Byla 2-615/2010
Dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Hidromasažas“ atsisakyta iškelti bankroto bylą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos primininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Irec LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Hidromasažas“ atsisakyta iškelti bankroto bylą.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Irec Lt“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė iškelti UAB ,,Hidromasažas“ bankroto bylą. Nurodė, jog kreipėsi į atsakovą su pranešimu apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą, jei šis negrąžins Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. sprendimu priteistos 5 034 Lt skolos, 996 Lt komunalinio aptarnavimo išlaidų, 2 357,94 Lt delspinigių bei nesumokės 6 procentų dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas skolos negrąžino, todėl tikėtina, jog atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla.

4Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą.

5Teismas nutartyje nurodė, jog sisteminė Įmonių bankroto įstatymo ir CPK normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Teismas konstatavo, jog greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Duomenų, kad atsakovo įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškomos skolos pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. vykdomąjį raštą, t.y., išieškojimo negalimumo akto, ieškovas nepateikė, todėl teismas sprendė, kad ši aplinkybė paneigia, jog UAB „Hidromasažas“ akivaizdžiai negalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

6Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Irec Lt“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

7Apeliantas nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kadangi neįvertino atsakovo finansinės padėties, nenustatė įmonės nemokumo arba mokumo fakto, neišreikalavo iš atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų, taigi nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja Įmonių bankroto įstatymas. Kartu teismas nenurodė jokių Įmonių bankroto įstatyme numatytų atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindų, t.y. formaliai atsisakė iškelti bankroto bylą.

8Atskirasis skundas tenkinamas.

9Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Įmonių bankroto įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t. y. iškeliant bankroto bylą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2009).

10Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio nuostatas, teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jį priėmęs ir iškėlęs bankroto bylą gali : įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą; teismas taip pat gali įpareigoti įmonės valdymo organus atlikti įmonės turto įvertinimą; pateiktų teismui dokumentų ir juose esančių duomenų pakankamumui, atitikimui faktinei situacijai bei kitoms aplinkybėms, turinčio reikšmės įmonės mokumo konstatavimui nustatyti, teismas gali kviesti į teismą įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovą, įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo arba civilinės sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš darbo ar su jais nutrauktos civilinės sutartys per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir reikalauti iš jų raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu; kviesti į teismą įmonės kreditorius, kad šie pateiktų informaciją apie finansinių reikalavimų dydį, pateiktos informacijos teisingumą, išsamumą, padėtų išsiaiškinti kitas bylai reikšmingas aplinkybes; reikalauti iš įmonės vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis (pavyzdžiui, esant seniems duomenims, teismas gali prašyti pateikti įmonės finansinius dokumentus, atspindinčius įmonės finansinę būklę bylos nagrinėjimo metu, pateikti įmonės veiklos duomenis už laikotarpį po finansinės atskaitomybės sudarymo, gali reikalauti finansinės atskaitomybės sudarymo, jei ji yra nepilna ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo arba atsisakymo ją iškelti, vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka pasirengimo spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismo iniciatyva gautais duomenimis. Būtent viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus.

11Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

12Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, teismas taip pat atsisako iškelti skolininkui bankroto bylą, jeigu 1) įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) įmonei iškelta restruktūrizavimo byla arba 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus.

13Kadangi įmonės nemokumas arba mokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę, o šie dokumentai teismui nebuvo pateikti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neturėdamas jokių duomenų apie įmonės finansinę padėtį, atsisakė skolininkui iškelti bankroto bylą. Teismas taip pat nesilaikė Įmonių bankroto įstatymu nustatytos pareigos pasirengimo spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo stadijoje veikti aktyviai ir surinkti visus bankroto bylos iškėlimui ar atsisakymui ją iškelti būtinus duomenis.

14Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai neišsiaiškino visų aplinkybių, susijusių su atsakovo mokumu, tai yra neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus į bylą įrodymus negalima bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartis, kuria atsakovui atsisakyta iškelti bankroto bylą naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

16Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Hidromasažas“ klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai