Byla 2-2210/2012
Dėl darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų K. G., Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. B., J. J., M. K., R. K., R. U. (R. U.) ir A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5054-431/2012, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagal ieškovų L. B., J. J., M. K., R. K., R. U. (R. U.) ir A. Ž. ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sapnų sala“ dėl darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai L. B., J. J., M. K., R. K., R. U. ir A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo BUAB „Sapnų sala“ išmokas, susijusias su darbo užmokesčiu (atskaičius mokesčius), DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką įvykdyto ieškovų atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštuoti atsakovo ir K. A., į kurio asmeninę sąskaitą buvo pervestos atsakovo lėšos, kaip nurodyta 2012 m. balandžio 30 d. skunde, skirtame Įmonių bankroto valdymo departamentui, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijai, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui, banko sąskaitas, siekiant užtikrinti ieškovų reikalavimų įvykdymą.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovui iškelta bankroto byla, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktus, tik bankroto administratorius įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis, disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, kad nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ įstatymo, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, jog ieškovai taip pat prašo taikyti areštą ir atsakovo administratoriaus UAB „Ignika“ įgalioto asmens sąskaitai, siekiant užtikrinti ieškovų reikalavimų įvykdymą, tačiau ieškinys yra pareikštas tik atsakovui – bankrutuojančiai įmonei, kurios atstovas yra UAB „Ignika“, o ne pačiam bankrutuojančios UAB „Sapnų sala“ administratoriui. Teismas nurodė, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalį administratoriaus profesinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ir juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu. Bankroto administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė bylos iškėlimo metu yra privalomai apdrausta, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad į K. A. sąskaitą buvo pervestos atsakovo lėšos.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6Ieškovai L. B., J. J., M. K., R. K., R. U. ir A. Ž. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones BUAB „Sapnų sala“, UAB „Ignika“ ir K. A. (UAB „Ignika“ įgalioto asmens) sąskaitoms. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismų praktikoje prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinami, o patenkinti turi būti panaikinami, tik kai nustatoma, kad preliminariais duomenimis ieškinys yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
  2. Atsižvelgiant į tai, jog CPK 144 straipsnio 1 dalis, o taip pat galiojanti teismų praktika kaip vieną iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustato tikėtiną ieškinio pagrįstumą, kurį šios konkrečios bylos atveju patvirtina faktinės aplinkybės (buvę darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo, kaip veiklą tęsiančios įmonės, kuriai iškelta bankroto byla; faktai, kad ieškovai negavo jiems priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų iš atsakovo; faktai, kad atsakovas ignoravo ieškovų ikiteismines pretenzijas; faktas, kad atsakovas sutapatina BUAB „Sapnų sala“, UAB „Ignika“ ir savo asmenines lėšas, laikydamas jas bendromis ir vienodomis; faktas, kad yra rizika, jog tokios nei verslo, nei teisine logika nepaaiškinamos operacijos gali tęsti ir po 2012 m. gegužės 3 d. (kai ieškovai buvo atleisti iš darbo); faktas, kad atsakovo atstovas nesilaikė atsiskaitymo su Sodros biudžetu tvarkos ir galimai atsiskaityti su Sodra panaudojo lėšas, kurias turėjo sumokėti ieškovams; faktas, kad ieškovai neturi galimybių įvertinti draudimo taisyklių ir kitų draudimo sąlygų, pagal kurias yra apdrausta atsakovo atstovo profesinė civilinė atsakomybė; faktas, kad kol kas egzistuoja rizika, jog minėtas profesinės civilinės atsakomybės draudimas nepadengs visų atsakovo atstovo galimai padarytų nuostolių patenkinus ieškovų ieškinį), ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7Atsakovas BUAB „Sapnų sala“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, ieškovams skirti 3 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos sumos paskiriant atsakovui BUAB „Sapnų sala“. Nurodo, kad bankroto administratorius Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, todėl bankroto administratorius UAB „Ignika“ (įgaliotas asmuo K. A.) turi teisę disponuoti visomis BUAB „Sapnų sala“ lėšomis, tuo pačiu įmonės interesais naudoti lėšas, esančias banko sąskaitoje ir jas iš sąskaitos išimti bei įnešti į įmonės kasą. Įmonių bankroto departamentas atsisakė tenkinti ieškovų skundą, todėl darytina išvada, jog ieškovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir tyčia siekia suklaidinti teismą, todėl kiekvienam iš ieškovų CPK 95 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų materialinę padėtį, turėtų būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos sumos paskiriant atsakovui. Skundu prašoma ne tik panaikinti skundžiamą teismo nutartį, bet ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Ignika“, nors toks prašymas pirmosios instancijos teismui nebuvo pareikštas. Nei bankroto administratorius UAB „Ignika“, nei UAB „Ignika“ įgaliotas asmuo K. A. nėra bylos šalimi, todėl ieškovų prašymas šių asmenų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas. Be to, į bylą nėra pateikta duomenų, jog į K. A. asmeninę sąskaitą būtų pervestos atsakovo lėšos. Jokios atsakovo lėšos nebuvo sutapatinamos su UAB „Ignika“ bei K. A. lėšomis.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

9Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi.

10Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovai reikalavimus dėl darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką įvykdyto ieškovų atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo priteisimo pareiškė atsakovui BUAB „Sapnų sala“, kurio bankroto administratorius yra UAB „Ignika“ (K. A. yra UAB „Ignika“ įgaliotas asmuo). Ieškovai ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė areštuoti atsakovo BUAB „Sapnų sala“ ir K. A., į kurio asmeninę sąskaitą buvo pervestos atsakovo lėšos (ieškovų teigimu), banko sąskaitas. Pirmosios instancijos teismas ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, konstatavęs, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Sapnų sala“, visą bendrovės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja tik UAB „Sapnų sala“ bankroto administratorius, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovui BUAB „Sapnų sala“ ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas taip pat nurodė, jog ieškinys pareikštas tik BUAB „Sapnų sala“, jog byloje nėra duomenų, kad į K. A. sąskaitą buvo pervestos atsakovo BUAB „Sapnų sala“ lėšos, todėl atmetė ieškovų prašymą areštuoti atsakovo administratoriaus UAB „Ignika“ įgalioto asmens K. A. banko sąskaitas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šioms pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

11Ieškovai savo atskirąjį skundą grindžia tuo, jog tiek CPK 144 straipsnio 1 dalis, tiek teismų praktika kaip vieną iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustato tikėtiną (preliminarų) ieškinio pagrįstumą, kurį nagrinėjamu atveju patvirtina faktinės aplinkybės. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymas numato dvi būtinąsias sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, tai yra, kad asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrįstų savo ieškinio reikalavimus ir kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kad preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, esą nustatė, jog ieškinio reikalavimai tikėtinai nepagrįsti ir kad dėl tos priežasties jis netaiko laikinųjų apsaugos priemonių. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog teismas laikė, kad ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, tačiau teismas nenustatė kitos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

12ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja. Pagal ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą tik administratorius turi teisę valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog bankroto administratoriui suteikta teisė valdyti bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turtą, jį naudoti ir disponuoti, jog byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovo turtas yra valdomas, naudojamas ir juo disponuojama pažeidžiant ĮBĮ reikalavimus (įskaitant ir tai, jog į atsakovo bankroto administratoriaus UAB „Ignika“ įgalioto asmens K. A. asmeninę sąskaitą buvo pervestos atsakovo lėšos), sprendžia nesant pagrindo daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovų į bylą pateiktas raštas Įmonių bankroto valdymo departamentui, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių komisijai, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl bankroto administratoriaus UAB „Ignika“ ir įgalioto asmens K. A. veiklos, kuriuo ieškovai prašė ištirti bankroto administratoriaus veiksmus (nurodydami atsižvelgti į tai, kad administratorius grubiai pažeisdamas veiklą tęsiančios BUAB „Sapnų sala“ darbuotojų teises ir teisėtus interesus, vietoj to, kad išmokėtų darbo užmokestį, kad lėšas panaudotų tolimesnei BUAB „Sapnų sala“ veiklai, neaiškiais tikslais iš atsakovo BUAB „Sapnų sala“ sąskaitų perveda į savo sąskaitą/išgrynina BUAB „Sapnų sala“ lėšas), nepatvirtina fakto dėl netinkamo atsakovo lėšų panaudojimo, dėl ko būtų galima spręsti apie grėsmę būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

13Be to, ieškovai atskirajame skunde nurodo, kad jie neturi galimybių įvertinti draudimo taisyklių ir kitų draudimo sąlygų, pagal kurias yra apdrausta atsakovo atstovo profesinė civilinė atsakomybė, kad kol kas egzistuoja rizika, jog minėtas profesinės civilinės atsakomybės draudimas nepadengs visų atsakovo atstovo galimai padarytų nuostolių patenkinus ieškovų ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 13 dalį administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu. Šio straipsnio 16 dalyje numatyta, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 200 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 litų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus šio straipsnio nustatytai minimaliai draudimo sumai, administratorius privalo per vieną mėnesį apsidrausti civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma.

14Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones BUAB „Sapnų sala“, UAB „Ignika“ ir K. A. (UAB „Ignika“ įgalioto asmens) sąskaitoms, tačiau pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik BUAB „Sapnų sala“ ir K. A. sąskaitoms. CPK 312, 338 straipsniuose numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovai savo reikalavimus reiškia tik BUAB „Sapnų sala“, o reikalavimai nei UAB „Ignika“, nei K. A., kaip UAB „Ignika“ įgaliotam asmeniui, nėra pareikšti, nors laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme bei pobūdžiu.

15Teisėjų kolegija netenkina atsakovo prašymo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesu, nes atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 1 d.).

16Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį dėl ieškovų atskirajame skunde nurodytų argumentų.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai