Byla 2A-202-252/2015
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-886-100-2014 pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 280,34 Lt skolą, 1 447,68 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2007-07-20 iki 2014-09-22, 28,03 Lt baudą, 60 Lt už Gyventojų registro tarnybos 2014-07-04 išduotą pažymą apie atsakovo gyvenamąją vietą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir R. M. 2006-05-30 pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 605465942, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę – dviratį STINGER. Prekė buvo perduota atsakovui valdyti ir naudotis 2006-05-30 turto perdavimo – priėmimo aktu. Atsakovas iki 2008-05-20 įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui už prekę bendrą turto finansuojamą sumą – 661,23 Lt, taip pat pagal sutarties 11.1 punktą įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nuo 2007-07-20 nesumokėjo kreditoriui nė vienos mėnesinės išperkamosios nuomos įmokos. Nurodė, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB “Kapitalo valda” 2009-03-04 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ atlygintinai perleido, o UAB “Kapitalo valda” įgijo reikalavimą į atsakovą R. M.. UAB “Kapitalo valda” 2009-03-23 išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą ir įspėjo, kad negrąžinus skolos iki 2009-04-10 bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Tačiau atsakovas skolos negrąžino, su ieškovu nebendradarbiavo, nepateikė duomenų, turinčių reikšmės išperkamosios nuomos sutarties vykdymui. Be to, pagal išperkamosios nuomos sutarties 5.5 p. ir 11.2 p. atsakovas , nepateikęs duomenų apie savo adreso, telefono, fakso ar banko rekvizitų, darbovietės, turto laikymo vietos pasikeitimą, privalo mokėti ieškovui 10 procentų baudą, kuri sudaro 28,03 Lt, skaičiuojant ją nuo neišpirktų daiktų vertės, kuri ieškinio pareiškimo dieną yra 280,34 Lt.

3Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Kupiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo R. M. 280,34 Lt skolą, 28,03 Lt baudą, 100,92 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 72 Lt žyminio mokesčio ieškovo UAB “Kapitalo valda” naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Nustatė, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir R. M. 2006-05-30 pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 605465942, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę – dviratį STINGER. Dviratis buvo perduotas atsakovui valdyti ir naudotis 2006-05-30 turto perdavimo – priėmimo aktu. Atsakovas iki 2008-05-20 įsipareigojo sumokėti lizingo bendrovei už prekę bendrą turto finansuojamą sumą – 661,23 Lt. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB “Kapitalo valda” 2009-03-04 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ atlygintinai perleido, o UAB “Kapitalo valda” įgijo reikalavimą į atsakovą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui buvo išsiųstas pranešimas. 2014-07-14 priimtas teismo įsakymas 2014-09-02 nutartimi buvo panaikintas, nustačius, jog nežinoma skolininko gyvenamoji vieta. Atsakovas, pakeitęs gyvenamąją vietą, neinformavo apie tai lizingo įmonės, todėl ieškovas sutarties 5.5 p. ir 11.2. p. pagrindu įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti 10 procentų dydžio nuo neišpirktos turto vertės baudą. Atsakovui nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimai dėl skolos ir baudos yra pagrįsti. Priteisdamas delspinigius teismas taikė sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.) ir delspinigių sumą mažino iki 100,92 Lt (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Konstatavo, kad savo reikalavimo priteisti delspinigius už laikotarpį, nurodytą ieškinyje, ir prašomų priteisti delspinigių dydžio ieškovas nepagrindė jokiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie patvirtintų, jog dėl netinkamo sutarties vykdymo ieškovas patyrė prašomų priteisti delspinigių dydžio nuostolių.

4Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-06 sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių bei procesinių metinių palūkanų pakeisti ir priteisti iš atsakovo ieškovui 1 447,68 Lt delspinigių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą, taip pat priteisti 72 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas už akių dalyje dėl priteistinų delspinigių sumažinimo bei taikant senatį yra priimtas netinkamai pritaikius materialines teisės normas, nesivadovaujant formuojama teismų praktika, nemotyvuojant, taip pat pažeidžiantis kreditoriaus interesus. O būtent – teismas, savo iniciatyva taikydamas 6 mėnesių ieškinio senatį, pažeidė CK 1.126 str. 2 d. numatytą teisinį reguliavimą ir tokiu būdu nepagrįstai sumažino iš atsakovo priteistinų delspinigių dydį nuo 1 447,68 Lt iki 100,92 Lt. Šiuo atveju delspinigiai turėjo būti skaičiuojami už visas 2582 praleistas dienas. Teismas sprendime nepasisakė, kad sutartyje numatytas delspinigių dydis (0,2 procentai) yra neproporcingai didelis arba prievolė iš dalies įvykdyta, o tik nurodė, jog ieškovas neįrodė prašomų priteisti delspinigių dydžio už prašomą laikotarpį. Tokiu būdu, pagrindo mažinti delspinigių dydžio nebuvo. Taip pat negalima sumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas. Teismas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, jog ieškovas įrodytų realiai patirtų dėl atsakovo pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį dar ir dėl tos aplinkybės, kad reikalavimas pareikštas tik dėl netesybų, neprašant papildomų nuostolių atlyginimo.

5Apeliacinis skundas atmestinas, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

7Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas, pritaikęs CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, sumažino delspinigius, priteisdamas juos už 6 mėnesius, nesant atsakovo prašymo taikyti senaties terminą. Su šiuo apelianto teiginiu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju mažindamas netesybas netinkamai taikė senaties terminus reguliuojančią CK 1.126 str. 2 d. nuostatą, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Todėl sutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas mažindamas netesybas netinkamai taikė senaties institutą. Tačiau pažymėtina, kad vien ši materialiosios teisės taikymo klaida nėra pagrindas teigti, jog byloje neteisingai ar neproporcingai sumažinti delspinigiai. CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. normos suteikia teismui teisę savo iniciatyva sumažinti netesybas, kurios yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, taip suteikiant teismui pagrindą kontroliuoti netesybų dydį, užkertant kelią piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kaip matyti, teismas, skundžiamu sprendimu priteisdamas 100,92 Lt delspinigių, juos skaičiavo taikydamas ieškinio senatį. Apeliacinės instancijos teismas tikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytus argumentus dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio sumažinimo, tačiau daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą. Šioje sprendimo dalyje pažymėtina, jog ginčo sutartis yra akivaizdžiai vartotojiška, todėl atsakovo, kaip vartotojo ir silpnesniosios civilinių teisinių santykių šalies, teisės turėtų būti labiau ginamos ribojant sutarties laisvės principą, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Kilus ginčui teisme vartotojų teises teismai gina ex officio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto reikalavimai kildinami iš 2006-05-30 UAB „Ūkio banko lizingas“ su atsakovu R. M. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties (b. l. 8). Ieškovo paskaičiavimu (b. l. 12), sutarties perleidimo dieną atsakovas jam buvo skolingas 280,26 Lt pagrindinės skolos ir 100,92 Lt delspinigių. Ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovas buvo skolingas reikalavimą perėmusiam ieškovui (b. l. 7) 280,34 Lt pagrindinės skolos ir 1 447,68 Lt delspinigių (0,2 proc. už kiekvieną pradelsta dieną laikotarpiu 2007-07-20 – 2014-09-22, viso – 2582 dienų). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 0,2 procentų delspinigiai, kurie, apelianto paskaičiavimu, sudaro 1 447,68 Lt arba 419,28 EUR ir daugiau nei penkis kartus viršija pagrindinę skolą, yra neprotingai dideli, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir neproporcingai, palyginti su pagrindinio įsiskolinimo suma, apsunkina atsakovo (vartotojo) padėtį, todėl turėtų būti sumažinti. Laikytina, jog teismas šiuo atveju pasinaudojo jam įstatymo leidėjo CK 6.73 str. 2 d. bei 6.258 str. 3 d. suteikta diskrecijos teise mažinti netesybas ir pagrįstai priteisė 100,92 Lt (29,23 Eur) delspinigių. Pagal minėtas įstatymo nuostatas, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas byloje netinkamai įrodinėja savo turėtus nuostolius, į kuriuos teismas galėtų orientuotis nustatydamas priteistinų delspinigių dydį. Jis nepateikė duomenų, už kiek yra įsigijęs reikalavimo teisę, iš pateiktos reikalavimo perleidimo sutarties turinio iš viso negalima spręsti, kad ši sutartis buvo atlygintinė. Kaip nesudarantys pagrindo spręsti apie nuostolių atsiradimą vertintini ir apelianto teiginiai, jog jis paštu siuntė atsakovui raginimus įvykdyti prievolę, mėgino susisiekti ir susitarti su atsakovu. Byloje apie tokias aplinkybes, išskyrus 2009-03-23 pranešimą apie prievolės įvykdymo išsiuntimą bei pora Gyventojų registro tarnybos išrašų apie asmenį, duomenų nėra (išlaidų už pažymą iš Gyventojų registro tarnybos priteisimo teismas nepriteisė neesant duomenų, kad ieškovo pateikta sąskaita yra apmokėta). Taigi, ieškovas iš esmės nėra pateikęs įrodymų apie turėtus nuostolius, į kuriuos būtų galima orientuotis nustatant protingą delspinigių dydį. Pažymėtina, kad ieškovas, pats būdamas profesionalas, superkantis reikalavimus iš kitų kreditorių, verslininkas, į teismą kreipėsi po daugiau nei 5 metų po reikalavimo teisių įsigijimo, taip sudarydamas sąlygas netesybų auginimui atsakovo sąskaita, kas nelaikytina gera verslo praktika, neatitinka sąžiningumo, rūpestingumo ir teisingumo kriterijų, didesnių apdairumo ir rūpestingo reikalavimų taikymo atsakovui, kaip verslininkui, praktikos.

8Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio šioje konkrečioje byloje, taip pat atsižvelgia į prievolės vertę, laikydamas, jog skolos suma ieškovui, kaip verslininkui, nėra didelė, atsižvelgia į tai, kad atsakovas dalį prievolės yra įvykdęs, tuo tarpu ieškovas, kaip minėta, nepateikė jokių duomenų apie patirtų nuostolių dydį. Be to, pažymėtina, jog CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, kuriomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad delspinigiai neturi būti mažinami, tačiau sutartyje nustatyti delspinigiai UAB „Kapitalo valda“ garantuoja pelną, todėl netesybos neturėtų būti papildomomis pajamomis, jos turėtų tik kompensuoti nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Nors kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą, nes teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų.

9Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai