Byla 2-2127/2011
Dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus Aquila Spolka z o.o. 552 448 Lt kreditorinis reikalavimas S. B. firmos „Dzūkijos popierius“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-1404-109/2011)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inter partes“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus Aquila Spolka z o.o. 552 448 Lt kreditorinis reikalavimas S. B. firmos „Dzūkijos popierius“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-1404-109/2011).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi S. B. firmai iškelta bankroto byla; 2010 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų kreditoriaus Aquila Spolka z o.o. 1 032 194,91 Lt kreditorinis reikalavimas.

5Kreditorius UAB „Inter partes“ (pradinio kreditoriaus UAB „Skirnuva“ teisių perėmėjas) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtinto kreditoriaus Aquila Spolka z o.o. reikalavimo dalį (dėl 552 448 Lt) ir patvirtinti tik 479 746,91 Lt kreditorinį reikalavimą. Nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje S. B. firma „Dzūkijos popierius” teismui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių matyti, kad įmonė yra skolinga kreditoriui Aquila Spolka z o.o. 138 944,31 eurų, t. y. 479 746,91 Lt. Tai atitinka ir balanso, sudaryto prieš bankroto bylos iškėlimą, duomenis. Tie patys duomenys nurodyti S. B. firmos „Dzūkijos popierius“ 2010 m. vasario 18 d. kreditorinių įsiskolinimų sąraše. Pagal 2009 m. gruodžio 31 d. kreditorinių įsiskolinimų sąrašą Aquila Spolka z o.o. kreditorinis reikalavimas yra 500 288,02 Lt, o 2009 m. rugsėjo 30 d. kreditorinių įsiskolinimų sąraše – 408 698,33 Lt. Balanse ar kreditorinių įsiskolinimų sąraše nėra duomenų, kad S. B. firma „Dzūkijos popierius” būtų skolinga kreditoriui Aquila Spolka z o.o. 1 032 194,91 Lt. Išanalizavus dokumentus paaiškėjo, kad skolininkas, užtikrindamas skolinį įsipareigojimą, 2009 m. lapkričio 5 d. išrašė kreditoriui Aquila Spolka z o.o. 160 000 eurų vekselį. 2009 m. lapkričio 11 d. skolų suderinimo akte įmonės skola kreditoriui Aquila Spolka z o.o. yra 142 912,97 eurų, tačiau įmonės buhalteriniuose dokumentuose nėra duomenų apie pinigų gavimą pagal vekselį. Pagal dokumentų eiliškumą darytina išvada, kad vekselis skirtas užtikrinti finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytos skolos grąžinimą. Tokiu būdu kreditorius Aquila Spolka z o.o. teikia dvigubą kreditorinį reikalavimą, kuris nėra pagrįstas dokumentais ir balansu.

6Kauno apygardos teismas, iš dalies sutikdamas su atskiruoju skundu, 2010 m. spalio 22 d. nutartimi panaikino 2010 m. birželio 29 d. nutarties dalį dėl kreditoriaus Aquila Spolka z o.o. 552 448 Lt reikalavimo patvirtinimo ir klausimą dėl šio reikalavimo patvirtinimo išskyrė į atskirą bylą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Inter partes“ prašymą netvirtinti kreditoriaus Aquila Spolka z o.o. 552 448 Lt kreditorinį reikalavimą ir patvirtinto kreditoriaus Aquila Spolka z o.o. 552 448 Lt kreditorinį reikalavimą pagal 2009 m. lapkričio 5 d. vekselį. Teismas nustatė, kad S. B. firma „Dzūkijos popierius“ 2009 m. lapkričio 5 d. išrašė kreditoriui Aquila Spolka z o.o. paprastąjį neprotestuotiną 160 000 eurų vekselį, pagal kurį įmonė įsipareigojo sumokėti kreditoriui Aquila Spolka z o.o., pastarajam pateikus šį vekselį apmokėjimui, 160 000 eurų. Teismo posėdyje liudytojas S. B. patvirtino, kad vekselis apmokėjimui įmonei iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo pateiktas ir nebuvo apmokėtas. Pagal kasacinio teismo praktiką vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005 ir kt.). Teismas pažymėjo, kad nei bankroto administratorius, nei tiesioginiai vekselio santykių dalyviai, nei pats kreditorius UAB „Inter partes“ nėra pareiškę reikalavimo pripažinti šį minėtą vekselį negaliojančiu, todėl sprendė, kad įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijus paties sandorio (vekselio), kreditoriaus UAB „Inter partes“ prašymas netvirtinti kreditoriaus Aquila Spolka z o.o. reikalavimo pagal 2009 m. lapkričio 5 d. vekselį atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Inter partes“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Teismas nebuvo aktyvus, neišsiaiškino visų esminių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir nepašalino joje esančių neaiškumų. Teismas, nepaisant to, kad buvo reiškiamas prašymas patvirtinti labai didelės sumos reikalavimą, neįsitikino, ar palūkanos buvo paskaičiuotos teisėtai, ar palūkanų skaičiavimą numatė šalių sudaryta sutartis, ar palūkanų dydis yra protingas ir teisingas, netyrė byloje surinktų įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų), nesiaiškino vekselio išrašymo aplinkybių, kreditorinio reikalavimo struktūros teisėtumo ir pagrįstumo. Motyvuojamojoje teismo nutarties dalyje turėjo būti pateikta surinktų ir teismo ištirtų įrodymų analizė, atskleidžiant jų įrodomąją reikšmę. Aplinkybės, kurias teismas laikė nustatytomis, skundžiamoje nutartyje grindžiamos tik argumentais, kad reikalavimo sumai išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuris nebuvo pateiktas apmokėjimui ir nebuvo apmokėtas, vekselis yra neginčijamas, todėl reikalavimas yra tvirtinamas. Skundžiamoje nutartyje trūksta aplinkybių, kurias teismas laikė nustatytomis, pagrindžiančių įrodymų analizės ir įvertinimo. Teismo procesiniame sprendime nepakanka nurodyti, kad vienais įrodymais teismas remiasi, o kitus atmeta. Bylos nagrinėjimo esmė bus tinkamai atskleista, jeigu teismas pagrįs įsitikinimą, kodėl jis remiasi vienais įrodymais darydamas teisines ir faktines išvadas ir kodėl atmeta kitus įrodymus.

122. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktą, 21 straipsnio 1 dalį bankroto administratorius, prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, privalo patikrinti šių reikalavimų pagrįstumą. Teismas privalo tikrinti visus reikalavimus – tiek tuos, kuriuos bankroto administratorius ginčija, tiek tuos, kurie nėra ginčijami. Labai svarbi aplinkybė yra tai, kad kreditoriaus Aquila Spolka z o.o. nepagrįstą reikalavimą ginčijo ne teismo paskirtas bankroto administratorius, kuriam tokia pareiga imperatyviai nustatyta įstatyme, o kreditorius, kuris savo pažeistas subjektines teisės gynė tiek, kiek leidžiama įstatymo, atsižvelgdamas į administratoriaus netinkamą veikimą ir atstovavimą visų įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Skundžiama nutartimi kreditorinis reikalavimas patvirtintas išimtinai tik bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis ir buvusio įmonės savininko S. B. parodymais. Pats įmonės savininkas paaiškinimuose nurodė, kad vekselis buvo pasirašytas kaip apmokėjimas nesumokėtų palūkanų, kurios buvo priskaičiuotos už ne laiku apmokėtas sąskaitas. Atskiro susitarimo tarp šalių dėl palūkanų nustatymo nėra ir nebuvo, todėl kreditorius galėjo skaičiuoti tik palūkanas pagal įstatymą (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Bankroto administratorius turėjo nesutikti su Aquila Spolka z o.o. reiškiamu kreditoriniu reikalavimu. Šiuo atveju net neanalizuojant vekselio teisėtumo ir galiojimo, akivaizdu, kad bankroto administratorius savo neveikimu, t. y. neginčijimu šių palūkanų priskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams padarė 552 448 Lt žalą.

13Atsiliepimų į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme negauta.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB „Inter partes“ (bankrutuojančios įmonės kreditoriaus) prašymą netvirtinti kreditoriaus Aquila Spolka z o.o. 552 448 Lt reikalavimą atmetė iš esmės vieninteliu motyvu – teismas sprendė, kad įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijus vekselio, kurio pagrindu buvo pareikštas kreditoriaus Aquila Spolka z o.o. 552 448 Lt reikalavimas, šis reikalavimas yra pagrįstas, todėl tvirtintinas.

16Teisėjų kolegija su šiuo pirmosios instancijos teismo motyvu nesutinka ir pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylą ir spręsdamas kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą, turi būti aktyvus, tinkamai nustatyti ir ištirti su nagrinėjamu klausimu susijusias aplinkybes, nes to reikalauja viešasis interesas. Byloje kilo ginčas, kokiu pagrindu buvo išrašytas 2009 m. lapkričio 5 d. vekselis 160 000 eurų sumai. Apelianto teigimu, kadangi vekselyje nurodyta suma iš esmės sutampa su S. B. firmos „Dzūkijos popierius“ įsiskolinimu kreditoriui Aquila Spolka z o.o., užfiksuotu įmonės buhalteriniuose dokumentuose, vekselis buvo išrašytas užtikrinti šio įsiskolinimo grąžinimą, todėl kreditorius Aquila Spolka z o.o. teikia dvigubą kreditorinį reikalavimą, t. y. ir pagal buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotą įsiskolinimą, ir pagal vekselį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei bankroto administratorius, nei vekselio davėjas ir turėtojas, nei kreditorius UAB „Inter partes“ nėra pareiškę reikalavimo pripažinti minėtą vekselį negaliojančiu, todėl apelianto nurodytų aplinkybių skundžiamoje nutartyje neanalizavo. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nėra teisinga. Minėta, kad teismas, spręsdamas kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą, turi būti aktyvus, imtis iniciatyvos renkant įrodymus, nustatinėjant bylai svarbias aplinkybes, nes kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas yra susijęs ne vien su vienu kreditoriumi ir skolininku, bet ir su kitų kreditorių interesais patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto. Pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas fakto, kad niekas nėra pareiškęs reikalavimo dėl vekselio nuginčijimo, konstatavimu, neanalizuodamas apelianto nurodytų aplinkybių, neišsiaiškino visų nagrinėjimam klausimui reikšmingų aplinkybių, todėl kreditoriaus Aquila Spolka z o.o. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas galėjo būti neteisingai išspręstas. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad nėra pareikštas reikalavimas pripažinti minėtą vekselį negaliojančiu, teismas, spręsdamas kreditorinio reikalavimo pagal vekselį tvirtinimo klausimą, turėjo įvertinti, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašytas vekselis, kokiu tikslu, kokie santykiai siejo vekselio davėją ir turėtoją iki vekselio išdavimo, kokia buvo vekselio davėjo turtinė padėtis. Be to, visi juridiniai asmenys visas finansines operacijas turi fiksuoti buhalteriniuose dokumentuose. Byloje nustatyta, kad iš vekselio kilęs įsipareigojimas S. B. firmos „Dzūkijos popierius“ buhalteriniuose dokumentuose nebuvo užfiksuotas. Sprendžiant klausimą dėl kreditorinio reikalavimo pagal vekselį pagrįstumo klausimą turi būti vertinami ne tik skolininko, bet ir kreditoriaus turimi buhalteriniai dokumentai. Byloje apklaustas buvęs S. B. firmos „Dzūkijos popierius“ savininkas paaiškino, kad vekselis buvo pasirašytas siekiant užtikrinti tolimesnį verslo santykių su Aquila Spolka z o.o. tęsimą, taip pat siekiant kompensuoti šio kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl skolininko nuolat vėluojančių atsiskaitymų už pateiktą produkciją. Teismas skundžiamoje nutartyje neanalizavo, ar vekselio išrašymas tokiai sumai, įvertinus tai, kad vekselis išrašytas 2009 m. lapkričio 5 d., o įmonės savininko pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2010 m. vasario 22 d., t. y. praėjus vos 3,5 mėn., buvo būtinas, siekiant pratęsti verslo santykius su klientu ir kompensuoti jam nuostolius už nesavalaikį atsiskaitymą. Teismas turėjo nuosekliai įvertinti šalių ir liudytojo nurodomas aplinkybes, pareikalauti iš šalių papildomų paaiškinimų, tačiau minėtos aplinkybės nebuvo nustatomos ir tiriamos.

17Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis priimta tinkamai neištyrus ir neįvertinus pareiškėjo UAB „Inter partes“ nurodomų aplinkybių, todėl negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl kreditoriaus Aquila Spolka z o.o. 552 448 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

19Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl kreditoriaus Aquila Spolka z o.o. 552 448 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai