Byla Ik-3329-437/2011

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,

4atsakovo atstovui Andriui Vaicekauskui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sapiegos namai“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant viešajai įmonei „Valstybės turto fondas“, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai , dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas UAB „Sapiegos namai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2011 m. birželio 2 d. protokolinio sprendimo Nr. 13P-8 dalį Nr. 4, kuria buvo nuspręsta nepritarti „Daugiabutis gyvenamas namas ( - ) Vilniuje“ projektiniams pasiūlymams, ir Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (12.7. V)-2V-808); įpareigoti atsakovą Departamentą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti atitinkamą sprendimą ir pritarti „Daugiabutis gyvenamas namas ( - ) Vilniuje“ rekonstrukcijos projektiniams pasiūlymams.

9Skunde (b. l. 1-2, 20-22) paaiškino, kad UAB „Sapiegos namai“ 2010 m. balandžio 13 d. sutarties „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ pagrindu iš valstybės, atstovaujamos VĮ „Valstybės turto fondas“, įgijo gyvenamąjį namą ir bendrabutį, esančius adresu ( - ), Vilniuje. Šiems nekilnojamojo turto objektams yra taikomos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos apsaugos zonų naudojimosi sąlygos, nors patys pastatai ir nėra kultūros paveldo objektai.

10Dėl šios priežasties 2010 m. gegužės 12 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti vykdyti paprastojo remonto darbus – pakeisti langus ir griauti vidaus pertvaras objekte ( - ), Vilniuje, kadangi prašyti suremontuoti pastatai patenka į Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio teritoriją - zoną V-l. Toks sutikimas tąkart nebuvo duotas, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir pradėjo administracinę bylą, kurioje vėliau atsisakė savo pareiškimo nes atsakovas - Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniais padalinys, davė sutikimą pareiškėjai vykdyti paprastuosius statybos darbus.

11Praėjus kalendoriniams metams ir pareiškėjui parengus projektinius pasiūlymus, be kurių neįmanoma gauti paskesnio statybos leidimo pastatų rekonstrukcijai, 2011 m. birželio 2 d. atsakovo komisija Kultūros paveldo apsaugos klausimams nagrinėti nusprendė, jog UAB „Sapiegos namai“ architekto parengtame projekte numatomi rodikliai prieštarauja specialiajame plane nustatytiems reglamentams, t. y. tokiu būdu užkirto kelią pareiškėjui įgyvendinti savo teisę į pastatų rekonstrukciją.

12Pažymėjo, kad galiojančiuose aktuose nėra numatyta galimybė valdžios institucijoms spręsti klausimus vadovaujantis menamu intensyvumu, bei vizualiai, o ne techniškai, konstatuojama pastato fizine būkle. Teritorijos tvarkymo rėžimą nustatantis specialusis planas, jo sprendiniai teisine prasme nesaisto UAB „Sapiegos namai“ teisių ir pareigų.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Valstybės turto fondas“ su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

14Atsiliepime į skundą (b. l. 50-51) paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai, esantys ( - ), Vilniuje, patenka į Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso apsaugos pozonio teritoriją, kuri specialiajame plane pateiktame brėžinyje pažymėta ( - ) (V-l) (teritorijos plotas 32 238 kv. m). Šiai teritorijai, pagal specialiajame plane pateiktus paveldotvarkos projekto sprendinius taikomas toks saugojimo, tvarkymo ir naudojimo režimas: statinių aukštis - 12 m; užstatymo tankis - 30 procentų; užstatymo intensyvumas – 0,8.

15Pažymėjo, kad specialiuoju planu nustatyti reikalavimai turėtų būti taikomi tik po kultūros ministro įsakymo, kuriuo patvirtintas specialusis planas, įsigaliojimo statomiems statiniams. Reikalavimas, kad pastatai ir kiti statiniai, kurie buvo pastatyti dar prieš įsigaliojant kultūros ministro įsakymui, kuriuo patvirtintas specialusis planas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų, atitiktų naujus reikalavimus, susijusius su pastatų aukštingumu, teritorijos užstatymo tankumu ir intensyvumu, turto fondo požiūriu, prasilenkia su teisėje taikomais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei bendruoju teisės principu, kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios.

16Atkreipė dėmesį į tai, kad specialiajame plane esančiame žemėlapyje atskirai specialiu žymėjimu yra pažymėti pastatai, kuriuos perspektyvoje siūloma žeminti, o pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai, esantys ( - ), nėra pažymėti kaip žemintini. Todėl nėra aišku, kuo Komisija grindžia savo 2011 m. birželio 2 d. posėdyje išsakytus teiginius, kad buvo prognozuojama, kad pastatas bus nugriautas ir šioje vietoje naujai statomo statinio aukštis neviršys 12 m. Turto fondo nuomone, tokios prognozės negali sukelti teisinių padarinių bei apriboti nekilnojamojo turto savininkų teisių.

17Atsakovas Kultūros paveldo departamentas su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

18Atsiliepime į skundą (b. l. 54-55) paaiškino, kad pastatas ( - ), Vilniuje nėra kultūros paveldo objektas, tačiau jis patenka į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto - Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso apsaugos zoną. Joje statybos darbai ir kita veikla reglamentuojama Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso Vilniaus m. sav., Antakalnio g., Smėlio g., L. Sapiegos g., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuoju planu (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planu bei paveldotvarkos projektu). Šis specialusis planas buvo patvirtintas kultūros ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu ĮV-232. Jo sprendiniais Departamentas privalo vadovautis. Specialiajame plane numatyta, kad sklypo, kuriame yra pastatas, leistinas statinių aukštis yra 12 m., tuo tarpu esamas ir projektiniuose pasiūlymuose numatomas pastato aukštis – 24,7 m. Specialiuoju planu numatytas taip pat ir leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas – 1,0. Pareiškėjo pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose numatytas žemės sklypo užstatymo intensyvumas – 1,52. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateiktų projektinių pasiūlymų sprendiniai prieštarauja minėto specialiojo plano sprendiniams, Departamento Vilniaus teritorinis padalinys priėmė pagrįstą administracinį sprendimą (2011 m. liepos 18 d. raštas Nr. (12.7.V)-2V- 808).

19Pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiama Kultūros paveldo departamento komisijos kultūros paveldo apsaugos klausimams nagrinėti 2011 m. birželio 2 d. protokolinė išvada Nr. 13P-8, 4 klausimu, pareiškėjui tiesiogiai nesukelia jokių teisų ir pareigų. Į minėtą komisiją kreipėsi Departamento Vilniaus teritorinis padalinys ir jos atsakymas yra adresuotas Departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

21Atsiliepime į skundą (b. l. 145-146) nurodė, kad nėra aišku, kokio pobūdžio darbus pareiškėjas planuoja vykdyti. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą statinio rekonstravimas ir statinio remontas (kapitalinis ar paprastasis) yra skirtingos sąvokos, nurodančios skirtingas statybos rūšis savo pobūdžiu, apimtimi ir t. t. Pareiškėjas turėtų paaiškinti, kokio pobūdžio darbus jis planuoja vykdyti.

22II.

23Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Sapiegos namai“ skundą patenkino iš dalies – panaikino Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (12.7. V)-2V-808. Įpareigojo Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą ir pritarti „Daugiabutis gyvenamas namas ( - ) Vilniuje“ rekonstrukcijos projektiniams pasiūlymams. Bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamento komisijos kultūros paveldo apsaugos klausimams nagrinėti 2011 m. birželio 2 d. protokolinę išvadą Nr. 13P-8 dalyje Nr. 4, kuria buvo nuspręsta nepritarti „Daugiabutis gyvenamas namas ( - ) Vilniuje“ projektiniams pasiūlymams nutraukė.

24Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Sapiegos namai“ pagal 2010 m. balandžio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“, sudarytą su valstybe, atstovaujama VĮ „Valstybės turto fondas“, įgijo gyvenamąjį namą ir bendrabutį, esančius adresu ( - ), Vilniuje. Pareiškėjo įsigytiems statiniams taikomos nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos apsaugos zonų naudojimosi sąlygos, tačiau patys statiniai nepriskirti kultūros paveldo objektams.

25Teismas analizuodamas skundžiamus Departamento Kultūros paveldo departamento komisijos kultūros paveldo apsaugos klausimams nagrinėti 2011 m. birželio 2 d. protokolinę išvadą Nr. 13P-8, atsakovo 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (12.7V)-2V-808, padarė išvadą, kad ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės rekonstruoti pastatą, esantį ( - ), Vilniuje pareiškėjo pasiūlytu būdu.

26Teismas nurodė, kad Kultūros ministras 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu ĮV-232 „Dėl Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso (unikalus kodas kultūros vertybių registre: ( - )) paskelbimo valstybės saugomu kultūros paveldo objektu“ Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių kompleksą (unikalus kodas kultūros vertybių registre: ( - )) paskelbė kompleksiniu kultūros paveldo objektu, patvirtino Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso Vilniaus m. sav., Antakalnio g.; Smėlio g.; L. Sapiegos g., Vilniuje nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą). Pareiškėjo ketinamas rekonstruoti pastatas priskirtas vizualinės apsaugos pozoniui, plane pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini). Šiame plane ir vizualinės apsaugos pozonio tvarkymo reglamente (toliau – ir Reglamentas) pažymėta, kad kitiems objektams b5 leidžiami tvarkomieji statybos darbai: remontas, rekonstravimas, naujų statinių statyba, nepažeidžiant Sapiegų rezidencijos ir Trinitorių vienuolyno bei ligoninės statinių komplekso vertingųjų savybių. Toks pats rėžimas nurodytas ir prie minėto plano esančiose nuorodose. Prie minėto plano esančioje lentelėje šiame pozonyje kaip privalomi reikalavimai nurodomi: statinių aukštis – 12 m, užstatymo tankis – 30 proc, užstatymo intensyvumas – 0,8 (nors pačiame plane užstatymo intensyvumas nurodomas 1). Reglamente nurodomi privalomieji reikalavimai: statinių aukštis – 12 m, užstatymo tankis – 30 proc, užstatymo intensyvumas – 0,8. Teismas pažymėjo, kad nei planuose, nei Reglamente nenurodoma, kad šiame pozonyje esamus statinius numatoma griauti ar nužeminti. Rekonstrukcijos projekte rašoma, kad esamas užstatymo intensyvumas yra 1,62, o numatomas – 1,52, esamas sklypo užstatymo tankumas yra 0,35, o numatomas – 0,27.

27Teismas, analizuodamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 16 punkto, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, pažymėjo, kad pareiškėjas atsakovui pateikė projektinius pasiūlymus. Remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punktu, 2 straipsnio 27 punktu, 2 straipsnio 93 punktu, nurodė, kad pareiškėjas skundžia atsakovo Išvadą, iš kurios turinio matyti, kad ji konkrečių teisinių pareigų nesukuria, todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatomis, bei remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz. adm. bylose Nr. AS146–201/2009, Nr. AS438-135/2009, Nr. A822-604/2009) padarė išvadą, kad skundžiama atsakovo Išvada negali būti laikoma savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku, todėl bylos dalis dėl reikalavimo šią išvadą panaikinti nutrauktina.

28Teismas pabrėžė, kad Kultūros ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu ĮV-232 „Dėl Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso (unikalus kodas kultūros vertybių registre: ( - )) paskelbimo valstybės saugomu kultūros paveldo objektu“ patvirtintas teritorijos, kurioje yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis pastatas, esantis ( - ), Vilniuje, specialusis planas (toliau – ir specialusis planas), vizualinės apsaugos pozonio ( - ) tvarkymo Reglamentas dalyje dėl privalomųjų statinių aukštingumo, užstatymo tankio, jo intensyvumo gali būti taikomi tik naujai statomiems statiniams. Pareiškėjas statinius įsigijo pagal 2010 m. balandžio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį, minėtas įsakymas priimtas 2010 m. balandžio 19 d. Šiuo kultūros ministro įsakymu atvirtinti dokumentai leidžia minėtoje teritorijoje esančių statinių remontą, rekonstrukciją, net naujų statinių statybą, nepažeidžiant Sapiegų rezidencijos ir Trinitorių vienuolyno bei ligoninės statinių vertingųjų savybių. Atsakovas netvirtina, kad pareiškėjas ketina vykdyti naują statybą. Jis pripažįsta, kad ketinamo rekonstruoti statinio aukštis pagal jo rekonstrukcijos projektą išlieka toks pats, koks yra – 24,7 m. Jis taip pat pripažįsta, kad pagal projektinius siūlymus statinio pamatas nesiplečia už jo dabartinių ribų, taip pat pripažįsta, kad dalį statinio ketinama nugriauti, o likusio statinio kai kurias dalis ketinama žeminti pakopomis, t. y., kai kuriose vietose mažinti jo aukštingumą. Teismas pažymėjo, kad specialusis planas, Reglamentas nedraudžia rekonstruoti pastato net ir tokio tūrio, koks jis realiai šiuo metu yra. Pareiškėjas pasirinko tokį statinio rekonstrukcijos variantą, pagal kurį jo tūris sumažėtų. Atsakovas tvirtina, kad neatitinka reikalavimų statinio aukštis ir užstatymo intensyvumas, kitokių trūkumų projektinių pasiūlymų sprendiniuose atsakovė nenurodo. Reikalavimas, kad statiniai, kurie statyti prieš įsigaliojant Kultūros ministro įsakymui kuriuo patvirtintas specialusis planas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų, atitiktų naujus reikalavimus yra nepagrįstas. Atsakovo sprendimo argumentas dėl to, kad projekte numatomi rodikliai prieštarauja specialiajame plane nustatytam reglamentui yra nepagrįstas. Jis įpareigotinas priimti sprendimą ir juo pritarti pareiškėjo projektiniams pasiūlymams.

29III.

30Atsakovas Kultūros paveldo departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

31Apeliacinis skundas (b. l. 171-174) grindžiamas šiais argumentais:

321. Pastatas, buvęs bendrabutis, ( - ), Vilniuje nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau yra Kultūros vertybių registre registruotos Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Antakalniu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre ( - )), teritorijoje, kuri Kultūros vertybių registre registruota kaip kultūros paveldo vietovė, taip pat šis pastatas yra Kultūros vertybių registre registruoto kompleksinio kultūros paveldo objekto Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre ( - ), buvęs kodas ( - )) apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio teritorijoje – zonoje V-l, o Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių kompleksas kultūros ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-232 (Žin., 2010, Nr. 49-2386) yra paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 8 straipsnio 12 dalimi Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, jie skelbiami interneto adresu http://kvr.kpd.lt/heritage/ visiems žinomi ir prieinami, todėl projektuojant ir vykdant šiame pastate statybos darbus, taikomi teisės aktų nustatyti reikalavimai, reglamentuojantys tiek tvarkybos, tiek statybos darbus kultūros paveldo objekto teritorijoje – vietovėje, tiek valstybės saugomo objekto apsaugos zonoje.

332. Pagal Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą rengiant statinio projektą privaloma vadovautis įstatymais, teisės aktais, reglamentuojančiais nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą, o pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalį esminiais projekto sprendiniais laikomi sprendiniai, įgyvendinantys specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

343. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą statinio projektas rengiamas, vadovaujantis Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, o pastatas ( - ), Vilniuje yra kultūros paveldo vietovės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Antakalniu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre ( - )), teritorijoje, tačiau Departamento Vilniaus teritorinis padalinys neišdavė pareiškėjui specialiųjų paveldosaugos reikalavimų.

354. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.Dl-708, 7.2.1 punktą projektiniai pasiūlymai – eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir gali būti naudojamas prisijungimo sąlygoms parengti. Reglamentas numato baigtinį projektinių pasiūlymų rengimo atvejų skaičių: 1) kai projektiniai pasiūlymai pateikiama kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui, 2) prisijungimo sąlygoms parengti.

36Pirmuoju atveju dalyvavimas projektuotojo parinkimo privataus konkurse organizavime ir vykdyme nepriklauso Departamento kompetencijai, kadangi teisės aktai jam nesuteikia įgaliojimų dalyvauti rengiant ir derinant privataus konkurso konkursinės dokumentacijos – projektinių pasiūlymų. Todėl šiuo atveju projektiniai pasiūlymai negalėjo būti teikiam Departamento pritarimui gauti.

37Antruoju atveju, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalį prisijungimo sąlygos – statinio žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiem savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sąlygos. Departamentas Statybos įstatymo nėra įgaliotas rengti ir išduoti prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygų, pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą Departamentas išduoda tik specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Todėl šiuo atveju projektiniai pasiūlymai taip pat negalėjo būti teikiami Departamento pritarimui gauti.

385. Statinio projekto popierinio varianto pateikimo tikrinančioms institucijoms tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro ir kultūros ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-830/ĮV-488, numato Departamento pritarimą tik statinio projektui, o ne projektiniams pasiūlymams, todėl ir šiuo atveju projektiniai pasiūlymai negalėjo būti teikiami Departamento pritarimui gauti.

396. Vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalies 2 punktu pareiškėjas, gavęs iš Departamento Vilniaus teritorinio padalinio specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, privalėjo parengti techninį rekonstravimo projektą, atitinkanti sudėtį, nustatytą statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, tačiau į Departamentą dėl specialiųjų reikalavimų kreiptasi nebuvo.

407. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan., t.y tūrį), tačiau tai nėra nauja statyba pagal to paties Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad specialiojo plano Reglamentas dalyje dėl privalomų statinių aukštingumo, užstatymo tankio, jo intensyvumo (kuriuos gali keisti esamų statinių rekonstravimas), gali būti taikomas tik naujai statomiems statiniams ir netaikomas rekonstruojamiems statiniams.

418. Pastatas ( - ), Vilniuje, patenka į Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio teritoriją – zoną V-l, nustatytą kultūros ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-232, todėl vadovaujantis NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 11 straipsnio 6 dalies 2 punktu, Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio teritorijoje V-l kultūros ministras specialiuoju planu pastato ( - ) vietoje nustatė maksimaliai leistiną 12 m pastatų aukštį.

42Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės turto fondas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

43Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 179-180) nurodė, kad pareiškėjui pateikus apeliantui statinio projektinius pasiūlymus, šie apelianto buvo priimti, svarstomi ir dėl jų 2011 m. liepos 18 d. priimtas sprendimas – nepritarti projektiniams pasiūlymams, nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad atokių įgaliojimų neturi.

44Pareiškėjas UAB „Sapiegos namai“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

45Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 171-183) nurodė, kad pareiškėjo pateiktas projektas atitiko visus statybos įstatymo keliamus reikalavimus, taip pat specialiuosius nekilnojamo turto paveldo apsaugos reikalavimus.?

46Kultūros ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu ĮV-232 „Dėl Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso (unikalus kodas kultūros vertybių registre:( - )) paskelbimo valstybės saugomu kultūros paveldo objektu“ patvirtinti dokumentai leidžia minėtoje teritorijoje esančių statinių remontą, rekonstrukciją, net naujų statinių statybą, nepažeidžiant Sapiegų rezidencijos ir Trinitronų vienuolyno bei ligoninės statinių vertingųjų savybių. Pareiškėjas neketina vykdyti naujos statybos, priešingai, jis kaip tik ketina mažinti pastato tūrį taip dar labiau atidengdamas Sapiegų rezidenciją.

47Pažymėjo, kad tuo atveju, jei pareiškėjas kreipėsi į netinkamą subjektą, atsakovas privalėjo jį nukreipti į tinkamą instituciją ar atsisakyti nagrinėti pareiškimą, nurodydamas tokią priežastį.

48Teisėjų kolegija

konstatuoja:

49IV.

50UAB „Sapiegos namai“ 2010 m. balandžio 13 d. sutarties „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ pagrindu iš valstybės, atstovaujamos VĮ „Valstybės turto fondas“, įgijo gyvenamąjį namą ir bendrabutį, esančius adresu ( - ), Vilniuje. Statinys yra Kultūros vertybių registre registruoto kompleksinio kultūros paveldo objekto Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre ( - ), buvęs kodas ( - )) apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio teritorijoje – zonoje V-l, kuriai reikalavimai nustatyti Kultūros ministro 2010-04-19 įsakymu Nr. ĮV-232.

51Pareiškėjas 2011 m. balandžio 8 d. pateikė atsakovui projektinio pasiūlymo dokumentus. Šie dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas siekia vykdyti minėto statinio rekonstrukciją. Pagal nustatyta teritorijos režimą, kuriame yra statinys, turi būti gautas už kultūros paveldo objektų apsaugą atsakingos institucijos pritarimas rekonstrukcijai.

52Atsakovas nesutinka, kad turėtų vertinti projektinį siūlymą ir dėl tokio siūlymo reikšti savo poziciją. Šios bylos ginčo apimtyje tokia pozicija nėra teisinga. Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalimi nustatyta, kad projektiniai pasiūlymai - eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti.

53Pagal aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 115-5902) 7.2.1 punktą projektiniai pasiūlymai – eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamų statinių architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir gali būti naudojamas prisijungimo sąlygoms parengti, Projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas.

54Tokiu būdu, pagal šį teisinį reguliavimą projektiniai pasiūlymai yra tik papildoma medžiaga rengiant statinio projektą ir šio ginčo apimtyje projektinio siūlymo teikimas nėra privaloma procedūra, kurią būtina atlikti rengiant statinio rekonstrukcijos projektą. Todėl tokiam dokumentui nekeliami tokie reikalavimai, kaip statinio projektui, kurį nustatyta tvarka turėtų derinti suinteresuotos institucijos. Statybos įstatymas, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir juos įgyvendinantys teisės aktai nenustato pareigos statinio projektą tikrinančioms institucijoms ir subjektams derinti projektinius pasiūlymus, tačiau atsižvelgiant į teritorijos reikšmingumą dėl jai suteiktų paminklosauginių reikalavimų statuso, kad nagrinėjamoje teritorijoje yra kompleksinis kultūros paveldo objektas, kuris yra paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, projektinis siūlymas kaip iki projektinis pozicijų derinimas yra priimtinas ir taikytinas praktikoje. Tokia siūlymo vertinimo procedūra sutrumpintų projekto rengimo laiką ir būtų naudinga statytojui, todėl toks veiksmas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir priimtina vadovaujantis gero administravimo principais.

55Atsakovas 2011 m. balandžio 8 d. pareiškėjo siūlymus išnagrinėjo ir priėmė sprendimą. Todėl pagal pareiškėjo pateiktą skundą teismas pagrįstai įvertino atsakovo priimto sprendimo teisėtumą, nes sprendimas dėl pateikto siūlymo buvo priimtas ir neliko ginčo dėl projektinio siūlymo nagrinėti priimtinumo.

56Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (12.7. V)-2V-808 ir apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

57Atsakovas nurodo, kad projektinis siūlymas neatitinka specialiu planu nustatytų tvarkymo reglamentų, o būtent statinio aukščio, užstatymo tankumo, sklypo užstatymo intensyvumo.

58Pažymėtina, kad atsakovo nurodyti projektinio siūlymo prieštaravimai specialiajam planui nepagrįsti. Pagal bendrą teisės principą lex retro non agit – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Remiantis šiuo principu specialaus plano reikalavimai taikytini tik naujiems statinio rodikliams, nes pareiškėjas neturi prievolės keisti ar griauti esamų statinių, todėl jam negali būti keliami reikalavimai keisti esamus statybos sklypo ir statinio rodiklius, kurių teisėtumas nustatyta tvarka nėra paneigtas.

59Valstybės įmonės registrų centro 2010 m. balandžio 28 d. išrašas Nr.(duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjo valdomo žemės sklypo plotas yra 0,4825 ha ir užstatyta teritorija yra 0,4825 ha (b. l. 4-7), projektiniame siūlyme nurodoma, kad esamas statinio aukštis 24,7 m., sklypo užstatymo tankumas 0,35 procentų, užstatymo intensyvumas 1,62 (b. l. 58). Atsakovas siūlo numatyti rekonstrukciją su tokiais rodikliais: statinių aukštis 12 metrų, užstatymo tankumas 0,3, leistinas žemės užstatymo intensyvumas 1 (b. l. 24). Pagal specialaus plano vizualinės apsaugos pozonio tvarkymo reglamentą sklypui ( - ) – teritorijoje prie ( - ) ir Sapiegų gatvių nustatytas leistinas statinių aukštis 12 m., leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas – 30% ir leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas 0,8.

60Šie reikalavimai ginčo sklypui netaikytini, nes jais siekiama koreguoti iki specialaus plano patvirtinimo esamus statinio rodiklius, kas neleistina pagal minėta lex retro non agit principą bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punktą, kad Kultūros paveldo departamentas teikia šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims.

61Todėl iki esami statinio rodikliai nėra paneigti teisės aktų nustatyta tvarka, jie yra privalomi administravimo subjektams derinant statinio rekonstrukcijos projektą minėtame statybos sklype.

62Viešojo administravimo subjektai turi būti nuoseklūs priimdami administracinius aktus, kad būtų gerbiami teisėti lūkesčiai ir išsaugomas pasitikėjimas jais. Pareiškėjas statinį iš valstybės įgijo be papildomų įsipareigojimų, tokiu būdu įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad turės galimybę užbaigti statinio įrengimą nekeisdamas buvusių pirkimo metu statinio ir statybos sklypo rodiklių. Todėl teisėtai įgytoms teisėms administraciniai aktai negali turėti atgalinio poveikio, nebent tai būtų tiesiogiai nurodyta įstatyme, arba šie aktai privačiam asmeniui būtų naudingi. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra, todėl specialaus plano reikalavimai taikytini tik tiems statinio ar statybos sklypo rodikliams rekonstrukcijos etape, kurie dar gali būti koreguojami nepadarant žalos savininkui arba yra pasiektas susitarimas su savininku.

63Pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą ir pritarti „Daugiabutis gyvenamas namas ( - )“ rekonstrukcijos projektiniams pasiūlymams.

64Teisėjų kolegija konstatavo, kad projektinio siūlymo teikimas ir nagrinėjimas šio ginčo atveju nėra reglamentuotas teisės aktais, nors teisingumo vykdymo požiūriu laikytinas racionaliu. Todėl teismas pripažinęs, kad esami bendrieji statinio ir statybos sklypo rodikliai negali būti keičiami be statytojo sutikimo, statytojas pateikė atsakovui svarstyti numatomus statinio rodiklius kiekiniu vertinimu neviršijančius esamų ir mažesnį užstatymo tankumo rodiklį nei jis numatytas specialaus plano vizualinės apsaugos pozonio tvarkymo reglamente, todėl nesant pagrindo nepritarti šiems projektinio siūlymo rodikliams pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą įpareigojo per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą ir pritarti „Daugiabutis gyvenamas namas ( - ) Vilniuje“ rekonstrukcijos projektiniams pasiūlymams.

65ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Proceso šalių išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija, priteisimo klausimą atskirai sprendžia atitinkamas apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų tinkamai nedetalizavo, nenurodė, kokias išlaidas pareiškėjas patyrė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtas. Pareiškėjui lieka teisė teikti prašymą dėl išlaidų atlyginimo, atitinkanti ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies reikalavimus, per 14 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo.

66Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

67Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

68Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

69Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

70Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,... 4. atsakovo atstovui Andriui Vaicekauskui,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas UAB „Sapiegos namai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos... 9. Skunde (b. l. 1-2, 20-22) paaiškino, kad UAB „Sapiegos namai“ 2010 m.... 10. Dėl šios priežasties 2010 m. gegužės 12 d. pareiškėjas kreipėsi į... 11. Praėjus kalendoriniams metams ir pareiškėjui parengus projektinius... 12. Pažymėjo, kad galiojančiuose aktuose nėra numatyta galimybė valdžios... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Valstybės turto fondas“ su skundu... 14. Atsiliepime į skundą (b. l. 50-51) paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės... 15. Pažymėjo, kad specialiuoju planu nustatyti reikalavimai turėtų būti... 16. Atkreipė dėmesį į tai, kad specialiajame plane esančiame žemėlapyje... 17. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas su skundu nesutiko ir prašė atmesti... 18. Atsiliepime į skundą (b. l. 54-55) paaiškino, kad pastatas ( - ), Vilniuje... 19. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiama Kultūros paveldo departamento... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija su... 21. Atsiliepime į skundą (b. l. 145-146) nurodė, kad nėra aišku, kokio... 22. II.... 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu... 24. Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Sapiegos namai“ pagal 2010 m.... 25. Teismas analizuodamas skundžiamus Departamento Kultūros paveldo departamento... 26. Teismas nurodė, kad Kultūros ministras 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu... 27. Teismas, analizuodamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo... 28. Teismas pabrėžė, kad Kultūros ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu... 29. III.... 30. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 31. Apeliacinis skundas (b. l. 171-174) grindžiamas šiais argumentais:... 32. 1. Pastatas, buvęs bendrabutis, ( - ), Vilniuje nėra įrašytas į Kultūros... 33. 2. Pagal Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą rengiant statinio... 34. 3. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą statinio projektas... 35. 4. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio... 36. Pirmuoju atveju dalyvavimas projektuotojo parinkimo privataus konkurse... 37. Antruoju atveju, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalį prisijungimo... 38. 5. Statinio projekto popierinio varianto pateikimo tikrinančioms institucijoms... 39. 6. Vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalies... 40. 7. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį statinio rekonstravimas –... 41. 8. Pastatas ( - ), Vilniuje, patenka į Sapiegų rezidencijos, Trinitorių... 42. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės turto fondas su apeliaciniu... 43. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 179-180) nurodė, kad pareiškėjui... 44. Pareiškėjas UAB „Sapiegos namai“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir... 45. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 171-183) nurodė, kad pareiškėjo... 46. Kultūros ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu ĮV-232 „Dėl Sapiegų... 47. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei pareiškėjas kreipėsi į netinkamą... 48. Teisėjų kolegija... 49. IV.... 50. UAB „Sapiegos namai“ 2010 m. balandžio 13 d. sutarties „Dėl... 51. Pareiškėjas 2011 m. balandžio 8 d. pateikė atsakovui projektinio pasiūlymo... 52. Atsakovas nesutinka, kad turėtų vertinti projektinį siūlymą ir dėl tokio... 53. Pagal aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-708 patvirtinto... 54. Tokiu būdu, pagal šį teisinį reguliavimą projektiniai pasiūlymai yra tik... 55. Atsakovas 2011 m. balandžio 8 d. pareiškėjo siūlymus išnagrinėjo ir... 56. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą panaikinti atsakovo Kultūros... 57. Atsakovas nurodo, kad projektinis siūlymas neatitinka specialiu planu... 58. Pažymėtina, kad atsakovo nurodyti projektinio siūlymo prieštaravimai... 59. Valstybės įmonės registrų centro 2010 m. balandžio 28 d. išrašas Nr. 60. Šie reikalavimai ginčo sklypui netaikytini, nes jais siekiama koreguoti iki... 61. Todėl iki esami statinio rodikliai nėra paneigti teisės aktų nustatyta... 62. Viešojo administravimo subjektai turi būti nuoseklūs priimdami... 63. Pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo Kultūros paveldo... 64. Teisėjų kolegija konstatavo, kad projektinio siūlymo teikimas ir... 65. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo... 66. Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 67. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 68. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos... 69. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą... 70. Nutartis neskundžiama....