, su kuriais pareiškėjas yra sudaręs sutartis dėl produkto tiekimo, be to, būtų sunku ar neįmanoma atkurti buvusią pareiškėjo komercinę reputaciją). Tokia situacija nebūtų suderinama su ABTĮ 92 straipsniu, kadangi faktiškai nebūtų galimybės konkrečiu atveju atkurti iki ginčijamo Nutarimo priėmimo buvusią padėtį. Dėl nurodytų skirtingo pobūdžio pasekmių tikėtinumo, atsižvelgusi į interesų pusiausvyros principo reikalavimus, teisėjų kolegija vertina, kad skundžiamo atsakovo sprendimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, nagrinėjamu atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo sprendimo nevykdymas, t. y. mažesnė žala nagrinėjamu atveju būtų padaryta pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę.

18Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu prieinama prie išvados, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, taigi tenkinti atsakovo atskirąjį skundą jame išdėstytais motyvais ir panaikinti šią nutartį nėra pagrindo.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Atsakovo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos atskirojo skundo nepatenkinti.

21Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

22Ši nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai