Byla 2A-668-413/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Cirulienės ir Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovų T. R. atstovui advokatui L. J., ieškovų B. G. atstovams M. G. ir advokatui V. M., Sodininkų bendrijos „Žaisa“ atstovui D. B., atsakovui R. G. ir jo atstovui advokatui V. M., atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovui R. Š.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-65-214/2009 pagal ieškovų B. G., T. R. ir Sodininkų bendrijos „Žaisa“ ieškinį atsakovams R. G., Kauno rajono savivaldybės administracijai ir Kauno apskrities viršininko administracijai (Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pažeistų teisių gynimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4ieškovai B. G., T. R. ir SB „Žaisa“ patikslintu ieškiniu ( t. 3, b. l. 136-139) prašė: 1. panaikinti 1992-07-02 Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos I šaukimo 14 sesijos 1 posėdžio sprendimo dalį „Dėl esamos namų valdos tvirtinimo“, kuriuo apylinkės taryba atsakovui R. G. patvirtino 0,1200 ha esamą žemės sklypą plane (2008-09 109-B-4) pažymėtą tarp taškų 1, 2, 14, 5, 6, 7, 8, 300, 200, 100. 2. Panaikinti Kauno apskrities valdytojo 1995-07-31 įsakymo Nr. 819 242 p., kuriuo leista parduoti R. G. pirkti 1218 kv.m. žemės sklypo dalį plane (2008-09 109-B-4) pažymėtą tarp taškų 1, 2, 14, 5, 6, 7, 8, 300, 100 - 5,58 m. pločio įvažiavimas. 3. Pripažinti negaliojančia žemės sklypo, unikalus Nr. 5280-0030-0070, kadastrinis Nr. ( - ), esančio Laumėnų kaime, Šlienavos sen., Kauno rajone, 1995-10-10 pirkimo- pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovui R. G. parduota 1218 kv.m. žemės sklypo dalis plane (2008-09 109-B-4) pažymėta tarp taškų 1, 2, 14, 5, 6, 7, 8, 300, 100 - 5,58 m. pločio įvažiavimas. 4. Įpareigoti atsakovą R. G. atlaisvinti įvažiavimo vartus, nugriauti malkinę ir netrukdyti naudotis ieškovams 5,58 m. pločio įvažiavimu. 5. Panaikinti Kauno rajono savivaldybės Tarybos 2009-01-29 sprendimo Nr. TS-1 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“ ir bendrojo plano dalį, kuria suplanuotas R. G. žemės sklypas (kadastro Nr. 5280/0030:70, unikalus Nr. ( - )bei privažiavimai prie B. G. ir T. R. bei SB šio žemės sklypo dalyje. 6. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovai nurodė, kad B. G. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir 1222 kv.m. žemės sklypas Laumėnų k., Samylų sen., Kauno r. Anksčiau prie savo namo ir žemės sklypo ieškovas patekdavo iš bendro naudojimo Galupio kelio 5,58 kv. m. pločio įvažiavimu, kuris buvo numatytas B. G. gyvenamojo namo ir žemės sklypo plane. Ieškovė T. R. šiuo įvažiavimu patekdavo į savo sodo sklypą. Šis kelias numatytas Laumėnų kaimo, Samylų seniūnijos žemėtvarkos projektuose, patvirtintuose Kauno apskrities Viršininko administracijos 2000 m. ir 2005 m., 1995 m. Lietuvos valstybinio aerogeodezijos instituto Laumėnų vietovės topografiniame žemėlapyje bei B. G. gyvenamojo namo žemės sklypo plane. Tik bylos nagrinėjimo eigoje buvo pateiktas 1992-07-02 Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos I šaukimo 14 sesijos 1 posėdžio sprendimo kopija „Dėl esamos namų valdos tvirtinimo“, pagal kurią atsakovui R. G. taryba patvirtino 0,1200 ha esamą žemės sklypą. R. G. lauko virtuvę ir 0,06 ha žemės sklypą paveldėjo po savo motinos B. G. mirties ir naudojosi 0,06 ha žemės sklypu, todėl 0,1200 ha žemės sklypas patvirtintas be teisėto pagrindo, kadangi 1992 metais asmenims, turintiems namų valdas, žemės sklypų suteikimo tvarką reglamentavo 1989-02-07 Vyriausybės nutarimas Nr. 89, Žemės reformos įstatymas ir kiti norminiai aktai. Pagal minėto nutarimo 4.1.1; 5.1.1 p. privačių namų savininkams galėjo būti išnuomojami ar parduodami tik faktiškai naudojami žemės sklypai. Ieškovas, 2004-04-26 gavęs iš VĮ Registrų centro Kauno filialo išrašą apie R. G. nekilnojamąjį turtą sužinojo, kad atsakovui 1995-10-10 pirkimo - pardavimo sutartimi parduotas nuosavybėn 1218 kv.m. žemės sklypas, į kurio ribas įjungtas bendras įvažiavimo kelias ir žemės sklypo dalis, esanti už šio kelio. Žemės sklypas parduotas remiantis 1995-08-31 Kauno apskrities Viršininko įsakymo Nr. 819 242 p., kurio pagrindu atsakovui buvo suformuotas 1218 kv.m. žemės sklypas. Neatsižvelgiant į tai, kad nuo 2004 metų yra ginčijamas šio žemės sklypo R. G. pardavimo teisėtumas, Kauno rajono savivaldybė patvirtino Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, kuriame ginčo kelio nėra, nors Samylų kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektuose šis kelias buvo pažymėtas. Anksčiau atsakovas netrukdė naudotis pravažiavimu iki ieškovų valdų, tačiau dabar jis įvažiavimą užkrovė malkomis ir pastatė savavališką statinį – malkinę, užrakino vartus. Ieškovas B. G. nėra sodininkų bendrijos narys, todėl SB „Žaisa“ neleidžia jam naudotis įvažiavimu iš Žaisos gatvės. Galupio gatvė buvo remontuojama ir asfaltuojama prisidedant savo lėšomis, o dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovai negali ja naudotis. Atsakovui buvo pasiūlyta suteikti ieškovams servitutą, tačiau atsakovas suteikti servitutą nesutinka.

6

7Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu ( t. 3, b. l. 191-199) ieškovų ieškinį patenkino iš dalies. Panaikino 1992-07-02 Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos I šaukimo 14 sesijos 1 posėdžio sprendimo dalį „Dėl esamos namų valdos tvirtinimo“, kuriuo apylinkės taryba atsakovui R. G. patvirtino 0,1200 ha esamą žemės sklypą, plane (2008-09 109-B-4) pažymėtą tarp taškų 1, 2, 14, 5, 6, 7, 8, 300, 200, 100. Panaikino Kauno apskrities valdytojo 1995-07-31 įsakymo Nr. 819 242 p., kuriuo leista parduoti R. G. pirkti 1218 kv.m. žemės sklypo dalį, plane (2008-09 109-B-4) pažymėtą tarp taškų 1, 2, 14, 5, 6, 7, 8, 300, 100 - 5,58 m. pločio įvažiavimas. Pripažino negaliojančia žemės sklypo, unikalus Nr. 5280-0030-0070, kadastrinis Nr. 5280/0030:70, esančio Laumėnų k., Šlienavos sen., Kauno r. 1995-10-10 pirkimo- pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovui R. G. parduota 1218 kv.m. žemės sklypo dalis plane (2008-09 109-B-4) pažymėta tarp taškų 1, 2, 14, 5, 6, 7, 8, 300, 100 - 5,58 m. pločio įvažiavimas. Įpareigojo atsakovą R. G. atlaisvinti įvažiavimo vartus, nugriauti malkinę ir netrukdyti naudotis ieškovams 5,58 m. pločio įvažiavimu. Likusioje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė ir priteisė ieškovui B. G. R. G., Kauno apskrities Viršininko administracijos, Kauno rajono savivaldybės po 533,33 Lt advokato pagalbai apmokėti bei po 16,66 Lt žyminio mokesčio. Priteisė valstybei iš R. G., Kauno rajono savivaldybės po 83 Lt teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei priteisė valstybei iš B. G. 20,74 Lt, iš T. R. 20,74 Lt ir iš SB „Žaisa“ 20,74 Lt teismo turėtų pašto išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Teismas nustatė, kad atsakovas R. G. 1995-10-10 sutartimi, sudaryta tarp jo ir Kauno apskrities valdytojo administracijos, įgijo nuosavybėn iš valstybės 1218 kv.m. žemės sklypą Kauno rajone, Samylų apylinkėje, Laumėnų kaime pagal žemės sklypo ribų planą. 1992-07-02 Kauno rajono Samylų apylinkės taryba sprendimu patvirtino R. G. esamą namų valdą 0,1200 ha, o 1995-08-31 Kauno apskrities Valdytojo įsakymu Nr. 819 leista išsipirkti R. G. 1218 kv.m. ir R. G. yra šio žemės sklypo savininkas. Ištraukoje iš Kauno rajono Samylų apyl. Galupio k. „Žaisos“ sodininkų bendrijos suvestinio žemės kadastro plano ginčo kelias nepažymėts, tačiau šis kelias yra ne minėtos sodininkų bendrijos teritorijoje, dėl to ir nepažymėtas šiame plane, kadangi jame nepažymėti valstybinio fondo žemėje esantys objektai. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas G. S., kuris nuo 1998 iki 2008 metų dirbo žemėtvarkos projektų autoriumi ir ruošė šios vietovės žemėtvarkos projektus 2000 ir 2005 metais. Valstybinės žemės nuomos sutartimi sodininkų bendrijai „Žaisa“ išnuomotas 1,30 ha žemės sklypas bendro naudojimo teritorijai. Ši aplinkybė taip pat grindžiama 1956 m. Galupio gyvenvietės išplanavimo – užstatymo projektu, 1995 m. topografinio žemėlapio duomenimis. Teismas nurodė, kad pagal LR Žemės reformos įstatymo 13 str. (red. galiojusi 1995 m.), kelių žemė neprivatizuojama. LR Kelių įstatyme 6 str. numatyta, kad vietinių kelių buvimas turi būti registruojami nustatyta tvarka, nors tokio dokumento į bylą nepateikta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 06 18 išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka konstatavo, kad ginčo kelio neįtraukimas savivaldybės tarybos į vietinės reikšmės kelių sąrašą nereiškia, kad tokio kelio nebuvo ir vien šis formalusis kriterijus negali būti lemiamas sprendžiant ginčą tarp šalių. Ne visi keliai buvo nustatyta tvarka įregistruoti, tai patvirtina ir Kauno rajono savivaldybės eksploatuojamų kelių ir gatvių tinklo duomenys, iš kurių yra pagrindas spręsti, kad ne visi šioje teritorijoje esantys vietinės reikšmės keliai yra pažymėti. Taip pat šioje nutartyje pagal byloje esantį antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis pažymėta, kad visi buvę įvažiavimai užtverti tvora ir uždaryti vartais. Ši aplinkybė nustatyta ir vietos apžiūros metu. Liudytojų parodymais ginčo vietoje kelias buvo padarytas dar tada, kai šioje vietoje negyveno nei B. G., nei R. G., kelią padarė 11-oji statybos valdyba, kelias buvo suprojektuotas kartu su gyvenviete, tuo keliu važiuodavo sunkvežimiai, veždavo statybines medžiagas, šis kelias vadinosi Galupio galine gatve. Ginčo kelias tarp Žaisos ir Galupio gatvių Laumėnų kaime, Samylų seniūnijoje buvo suprojektuotas ir juo iki 2004 m. galėjo naudotis tiek ieškovai, tiek kiti asmenys. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad suformuojant R. G. namų valdos žemės sklypą ir jį parduodant buvo neatsižvelgta tiek į ieškovų, tiek į kitų asmenų interesus naudotis keliu. Prijungus kelią prie R. G. namų valdos žemės sklypo, buvo pažeisti LR Vyriausybės nutarimu 1991-10-12 Nr. 423 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos 6 p. reikalavimai. B. G. namų valda prieina prie Žaisos gatvės, kuri priklauso SB „Žaisa“ išsinuomotai žemei ir šia gatve sodininkų bendrija neleidžia naudotis ne sodininkų bendrijos nariams. Ieškovas B. G. nėra šios bendrijos narys. Vietos apžiūros metu teismas nustatė, kad įvažiavimas į T. R. žemės sklypą susiformavęs iš ginčo kelio pusės. B. G. (R. G. motinai) 1980-04-09 Samylų apylinkės LDT VK sprendimu buvo paskirtas 0,06 ha žemės sklypas prie perkamo pastato ir kitų duomenų apie žemės paskyrimą R. G. byloje nepateikta. 1992-07-02 Samylų apylinkės tarybos sprendimais R. G. patvirtintas 0,1200 namų valdos žemės sklypas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir šiame plane nėra kaimyninių sklypų žemės naudotojų ar savininkų parašų, kas liudija, kad žemės sklypo ribos nebuvo derinamos su kaimyninių žemės sklypų naudotojais. R. G. žemės sklypo paskyrimo ir pardavimo metu nebuvo pastatų, prie kurių jam buvo parduotas žemės sklypas, savininkas, kadangi pastatai, kaip savavališkai pastatyti, įteisinti tik 1997-04-01. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad suformuojant ir parduodant R. G. žemės sklypą buvo pažeista Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 nustatyta žemės sklypų pardavimo tvarka. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis pats suformavo ginčo kelią privažiavimui prie savo žemės sklypo, teismas pripažino nepagrįstomis ir prieštaraujančiomis kitiems byloje surinktiems įrodymams. Spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą teismas pažymėjo, kad ginčas kilęs iš civilinių teisinių santykių ir vyksta bendrosios kompetencijos teisme pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, todėl taikytina ne Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytas terminas kreipimuisi į teismą, o Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą bei jo taikymą, todėl sprendė, kad ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą ieškovų nebuvo praleistas. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovai įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus dėl savo pažeistų teisių. Teismas pažymėjo, kad LR teritorijų planavimo įstatymo 2 str. numato, kad bendrasis planas yra teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas ir, teismo nuomone, ginčo objektas nėra šio plano sprendinys. Todėl reikalavimą panaikinti Kauno rajono savivaldybės Tarybos 2009-01-29 sprendimo Nr. TS-1 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“ ir bendrojo plano dalį, kuria suplanuotas R. G. žemės sklypas kadastro NR. 5280/0030:70, unikalus Nr. 5280-0030-0070 bei privažiavimai prie B. G. ir T. R. bei SB šio žemės sklypo dalyje, atmetė.

9

10Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. (4 t., b. l. 1-7) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Teismas nesprendė ir nesiaiškino ar būtina panaikinti deputatų ir apskrities viršininko įsakymą, nesvarstė ar B. G. ir T. R., neturėdami privažiavimo prie savo valdų iš 2-jų pusių, tikrai bus suvaržyti, apribota jų judėjimo laisvė. T. R. yra sodų bendrijos „Žaisa" narė. B. G. nėra sodų bendrijos narys, tačiau jo namas yra „Žaisos" teritorijoje, už 3-jų metrų nuo Žaisos gatvės, todėl jis turi teisę sudaryti su sodų bendrija sutartį pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, tačiau teismas šio klausimo nesvarstė ir nesiaiškino. Teismas nenurodė jokių išvadų dėl materialios teises normų, kurių pagrindu tenkino ieškinį. Bendrojo įvažiavimo faktas konstatuotas ne teisiniais pagrindais, bet ieškovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimais. Teismas nenurodė, kodėl atsakovas privalo nugriauti trišlaitę malkinę. Teismas sprendimą motyvavo 2000 ir 2005 metais paruoštais šios vietovės žemėtvarkos projekto autoriaus liudytojo G. S. parodymais, nors šis liudytojas dirba matininku-geodezininku tik nuo 1998 m., todėl 1995 m. buvusių faktinių aplinkybių jis negalėjo žinoti. Kelio tarp Galupio ir Žaisos gatvių buvimą teismas grindė 1956 metų Galupio gyvenvietės išplanavimo-užstatymo projektu ir 1995 metų topografinio žemėlapio duomenimis, tačiau šie dokumentai nėra LR Vyriausybės 1991-10-10 nutarimo Nr. 423 nustatyta tvarka sudaryti žemės reformos žemėtvarkos projektai, todėl jais vadovautis teismas neturėjo pagrindo. Teismo sprendime nurodytas 1995 metų topografijos žemėlapis yra ne Galupio ar Laumėnų kaimo, bet Lietuvos Respublikos topografinis žemėlapis 60,66 (Kaunas-Petrašiūnai). Jis paruoštas ne pagal žemės reformos reikalavimus žemėtvarkos projektams, o pagal 1942 metų koordinačių sistemą ir 1985 metais perbraižytą reljefą. Todėl tokiu žemėlapiu vadovautis teismas neturėjo pagrindo. Teismas kelio buvimą pagrindė tik liudytojų parodymais. Teismo išvada, jog ginčo objektas – kelias - nėra Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinys, yra nepagrįsta, nes bendrasis planas yra Kauno rajono savivaldybės teritorijos kompleksinio planavimo dokumentas, kuriuo nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Patvirtintas bendrasis planas turi imperatyvią reikšmę, nes jis yra privalomas visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Teismas bendrąjį planą turėjo įvertinti kaip įrodymą ir motyvuoti kodėl juo nesivadovauja. Teismas padarė išvadą, jog ieškovams kreipiantis į teismą taikytinas ne Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytas terminas, bet Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai, tačiau ši sprendimo dalis neatitinka įstatymų reikalavimams. Ieškovai savo ieškiniuose ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė skirtingus metus, nuo kada atsakovas jiems pradėjo trukdyti naudotis keliu, todėl teismas priimdamas sprendimą ieškinio senaties taikymo klausimui turėjo skirti daugiau dėmesio ir vadovautis ABTĮ 33 str. 1 d. nuostata. Priimdamas sprendimą teismas pažeidė CPK 197 straipsnio nuostatą, nesilaikė CPK 263 str. ir 265 str. reikalavimų.

11

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo Kauno rajono savivaldybė (4 t., b. l. 24-26) prašo apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant ir aiškinant materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2000 m. Kauno apskrities Kauno rajono Samylų seniūnijos Šlienavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu ir 2005 m. papildytu projektu ir spręsdamas klausimą dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties negaliojimo privalėjo vadovautis tik tais teisės aktais ir dokumentais, kurie galiojo ginčijamo sklypo pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo dieną. Teismas nepagrįstai, nepaisydamas įstatymo nuostatų ir LAT suformuotos praktikos dėl ieškinio senaties taikymo, atmetė atsakovų reikalavimus dėl ieškinio senaties, nepagrįstai nustatė, kad taikytinas bendrasis - dešimties metų ieškinio senaties terminas, nors privalėjo vadovautis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. Ieškovai T. R., B. G. apie atsakovui R. G. parduodamo sklypo ribas žinojo nuo 1995 m. kovo mėnesio, kai buvo supažindinti su R. G. sklypo ribų planu. Be to, ieškovė T. R., 1997-12-29 pirkdama sodo sklypą, iš valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties žinojo, kad ji neturi jokių teisių naudotis svetimo žemės sklypo dalimi, todėl teismas, nagrinėdamas šią bylą, privalėjo nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes - ieškovų teisės į ieškinį atsiradimo dieną, kurią ieškovai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ir taikyti ieškinio senatį.

13

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas B. G. (t. 4, b. l. 15-19) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir atlikęs vietos apžiūrą, pagrįstai nustatė, kad vietinės reikšmės kelias, iki buvo sudaryta su R. G. žemės pirkimo pardavimo sutartis, buvo. Pagal LR Vyriausybės 1991-10-12 nutarimo Nr. 423 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ 6 p. nuostatą, formuojant sklypą atsakovui, turėjo būti atsižvelgta į ieškovų interesus ir turėjo būti paliktas įvažiavimas prie ieškovo B. G. valdos. Pats atsakovas pripažino, kad iki 1995-10-10 pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, jis naudojosi tik 6 arų žemės sklypu ir patekdavo ginčo keliu į savo namų valdą. Samylų apylinkės taryba neteisėtai patvirtino kaip faktiškai R. G. naudojamą 1200 kv. m. žemės sklypą, o Kauno apskrities viršininko administracija neteisėtai pardavė jam žemės sklypą ir tokiu būdu atsakovai pažeidė B. G. teisę naudotis buvusiu keliu ir paliko ieškovo namų valdą be privažiavimo į pagrindinę Galupio gatvę. Atsakovų motyvas, kad ieškovas gali naudotis privažiuoti prie savo namų valdos SB „Žaisa“ Vyšnių gatve, yra nepagrįstas įstatymu, be to, ieškovo namų valda yra ne sodininkų bendrijos teritorijoje ir ieškovas nėra sodininkų bendrijos narys, todėl pagal įstatymą SB neprivalo leisti naudotis pašaliniam asmeniui jų bendrojo naudojimo keliu. Nustatant atsakovo faktiškai naudojamą žemės sklypo plotą ir formuojant jo namų valdos žemės sklypą buvo pažeisti LR Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 reikalavimai, nes skirtingose kelio pusėse esanti žemė negalėjo būti formuojama kaip vienas žemės sklypas. Pardavus bendro naudojimo kelią buvo pažeista įstatymo ieškovui suteikta teisė naudotis bendru keliu, kuris yra numatytas žemėtvarkos projekte, todėl sutinkamai su CK 1.138 str. ši teisė turi būti ginama. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau savo reikalavimui nepateikė įrodymų. Kadangi ieškinio senaties terminas yra 10 metų, ieškovai jo nepraleido, todėl ieškinio senatis negali būti taikoma. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

15

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė T. R. (4 t., b. l. 20-23) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieškovės sklypas neturi įvažiavimo į Žaisos g., visi buvę įvažiavimai į ieškovės sklypą yra užtverti. Tokią išvadą teismas padarė ištyręs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, ieškovų paaiškinimus bei atlikęs vietos apžiūrą. Atsakovas klaidinančiai interpretuoja faktus, jis nepateikė duomenų, kad įstatymas nustato pareigą aplinkybę dėl ginčo kelio egzistavimo įrodinėti tik žemėtvarkos ir ne jokiais kitais projektais. Nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl teisės naudotis keliu, tai reiškia ginčas yra dėl civilinių teisių ir pareigų, atsiradusių individualaus administracinio akto pagrindu, todėl ginčui ABTĮ 33 str. 1 d. numatytas kreipimosi į teismą terminas netaikytinas.

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

20

21Dėl ieškinio senaties termino.

22Apeliantas nurodo, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą administraciniams aktams ginčyti, neprašė jo atnaujinti, todėl vien šiuo pagrindu ieškovų ieškinys turėjo būti atmestas. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Nagrinėjamoje byloje keliami tiek civilinio, tiek ir administracinio teisinio pobūdžio klausimai. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuomet, kai esminis nagrinėjamos bylos reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, tai tokiu atveju ir išvestiniams iš pagrindinio civilinio teisinio reikalavimo administracinio teisinio pobūdžio reikalavimams turi būti taikomas civilinės teisės institutas – ieškinio senaties terminas ir ABTĮ 33 str. 1 d. numatytas kreipimosi į teismą terminas tokiu atveju netaikomas (pvz. AT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-658/2002, 3K-3-134/2008). Išnagrinėtoje byloje pagrindinis ieškovų reikalavimas susijęs su pažeista teise naudotis 5,58 m. pločio keliu (pravažiavimu) patekimui į savo namų valdas yra civilinio teisinio pobūdžio, kuriam taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovai sužinojo 2004 metais, į teismą kreipėsi 2005 metais, todėl konstatuotina, kad ieškinio senatis nėra praleista ir apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamu klausimu yra nepagrįsti.

23

24Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

25

26CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Pagal CPK 177 str. 1 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Topografinės nuotraukos, žemėtvarkos projektai, žemės planai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai yra leistini įrodymai CPK 177 str. 2 ir 3 d. prasme. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Kelių įstatymo nuostatomis ir Kasacinio teismo šioje byloje priimta nutartimi, Laumėnų gyvenvietės 1956 metų išplanavimo projektu, ieškovo B. G. namų valdos techninės apskaitos duomenimis, Žemėtvarkos instituto 1993-1995 metų topografiniu žemėlapiu, 2000 m. ir 2005 m. Kauno rajono Samylų kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektais, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, liudytojų parodymais ir šalių paaiškinimais, nuvykęs į vietą ir atlikęs apžiūrą, pagrįstai konstatavo, kad 5,58 pločio ginčo kelias (pravažiavimas) yra vietinės reikšmės kelias, kuriuo ieškovai B. G. ir T. R. negali naudotis nuo 2004 m. todėl, kad atsakovas R. G. užtvėrė kelią tvora. Paminėtų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo nepagrįsti ir prieštarauja faktinei bylos medžiagai.

27

28Dėl administracinių aktų 1992 m. liepos 2 d. Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos I šaukimo 14 sesijos 1 posėdžio sprendimo „Dėl esamos namų valdos tvirtinimo“, Kauno apskrities valdytojo 1995 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 819, ir 1995 m.. spalio 10 d. žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties teisėtumo.

29Byloje nustatyta, kad 1992 m. liepos 2 d. Kauno rajono Samylų apylinkės taryba I šaukimo 14 sesijos 1 posėdžio sprendimu „Dėl esamos namų valdos tvirtinimo“ patvirtino atsakovui R. G. 0,1200 ha esamą žemės sklypą. Kauno apskrities valdytojas 1995 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 819 leido išsipirkti R. G. 1218 kv.m. žemės sklypą, o 1995 m. spalio 10 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu apeliantas įgijo nuosavybėn 1218 kv.m. žemės sklypą, esantį Laumėnų kaime, Samylų seniūnijoje, Kauno rajone. Iš bylos duomenų matyti, kad apelianto motinai B. G. 1980 m. balandžio 9 d. Samylų apylinkės LDT VK sprendimu buvo paskirtas 0,06 ha žemės sklypas prie perkamo pastato (vasarinės virtuvės- t.1, b.l. 148). Iki ginčijamo 1992 m. liepos 2 d. Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos sprendimo kitų duomenų apie žemės paskyrimą B. G. ar R. G. byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir ieškovų argumentais, kad paskyrus R. G. naudojimuisi 1200 kv. m. žemės sklypą, buvo pažeisti teisės aktų, t.y. Žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d., Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ 2.1.5 p., 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4.1.1 p. reikalavimai. Pažymėtina, kad pagal Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 nuostatas fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys įsigyti (susigrąžinti, pirkti), nuomoti žemės sklypus, apylinkių agrarinės reformos tarnyboms turėjo pateikti nustatytos formos prašymus iki 1991 m. gruodžio 31 dienos. Valstybinis žemėtvarkos institutas, gavęs apylinkių agrarinės reformos tarnybų išvadas, turėjo parengti preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kuriuose turėjo būti pertvarkomos buvusios arba suformuojamos naujos privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudos. Rajonų valdybų potvarkiuose dėl žemės suteikimo turėjo būti nurodoma žemės naudojimo tikslinė paskirtis, specialiosios jos naudojimo sąlygos ir žemės kadastro duomenys, reikalingi valstybiniam žemės mokesčiui apskaičiuoti. Suteikiami sklypai buvo pažymimi laikinais riboženkliais. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad nurodytų reikalavimų nebuvo laikomasi. Jau minėta, kad ginčo kelias (pravažiavimas) buvo įrengtas iki ginčijamų administracinių aktų ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 d. 1 ir 3 p. (įstatymo redakcija, galiojusi 1995 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 819 priėmimo metu) kelių ir bendro naudojimo žemė negalėjo būti privatizuojama. Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4 punkte buvo įtvirtinta taisyklė, kad privačių namų valdoms galėjo būti parduodami faktiško valdos dydžio sklypai. Faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis buvo nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Meras (valdyba), vietoje patikrinę nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas, prireikus jas galėjo tikslinti pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus. Minėta, kad atsakovas R. G. faktiškai naudojosi 6 arų žemės sklypu. Todėl tiek Kauno rajono Samylų apylinkės tarybos 1992 m. liepos 2 d. sprendimas dėl žemės sklypo padidinimo iki 0,1200 ha, tiek Kauno apskrities valdytojo 1995 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. 819, kuriuo leista išsipirkti R. G. 1218 kv.m. žemės sklypą, priimti pažeidžiant paminėtų teisės aktų ir Žemės reformos įstatymo 13 str. bei Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 reikalavimus. 1995 m. spalio 10 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis yra sudaryta neteisėtų administracinių aktų pagrindu, todėl teismas pagrįstai juos pripažino neteisėtais ir panaikino. Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrindė sprendimo materialiosios teisės normomis, nepagrįstas.

30

31Dėl Kauno rajono savivaldybės 2009 m. sausio 29 d. sprendimu patvirtinto bendrojo plano reikšmės.

32Teritorijų planavimo įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai yra žemėtvarkos schemos ir planai (projektai), žemėvaldos planai (projektai). Pagal šio įstatymo 11 str. 8 d. savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrieji planai turi neprieštarauti apskrities lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentų sprendiniams. Apeliantas teigia, kad Kauno rajono bendrajame plane ginčo kelias (pravažiavimas) nepažymėtas, tačiau, kaip buvo minėta, šis vietinės reikšmės kelias buvo pažymėtas specialiauose teritorijos planavimo dokumentuose, t.y. 2000 metų Kauno rajono Samylų kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte ir 2005 metų šio projekto papildyme. Todėl apylinkės teismas pagrįstai bendruoju planu nesivadovavo, kadangi jo sprendiniai, liečiantys ginčo dalyką, prieštarauja imperatyvioms Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

34Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas B. G. apeliacinės instancijos teisme turėjo 1000 Lt atstovavimo išlaidų (t. 4, b.l. 40). Apelianto skundą atmetus, iš jo priteistinos ieškovo turėtos advokato atstovavimo išlaidos ir 36,35 Lt dydžio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( CPK 96 str. 2 d., 98 str. 1 d. ).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi,

Nutarė

36Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti iš atsakovo R. G. ieškovui B. G. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 36,35 Lt (trisdešimt šešis litus 35 ct) pašto išlaidų valstybei.

38Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto 3. Teisėjų kolegija ... 4. ieškovai B. G., 5. Ieškovai nurodė, kad B. G. nuosavybės teise priklauso... 6. ... 7. Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m.... 8. Teismas nustatė, kad atsakovas R. G. 1995-10-10... 9. ... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas 11. ... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą... 13. ... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą... 15. ... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. ... 21. Dėl ieškinio senaties termino.... 22. Apeliantas nurodo, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą... 23. ... 24. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 25. ... 26. CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį... 27. ... 28. Dėl administracinių aktų 1992 m.... 29. Byloje nustatyta, kad 1992 m. liepos 2 d. Kauno rajono Samylų apylinkės... 30. ... 31. Dėl Kauno rajono savivaldybės 2009 m.... 32. Teritorijų planavimo įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad specialiojo... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 34. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas B. G.... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti... 37. Priteisti iš atsakovo R. G. ieškovui B.... 38. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....